2020-07-29 Nr. AB-14085-2-69-3-12932-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-723-492/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12932-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8; 16.2.2; 53.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir R. B. (tretieji suinteresuoti asmenys – M. D. B., R. B. individuali įmonė, V. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Geodezininkai“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 01-5573; 2) pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P19/96-4259; 3) panaikinti 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo Nr. A-2232; 4) panaikinti 2008 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.) Nr. 02-01-3754 bei jo priedą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjo naudojamas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso Lietuvos Respublikai, kurį jis nuomos teisėmis naudoja jau daugelį metų ir ketina įgyti. Įvažiavimas į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą eina tarp žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris priklauso R. B. ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris priklauso V. V.. Pareiškėjo naudojamas įvažiavimas visuomet buvo apie 5 m pločio, tačiau 2017 m. R. B. užsitvėrė didesnę dalį bendro naudojimo kelio ir susiaurino įvažiavimą į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaune, apytiksliai 2 m. Atsakovui R. B. susiaurinus bendro naudojimo žemės sklypą, pareiškėjui yra apsunkinta galimybė patekti į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaune, o sunkiasvorės transporto priemonės apskritai negali pravažiuoti. Dėl to yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

3. Dėl teisių pažeidimų pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyrių, kuris 2017 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 8SD-2788-(14.8.7) informavo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas pagal detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir detalusis planas), kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), padalinamas į 510 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 608 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte taip pat nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, riba taškuose (11-1) yra nustatyta esamo pravažiavimo viduriu, kuris yra parengtas 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Geodezininkai“.

4. Pareiškėjas, susipažinęs su iš NŽT gautais dokumentais, nustatė, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, kurios buvo nustatytos 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Geodezininkai“ žemės sklypo planu, 2007 m. liepos 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu bei 2006 m. sausio mėn. R. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ detaliuoju planu, neatitinka 1994 m. gegužės 3 d. UAB „Kauno inžinieriniai tyrinėjimai“ namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodytų sklypo ribų posūkio taškų ir pastatų kampų koordinačių vietinėje sistemoje.

5. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjas manė, kad R. B. privatizavo pareiškėjo naudojamą įvažiavimą ir dėl to yra apribotos galimybės pareiškėjui patekti į jo naudojamą žemės sklypą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas valstybinė žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių ar užimta bendroms gyventojų reikmėms. Todėl R. B. neturėjo teisės privatizuoti dalies įvažiavimo į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą, taip apribojant jo galimybę patekti į žemės sklypą. Teigė, kad iki to laiko, kada R. B. užsitvėrė dalį pareiškėjo naudojamo įvažiavimo ir buvo gautas NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 8SD-2788-(14.8.7), pareiškėjas nežinojo, kad buvo priimti administraciniai aktai, sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kuriuos jo naudojamas įvažiavimas į žemės sklypą buvo privatizuotas.

6. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad nei detalusis planas, nei ginčo žemės sklypo 2007 m. liepos 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktas su juo nebuvo suderintas. Manė, kad R. B. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suprojektuotas nesilaikant tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjas manė, kad turi būti panaikinti visi administraciniai aktai ir sandoriai, kurių pagrindu buvo suformuotas ir įgytas nuosavybės teise žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune.

7. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė skundą atmesti.

8. Atsakovo aiškinimu, pareiškėjas nepateikė į bylą jokio dokumento, kuriuo būtų suplanuotas tikslių ir aiškių ribų, pločio ir ploto minimas pravažiavimas, todėl nėra suprantama, kokiu dokumentu remiantis pareiškėjas teigia, kad pravažiavimas buvo tam tikro pločio, o vėliau buvo susiaurintas. Pažymėjo, kad nėra pagrindo laikyti, jog vien faktiškai išvažinėto pravažiavimo ribose ir yra teisėtas pravažiavimas. Į bylą nėra pateikti duomenys, nei kas minėtą pravažiavimą įrengė, nei duomenys, ar toks pravažiavimas, jei buvo įrengtas, buvo įrengtas tinkamoje vietoje bei tinkamose ribose, t. y. valstybinėje žemėje tarp privačių žemės sklypų ribų.

9. Atsakovas pažymėjo, kad teismo sprendimas panaikinti administracinį sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, niekaip neapgintų pareiškėjo teisių, kadangi išorinės ginčo žemės sklypo ribos iki padalinimo bei po padalinimo detaliuoju planu nepakito.

10. Atsakovas nurodė, kad, kaip matyti iš detaliojo plano sprendinių ir iš administracinio sprendimo, kuriuo jis buvo patvirtintas, detaliojo plano objektu buvo žemės sklypas, kuris jau buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad šio žemės sklypo ribos, plotas, koordinuoti taškai jau buvo nustatyti ir pažymėti Nekilnojamojo turto kadastre, jau buvo parengtas šio žemės sklypo planas, kuriame nurodyti visi sklypo posūkio taškai tuometinėje koordinačių sistemoje. Atkreipė dėmesį, kad detaliuoju planu išorinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos nebuvo keičiamos ir negalėjo būti keičiamos, nes detalusis planas buvo rengiamas tikslu padalinti esamą įregistruotą žemės sklypą į du, o ne keisti jo išorines ribas valstybės žemės sąskaita, t. y. siaurinant pravažiavimą. Pareiškėjas nenurodo jokių teisės aktų reikalavimų, kurie buvo pažeisti dalinant suformuotą, turintį aiškias ir koordinuotas ribas, žemės sklypą.

11. Atsižvelgiant į tai, kad detaliuoju planu valstybinė žemė nebuvo prijungta prie ginčo žemės sklypo, todėl joks valstybinės žemės privatizavimo klausimas nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Sklypų po padalinimo bendras plotas nepadidėjo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sklypas padidėjo valstybinės žemės (pravažiavimo) sąskaita, kurio dalį R. B. privatizavo. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas pravažiavimas yra užimtas valstybės ar savivaldybės keliu ar gatve. Pateikiamas (duomenys neskelbtini) gatvės planas patvirtina, kad įvažiavimas, einantis iš (duomenys neskelbtini) gatvės pro žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepatenka į šios gatvės ribas.

12. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo detalusis planas neturėjo būti su pareiškėju suderintas, nes jokia teisės norma, reglamentuojanti teritorijų planavimą, tokio reikalavimo nenumatė. Nurodė, kad apie rengiamą detalųjį planą turi būti informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai, o pareiškėjas nepateko į šį subjektų ratą, kadangi sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini) nebuvo suformuotas, registruotas.

13. Atsakovo manymu, ginčo detaliojo plano procedūra buvo atlikta tinkamai, jis buvo apsvarstytas su visuomene, suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje, patikrintas Kauno apskrities viršininko administracijoje, kuri 2007 m. gegužės 3 d. surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP-345, kurio išvada teigiama. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija nenustatė detaliojo plano rengimo reikalavimų esminių pažeidimų, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pagrįstai priėmė skundžiamą 2007 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. A-2232 ir patvirtino detalųjį planą.

14. Taip pat atsakovas nurodė, kad terminas paduoti skundą dėl ginčijamo įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, buvo atnaujintas be pagrindo. Nurodė, kad iš NŽT pateiktų dokumentų matyti, kad su pareiškėją atstovaujančia advokate dar 2010 metais vyko susirašinėjimas su NŽT dėl to paties pravažiavimo. Viename iš atsakymų NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius (2010 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 8-SD-248(1.7)) informavo pareiškėjo advokatę apie šioje byloje ginčijamą detalųjį planą, nurodant subjektą, patvirtinusį detalųjį planą, įsakymo datą, numerį, pavadinimą, adresą bei detaliojo plano tikslą. Todėl pareiškėjas jau 2010 m. sužinojo apie ginčijamą įsakymą, o ne 2017 m., kaip teigė savo skunde. Atsakovas vertino, kad praleistas terminas skundui paduoti buvo atnaujintas be pagrindo, dėl ko prašė teismo bylą dėl šio reikalavimo nutraukti.

15. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog įvažiavimas visuomet buvo 5 m pločio. Iš 2017 m. gegužės 16 d. atlikto patikrinimo Nr. FD-113-( 14.8.129.) darytų nuotraukų matyti, kad vėžės sudaro apie 3 m plotį. Patekimas į pareiškėjo žemės sklypą nėra apsunkintas, o (duomenys neskelbtini), Kaune, tvora yra šio sklypo vidinėje dalyje. Be to, apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas ir konfigūraciją pareiškėjas žinojo jau 2009 m. rugpjūčio 24 d., kai suderino ir pasirašė 2009 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planą ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 10671.

17. Nurodė, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju kadastriniai matavimai atlikti ir buvo patvirtinti, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, suformuotas Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 02-01-3754 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“, kuriuo buvo nustatyti M. D. B. ir R. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, padalyto pagal detalųjį planą, sklypų kadastro duomenys pagal priedą. Įsakymas, kuris priimtas pagal galiojantį ir nenuginčytą detalųjį planą, atitinka jame suprojektuoto žemės sklypo ribas.

18. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos posūkio taškų koordinatės neatitinka. Atkreipė dėmesį į tai, kad 1995 m. rugpjūčio mėn. UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, plane šio sklypo kraštinės ilgis tarp posūkio taškų Nr. 12 ir Nr. 2 sudaro 24,63 m. Tos pačios kraštinės ilgis 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, plane taip pat sudaro 24,63 m. 1982 m. rugpjūčio 8 d. parengtoje namų valdos kortelėje minėtos kraštinės ilgis nurodytas 24,60 m ilgio. 1995 m. rugpjūčio mėn. UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame plane posūkio taško Nr. 3 koordinatės nežymiai skiriasi nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengtame plane posūkio taško Nr. 3 koordinatės ir neviršija leistinos paklaidos. Byloje nėra duomenų, kad įvažiavimas būtų inventorizuotas kaip kelias, taip pat nėra duomenų apie jo plotį ar kad savivaldybė būtų nutiesusi kelią, todėl teigti, kad buvo privatizuotas kelias, negalima.

19. Taip pat teigė, kad terminas skundui paduoti buvo atnaujintas be pagrindo, nes pareiškėjas nebuvo nurodęs teismui, kad NŽT 2010 m. rugpjūčio 27 d. raštu pareiškėjui atstovaujančiai advokatei buvo suteikta išsami informacija apie ginčijamus administracinius aktus bei pateiktos pagrindžiančių dokumentų kopijos.

20. Atsakovas R. B. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

21. Nurodė, jog aplinkybę, kad į pareiškėjo sklypą yra galimybė patekti transporto priemonėms, patvirtina 2017 m. gegužės 16 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir fotonuotraukos. Byloje yra pateikta daugybė žemės sklypų planų, darytų skirtingų sklypų atžvilgiu ir skirtingais laikotarpiais, kuriuose atvaizduojamose žemės sklypų išdėstymo schemose yra akivaizdžiai matoma, kad iki žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune yra galimybė privažiuoti įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir pravažiavimu iš rytinės sklypo pusės, kuris yra lygiagretus (duomenys neskelbtini) gatvei.

22. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog įvažiavimas buvo 5 m pločio. Atsakovo teigimu, ties R. B. priklausančiu sklypu įvažiavimas niekuomet nebuvo 5 m pločio. Atsakovas akcentavo, kad įvažiavimas nėra privatizuotas, jis egzistuoja ir yra pakankamo pločio, kad būtų galima juo naudotis. Be to pareiškėjas turi kitą galimybę patekti į sklypą, kuriame yra jam priklausantys statiniai, pasinaudojant rytų pusėje esančiu pravažiavimu. Atsakovas laikė, kad šioje byloje ginčijami aktai nepažeidžia pareiškėjo teisių.

23. Be to, ginčo įvažiavimas neatitiko kelio statuso 1996 metais, negali kelio statuso atitikti ir pagal šiuo metu galiojančias teisės normas. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo įvažiavimui buvo suteiktas kelio statusas.

24. R. B. taip pat nurodė, kad pareiškėjo pasirinktas jo teisių gynimo būdas yra neadekvatus, perteklinis ir sukuriantis ypatingai nenaudingas pasekmes R. B. atžvilgiu. Be to, reikalavimas dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo grindžiamas tuo, kad buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatos. Kadangi ginčo privažiavimas prie namo negali būti laikomas nei keliu, nei gatve, todėl laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju privatizuojant atsakovui R. B. priklausantį žemės sklypą nebuvo padaryta imperatyvių teisės normų pažeidimų. Teigė, kad R. B. veiksmuose dėl valstybinės žemės išpirkimo ir vėlesniuose jo veiksmuose padalinant žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) į du atskirus sklypus, nėra padaryta jokių pažeidimų ar nesąžiningų veiksmų. Panaikinus 1996 m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir pritaikius restituciją atsakovo teisės būtų reikšmingai ir neproporcingai pažeistos.

25. Atsakovas prašė bylą nutraukti, nes terminas skundui paduoti dėl 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo pareiškėjui buvo atnaujintas nepagrįstai, t. y. teismui neturint visos tikrovę atspindinčios informacijos ir negalint jos tinkamai įvertinti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. B. prašė skundą atmesti.

II. 27. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teises priklauso pastatai, esantys žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas NŽT, suformuotas ir įregistruotas 2014 m. kovo 17 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-131. Ginčas šioje byloje kilo dėl įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame yra pareiškėjo turimi pastatai.

29. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 01-5573 buvo leista pirkti piliečiams žemės sklypus, kurių ribos patikslintos geodeziniais matavimais ir suderintos su miesto vyriausiuoju architektu, nekeičiant sklypų naudojimo paskirties, pagal priedą. Šio įsakymo 21 punktu J. B. buvo parduota 518 kv. m bendrojo 1 180 kv. m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, o R. B. parduota 600 kv. m (1996 m. lapkričio 14 d. įsakymo priedo 22 p.) šio žemės sklypo ploto. Minėtu įsakymu buvo leista pirkti žemės sklypą, kurio ribos geodeziniais matavimais buvo patikslintos UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 1995 m. parengtu J. B. ir R. B. namų valdos žemės sklypo ribų planu, kuris buvo suderintas su žemėtvarkos tarnyba ir miesto vyriausiuoju architektu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išpirktas R. B. 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P19/96-4259 (600 kv. m) ir J. B., kurio paveldėtoja yra M. D. B., 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P19/96-4260 (518 kv. m). R. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2006 metais sausio mėnesį parengė žemės sklypo padalinimo į du sklypus detalųjį planą, kuriuo žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, padalintas į 510 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (nuosavybės teise priklausantis R. B.), ir 608 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (nuosavybės teise priklausantis M. D. B.). UAB „Geodezininkai“ 2007 m. liepos 30 d. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, o 2007 m. rugpjūčio 6 d. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinius duomenis. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. kovo 31 d. priėmė įsakymą Nr. 02-01-3754 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“, kuriuo buvo nustatyti M. D. B. ir R. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padalyto pagal detalųjį planą, sklypų kadastro duomenys pagal priedą.

30. Teismas nurodė, jog pareiškėjo argumentai dėl to, kad detaliuoju planu nustatytos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos neatitinka UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 1995 metų sklypo plane nurodytų sklypo ribų posūkio taškų ir pastatų kampų koordinačių vietinėje sistemoje, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

31. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys įrodo priešingas aplinkybes – o būtent minėtų sklypo ribų posūkio taškų koordinatės ir patvirtina, kad jos yra identiškos. UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 1995 metų sklypo plane aktualūs taškai yra 2, 23 ir 3. Detaliojo plano brėžinyje atitinkamai šie taškai yra 2, 23 ir 3. Šių taškų koordinatės abiejuose brėžiniuose yra identiškos. Abiejuose brėžiniuose taško 2 X koordinatė abiejuose brėžiniuose nurodyta (duomenys neskelbtini), Y koordinatė = (duomenys neskelbtini), taško 23 X koordinatė = (duomenys neskelbtini), Y koordinatė = (duomenys neskelbtini), taško 3 X koordinatė = (duomenys neskelbtini), Y koordinatė = (duomenys neskelbtini).

Detaliajame plane šioje sklypo riboje nurodytas naujas taškas 24 pažymėti sklypų atidalinimo tašką, t. y. sklypų po padalinimo bendro kampo tašką. Šie įrodymai paneigia bet kokius pareiškėjo argumentus apie šiaurinės sklypo ribos pasikeitimą detaliuoju planu, t. y., kad detaliuoju planu pravažiavimas buvo susiaurintas, atitinkamai pažeidžiant pareiškėjo teises. Vertinant šiuos koordinuotus taškus, taip pat pažymėta, kad po detaliojo plano patvirtinimo atlikus kadastrinius matavimus ir parengus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planus (ką atliko UAB „Geodezininkai“), juose nurodytos sklypo ribų kampų koordinatės taip pat yra iš esmės analogiškos prieš tai įvardintoms UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 1995 metų sklypo plane bei detaliajame plane.

Sklypo (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengtame sklypo plane aktualūs taškai yra 1, 2 ir 3, kurie atitinkamai detaliajame plane yra taškai 2, 23 ir 24. Sklypo (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengtame sklypo plane taškų 1, 2 ir atitinkamai detaliajame plane taškų 2 ir 23 koordinatės yra identiškos. Sklypo (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengtame sklypo plane taško 3 X ir atitinkamai detaliajame plane taško 24 X koordinatės yra tapačios ((duomenys neskelbtini)).

Sklypo (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengtame sklypo plane taško 3 Y ir atitinkamai detaliajame plane taško 24 Y koordinatės nežymiai skiriasi ((duomenys neskelbtini) ir atitinkamai (duomenys neskelbtini)), tačiau neviršija leistinos paklaidos (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 211 p., 32.1.2.2.2. p.), dėl ko nesudaro pagrindo pripažinti atliktus kadastrinius matavimus neteisėtais.

32. Dėl išvardintų aplinkybių teismas konstatavo, kad išorinės ginčo žemės sklypo ribos iki padalinimo ir po padalinimo detaliuoju planu nepakito. Atitinkamai konstatavo, kad po Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. įsakymo, kuriuo buvo nustatyti M. D. B. ir R. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, padalyto pagal detalųjį planą, sklypų kadastro duomenys, išorinės ginčo žemės sklypo ribos taip pat nepakito. Be to, kaip matyti iš detaliojo plano sprendinių ir iš administracinio sprendimo, kuriuo jis buvo patvirtintas, detaliojo plano objektu buvo žemės sklypas, kuris jau buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad šio žemės sklypo ribos, plotas, koordinuoti taškai jau buvo nustatyti ir pažymėti Nekilnojamojo turto kadastre, jau buvo parengtas šio žemės sklypo planas, kuriame nurodyti visi sklypo posūkio taškai tuometinėje koordinačių sistemoje. Taip pat tai reiškia, kad detaliuoju planu nebuvo keičiamos įregistruoto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), išorinės ribos, detaliuoju planu šis žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus, t. y. vietoj vieno žemės sklypo, kurio plotas buvo 1 118 kv. m, buvo suformuoti du žemės sklypai, kurių plotai 510 kv. m ir 608 kv. m, t. y. iš viso tas pats 1 118 kv. m plotas. Taigi, žemės sklypų po padalinimo bendras plotas nepadidėjo, tą patvirtina tiek detaliojo plano sprendiniai, tiek po detaliojo plano atlikus reikiamas procedūras įregistruotų padalintų žemės sklypų plotai. Pažymėta, kad detaliuoju planu išorinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos nebuvo keičiamos ir negalėjo būti keičiamos. Detalusis planas buvo rengiamas tikslu padalinti esamą įregistruotą žemės sklypą į du, o ne keisti jo išorines ribas valstybės žemės sąskaita, t. y. siaurinant pravažiavimą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos (ties pravažiavimu), nustatytos detaliuoju planu (jos nebuvo naujai nustatomos, o tik pažymėtos, kaip esamos ir jau nustatytos) bei UAB „Geodezininkai“ atliktais kadastriniais matavimais, neatitinka minėto UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 1995 metų sklypo ribų plano, yra niekuo nepagrįsti.

33. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokio dokumento, kuriuo būtų suplanuotas tikslių ir aiškių ribų, pločio ir ploto jo minimas pravažiavimas. Todėl neaišku, kokiu dokumentu remiantis pareiškėjas teigia, kad pravažiavimas (duomenų, kad pravažiavimas būtų inventorizuotas kaip kelias, nėra) buvo tam tikro pločio, o vėliau buvo susiaurintas, kai jokiame teritorijų planavimo dokumente apskritai jo plotis nebuvo nei nurodytas, nei įteisintas ar kaip kitaip įformintas. Akcentuota, kad vien gretimų teritorijų naudotojų išvažinėtas pravažiavimas nesudaro pagrindo laikyti, jog būtent faktiškai išvažinėto pravažiavimo ribose ir yra teisėtas pravažiavimas, t. y. valstybinės žemės plotas, nepriklausantis privačia nuosavybe kitiems asmenims.

34. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, nurodytą teisinį reglamentavimą bei pripažinus, kad išorinės ginčo žemės sklypo ribos (nagrinėjamu atveju aktuali šiaurinė riba, besiribojanti su pravažiavimu) po jo padalinimo detaliuoju planu į du sklypus bei atliktų kadastrinių matavimų, nepakito, konstatuota, kad ginčijami administraciniai aktai pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl teismo sprendimas panaikinti pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus niekaip neapgintų pareiškėjo teisių, t. y. pareiškėjo teisių apimtis niekaip nepasikeis. Analogiškais motyvais atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 01-5573 bei 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, kadangi nei įsakymu, nei žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, kadastriniais matavimais suformuoto 1 118 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ribos nebuvo keičiamos.

35. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su ginčo žemės sklypo ribomis, turėtų ginčyti pradinio 1 118 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo teisėtumą (atliktus kadastrinius matavimus, kurie fiksuoti 1993 m. gruodžio 11 d. ar (ir) žemėtvarkos tarnybos ir miesto vyriausiojo architekto sprendimus, kuriais buvo suderintas UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 1995 metų sklypo planas), o ne vėlesnius administracinius aktus, kuriais ginčo žemės sklypo ribos keičiamos nebuvo. Teismas pažymėjo, kad pradinio 1 118 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo ginčo dalyku.

III. 36. Pareiškėjas K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

37. Pareiškėjo teigimu, jo reikalavimas panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 01-5573 teismo iš viso nebuvo nagrinėtas, dėl jo teismo sprendimo motyvuose nėra jokių argumentų. Pareiškėjas taip pat mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktų duomenų bei paaiškinimų visumą. Pareiškėjo teigimu, teismas šioje byloje apgynė neteisėtą interesą – valstybinės žemės, naudojamos visuomeninėms reikmėms, privatizavimą.

38. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradinio 1 118 kv. m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, suformavimo teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas pažymi, kad jis šioje byloje ginčijo Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 01-5573, kuriuo buvo leista pirkti žemės sklypą, kurio ribos yra nustatytos (patikslintos) UAB „Kauno inžinieriniai tyrinėjimai“ 1995 m. parengtu geodeziniu planu.

39. Pareiškėjas pažymi, kad nors nekilnojamojo turto kadastro ir registro išraše nurodyta, kad sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenų nustatymo data yra 1993 m. gruodžio 11 d. iš pareiškėjui pateiktų VĮ Registrų centras ir NŽT duomenų matyti, jog šis įrašas nekilnojamojo turto registre neatitinka tikrovės, nes 1993 m. ginčo sklypas nebuvo formuojamas ir joks administracinis aktas ar sprendimas dėl jo suformavimo, kurį pareiškėjas turėtų ginčyti, neegzistuoja. Pareiškėjo teigimu, pirminis šio sklypo teisinį suformavimą patvirtinantis aktas yra teisme ginčytas Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. 01-5573.

40. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas dalies skundo reikalavimų nenagrinėjo. Teismo sprendimas grindžiamas tik laikotarpiu, kai žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus. Pareiškėjas nurodo, kad pirminė jo skundo pozicija buvo grindžiama tais rašytiniais duomenimis, kuriuos jam pateikė oficiali institucija – NŽT 2017 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 8SD-2788-(14.8.7). Tik šia pirmine skundo pozicija rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

41. Pareiškėjo teigimu, teismo išvadą, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokio dokumento, kuriuo būtų suplanuotas tikslių ir aiškių ribų, pločio ir ploto jo minimas pravažiavimas, paneigia byloje surinkti įrodymai. Aplinkybę, kad atsakovai prie savo žemės sklypo (sklypų) yra prisijungę kelio (pravažiavimo) dalį, taip jį susiaurindami, patvirtina šie rašytiniai įrodymai: 1) NŽT 2017 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 8SD-2788-(14.8.7) suteikė informaciją, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, riba taškuose (11-1) yra nustatyta esamo pravažiavimo viduriu, kuris yra parengtas 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Geodezininkai“; 2) pagal 2017 m. gegužės 17 d. atliktą faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą sklypo riba posūkio taške Nr. 1 nustatyta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre ties esamu įvažiavimo viduriu, nurodytu plane; 3) minima aplinkybė akivaizdi ir iš atsakovų parengto žemės sklypo plano; 4) (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypo, kuris yra gretimybėje su pareiškėjo žemės sklypu, plane yra aiškiai pažymėtas taisyklingos formos pravažiavimas, kuriuo pareiškėjas visada patekdavo į savo namų valdą (jo plotis ties pareiškėjo žemės sklypu yra 4,5 m, ties tašku Nr. 5 – 4 m; 5) atsakovų namų valdos techninės apskaitos plane, (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovų žemės sklypo šiaurinė riba eina pagal taisyklingos stačiakampio formos pravažiavimą, o sklypo ribos nepatenka į pravažiavimo vidurį; 6) iš esamos padėties schemos matyti, kad privatizuojant atsakovų žemės sklypus buvo užimta apie 21 kv. m kelio, ties atsakovo žemės sklypu kelio plotis yra 2,27 m; 7) pareiškėjo žemės sklypo plane, rengtame 2009 m., į jo namų valdą pažymėtas 3,96 m pločio įvažiavimas, tas pats įvažiavimas pažymėtas ir jo namų valdos techninės apskaitos duomenyse. Pareiškėjo teigimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad vietoje buvusio 3,96 m pločio pravažiavimo šiuo metu yra likusi 2,27 m pločio juosta, taigi atsakovai prie savo žemės sklypo yra prisijungę 1,7 m pločio valstybinės žemės juostą, reikalingą visuomenės reikmėms.

42. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovams susiaurinus pravažiavimą, pareiškėjui yra apsunkinta galimybė patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, o sunkiasvorės transporto priemonės apskritai negali privažiuoti. Todėl yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

43. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pravažiavimas nebuvo inventorizuotas, ginčo esmei neturi reikšmės, kadangi kelias ((duomenys neskelbtini) gatvės dalis) teisiškai buvo užimtas 1996 m., kai gatvių inventorizacijos procesas apskritai nebuvo prasidėjęs.

44. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus, kurie ne tik patvirtina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypų planų (įskaitant ir detalųjį planą) esminius neatitikimus, bet taip pat patvirtina faktą, kad atsakovų žemės sklypo suplanavimo dokumentai yra parengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. UAB „Kauno inžinieriniai tyrinėjimai“ 1995 m. rengtame plane matyti akivaizdūs koordinačių taisymai, o dalis koordinačių skaičių apskritai nėra aiškūs. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planas buvo parengtas tik 1995 m., jį parengė UAB „Kauno inžinieriniai tyrinėjimai“. Prie šio žemės sklypo plano nebuvo parengtas žemės sklypo paženklinimo aktas. Iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune (iki jų padalijimo) inventorinių (namų valdos techninės apskaitos dokumentų) matyti, kad juose ties taškais, UAB „Kauno inžinieriniai tyrinėjimai“ plane pažymėtais Nr. 2-3 ir link taško Nr. 4 buvo žymimas natūroje esantis pravažiavimas (kelias).

45. Be to, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suformuotas, jį neteisingai susiejant su gretimu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), Kaune. 2007 m. pastebėjus, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suformuotas netinkamai, nekeičiant įregistruoto sklypo ploto planas buvo pataisytas, o kadastro žemėlapyje patikslintos minėto žemės sklypo posūkio koordinatės. Pakoregavus minimą žemės sklypą ir jo kadastro duomenis, atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys nebuvo pakoreguoti ir išliko tokie patys, nors pakoregavus gretimybę ((duomenys neskelbtini), Kaune), taip pat privalėjo būti pakoreguoti ir sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, duomenys.

46. Pareiškėjas nurodo, kad palyginus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune (iki sklypo padalijimo) namų valdos techninės apskaitos duomenis su parengtu 1995 m. šio žemės sklypo planu, matyti, kad kai kurios sklypo kraštinės ir sklypo konfigūracija skiriasi, kas iš esmės reiškia, kad sklypas buvo formuojamas kitoks, nei buvo naudojamas iki tol.

47. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad detalusis planas yra parengtas tinkamai ir atitinka 1995 m. planinius duomenis. Pareiškėjas nurodo, kad detalusis planas buvo rengiamas UAB „Kauno inžinieriniai tyrinėjimai“ plano pagrindu. Detaliajame plane ties taškais 2-23-24-3 gretimybe yra nurodytas V. V. žemės sklypas, nors toje vietoje gretimybe turi būti valstybinė žemė. Detaliajame plane pravažiavimas yra suformuotas tik iki atsakovų žemės sklypo, panaikinant įvažiavimą į pareiškėjo žemės sklypą. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad šiaurinėje pusėje sklypas ribojasi su V. V. žemės sklypu, ko niekada nebuvo. Taigi žemės sklypo detalusis planas parengtas vadovaujantis neteisingais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenimis ir šiame plane nurodant akivaizdžiai klaidingus sprendinius.

48. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovų žemės sklypo dokumentuose ginčo teritorija yra pažymėta skirtingai ir dokumentai tarpusavyje nesutampa.

49. Pareiškėjas nurodo, kad palyginus pateiktus dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ribos, kurios buvo nustatytos 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Geodezininkai“ žemės sklypo planu, 2007 m. liepos 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu bei 2006 m. sausio mėn. R. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ detaliuoju planu, neatitinka 1994 m. gegužės 3 d. UAB „Kauno inžinieriniai tyrinėjimai“ namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodytų sklypo ribų posūkio taškų ir pastatų kampų koordinačių vietinėje sistemoje.

50. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovams priklausęs žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, (iki jo padalijimo) koordinačių sistemoje buvo pažymėtas klaidingai ir sklypo konfigūracija neatitiko namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytos sklypo konfigūracijos, todėl akivaizdu, kad minimas žemės sklypas buvo suformuotas neteisingai ir esama situacija dėl dalies kelio privatizavimo yra susidariusi dėl netinkamai nustatytų sklypo kadastro duomenų, kadangi kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų.

51. Teismas nevertino pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad faktiškai nei vienas iš rengtų atsakovų planų nebuvo derinamas su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudotojais. Ši aplinkybė teismų praktikoje yra labai reikšminga.

52. Atsakovas R. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

53. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, taip pat teismo posėdžio metu išaiškino, kad ginčo sklypo pirminių kadastrinių duomenų ginčijimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi pareiškėjas šioje byloje neginčijo 1993 m. gruodžio 11 d. kadastrinių duomenų nustatymo, taip pat teismo priimtame skunde nekėlė ginčo sklypo kadastrinių duomenų nustatymo klausimo, nekėlė klausimo dėl namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo teisėtumo pagal 1995 m. spalio 27 d. su vyriausiuoju architektu suderintą planą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo pateikto skundo ribose ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

54. Akcentuoja, jog 2007 m. parengtas detalusis planas visiškai atitiko 1995 m. parengtą sklypo planą ir jame fiksuotus duomenis. Tokiu būdu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad išorinės sklypo ribos iki jo padalijimo ir po padalijimo nepakito. Nurodo, jog kadangi nėra nuginčyti ar patikrinti patys pirminiai žemės sklypo kadastriniai duomenys, nėra pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypo 1995 m. parengtas planas ar 2007 m. parengtas detalusis sklypo padalinimo planas yra parengti neteisėtai ar ydingai.

55. Akcentuoja, kad pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 01-5573, tačiau nenurodė, kuo pasireiškė jo neteisėtumas. Be to, panaikinus šį įsakymą būtų sukuriamos teisinės pasekmės visiems įsakymo priede nurodytiems asmenims, kurie byloje nedalyvauja.

56. Nurodo, jog aplinkybę, kad į pareiškėjo sklypą yra galimybė patekti transporto priemonėms, patvirtina byloje esanti medžiaga, t. y. 2017 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir fotonuotraukos. Byloje pateiktose žemės sklypų išdėstymo schemose yra akivaizdžiai matoma, kad iki žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, yra galimybė privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) g. pusės ir iš rytinės sklypo pusės. Sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune iš rytų pusės ribojasi su valstybine žeme, kuri yra laisva. Rytinėje sklypo dalyje brėžiniuose yra nubraižytas pravažiavimas. Patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (priklausantį M. D. B.) yra suformuotas būtent iš minėto pravažiavimo rytinėje ginčo sklypų pusėje, yra faktiškai naudojamas, taigi, juo gali naudotis ir pareiškėjas. Pareiškėjo statinių išsidėstymas sklype nereikalauja į sklypą patekti būtent per (duomenys neskelbtini) g. esantį įvažiavimą. Pažymi, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pridėjo prie bylos V. B. kontrolinę nuotrauką, iš kurios matyti, kad įvažiavimo siauriausia faktinė vieta yra 3,03 m, o įvažiavimo siauriausia vieta pagal žemės sklypų kadastrinius dokumentus yra 2,28 m.

57. Teigia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytuose dokumentuose nėra fiksuota, kad į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaune, yra patenkama keliu, nėra nuorodų į kelio suprojektavimą, duomenų apie jo plotį. Dokumentuose yra matomas įvažiavimas, tačiau tai nėra kelias.

58. Pareiškėjas pateikia netinkamą teisinį vertinimą, kad šiuo atveju įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, turėtų būti 3,5 m pločio. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, šiuo metu faktiškai įvažiavimas yra 3,03 m ir tai atitinka dabartinį reguliavimą. Pagal tuometinį reguliavimą, kai buvo rengiami šioje byloje ginčijami 1996 m. įsakymas ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, ginčo įvažiavimas nebuvo ir negalėjo būti laikomas keliu. Todėl jam negalėjo ir negali būti taikomos įstatymo normos, susijusios su keliais.

59. Mano, kad apeliacinio skundo teiginys, jog 1995 m. parengtame plane nėra aiškūs koordinačių skaičiai, yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Akcentuoja, kad 1995 m. rengto plano koordinatės ir detaliojo plano koordinatės visiškai sutampa.

60. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad prie 1995 m. plano nebuvo parengtas žemės sklypo paženklinimo aktas, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 987 toks reikalavimas nebuvo keliamas. 1996 m. lapkričio 14 d. įsakyme Nr. 01-5573 buvo nurodyta, kad leidžiama pirkti žemės sklypus, kurių ribos patikslintos geodeziniais matavimais ir suderintos su vyriausiuoju architektu. Šie reikalavimai buvo įvykdyti.

61. Nurodo, kad detalusis planas buvo parengtas nekeičiant 1995 m. nustatytų sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų, o gretimybėse padarytos klaidos nedarė jokios įtakos atsakovo žemės sklypo plotui ir išsidėstymui, todėl pareiškėjo teigimu esančios klaidos dėl neteisingai nurodomų gretimybių planuose nėra laikytinos reikšmingomis ir lemiančiomis detaliojo plano neteisėtumą.

62. Teigia, kad namų valdos techninės apskaitos planas ir suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune plano sprendiniai yra visiškai analogiški.

63. Akcentuoja, kad pareiškėjas nebuvo ir nėra žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas. Šio sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika. Todėl derinimas vyko su atitinkamos institucijos įgaliotu atstovu.

64. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai pažymi, kad skundo tenkinimas lemtų jų teisių pažeidimą. Pažymi, kad nuo žemės sklypo įsigijimo rinkos kainos pasikeitė ir restitucijos taikymas būtų neproporcingas ir pažeistų R. B. teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad M. D. B. priklausantis žemės sklypas net nesiriboja su ginčo įvažiavimu, tačiau patenkinus pareiškėjo skundą jos teisės bus pažeistos, nes bus panaikinti dokumentai, kurių pagrindu ji šiuo metu valdo nuosavybę. Mano, kad šiuo atveju yra galima koreguoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, išsidėstymą koordinačių sistemoje ir taip išspręsti formalią pravažiavimo problemą.

65. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 9 punkto pagrindais. Nurodo, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti viešame susirinkime dėl rengiamo detalaus plano ir teikti pasiūlymus. Iš pareiškėjo 2010 m. liepos 14 d. rašto, kuriuo jis kreipėsi į NŽT, kurio net nebuvo pateikęs į bylą, matyti, kad pareiškėjui dar 2010 m. buvo aiškiai žinoma ir suprantama faktinė situacija, jo žinioje buvo kadastrinių matavimų planai, iš kurių aiškiai matėsi sklypų išsidėstymas ir pravažiavimo susiaurėjimas. Be to, teismo posėdyje pareiškėjas pats pripažino, kad 2009 m. rugpjūčio 24 d. pats pasirašė ant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, plano. Ant šio plano yra fiksuotas pravažiavimo plotis ties pareiškėjo vartais ir matosi, kad pravažiavimas siaurėja.

66. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Prašo bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 9 punkto pagrindu, kai praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo, nes pareiškėjas nutylėjo reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kad apie ginčijamus administracinius aktus jam buvo žinoma dar 2010 m.

68. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad ginčo žemės sklypas buvo neteisingai suformuotas, o detaliajame plane neteisingai susietas su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, kad tokiu būdu buvo susiaurintas pravažiavimas, privatizuojant pravažiavimo kelio dalį. Pažymi, kad žemės sklypų ribos buvo pažymėtos remiantis detaliojo plano rengimo metu fiksuotomis Nekilnojamojo turto kadastre sklypų ribomis, ginčo detaliuoju planu net nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas gretimo žemės sklypo, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypo konfigūracija, ribos, taškai ir pan. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos (ties pravažiavimu), nustatytos detaliuoju planu (nors, atsakovo teigimu, jos nebuvo naujai nustatomos, o tik pažymėtos kaip esamos ir jau nustatytos) neatitinka namų valdos žemės sklypo ribų plano, parengto 1995 m. rugpjūčio mėn., yra nepagrįsti. Atsakovas mano, kad įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius apie šiaurinės sklypo ribos pakeitimą detaliuoju planu.

69. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

70. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 71. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl administracinių aktų, kuriais yra nustatyti atsakovui R. B. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys ties įvažiavimu į pareiškėjo K. K. naudojamą namų valdos žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.

72. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus dėl Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 01-5573 panaikinimo, 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P19/96-4259 pripažinimo negaliojančia, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo Nr. A-2232 panaikinimo bei Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. įsakymo dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.) Nr. 02-01-3754 bei jo priedo panaikinimo atmetė padaręs išvadas, kad 2007 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtintos detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, 1 118 kv. m, ribos atitinka 1995 m. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame plane nurodytas sklypo ribų posūkio taškų ir pastatų kampų koordinates vietinėje sistemoje, jos nekito po žemės sklypo padalijimo į du žemės sklypus, byloje nėra ginčijamas pradinių žemės sklypo suformavimo duomenų teisėtumas; taip pat nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, kurie galėtų tiksliai ir aiškiai patvirtinti, kokių ribų, pločio ir ploto turėtų būti ginčo pravažiavimas.

73. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad jo reikalavimas dėl Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 01-5573 panaikinimo apskritai nebuvo nagrinėtas iš esmės, teismas nevertino jo argumentų, kuriais buvo kvestionuojamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ginčo ribos ties pravažiavimu į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas, netyrė namų valdų techninės apskaitos bylų duomenų, kuriuose užfiksuota ginčo pravažiavimo faktinė situacija pirminių kadastro duomenų nustatymo metu, nevertino, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, draudžiančias privatizuoti žemę, kai ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių ar užimta bendroms gyventojų reikmėms naudojamų teritorijų.

74. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir išnagrinėti kilusį ginčą neaptartu apeliaciniame skunde procesiniu aspektu dėl vieningos teismų praktikos taikymo užtikrinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-278-502/2020). Pažymėtina, kad byloje nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas pripažįstamas pagrindu panaikinti teismo sprendimą, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

75. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą, atkreipia dėmesį į atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus dėl nepagrįstai pareiškėjui atnaujinto termino skundui paduoti, nes teismui nebuvo nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios, nuo kada pareiškėjui turėjo būti žinoma apie byloje ginčijamus administracinius aktus, jų esminius turinio elementus bei aplinkybes, kurios skunde nurodomos kaip pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimai.

76. Atsakovas R. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutraukti administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 9 punkto pagrindu; nurodo, kad iš 2010 m. liepos 14 d. rašto, kuriuo pareiškėjas kreipėsi į NŽT, tačiau kurio nebuvo pateikęs į bylą, matyti, kad jam dar 2010 m. buvo aiškiai žinoma ir suprantama faktinė situacija, jo žinioje buvo kadastrinių matavimų planai, iš kurių aiškiai matėsi sklypų išsidėstymas ir pravažiavimo susiaurėjimas; jis 2009 m. rugpjūčio 24 d. pats pasirašė ant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, plano, kuriame yra fiksuotas pravažiavimo plotis ties pareiškėjo vartais ir matosi, kad pravažiavimas siaurėja. Minėtas prašymas ir tokios pačios aplinkybės buvo nurodytos atsiliepime į skundą, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime jos liko neįvertintos. Analogiškus prašymus atsiliepime į skundą teismui buvo išdėstę ir kiti atsakovai, Kauno miesto savivaldybės administracija į tai atkreipė dėmesį ir atsiliepime į apeliacinį skundą.

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.).

Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje eAS-588-602/2019, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

78. Pagal aktualios bylai redakcijos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto arba pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tais atvejais, kai administracinis aktas neturi būti įteikiamas, asmens teisė jį ginčyti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kai tampa žinoma apie pagrindinius jo turinį sudarančius elementus, su kuriais siejamas galbūt padarytas asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio (bylai aktualios redakcijos ABTĮ – 29 str.) 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2773/12, kt.).

79. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai K. K. ir B. K. reikalavimus Kauno apylinkės teisme dėl Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 01-5573 panaikinimo ir 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P/19-4259 pripažinimo negaliojančia buvo pareiškę 2017 m. birželio 20 d., o reikalavimus dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d.

įsakymo Nr. 02-01-3754 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ panaikinimo – patikslintu skundu 2017 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjai nurodė, kad jie apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik iš atsakovo NŽT 2017 m. gegužės 23 d. rašto Nr. 8SD-2788-(14.8.7), kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas pagal detalųjį planą, patvirtintą 2007 m. birželio 29 d. įsakymu ir, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, riba taškuose (11-1) yra nustatyta esamo pravažiavimo viduriu pagal UAB „Geodezininkai“ 2007 m. rugpjūčio 6 d. parengtą planą.

Atsižvelgus į pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis – t. y. sužinojimo apie savo pažeistas teises momentą nuo NŽT 2017 m. gegužės 23 d. rašto gavimo, pareiškėjų reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 02-01-3754 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ panaikinimo buvo priimtas nagrinėti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi konstatuota, kad apie Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d.

įsakymą ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1996 m. lapkričio 21 d. sutartį pareiškėjams tapo žinoma tik susipažinus su NŽT 2017 m. gegužės 23 d. raštu, todėl terminas paduoti skundui laikytinas nepraleistu, o terminas dėl 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“ panaikinimo atnaujintas, įvertinus, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjų sąžiningumu. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo priimti pareiškėjų K.

K. ir B. K. skundo reikalavimai dėl Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 01-5573 panaikinimo, dėl 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P/19-4259 pripažinimo negaliojančia ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir dėl 2007 m. birželio 29 įsakymo Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“ panaikinimo.

80. ABTĮ 30 straipsnyje numatyta, kad administracinis teismas pareiškėjo prašymu skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis nuoseklioje teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

81. Pažymėtina, kad dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

82. Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

83. Nagrinėjamoje byloje atsakovai NŽT, Kauno miesto savivaldybės administracija ir R. B., trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. B. akcentavo nesąžiningą pareiškėjų elgesį procese neteisingai nurodant aplinkybes, kada jiems tapo žinoma apie priimtus administracinius aktus. Byloje pateikiamas susirašinėjimas patvirtina, kad NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 8-SD-248(1.7) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“, atsakydamas į 2010 m. liepos 14 d. paklausimą (II t., b. l. 38–39), informavo pareiškėją K. K. atstovaujančią advokatę Ž. U. apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A-2232 patvirtino detalųjį planą, pagal kurį 1 118 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. padalijamas, bei kad Kauno apskrities viršininkas 2008 m. kovo 31 d. pasirašė įsakymą Nr. 02-01-3754 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“. Advokatės 2010 m. balandžio 30 d. raštas Kauno apskrities viršininko administracijai patvirtina, kad ji disponavo registro išrašu – taigi ir duomenimis apie valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, jos pagrindą – Kauno apskrities viršininko įsakymą, prašė pateikti ginčijamos sutarties patvirtintą kopiją. Be to, pareiškėjas pasirašė 2009 m. rugpjūčio 24 d. parengtame (duomenys neskelbtini) plane, sutiko su šio sklypo ribomis ir matė gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ribas, įvažiavimą tarp posūkio taškų Nr. 7 ir Nr. 8, 3,96 m pločio, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo akte Nr. 10671.

84. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie savo galbūt pažeistas teises žinojo anksčiau, negu gavo NŽT 2017 m. gegužės 23 d. raštą Nr. 8SD-2788-(14.8.7), kaip kad buvo nesąžiningai nurodęs skunde teismui. Pareiškėjas nuo 2009–2010 metų nesidomėjo aplinkybėmis, nulėmusiomis ginčijamų administracinių sprendimų priėmimą ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, be svarbių priežasčių nesiėmė priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms bei teisėtiems interesams ginti, į teismą kreipėsi praėjus itin ilgam laiko tarpui, taigi jo elgesys laikytinas neatitinkančiu rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartų.

85. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku paduoti skundą, o terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Kreipimosi į teismą termino skaičiavimą, termino praleidimo priežasčių vertinimą nulėmė pareiškėjo skunde nesąžiningai nutylėtos aplinkybės apie faktus, kada jam iš tikrųjų tapo žinoma apie savo galbūt pažeistas teises, taigi dalis skundo reikalavimų buvo priimta nagrinėti kaip pareikštų nepraleidus įstatyme nustatyto termino bei dėl vieno reikalavimo terminas buvo atnaujintas be pagrindo. Priešingas situacijos vertinimas sukurtų pareiškėjui privilegijuotą padėtį sąžiningai procese dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, paneigtų esminį proceso šalių lygiateisiškumo principą, prieštarautų asmens teisei į teisingą teismą.

86. ABTĮ 103 straipsnio 9 punkte numatytas pagrindas nutraukti bylą, jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nustačiusi šį pagrindą, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir administracinę bylą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė