2026-01-14 Nr. AB-1084-3-61-3-06161-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-472-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06161-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuršių marių respublika“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuršių marių respublika“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – R. B. ir A. M.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kuršių marių respublika“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-598-(5.59 E) „Dėl Jūsų prašymo“ (sprendimo metaduomenyse nurodytas pavadinimas „Dėl leidimo suformuoti žemės sklypo dalį (nuomai ar pardavimui) laisvoje valstybinėje žemėje ir informacijos pateikimo“) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo suformuoti žemės sklypo dalį (nuomai ar pardavimui) laisvoje valstybinėje žemėje ir informacijos pateikimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Bendrovė kreipėsi į NŽT su prašymu suteikti laisvą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Žemės sklypas) laikinai naudotis ir (arba) leisti nuomotis ar išsipirkti. Kartu pateikė prašymą nutraukti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir valstybinės žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, (toliau – ir Projektas) rengimą.

2.2. Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus, nurodant, kad nėra Žemės sklypo savininkų sutikimo dėl patekimo per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į formuojama valstybinės žemės sklypą, o Projektas, kurio rengimo reikalavimai galioja iki 2024 m. lapkričio 7 d., yra pateiktas taisyti Projekto rengėjui, be to, Projektas nebus derinamas ir tvirtinamas iki Klaipėdos apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. e2-64-904/2023 (toliau – ir Civilinė byla) pagal ieškovų J. M. ir R. B. ieškinį atsakovui Bendrovei, nebus išspręstas klausimas dėl kelio servituto nustatymo.

2.3. Nors Sprendime nurodyta, kad Projekto rengimo reikalavimai galioja iki 2024 m. lapkričio 7 d., tačiau nepateikta įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Pareiškėjas neturi tokių duomenų. J. M. prašymu NŽT Klaipėdos skyrius 2017 m. vasario 7 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurie galiojo 5 metus, taigi terminas yra pasibaigęs. Klaipėdos rajono savivaldybė 2017 m. vasario 13 d. patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurie galiojo iki 2022 m. vasario 13 d. Civilinėje byloje buvo keliamas klausimas, ar valstybinės žemės sklype vyksta projektavimo darbai, tačiau nei A. M., nei jo atstovas advokatas, nei byloje dalyvaujanti NŽT atstovė negalėjo nurodyti, kokie veiksmai yra atliekami, o taip pat negalėjo paneigti rašytiniuose įrodymuose pateiktų Projekto rengimo terminų. Taigi, neturint kitų duomenų, laikytina, kad Projekto rengimo terminas buvo iki 2022 m. vasario 13 d. ir iki šio termino pabaigos nei J. M., nei NŽT skyrius nesiėmė jokių veiksmų įgyvendinti projektavimo sąlygoms.

2.4. Nepagrįsti NŽT argumentai dėl Projekto sprendinių (ne)derinimo, kadangi vyksta teisminiai ginčai, nes teisės aktuose nėra nurodyta, kad NŽT, esant tokiems atvejams, negali derinti projektų ar juos rengti. Valstybė nesiima jokių veiksmų, vilkina projektavimą, susijusį su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio, greta esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) realizavimu. Toks valstybės neveikimas prieštarauja valstybinės žemės reformai ir neužtikrina teisės aktų reikalavimo (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) ir kt.) įvykdymo ir laikymosi. Kadangi nei J. M., nei jo turtines teises perėmęs A. M. nesiekė įgyvendinti Projekto, darytina išvada, kad pirminiam prašytojui visas žemės sklypas nėra reikalingas. Valstybė naudodama ir disponuodama jai priklausančiu turtu, privalo vadovautis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principais, tačiau žemės sklypas nėra formuojamas gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam valstybinės žemės sklype, neleidžiama valstybinės žemės sklypu naudotis (nuomoti, ar išpirkti) pareiškėjui.

2.5. Sprendime nėra atsakyta, ar statiniui, esančiam valstybinės žemės sklype, bus reikalingas visas nesuformuotas laisvas valstybinės žemės plotas (Pardavimo ir nuomos taisyklių 3 p.). Pareiškėjo nuomone, gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra reikalinga tik 713 kv. m, be to, valstybinės žemės sklypas ribojasi ne tik su pareiškėjo sklypu, per kurį siekiama nustatyti servitutą, tačiau ribojasi ir su kitais žemės sklypais: (duomenys neskelbtini). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad vienintelė galimybė nustatyti servitutą yra tik per pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą. Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir diskriminuojantis pareiškėjo interesus.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas, žinodamas apie vykstančią Civilinę bylą, kreipėsi į NŽT, prašydamas leisti naudotis (nuomotis) ar išpirkti valstybinės žemės sklypą (jo dalį). Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo prašymo turinį, t. y. prašyme nurodyta, kad pareiškėjas prašo nutraukti Projekto rengimą. Atitinkamai Sprendime nurodyti Projekto duomenys iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemos (toliau – ir ŽPDRIS) – paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ŽPDRIS įvedus paslaugos numerį, suteikiami vieši duomenys apie rengiamą Projektą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl Projekto rengimo terminų, yra nepagrįsti. Klaipėdos skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus, o Klaipėdos rajono savivaldybė 2019 m. lapkričio 11 d. reikalavimuose Projektui rengti nurodė, kad Projekto reikalavimai galioja iki 2024 m. lapkričio 11 d.

4.2. Klaipėdos skyrius 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. SFP-12156-(14.12.36) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir 2020 m. Raštas) atsisakė derinti Projektą, nurodydamas, kad nėra Žemės sklypo savininkų sutikimo dėl patekimo per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į formuojamą valstybinės žemės sklypą. Projektas pateiktas taisyti Projekto rengėjui, patikslinus Projekto sprendinius kartojamos Projekto viešinimo, derinimo bei tikrinimo procedūros. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turi suderinti arba motyvuotai atsisakyti derinti Projektą, todėl teisės aktai suteikia NŽT teritoriniam skyriui teisę spręsti, ar suderinti Projektą, ar pateikti motyvuotą atsisakymą derinti Projektą.

4.3. J. M. turtinių teisių perėmėjas A. M., kaip Projekto iniciatorius, rengia ir tikslina Projektą, siekdamas ištaisyti nustatytus Projekto trūkumus, t. y. numatyti galimybę į formuojamą žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo Bendrovei priklausančiame Žemės sklype, todėl skundo argumentai, kad A. M. nesiekia įgyvendinti Projekto, yra nepagrįsti ir atmestini.

4.4. Sprendime pareiškėjui nurodyta, kad yra rengiamas Projektas, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo pareiškėjui leisti laikinai naudotis, parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo (jo dalies). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl nemotyvuoto ir nepagrįsto Sprendimo, kuris diskriminuoja pareiškėjo interesus, yra nepagrįstas ir atmestinas.

5. Tretieji suinteresuotieji asmenys R. B. ir A. M., atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, procesiniai dokumentai tretiesiems suinteresuotiems asmenims įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. J. M. NŽT Klaipėdos skyriui 2019 m. spalio 15 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kurio tikslas suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal tiesioginę jų paskirtį. NŽT Klaipėdos skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-387-(14.12.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – 2019 m. Įsakymas) nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos skyriaus vedėjas ir Klaipėdos rajono savivaldybė atitinkamai 2019 m. lapkričio 7 d. (Nr. 12RE-211-(14.12.36.)) ir 2019 m. lapkričio 11 d. (Nr. (12.13)Ar5-788) išdavė reikalavimus rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

7.2. ŽPDRIS viešai skelbiama informacija apie rengiamo Projekto (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) eigą. Aiškinamasis raštas patvirtina, kad į formuojamą žemės sklypą patenkama per esamą pravažiavimo kelią, kurio tęsinys yra Žemės sklype, kuriame siūlomas nustatyti 4,5 metrų pločio tarnaujantis kelio servitutas.

7.3. Pareiškėjas NŽT 2023 m. kovo 10 d. pateikė 2023 m. vasario 23 d. prašymą, kuriuo prašė: 1) suteikti laisvą valstybės žemę, kuri ribojasi su Žemės sklypu, laikinai naudotis ir (ar) projektuoti nuomai, pardavimui, priklausomai nuo to kokį leidimą NŽT duotų; 2) iki bus atlikti žemės ploto suprojektavimo nuomai, pardavimui darbai, leisti Bendrovei laikinai naudoti valstybės žemės dalį, pažymėtą schemoje indeksu „B“; 3) priimti sprendimą dėl laisvos valstybinės žemės dalies, pažymėtos schemoje indeksu „B“, kuri ribojasi su Žemės sklypu projektavimo nuomai, prijungimui prie Žemės sklypo, ar pardavimui; 4) kadangi pasibaigė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sąlygų galiojimas, nutraukti Projekto rengimą; 5) užtikrinti, kad rengiant Projektą formuojamas žemės plotas būtų ne didesnis nei būtinas 173 kv. m. užstatyto ploto pastato eksploatavimui (schemoje pažymėta dalis žemės indeksu „A“); 6) suteikti visą būtiną informaciją, kokius veiksmus turi atlikti, kokius prašymus ir dokumentus turi papildomai pateikti Bendrovė, siekdama įsigyti laisvą valstybinės žemės plotą (schemoje pažymėtą „B“), kuris ribojasi su Žemės sklypu ir užtikrinti, kad Bendrovės prašymas būtų realiai ir efektyviai įgyvendintas; 7) perduoti šio klausimo nagrinėjimą Centrinės institucijos sudarytai Probleminių ginčų sprendimo komisijai; 8) suteikti visą būtiną informaciją apie galimybę Bendrovei įsigyti laisvą valstybinės žemės plotą (schemoje pažymėtą „B“), kuris ribojasi su Žemės sklypu kitu būdu ir tvarka, nei paminėta prašyme, terminus ir būtinas procedūras bei NŽT sprendimus dėl šiame prašyme iškeltų klausimų. Bendrovė taip pat prašė, jeigu klausimai dėl nurodytos laisvos valstybinės žemės įsigijimo nėra priskirti NŽT kompetencijai, prašymą dėl žemės įsigijimo klausimo persiųsti nagrinėjimui kompetentingai institucijai.

7.4. Sprendimu pareiškėjas informuotas:

1) pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotas statinys, pastatas – gyvenamasis namas. Iš ŽPDRIS esančių dokumentų (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir informacijos bei viešai prieinamų ortofotografinių žemėlapių matyti, kad Projekto sprendinių brėžinyje nurodytame 0,1749 ha plote yra ir kiti statiniai, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 2) Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) 2.4 papunktyje nurodyta, kad formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas tais atvejais, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

3) Pardavimo ir nuomos taisyklių 36 punkte nurodyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu. Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (Pardavimo ir nuomos taisyklių 42 p.);

4) formuojami žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, sutapti su besiribojančių žemės sklypų ribomis, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą);

5) Taisyklių 63 punkto nuostatos reglamentuoja, kad Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą, t. y. gali būti atsisakoma derinti Projektą, pateikiant motyvuotą atsakymą apie nederinimo priežastis. Taisyklių 66 punkte nurodyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai);

6) NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turi suderinti arba motyvuotai atsisakyti derinti Projektą. Klaipėdos skyrius patikrino bei vertino, ar naujai formuojamo žemės sklypo plotas (0,1749 ha) ir ribos nustatyti pagrįstai, t. y. vertino, ar minėtas žemės plotas yra faktiškai naudojamas ir siūlomo formuoti šio namų valdos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus; 7) 2020 m. Raštu atsisakyta derinti Projektą, nurodant, kad nėra Žemės sklypo savininkų sutikimo dėl patekimo per jų nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į formuojama valstybinės žemės sklypą;

8) Projektas yra pateiktas taisyti Projekto rengėjui, patikslinus Projekto sprendinius kartojamos Projekto viešinimo, derinimo bei tikrinimo procedūros. Patikslinus Projekto sprendinius Klaipėdos skyrius iš naujo vertins Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams;

9) Civilinėje byloje ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku per Žemės sklypą pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir formuojamam žemės sklypui prie šio pastato (viešpataujantiems daiktams) pagal 2021 m. birželio 15 d. UAB „Gistama projektai“ parengtą planą, kuriame 228 kv. m ploto kelio servitutas pažymėtas simboliu „S“ ir pažymėtas taškais 28, 29, 30, 31, 32, 80, 81, 82, 83 nustatyti, kad ieškovai A. M. ir R. B. solidariai sumoka vienkartinę 567,72 Eur kompensaciją atsakovei (pareiškėjai) nuostolių atlyginimui už servituto nustatymą. Projektas nebus nei derinamas, nei tvirtinamas tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl kelio servituto nustatymo;

10) Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Projektas Tarnybai nėra pateiktas derinti ar tikrinti, todėl Projekto sprendiniai bus vertinami, kai Projektas per ŽPDRIS bus pateiktas derinti ar tikrinti;

11) Projekto rengimo reikalavimai galioja iki 2024 m. lapkričio 7 d., todėl NŽT neturi teisinio pagrindo pareiškėjui leisti laikinai naudotis, parduoti ar išnuomoti skunde nurodytą valstybinės žemės dalį, pažymėtą indeksu „B“.

8. Teismas vadovavosi Taisyklių nuostatomis ir nustatė, kad pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymo turinys patvirtina, jog į atsakovą buvo kreiptasi dėl informacijos suteikimo apie galimybę naudotis (išsinuomoti, išsipirkti ir kitaip naudotis) valstybinės žemės sklypą ar jo dalį.

9. Aptaręs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtiną prašymo sąvoką ir 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą skundo sąvoką, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. kreipimasis į atsakovą prašymo forma prašant atsakyti į nurodytus klausimus, susijusius su valstybinės žemės sklypo teisėtu naudojimu, iš esmės atitinka ne skundo, o prašymo turinį, kuriuo Bendrovė siekė ne apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, bet siekė gauti teisinę informaciją dėl valstybinės žemės teisėto naudojimo (nuomos, pirkimo ir kt.) galimybių. Teismas vertino, jog pareiškėjas, be kita ko, prašė atsakovo suteikti informaciją, kokiomis sąlygomis Bendrovė galėtų teisėtai naudoti valstybinės žemės sklypą.

10. Teismas vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija), (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės) nuostatomis ir nurodė, kad atsakovas Sprendimu atsakė į Bendrovės 2023 m. kovo 10 d. prašyme keliamus klausimus, t. y. paaiškino, kad valstybinės žemės sklypai formuojami laikantis Pardavimo ir nuomos taisyklių bei Taisyklių nuostatų, turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, be kita ko, turi būti numatyta galimybė į žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą. Atsakovas Sprendime, pasisakydamas dėl rengiamo Projekto, nurodė, kad apie Projekto eigą (sprendinius) informacija skelbiama ŽPDRIS (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kad Projektas perduotas Projekto rengėjui taisyti, kadangi nėra Žemės sklypo savininkų sutikimo dėl patekimo į valstybinės žemės sklypą, t. y., kaip ir nurodyta Projekto aiškinamajame rašte – į formuojamą žemės sklypą patenkama per esamą pravažiavimo kelią, kurio tęsinys yra Žemės sklype, kuriame siūlomas nustatyti 4,5 metrų pločio tarnaujantis kelio servitutas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė Bendrovės argumentus, jog nepagrįstai nepriimamas sprendimas dėl Projekto derinimo vykstant teisminiam ginčui nustatant kelio servitutą Žemės sklype.

11. Teismas pažymėjo, kad Taisyklėse yra aiškiai nurodyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (Taisyklių 42 p.), o NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, tikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65 p).

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nebegaliojančių Projekto rengimo reikalavimų, dėl ko turėtų būti nutrauktas Projekto rengimas, nes 2019 m. Įsakymas ir Klaipėdos skyriaus vedėjo bei Klaipėdos rajono savivaldybės atitinkamai 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. 12RE-211-(14.12.36.) ir 2019 m. lapkričio 11 d. Nr. (12.13)Ar.5-788 išduoti reikalavimai rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog Projekto rengimo reikalavimai galioja 2024 m. lapkričio 11 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo spręsti dėl Projekto rengimo nutraukimo. Teismas akcentavo, kad Sprendimo priėmimo metu nebuvo priimtų galutinių sprendimų dėl Projekto (ne)tvirtinimo, todėl Sprendimu pagrįstai atsisakyta Bendrovei leisti laikinai naudotis, parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį.

13. Aptaręs reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui (VAĮ 10 str. 5 d.), teismas nusprendė, kad atsakovas išsamiai ir argumentuotai atsakė į pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymą, t. y. Sprendime pateikta informacija yra pakankamai informatyvi, pagrįsta teisės aktų normomis ir aiški, todėl naikinti Sprendimo nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, nesprendė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 14. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti NŽT Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo (nuomai ar pardavimui) laisvoje valstybinėje žemėje suformavimo arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas tai pat prašo prie bylos pridėti teikiamus namų valdos ginčo teritorijoje inventorizacijos ir išsidėstymo įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

15.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad Sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo spręsti dėl Projekto rengimo nutraukimo. Vien NŽT 2019 m. Įsakymas ir Klaipėdos skyriaus vedėjo bei Klaipėdos rajono savivaldybės 2019 m. lapkričio 7 d. (Nr. 12RE-211-(14.12.36.)) ir 2019 m. lapkričio 11 d. (Nr. (12.13)Ar.5-788) reikalavimai rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nepagrindžia aplinkybės, kad Projekto rengimo reikalavimai galiojo iki 2024 m. lapkričio 11 d. NŽT ir Klaipėdos rajono savivaldybės išduotų dokumentų galiojimo terminai pasibaigė neparengus Projekto, todėl procedūros turėtų būti pradedamos iš naujo pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir faktinę situaciją.

15.2. Teismas neįsigilino į Civilinėje byloje keliamus klausimus, neįvertino esminės aplinkybės, kad nei A. M., nei NŽT atstovas negalėjo nurodyti, kokie Projekto rengimo veiksmai yra atliekami. Neturint kitų duomenų, laikytina, kad Projekto rengimo vėliausias terminas buvo iki 2022 m. vasario 13 d., ir iki šio termino dienos, nei tretieji suinteresuoti asmenys, nei NŽT skyrius, nesiėmė jokių veiksmų, kad įgyvendintų bent iš dalies projektavimo sąlygas.

15.3. Išduoti reikalavimai Projektui neatitinka realios situacijos, nes teritorijoje pretenzijų turi ne vien tik tretieji suinteresuoti asmenys, bet ir kiti juridiniai asmenys, tiek besiribojančios teritorijos, tiek siekiantys įteisinti kolūkio pastatus toje teritorijoje savo vardu (žr. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų civilinę bylą Nr. e2YT-197-1180/2025). Nagrinėjamu atveju teismas turėjo įvertinti, jog teritorijos planavimo procesas yra susijęs ir su byloje neįtraukto asmens (UAB „Kuršių marios“) teisėmis ir tokį asmenį teismas turėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes įteisinus kolūkio statinius šioje teritorijoje, jų eksploatavimui bus reikalinga žemė, o teismas atmesdamas skundą tokią galimybę jau atmetė, netiesiogiai pasisakęs, kad visą plotą pagrįstai norima planuoti tik tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie pagal namų valdos inventorinę bylą yra privatizavę tik gyvenamąjį namą 713 kv. m žemės valdoje.

15.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4–5 punktai nenumato jokių apribojimų ar draudimų Bendrovei leisti laikinai naudotis, parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį. Pakartojus skundo argumentus, susijusius su valstybės vilkinimu atlikti bet kokius su Bendrovės prašymo įgyvendinimu susijusius veiksmus, nesilaikymu teisės aktų reikalavimų, teigiama, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų valda buvo inventorizuota tik 713 kv. m ploto ir joje buvo vienintelis statinys – gyvenamasis namas, o kitų kolūkio statinių tretieji suinteresuoti asmenys neprivatizavo. Kiti kolūkio statiniai yra už namų valdos ribų (civilinė byla Nr. e2YT-197-1180/2025), todėl į ginčo teritoriją pretenzijas reiškia ir kiti asmenys. Pirminiam prašytojui visas žemės sklypas nėra reikalingas ir visas plotas negali būti projektuojamas, nes pirminis prašytojas neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių, jog inventorizuota namų valda yra tik su vienu pastatu ir yra išsidėsčiusi ženkliai (beveik per pus) mažesnėje ginčo teritorijos dalyje (žr. pridedamą inventorinės bylos medžiagą ir topografinę schemą dėl raudona punktyrine linija apibrėžtos inventorizuotos vieno namo namų valdos išsidėstymo ginčo teritorijoje).

15.5. Teismas neįvertino ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų pokyčio nuo pirminio prašymo projektuoti namų valdai žemę pateikimo, t. y., jog buvo panaikinta seniūnijos 2019 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. V4-83 (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-587-777/2024) ir adresu (duomenys neskelbtini) yra tik gyvenamasis namas, kurio eksploatavimui inventorinėje byloje inventorizuotas (pripažintas pakankamu) tik 713 kv. m žemės sklypas (inventorinė byla).

15.6. Teismas neįvertino, kad NŽT nesilaiko Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių principų. NŽT nepagrindė, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) užimamą, inventorizuotą 713 kv. m namų valdą būtina išplėsti beveik dvigubai ir nepaneigė, jog ginčo teritorijoje esantiems kitiems neprivatizuotiems kolūkio statiniams taip pat reikės skirti tos pačios ginčo žemės. Atsižvelgtina ir į tai, kad iš civilinės bylos Nr. e2YT-197-1180/2025 medžiagos matyti, jog kolūkio teisių perėmėju yra UAB „Kuršių marios“.

15.7. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto preliminaraus plano, kuriame akivaizdžiai matyti, kad gali būti formuojami du savarankiški žemės sklypai, nevertino, kad NŽT Sprendime nesugebėjo atsakyti, koks plotas laisvos valstybinės žemės yra ar bus reikalingas statiniui – gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Statiniui turi būti suteiktas toks plotas, koks reikalingas, iš esmės jis negali būti didesnis negu reikia.

16. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo prie bylos pridėti Klaipėdos rajono savivaldybės 2019 m. lapkričio 11 d. Nr. (12.13)Ar.5-788 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 9 d. Nr. 12RE-211-(14.12.36.) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir akcentuoja, kad:

17.1. Taisyklių 261 punkte nustatyta, jog pateikti reikalavimai galioja visų Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų metu ir iki kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei per reikalavimų galiojimo terminą Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros dėl objektyvių priežasčių nebaigtos ir turi būti tęsiamos, reikalavimų galiojimo terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą – ne ilgiau kaip 2 metams. Kai reikalavimų galiojimo terminas baigėsi Projekto viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūrų metu ir nebuvo kreiptasi dėl reikalavimų galiojimo termino pratęsimo iki šiame punkte nurodyto termino, dėl naujų reikalavimų pateikimo iniciatorius kreipiasi į organizatorių ir nauji reikalavimai yra pateikiami Taisyklių 24, 25 ir 251 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, terminus skaičiuojant nuo iniciatoriaus prašymo gavimo dienos. Reikalavimai pateikiami ne ilgesniam kaip 2 metų terminui, šiam pasibaigus, Projekto viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros negali būti tęsiamos, todėl organizatoriaus sprendimu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodyto termino pabaigos yra nutraukiamos. Pateikus naujus reikalavimus, tapačius anksčiau pateiktiems, turi būti kartojamos Projekto viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros. Pateikus naujus reikalavimus, netapačius anksčiau pateiktiems, turi būti kartojama ir Projekto rengimo procedūra. Taisyklių, galiojusių reikalavimo išdavimo metu 3 priede nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimų forma, kurios 6 punkte nustatyta, jog projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet negali būti ilgesni nei 5 metai.

17.2. Klaipėdos rajono savivaldybės 2019 m. lapkričio 11 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. (12.13)Ar.5-788 7 punkte nustatyta, jog projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 2024 m. lapkričio 11 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 9 d. išduotuose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. 12RE-211-(14.12.36.), 6 punkte taip pat nustatyta, kad projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Pareiškėjui šie dokumentai yra žinomi, t. y. jie buvo pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2- 18-904/2024 (Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01232-2021-4), kurioje pareiškėjas buvo atsakovas.

17.3. Sprendime aiškiai nurodyta, jog valstybinės žemės sklype yra rengiamas Projektas, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog Bendrovė turi teisę inicijuoti laisvos valstybinės žemės įgijimo procedūrą.

17.4. A. M. ir R. B. namų valdos žemės sklypas formuojamas laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, be kita ko, Taisyklių 4 punkte, NŽT Klaipėdos rajono skyrius pagal skyriaus naudojamus duomenis ir informaciją patikrino bei vertino, ar naujai formuojamo žemės sklypo plotas (0,1749 ha) ir ribos nustatyti pagrįstai, t. y. vertino, ar minėtas žemės plotas yra faktiškai naudojamas ir siūlomo formuoti šio namų valdos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

17.5. NŽT Sprendime nurodė pareiškėjui, jog yra rengiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas jame esantiems pastatams eksploatuoti, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo Bendrovei leisti laikinai naudotis, parduoti ar išnuomoti skunde nurodytą valstybinės žemės dalį pažymėtą pateiktoje schemoje indeksu „B“.

17.6. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M., įsiteisėjus teismo sprendimui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-18-904/2024 (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2110-562/2024) dėl kelio servituto nustatymo, tęsia Projekto derinimo procedūrą, todėl pareiškėjo argumentas, jog A. M. nesiekia įgyvendinti Projekto, yra nepagrįstas ir atmestinas.

17.7. Žemės sklypai prie statinių formuojami vadovaujantis Pardavimo ir nuomos taisyklėmis, kurių 2.15 papunktyje nustatyta, jog namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas pateikė teismui su paaiškinimais planą iš statinio inventorinės bylos, kuriuo galėjo remtis rengiant formuojamo žemės sklypo planą, tačiau formuojamo žemės sklypo prie statinių kadastro duomenų byla turėjo būti parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu galimybės remtis tokiu planu Pardavimo ir nuomos taisyklės nenumato. Aptarus Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktą, nurodoma, kad namų valdos žemės sklypas prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), gali būti formuojamas iki 2 ha dydžio. Formuojamas namų valdos žemės sklypas turi apimti statinius, sodą, kitus sodybos želdinius, kiemą ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Taisyklių 4 punktas nenustato, jog gali būti formuojamas namų valdos žemės sklypas tik apimant registruotus nekilnojamojo turto registre statinius.

18. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. kovo 4 d. padavė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, kuriuo prašė prijungti prie administracinės bylos VĮ Registrų centro išrašą ir registratoriaus suderintas už namų valdos (duomenys neskelbtini) ribų esančių neprivatizuotų kolūkio ūkinių pastatų kadastro duomenų bylas. Pareiškėjas nurodo, jog šie dokumentai patvirtina, kad ginčo ūkinės paskirties statiniai, kurie niekada nepateko į 713 kv. m ploto namų valdą (duomenys neskelbtini) yra kitu adresu (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai papildomai pagrindžia Bendrovės apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nevertino preliminaraus plano, kuriame akivaizdžiai buvo matyti, jog gali būti formuojami du savarankiški žemės sklypai, NŽT Sprendime nepaneigta, jog 713 kv. m plotas laisvos valstybinės žemės yra pakankamas vieninteliam namų valdoje statiniui – gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, o likusi žemės dalis (duomenys neskelbtini) turi būti projektuojama neprivatizuotiems likusiems kolūkio ūkiniams statiniams.

19. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. balandžio 16 d. padavė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, kuriuo prašė prie bylos prijungti Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2025 m. balandžio 14 d. pateiktą archyvinio dokumento – Drevernos žuvininkystės ūkio 1992 m. birželio 29 d. įsakymo kopiją. Pareiškėjas nurodo, kad šį dokumentą į Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2YT-197-1180/2025 pateikė Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. Šis archyvinis įrodymas vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovo veiksmai formuojant namų valdai (duomenys neskelbtini) iš esmės didesnį žemės sklypą, nei jis buvo skirtas šiai namų valdai, yra akivaizdžiai neteisėti, o pareiškėjo skundas atmestas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 1SS-598-(5.59 E) „Dėl Jūsų prašymo“ (sprendimo metaduomenyse nurodytas pavadinimas „Dėl leidimo suformuoti žemės sklypo dalį (nuomai ar pardavimui) laisvoje valstybinėje žemėje ir informacijos pateikimo“) bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavo, kad Sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo spręsti dėl Projekto rengimo nutraukimo, Sprendimo priėmimo metu nebuvo priimtų galutinių sprendimų dėl Projekto (ne)tvirtinimo, todėl Sprendimu pagrįstai atsisakyta pareiškėjui leisti laikinai naudotis, parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, atsakovas išsamiai ir argumentuotai atsakė į pareiškėjo 2023 m. kovo 1 d. prašymą, t. y. Sprendime pateikta informacija yra pakankamai informatyvi, pagrįsta teisės aktų normomis ir aiški, naikinti skundžiamą Sprendimą nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir neįsigilino į aplinkybes, neįtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Kuršių marios“, netinkamai taikė teisės aktus, netinkamai vertino įrodymus.

23. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu ir su papildomais prašymais padavė naujus įrodymus – namų valdos techninės apskaitos kortelę, statinių išdėstymo planą, namų valdos įkainojimo suvestinę, topografinį planą (schemą), 2025 m. vasario 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, Lietuvos TSR valstybinio-kooperatinio žuvininkystės susivienijimo Drevernos žuvininkystės ūkio 1992 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 61.

25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinėje instancijoje pateiktų naujų įrodymų neprideda prie bylos, nes nenustatytos pagrįstos priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nenustatyta vėliau iškilusi naujų įrodymų pateikimo būtinybė. Pareiškėjo pateiktas statinių išdėstymo planas nėra naujas įrodymas, jis jau yra byloje.

26. Atsakovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo Klaipėdos rajono savivaldybės 2019 m. lapkričio 11 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-788 ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. 12RE-211-(14.12.36.) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Atsakovo pateikti įrodymai nėra nauji, byloje yra šių įrodymų ištraukų kopijos.

27. Dėl nagrinėjamos bylos ribų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atsižvelgdama į proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, kurie susiję su kitais tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklosčiusiais santykiais, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo ir reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi proceso dalyvių argumentai dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių nevertinami ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos ginčo dalyku.

28. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

29. Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktas nustato, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nenustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, kuriuo patvirtintos „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės“ 2.15 punktas nustato, kad namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos.

30. Taisyklių 1 punktas skelbia, kad Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Projektas rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 5 p.). <...> Reikalavimus pateikusioms institucijoms atsisakius pratęsti šį terminą, organizatoriaus sprendimu per 5 darbo dienas nuo reikalavimus pateikusių institucijų sprendimo atsisakyti pratęsti reikalavimų galiojimo terminą priėmimo pradėtos Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros nutraukiamos. Pateikus naujus reikalavimus, Projekto rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros turi būti kartojamos. <...> Reikalavimai pateikiami ne ilgesniam kaip 2 metų terminui, šiam pasibaigus, Projekto viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros negali būti tęsiamos, todėl organizatoriaus sprendimu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodyto termino pabaigos yra nutraukiamos. <...> (Taisyklių 26¹ p.).

31. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

32. Skundų nagrinėjimo taisyklės nustato, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (Skundų nagrinėjimo taisyklių 45 p.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1776-1047/2023; ir kt.).

34. Administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą, nagrinėdama jai paduotą prašymą, turėjo teisę priimti institucija, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymo pateikimo metu buvo rengiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalį pirkti / išsinuomoti / naudoti pretenduoja pareiškėjas, formavimo ir pertvarkymo projektas jame esantiems pastatams eksploatuoti. Taigi pareiškėjui buvo suteikta teisinga informacija apie tikrąją reikalų padėtį. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad Projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams nustatoma Projekto derinimo ir Projekto tikrinimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia NŽT suteikta informacija yra teisinga, ji atitinka Žemės reformos įstatymo, Pardavimo ir nuomos taisyklių, Taisyklių nuostatas. Pareiškėjas nenurodo teisės aktų nuostatų, kurios nustatytų kitokią tvarką.

36. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Projekto turiniu (dėl neracionalaus pagal Projektą formuojamo sklypo, teisės aktų reikalavimų neatitinkančio Projekto, dėl galimybės formuoti du savarankiškus sklypus ir t. t.), pažymėtina, kad teisėjų kolegija dėl jų nepasisako ir jų nevertina, nes nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Projektas pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymo pateikimo metu buvo pateiktas taisyti Projekto rengėjui, dėl Projekto nebuvo priimtas galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas. Taip pat Sprendime pareiškėjui paaiškinta, kad Projektas nebus nei derinamas, nei tvirtinamas tol, kol Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-18-904/2024 (buvęs Nr. e2-64-904/2023) pagal ieškovų A. M., R. B. ieškinį atsakovei UAB „Kuršių marių respublika“ dėl servituto nustatymo (tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB „Kuršių marios“, E. Š., R. Ž., I. Ž., P. K., E. L., A. Ž., M. B.) nebus išspręstas klausimas dėl kelio servituto nustatymo.

37. Taisyklių 261 punkte nustatyta, kad pateikti reikalavimai galioja visų Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų metu ir iki kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei per reikalavimų galiojimo terminą Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros dėl objektyvių priežasčių nebaigtos ir turi būti tęsiamos, reikalavimų galiojimo terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą – ne ilgiau kaip 2 metams.

Likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki reikalavimų galiojimo termino pabaigos, iniciatorius, iš Projekto rengėjo gavęs duomenų, kad baigiasi pateiktų reikalavimų galiojimo terminas, organizatoriui pateikia prašymą šį terminą pratęsti, nurodydamas pratęsimo priežastis. Organizatorius per 5 darbo dienas nuo iniciatoriaus prašymo gavimo, įvertinęs iniciatoriaus prašymo pagrįstumą, priima sprendimą dėl reikalavimų galiojimo termino pratęsimo ar atsisakymo juos pratęsti arba pateikia naujus reikalavimus ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo priimto sprendimo pratęsti reikalavimų galiojimo terminą arba pateikti naujus reikalavimus kreipiasi į Taisyklėse nurodytas reikalavimus pateikusias institucijas su prašymu pratęsti reikalavimų galiojimo terminą, nurodydamas, kodėl Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūros nebaigtos per nustatytą reikalavimų galiojimo terminą, ir reikalavimų galiojimo termino pratęsimo priežastis.

Reikalavimus pateikusi institucija per 5 darbo dienas nuo organizatoriaus prašymo pratęsti reikalavimų galiojimo terminą pateikimo dienos išnagrinėja prašymą ir, įvertinusi toje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų sprendinius, teisės aktų reikalavimus, priima motyvuotą sprendimą dėl reikalavimų galiojimo termino pratęsimo ar atsisakymo juos pratęsti arba pateikia naujus reikalavimus. Jeigu organizatorius per šiame punkte nurodytą terminą priima sprendimą atsisakyti pratęsti reikalavimų galiojimo terminą arba pateikti naujus reikalavimus, į reikalavimus pateikusias institucijas nėra kreipiamasi ir Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros organizatoriaus sprendimu, priimtu per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti pratęsti reikalavimų galiojimo terminą priėmimo, yra baigiamos.

Organizatoriui ir reikalavimus pateikusioms institucijoms pratęsus reikalavimų galiojimo terminą, pradėtos Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros tęsiamos. Reikalavimus pateikusioms institucijoms atsisakius pratęsti šį terminą, organizatoriaus sprendimu per 5 darbo dienas nuo reikalavimus pateikusių institucijų sprendimo atsisakyti pratęsti reikalavimų galiojimo terminą priėmimo pradėtos Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros nutraukiamos. Pateikus naujus reikalavimus, Projekto rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros turi būti kartojamos.

Kai reikalavimų galiojimo terminas baigėsi Projekto viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūrų metu ir nebuvo kreiptasi dėl reikalavimų galiojimo termino pratęsimo iki šiame punkte nurodyto termino, dėl naujų reikalavimų pateikimo iniciatorius kreipiasi į organizatorių ir nauji reikalavimai yra pateikiami Taisyklių 24, 25 ir 251 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, terminus skaičiuojant nuo iniciatoriaus prašymo gavimo dienos. Reikalavimai pateikiami ne ilgesniam kaip 2 metų terminui, šiam pasibaigus, Projekto viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros negali būti tęsiamos, todėl organizatoriaus sprendimu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodyto termino pabaigos yra nutraukiamos.

Pateikus naujus reikalavimus, tapačius anksčiau pateiktiems, turi būti kartojamos Projekto viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros. Pateikus naujus reikalavimus, netapačius anksčiau pateiktiems, turi būti kartojama ir Projekto rengimo procedūra.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT pagrįstai atsisakė nutraukti Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras dėl termino pabaigos, nes Projekto rengimo reikalavimai galiojo iki 2024 m. lapkričio 11 d. (2019 m. lapkričio 11 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (12.13)Ar.5-788). Taip pat atmestini kaip neįrodyti pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. nesiėmė veiksmų įgyvendinti Projektą.

39. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-822/2025).

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, iš esmės teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, tačiau šis vertinimas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir byloje esančiais įrodymais.

41. ABTĮ 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) (ABTĮ 46 str. 2 d.).

42. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė UAB „Kuršių marios“. Atsižvelgdama į tai, kad į NŽT su prašymu kreipėsi UAB „Kuršių marių respublika“, į byloje kilusio ginčo esmę, Sprendimo turinį, bylos baigtį, teisėjų kolegija laiko neįrodyta, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas be teisinio pagrindo interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą kitaip nei jo tikrasis tekstas. Pareiškėjui taip pat nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą.

43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

44. Kadangi teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuršių marių respublika“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis