e1105a57-58a8-43f4-80eb-e86f36908641 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2226-643/2014   Proceso Nr. 3-61-3-04863-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 70.1; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 22 d.Vilnius            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos, Ryčio Krasausko ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),RaÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos N. B. skundÄ atsakovėms Generalinei prokuratÅ«rai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratÅ«ros, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :  pareiÅ¡kėja N. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydama:

1) panaikinti generalinio prokuroro 2013-09-13 sprendimÄ Nr. 17.2-16614;

2) priteisti iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros 10277,90 Lt negautÄ valstybinės pensijos dalį. PareiÅ¡kėja N. B. taip pat pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ kreiptis su skundu į teismÄ (b. l. 87–90).PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai nuo 2006-06-05 buvo paskirta valstybinė prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensija (toliau – ir pensija), kurios dydis buvo 2463,01 Lt per mėnesį. Iki 2010-01-01 pareiÅ¡kėjai buvo mokama valstybinė pensija, nevirÅ¡ijanti Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pakeitimo įstatymÄ , pareiÅ¡kėjai paskirtos pensijos dydis sumažėjo, kadangi Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio darbo užmokesčio dydis buvo sumažintas iki 1,3. PareiÅ¡kėja savo reikalavimus grindžia Konstitucijos 23 str., Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriame buvo konstatuota, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pakeitimo įstatymas prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29 ir 52 str.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad jai nuo 2010-10-01 iki 2012-09-01 paskirta pensija buvo ribojama nepagrįstai, dėl to su skundu kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ , tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ . Per minėtÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjai susidarė 10277,90 Lt pensijos nepriemoka, kuriÄ praÅ¡o ir priteisti iÅ¡ atsakovės.Atsakovės Generalinė prokuratÅ«ra ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros atsiliepime (b. l. 14–17) į skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .Dėl praleisto termino atnaujinimo, atsakovės pažymėjo, kad vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiÅ¡kėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Nagrinėjamu atveju praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie pareiÅ¡kėjos nepriemokos neteisėtumÄ dienos, t. y. nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tvirtino, kad pareiÅ¡kėjos praleistas terminas neturėtų bÅ«ti atnaujintas. Dėl spendimo panaikinimo, atsakovės nurodė, kad kad Generalinė prokuratÅ«ra, apskaičiuodama ir mokėdama valstybinę pareigÅ«nų ir karių netekto darbingumo pensijÄ bei pensijÄ už tarnybÄ , vadovavosi galiojančiais įstatymais.

Nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 apskaičiuojant bei iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjai priklausančiÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , buvo taikomas iÅ¡mokamos pensijos dydžio ribojimas, nes valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negalėjo virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl, 2012-06-30 Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2012-09-01 buvo nustatytas ankstesnis ribojimas – valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Generalinė prokuratÅ«ra nurodo, jog vykdydama Konstitucijoje, ProkuratÅ«ros įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas ir bÅ«dama biudžeto asignavimų valdytoja, negali savarankiÅ¡kai atkurti (grÄ Å¾inti) sumažintų valstybinių pensijų, jų mokėjimo arba nustatyti sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo kompensavimo mechanizmo. Seimui priėmus Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymÄ , Generalinė prokuratÅ«ra perskaičiuos ir, manytina, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡mokės kompensuojamÄ sumažintos valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalį.Atsakovės nuomone, Generalinės prokuratÅ«ros atsakymas pareiÅ¡kėjai ir atitinkami veiksmai, nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 perskaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjai sumažintÄ valstybinę pensijÄ , buvo teisėti.

PareiÅ¡kėja neįrodė, kad Generalinė prokuratÅ«ra ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar galiojančius įstatymus privalėjo ar privalo veikti. Todėl, praÅ¡o jos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėja ir atsakovių atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie informuoti tinkamai (b. l. 98, 99). Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Byla dalyje dėl skundžiamo akto panaikinimo nutrauktina, likusio dalyje skundas tenkintinas.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2006 m. birželio 5 d. generalinio prokuroro sprendimu Nr. 18.6-10 pareiÅ¡kėjai N. B. nuo 2006 m. birželio 2 d. iki gyvos galvos buvo paskirta 2463,01 Lt dydžio valstybinė prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensija (b. l. 19). Å iame sprendime nustatyta, kad taikomas iÅ¡mokamos pensijos dydžio ribojimas. Valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio2013 m. rugsėjo 11 d.

Generalinėje prokuratÅ«roje buvo gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pateikti pažymÄ , kurioje atsispindėtų, kokia suma jai nebuvo iÅ¡mokėta laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01, lyginant jos paskaičiavimÄ pagal koeficientų skirtumÄ , bei grÄ Å¾inti susidariusį skirtumÄ (b. l. 80). 2013 m. rugsėjo 13 d. Generalinė prokuratÅ«ra sprendimu Nr. 17.2.-16614 paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarkÄ ir nurodė, kad kitos praÅ¡ymo dalies, vadovaudamiesi VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie priemokos neteisėtumÄ dienos, t. y.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21 (b. l. 6).Iš 2013 m. rugsėjo 20 d. Generalinės prokuratūros pažymos apie pajamas Nr. 17.9-2341 matyti, kad pareiškėjai N. B., dėl to, kad buvo sumažintas pensijų ribojimo koeficientas nuo 1,5 iki 1,3, nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo buvo neišmokėta 10277,90 Lt (b. l. 9–10).Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos valstybinės prokuratūros pareigūno pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje taip pat keliamas ginčas ir dėl minėto 2013 m. rugsėjo 13 d. Generalinės prokuratūros sprendimo Nr. 17.2.-16614 teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje ginčo nėra dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo.Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Pagal nuo 2013-01-01 galiojančiÄ PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , jeigu asmuo paskiausiai tarnavo prokuratÅ«roje, pensijas jam ir jo Å¡eimos nariams skiria Generalinė prokuratÅ«ra, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai pensijÄ mokėjo Generalinė prokuratÅ«ra.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.

Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ . Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje iki 2010 m. sausio 1 d. buvo nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. koeficientas sumažintas iki 1,3. Valstybinių pensijų įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) 3 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. koeficientas padidintas iki 1,5 dydžio (2012-06-30 įstatymas Nr. XI-2196). Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis buvo iÅ¡dėstyta taip: „kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio“.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ;

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijose) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos.

Todėl buvo konstatuota, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. taikant 1,3 VDU dydžio ribojimÄ pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Dėl termino kreiptis į teismÄ su skundu atnaujinimo Teisėje egzistuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ , tačiau teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Vienas iÅ¡ jų - procesinių terminų laikymasis. Procesiniai terminai žymi ribÄ tiek individams, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Reikia pažymėti, kad teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingÄ teisminę apsaugÄ nepažeidžia. PrieÅ¡ingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiÅ¡kumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis adm. b.

Nr. AS525-575/2010). Bylose dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 dalis).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. Å ioje nutartyje LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡ko skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintÄ 3 metų terminÄ .

Å is terminas pagal analogijÄ pritaikytas iÅ¡vadai dėl kreipimosi į teismÄ priimtinumo pagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl valstybinės prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ . AnalogiÅ¡kos pozicijos LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau iÅ¡nagrinėtoje 2013-11-07 administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Å ioje nutartyje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreipimuisi į administracinį teismÄ su skundu dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogijÄ taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismÄ asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai N. B. paskirta valstybinė prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 buvo apribota, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir pritaikius 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį.

Nuo 2012-09-01 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis nebuvo taikytas (b. l. 9–10). Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte įtvirtinta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka. Todėl, pirmoji pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu apribota pensija pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį.

IÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjai atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl, apie pensijos sumažinimÄ ji galėjo sužinoti tik iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros veiksmų, o bÅ«tent – iÅ¡ už 2010 m. sausio mėnesį iÅ¡mokėtos pensijos dydžio. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėja teismui pateikė 2013-10-07 (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo pirmos pagal Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos.2014 m. vasario 17 d. teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti skundo padavimo terminÄ (b. l. 87–90).

PraÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti pareiÅ¡kėja grindžia tuo, jog negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismÄ dėl teisinio aiÅ¡kumo trÅ«kumo. IÅ¡ esmės apie savo teisių galimÄ pažeidimÄ sužinojo iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo, kuriuo buvo konstatuotas tam tikrų Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Delsė kreiptis į teismÄ , nes pagrįstai tikėjosi, kad jai bus iÅ¡mokėta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis, kadangi iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo buvo mažinama pensija.

PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ grindžia ir 2013 m. lapkričio 7 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/13Pagal ABTÄ® 34 str. 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. PareiÅ¡kėjas turi nurodyti svarbias praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTÄ® 34 straipsnio 2 dalis).  Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.

Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (LVAT 2012-03-16 nutartis Nr. AS858-187/2012, 2012-03-02 nutartis Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti keliÄ asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti Å¡iÄ teisę, ar pareiÅ¡kimas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduotas per protingÄ laiko tarpÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo.

LVAT ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situacijÄ .PareiÅ¡kėjos pozicija, kad sprendimo dėl pensijos sumažinimo apskundimo senatis turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialaus paskelbimo 2012-09-21, yra klaidinga.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ieÅ¡kinio senaties diena laikoma diena, kuriÄ asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , o ne ta, kuriÄ asmens teisės pažeidimo faktas pripažįstamas teismo sprendimu (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-167/2013, 2012-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-174/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriame pripažinta, kad Valstybinio pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje paskelbtas 2012-02-06, o leidinyje „Valstybės žinios“ – 2012-09-21.

Taigi, nuo oficialaus praneÅ¡imo apie teisės pažeidimÄ iki pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ praėjo daugiau nei vieneri metai. Pažymėtina, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ar apskundimo terminai. Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemokÄ turi ginti per trejų metų terminÄ , paaiÅ¡kėjo tik LVAT iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013-03-12 nutartį Nr. A-552-519/2013.

Å ioje nutartyje buvo konstatuota, kad atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, ginčams dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 dalis), t. y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. IÅ¡aiÅ¡kinimas dėl procesinio trejų metų kreipimosi į teismÄ termino eigos skaičiavimo buvo pateiktas tik LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje.

ABTÄ® 33 str. 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėja, 2010 metų vasario mėnesį gavusi pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodama, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad iki 2013 metų kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas.Todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjos teisę į teisminę gynybÄ , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismÄ su skundu, tenkintinas (ABTÄ® 34 str.).

Toliau spręstinas ginčijamo Generalinės prokuratÅ«ros sprendimo ir reikalavimo priteisti pensijos nepriemokÄ teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensijÄ turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ , skelbiamÄ Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas).

Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis. Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti.

Vertinant teisę į pensijÄ nuosavybės teisių apsaugos kontekste, bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl tam tikrais atvejais Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ). Generalinės prokuratÅ«ros parengta pažyma apie pajamas Nr. 17.9-2341 (b. l. 9–10) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai N. B. valstybinė prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir pritaikius 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį.

Minėta, jog Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, 2010-11-12 redakcija) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-602-1367-13 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Konstituciniam Teismui pripažinus 1,3 koeficiento taikymÄ antikonstituciniu, taikomas iki antikonstitucine pripažintos teisės normos priėmimo buvęs teisinis reguliavimas, t. y. koeficientas 1,5.

Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje esančiai medžiagai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Generalinė prokuratÅ«ra neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjai paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas vietoje 1,5 koeficiento taikydama 1,3 koeficientÄ . Tokiu iÅ¡aiÅ¡kinimu teismas remiasi vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi.Taigi, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiÅ¡kėjai N. B. susidarė 10277,90 Lt valstybinės prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensijos nepriemoka (b. l. 9–10).

Teismui nekyla abejonių dėl Generalinės prokuratÅ«ros pateiktoje pažymoje apskaičiuotos dėl antikonstitucinės teisės normos taikymo susidariusios pareiÅ¡kėjos valstybinės pensijos sumos dydžio matematinio teisingumo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo bÅ«ti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (žr. 2012-07-23 nutartį adm. byla Nr. A552-2747/2012).

Toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai valstybinė prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Generalinės prokuratÅ«ros kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Todėl, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjai priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, remiantis Generalinės prokuratÅ«ros pažyma ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiÅ¡kėjai N. B. priteistina 10277,90 Lt valstybinės prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensijos nepriemoka iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros, susidariusi laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, pritaikius 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.

Dėl Generalinės prokuratÅ«ros sprendimo panaikinimo PareiÅ¡kėja vienu iÅ¡ skundo reikalavimu praÅ¡o panaikinti 2013-09-13 Generalinės prokuratÅ«ros sprendimÄ Nr. 17.2-16614 (b. l. 6). Teismas pažymi, kad šį sprendimÄ atsakovė priėmė iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos 2013-09-11 praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies apskaičiavimo ir grÄ Å¾inimo. Ginčijamame sprendime atsakovė nurodė, kad iki 2013-01-01 apskaičiuodama ir mokėdama pareigÅ«nų pensijÄ už tarnybÄ , vadovavosi tuo metu galiojančiais įstatymais, o reikalavimo dėl nepriemokos priteisimo nenagrinėjo, kadangi pareiÅ¡kėja praleido VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.

įtvirtintÄ 6 mėnesių terminÄ .Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma ABTÄ® 3 str. 1 d. nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas.

Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiÅ¡kėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iÅ¡ esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Remdamasis Å¡iomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas – t. y.

į teismÄ kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , ir Å¡iam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-124/2013; 2013-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-562/2013; 2013-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502-757/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad 2013-09-13 Generalinės prokuratÅ«ros sprendimo Nr. 17.2-16614 nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. PareiÅ¡kėjos teisės apginamos jai priteisiant neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. PareiÅ¡kėjos N. B. reikalavimas panaikinti 2013-09-13 Generalinės prokuratÅ«ros sprendimÄ Nr. 17.2-16614 yra nenagrinėtinas teisme, todėl Å¡i bylos dalis nutrauktina vadovaujantis Administracinių bylų teisenos 101 straipsnio 1 punktu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

Administracinę bylÄ dalyje dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 17.2-16614 panaikinimo nutraukti.  Atnaujinti pareiÅ¡kėjai N. B. terminÄ kreiptis į teismÄ su skundu dėl valstybinės prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensijos nepriemokos priteisimo. PareiÅ¡kėjos N. B. skundÄ dalyje dėl valstybinės prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensijos nepriemokos priteisimo tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjai N. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, 10277,90 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis litus devyniasdeÅ¡imt centų) neiÅ¡mokėtÄ valstybinės prokuratÅ«ros pareigÅ«no pensijos dalį, susidariusiÄ nepagrįstai pritaikius 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           Bronius JanuÅ¡ka Rytis Krasauskas                                                                                                              Margarita Stambrauskaitė            Â