e113e0b8-b7ec-4ae7-b2b7-5b92feb42bb9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1004-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03228-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 110 000 Eur žalos atlyginimÄ .

2. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad kalėdamas Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) turėjo galimybę tik 1-2 valandas pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo teigimu, toks minimalus laikotarpis prieštarauja tarptautiniams teisės aktams. Per dvi pasivaikščiojimo valandas nėra galimybės pasportuoti ir pasivaikščioti. Kameroje nėra vietos ir galimybės sportuoti.

3. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus PN, kad jam bÅ«tų sudaryta galimybė nueiti į koplyčiÄ . Tačiau po mėnesio buvo informuotas, kad koplyčia remontuojama. PareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasimelsti koplyčioje, dėl ko jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

4. Ä® laisvalaikio kambarį buvo vedamas tik vienai valandai. Per valandÄ negalima spėti nei televizoriaus pažiÅ«rėti, nei pažaisti stalo tenisÄ . Tai pareiÅ¡kėjui sukėlė daug pykčio. Vilniaus PN pareigÅ«nai į poilsio kambarį veda nesilaikydami eilės ir tvarkos.

5. Būdamas patalpintas kameroje Nr. 9 negalėjo ramiai pailsėti, nes kameros sienos yra labai plonos, su skylėmis, todėl girdėdavosi už sienos esantis triukšmas. Pareiškėjas dėl to patyrė psichologinius išgyvenimus.

6. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

7. Nurodo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra reglamentuotas Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 145 straipsnyje, taip pat 103 straipsnio nuostatomis. Šiose teisės nuostatose nustatytos tvarkos buvo griežtai laikomasi.

8. Pažymėjo, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse, kuriame įrengtos drausmės grupės gyvenamosios ir kamerų tipo patalpos, yra įrengta koplyčia, poilsio kambarys. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu yra patvirtinta drausmės grupėse kalinčių asmenų koplyčios ir poilsio kambario lankymo tvarka.

9. Nesutiko su skundo argumentais dėl sienų storio. Nurodo, kad drausmės grupės gyvenamųjų patalpų sienų storis 12–18 cm ir toks sienų storis užtikrina izoliavimÄ ir privatumÄ .

10. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų. Teismas k o n s t a t u o j a :

11. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos Vilniaus PN.

12. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

13. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

14. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos praleisti tinkamÄ dienos dalį, t. y. pasivaikščioti gryname ore daugiau nei dvi valandas, kaip nurodyta CPT ataskaitose. Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) savo Antrosios bendrosios ataskaitos 47 punkte nurodė manantis, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad tardymo izoliatoriuose esantys kalinamieji galėtų didelę dienos dalį (8 ar daugiau valandų) praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia naudinga veikla (žr.

Pataisos įstaigos, iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendrosios ataskaitos, paskelbta 1992 m. CPT/Inf (92)3-part2. ). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. Valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačiÄ jų sklaidÄ teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., dėl Europos kalėjimų taisyklių Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo byloje T.

V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42615/06), 73 p.). Taigi, Å¡ie dokumentai iÅ¡ esmės yra rekomendacinio pobÅ«džio, nėra teisiÅ¡kai privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017, 2017 m. vasario 21 d. administracinėje byloje Nr. A-552-261/2017 ir kt.).

15. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko drausmės grupėje (b. l. 20), o kaip nustatyta BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo sudarytos sÄ lygos kasdien pasivaikščioti dvi valandas, kaip numatyta jau minėtoje teisės nuostatoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo Vilniaus PN veiksmų, Å¡iuo aspektu, pripažinti kaip neteisėtų. Kaip jau minėta, CPT nuostatos yra tik rekomendacinio pobÅ«džio.

16. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad bÅ«damas drausmės grupėje jis neturėjo galimybės pasimelsti koplyčioje. Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas bausmę drausmės grupėje atliko laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 3-90 patvirtina, kad juo, nuo 2018 m. balandžio 10 d. buvo patvirtinta Drausmės grupės nuteistųjų bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudÄ kamerų tipo patalpose, koplyčios ir poilsio kambario lankymo tvarka.

Taigi pareiÅ¡kėjo nurodomu ginčo laikotarpiu drausmės grupėje nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems buvo sudaromos galimybės atlikti religines apeigas įrengtoje koplyčioje. Pažymėtina, kad BVK įtvirtina teisę nuteistiesiems atlikti religines apeigas, tačiau siekiant Å¡iÄ teisę įgyvendinti, ja pasinaudoti, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta nuteistojo asmens valia. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė lankytis koplyčioje dėl jos remonto bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai jis bausmę atlikinėjo drausmės grupėje (2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.) ir net vėliau (skunde nurodyta, jog iki Å¡ios dienos, t. y. iki skundo teismui pateikimo dienos), tačiau į bylÄ pateiktas 2018 m. balandžio 10 d.

įsakymas patvirtina koplyčios ir poilsio kambario lankymo tvarka, o tai leidžia manyti, kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo drausmės grupėje laikotarpiu koplyčia jau veikė. PareiÅ¡kėjas nors ir nurodė, kad kreipėsi su praÅ¡ymais žodžiu, tačiau tokie pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini tik kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. IÅ¡ minėto įsakymo matyti, kad nuteistieji, pageidaujantys iÅ¡pažinti tikėjimÄ ar atlikti religines apeigas koplyčioje, pateikia raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ .

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreipėsi į administracijÄ dėl apsilankymo koplyčioje. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjo teisės atlikti religines apeigas, o pareiÅ¡kėjo skundo argumentai Å¡iuo klausimu yra nepagrįsti.

17. Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3-90 13 punkte nustatyta, kad nuteistieji į poilsio kambarį vedami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ bei Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininko patvirtintÄ â€žNuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę, poilsio kambario lankymo grafikÄ â€œ. Apsilankymo trukmė – ne ilgiau kaip 1 val. IÅ¡ Å¡iuo įsakymu patvirtintos tvarkos matyti, kad asmenys į poilsio kambarį gali bÅ«ti vedami vienÄ valandÄ per einamÄ jį mėnesį. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad tokia galimybė jam buvo sudaryta. Vilniaus PN sudarydama sÄ lygas pareiÅ¡kėjui per einamÄ jį mėnesį vienÄ valandÄ praleisti poilsio kambaryje, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo Vilniaus PN veiksmų vertinti kaip neteisėtų.

18. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad drausmės grupės gyvenamųjų patalpų sienų storis nuo 12 iki 18 cm ir toks sienų storis užtikrina tinkamÄ nuteistųjų izoliavimÄ bei jų privatumÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu nors ir prieÅ¡tarauja atsakovės atstovo argumentams, tačiau Å¡ių atsakovės atstovo argumentų jokiais įrodymais prieÅ¡ingai neįrodo. Teismas neturi pagrindo Å¡ių pareiÅ¡kėjo teiginių vertinti kitaip, nei subjektyvaus pobÅ«džio ir neįrodytų.

19. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Nagrinėjamu atveju vienos iÅ¡ esminių sÄ lygų – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjui neįrodžius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Tomas Blinstrubis