e112e479-3fe8-409d-a250-36cbfb1105b1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-595-794/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32506-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.5. ; 3.3.2.4.; 2.3.2.7.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens I. G., atstovaujamos advokatės A. S., atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Lindorff Oy praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys E. G., I.

G., antstolis D. K., n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ civilinėje byloje Nr. L2-26392-734/2014 dėl 1154,34 Eur skolos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko E. G. kreditoriaus Lindorff Oy naudai.PareiÅ¡kėjas Lindorff Oy 2016 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolininko E. G. turto dalies nustatymo, praÅ¡ydamas nustatyti, kad 1/2 dalis skolininko E. G. sutuoktinės I.

G. visų gaunamų pajamų (iÅ¡mokų ar kitų pajamų), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , priklauso skolininkui E. G..Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo Lindorff Oy pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė, kad su sutuoktiniu E. G. I. G. faktiÅ¡kai negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau tai teismas laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybe, nes I.

G. teismo posėdyje patvirtino, jog suinteresuotų asmenų santuoka įstatymų nustatyta tvarka nėra nutraukta, taip pat sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Pagal apeliantės I. G. pateiktus į bylÄ skaičiavimus, kiek patiria iÅ¡laidų, kad patenkintų bÅ«tiniausius poreikius teismas nustatė, kad nurodytos sumos vertintinos kaip iÅ¡ tiesų reikalingos suinteresuoto asmens ir su ja gyvenančių vaikų kasdieniams bÅ«tiniems poreikiams tenkinti. Kadangi sutuoktinis E. G. draudžiamųjų pajamų negauna, apeliantės I.

G. teigimu, jis prie šeimos išlaikymo prisideda mažai ir nereguliariai. Apeliantė I. G. nurodė, kad jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 350 Eur, kurių neužtenka būtiniausioms išlaidoms ir vaikų išlaikymui, todėl materialiai padeda tėvai.Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas nutarė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir nustatė kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui vykdymo procese) E. G. priklauso 1/4 dalis jo sutuoktinės I.

G. pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vienos skolininko sutuoktinės veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantė I. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas pagal asmenines skolininko E. G. prievoles. Su skolininku negyvena, jis nepadeda iÅ¡laikyti jų penkių vaikų (trys moksleiviai ir du studentai).apeliantės užmokestis yra 350 Eur, kurio vos pakanka apeliantės ir jos vaikų poreikiams patenkinti.

Teismo nustatyta 1/4 turto dalis yra jai labai didelė suma, kurios netekimas dar labiau pablogins jos finansinę padėtį.Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy praÅ¡o I. G. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Taip pat atmesti apeliantės praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Å iuo atveju nebuvo gauta lėšų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padengti E. G. skolÄ , o jis 1992 m. vasario 2 d. sudarė santuokÄ su apeliante I. G.. apeliantė nepateikė įrodymų dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos.praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus. Å iuo atveju teismas nustatydamas 1/4 turto dalį siekė apginti tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko ir apeliantės interesus. Suinteresuotai asmenys E. G. ir antstolis D. K. atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo Å¡io principo galima nukrypti tik CPK numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus.

Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016; 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; ir kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į skolininko E. G. sutuoktinės I.

G. (apeliantės) nurodytas aplinkybes, būtent į tai, kad apeliantė viena išlaiko penkis vaikus (tris nepilnamečius ir du studentus), visos jos gaunamos pajamos yra minimali mėnesinė alga, sutuoktinis kartu negyvena, tačiau santuoka su juo nėra nutraukta, vedybų sutartis nesudaryta, nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pareiškėjos darbo užmokestis siekia tik 350 Eur, sutuoktinis nepadeda išlaikyti vaikų, todėl nustatyta 1/4 turto dalis yra labai didelė ir bloginanti finansinę padėtį.

Minėtos aplinkybės buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, kurių bÅ«tent pagrindu teismas nusprendė nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės finansinę bÅ«klę, gyvenimo sÄ lygas, skolininko indėlį į Å¡eimos iÅ¡laikymÄ ir tikslingai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytÄ turto dalies dydį vykdymo procese (1/4 dalies dydis) sutiktina, kad nustatytas skolininko E. G. turto dalies dydis užtikrina vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrÄ , t. y. garantuoja tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo galimybę atgauti skolÄ , tiek apeliantės galimybes užtikrinti bÅ«tiniausių jos bei jos vaikų poreikių patenkinimÄ .

Apeliantė taip pat nurodo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ sutuoktinio E. G. vyksta pagal jo asmenines prievoles. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį iÅ¡ieÅ¡koti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iÅ¡ sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Kadangi antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/21787 nustatė, kad skolininkas E. G. draudžiamųjų pajamų neturi, jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra areÅ¡tuotas, todėl antstolis pateikė siÅ«lymÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui Lindorff Oy kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (CPK 667 straipsnis).

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalies punktÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Apeliantė nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis teismas galėtų spręsti, jog apeliantės gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė t. y. ji nepaneigė prezumpcijos, kad jos įgyjamas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė I. G. su skolininku E. G. yra sudariusi santuokÄ , todėl visam jų įgyjamam turtui taikomas įstatymo numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas – turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Taigi, apeliantės gaunamas 350 Eur darbo užmokestis yra jos ir skolininko E. G. bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi, kaip anksčiau buvo minėta, buvo nustatyta, kad skolininko E. G. asmeninio turto nepakanka, iÅ¡ieÅ¡kotojas kreipėsi į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnis).

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmeninę sutuoktinio E. G. prievolę yra vykdomas ne iÅ¡ apeliantės asmeninės nuosavybės turto, o iÅ¡ jos sutuoktinio E. G. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies. Taigi, apeliantės argumentas, kad iÅ¡ieÅ¡koma skola yra jos sutuoktinio asmeninė prievolė nesudaro pagrindo teigti, kad skola negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas