2017-01-11 Nr. AB-867-3-61-3-00783-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-61-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00783-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. M. (S. R. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. M. (S. R. M.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Almand“, uždaroji akcinė bendrovė „Martenas“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. lapkričio 14 d. gautas pareiškėjo S. R. M. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, paaiškindamas, kad terminą praleido, nes dėl didelio darbo krūvio ir pašlijusios sveikatos jo advokato administratorė pamiršo į elektroninių paslaugų sistemą laiku įkelti apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju prašyme dėl termino atnaujinimo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas teismui nebuvo pateiktas laiku per neapsižiūrėjimą, o ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teismas pažymėjo, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Teismas konstatavo, jog net ir atsižvelgus į mažą termino praleidimo trukmę, aplinkybių, leidžiančių atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, nagrinėjamu atveju nėra.

II. Pareiškėjas S. R. M. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad yra Lenkijos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Krokuvoje, jis nemoka lietuvių kalbos, todėl turėjo ieškoti atstovo ne tik kalbančio jo gimtąja kalba, bet ir gebančio išaiškinti skundžiamų sprendimų turinį, esmę. Atsižvelgiant į didelį atstumą nuo Krokuvos iki Vilniaus pareiškėjas turėjo pasinaudoti pašto paslaugomis, norėdamas savo atstovui perduoti visus būtinus dokumentus. Pareiškėjas nurodo, kad tai atėmė iš jo daug laiko ir tiesiogiai įtakojo apeliacinio skundo surašymą paskutinę dieną. Pareiškėjas nurodo, kad dėl objektyvių, nuo jo nepriklausiusių priežasčių, t. y. jo atstovo advokato nerūpestingumo ir jo biuro administratorės kaltės, negalėjo laiku pateikti skundo teismui. Pareiškėjas pažymi, kad advokatas skundą surašė laiku, t. y. lapkričio 6 d., biuro administratorei buvo pavesta įkelti skundą per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) teismui. Dėl didelio darbo krūvio ir pašlijusios sveikatos administratorė pamiršo laiku tai padaryti, o advokatas nesukontroliavo šio pavedimo vykdymo. Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis teisinių paslaugų sutartimi, turėjo pagrindą tikėtis, jog skundas bus paduotas laiku, ir objektyviai negalėjo numatyti, kad tai nebus padaryta. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju nėra jo nerūpestingumo, nesąžiningumo ar aplaidumo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundas paduotas nežymiai praleidus terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintas ir pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos 132 straipsnyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. spalio 6 dieną. Pareiškėjo apeliacinis skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2016 m. lapkričio 14 d., t. y. praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimą iš esmės sieja su tuo, jog jo atstovas advokatas neužtikrino, kad apeliacinis skundas būtų paduotas teismui nepraleidus ABTĮ nustatyto termino. Įvertinus nurodytą termino praleidimo priežastį, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio ir ji negali būti pripažinta svarbia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi. Pareiškėjas santykius su savo atstovais turi organizuoti taip, kad nekiltų nesklandumų ginant savo teises, o ir patys atstovai – advokatai – turi būti atidūs ir rūpestingi bei padėti klientui tinkamai ginti savo teises. Kadangi advokatas užsiima profesionalia veikla ir yra sudaręs sutartį atstovauti klientą, jis privalo organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas, jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo atstovo suklydimas yra subjektyvi, o ne objektyvi termino praleidimo priežastis (pvz., 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858–46/2010, 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA63–55/2009).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir maža termino praleidimo trukmė. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima sutikti su pareiškėju, kad beveik savaitės trukmės termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimas laikytinas nežymiu. Nors teismui pateiktame apeliaciniame skunde jo surašymo data yra nurodyta 2016 m. lapkričio 6 d., įvertinus tai, kad žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą sumokėtas tik skundo pateikimo teismui dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 14 d. (b. l. 133), taip pat byloje nesant kitų įrodymų, teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo teiginius dėl apeliacinio skundo surašymo ABTĮ nustatytu terminu.

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėją atstovavo advokatas A. T.. Iš 2016 m. vasario 19 d. sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 13 (b. l. 5) matyti, kad pareiškėjas advokatui A. T. pavedė veikti kaip jo patarėjui ir atstovui visais teisiniais klausimais, susijusiais su ginčais su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos Užsienio išmokų tarnyba, be kita ko, ginčą nagrinėjant teisme atstovauti pareiškėjo interesus pirmoje ir apeliacinėje teismų instancijose. Todėl šiuo atveju pareiškėjo argumentai, susiję su jo gyvenamąja vieta užsienio valstybėje, taip pat atstovo paieškomis, sprendžiant termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo klausimą, nėra reikšmingi.

Pagrindo konstatuoti, kad neatnaujinus termino šiuo atveju, būtų pažeisti administracinio proceso tikslai bei apeliacijos esmė, nėra. Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), kurios, kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. R. M. (S. R. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė