2021-02-17 Nr. AB-3425-3-63-3-01993-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1591-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01993-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Klaipėdos zoologijos sodas apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Klaipėdos zoologijos sodas skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija Klaipėdos zoologijos sodas (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovo atstovas), priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, jog pareiškėjo vadovui 2018 m. gegužės 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis pažeidė teisės aktų reikalavimus. Departamentas 2018 m. birželio 25 d. nutarimu patraukė pareiškėjo direktorių administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 2, 4 dalis, 309 straipsnio 3 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 180 Eur baudą, konfiskuojant 8 namines pelėdas. Teigė, kad atsakovo atstovai pelėdas išsivežė nesurašydami jokio paėmimo akto ir jas paliko saugoti trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui.

3. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 minėtą Departamento nutarimą panaikino, išskyrus pagal ANK 309 straipsnio 3 dalį dėl informacijos nepateikimo apie F dujų ar OAM sunaudojimą, todėl buvo panaikintas ir pelėdų konfiskavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-417/2018 paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Nurodė, kad atsakovo atstovas privalėjo grąžinti visas paimtas pelėdas, tačiau 2019 m. rugpjūčio 29 d. grąžino tik 6 iš jų, o dėl kitų dviejų pateikė duomenis, kad jos nugaišo.

4. Paaiškino, jog pasidomėjus pas gydytojus veterinarus dėl gaišenos tyrimo aktuose nurodytų nugaišimo priežasčių atsiradimo paaiškėjo, kad nugaišimo priežastis lėmė netinkamos laikymo sąlygos ir netinkamas šėrimas. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas, neteisėtai paėmęs ir negrąžinęs 2 pelėdų, padarė pareiškėjui žalą, kurios dydis yra pelėdų vertė. Pagal Eurazijos regioninės zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos duomenis, tokios vienos pelėdos vidutinė kaina yra 250 Eur. Teigė, kad minėtos pelėdos priklauso pareiškėjui, nes jis pelėdas 2013 m. balandžio 2 d. gavo dovanų iš Hadonynės zoologijos sodo. Manė, jog Departamentas iš pareiškėjo paėmęs pelėdas privalėjo užtikrinti tinkamas jų laikymo sąlygas ir jas išsaugoti, net jei tam pasitelkia trečiuosius asmenis, o jų neišsaugojęs – privalo atlyginti padarytą žalą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko Departamento pareigūnai ir dėl ko atsirado žala, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti ir todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti 500 Eur turtinę žalą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Manė, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog pelėdų nugaišimo priežastis lėmė netinkamos laikymo sąlygos ir netinkamas šėrimas ir teigė, kad šias aplinkybes patvirtina biudžetinės įstaigos Lietuvos zoologijos sodas paaiškinimas su priedais. Taip pat manė, kad nepagrįstai pareiškėjas nurodo ir vidutinę vienos naminės pelėdos kainą 250 Eur, vadovaudamasis Eurazijos regioninės zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos „EARAZA“ 2018 m. gegužės 30 d. raštu, kadangi skirtingose valstybėse kainos gali labai skirtis dėl skirtingo valstybių ekonomikos lygio, paukščių pasiūlos ir paklausos bei kitų veiksnių. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. gyvūnų perdavimo akte Nr. P-04 nurodyta, kad vienos naminės pelėdos vertė 28,962 Eur.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Teismas nustatė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2018 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-689-2018 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjo direktorius pripažintas kaltu pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 3 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 180 Eur bauda, konfiskuojant 8 namines pelėdas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 pakeitė Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį nutraukė, o kitą Nutarimo dalį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-417/2018 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 paliko nepakeistą.

9. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. gegužės 8 d. priėmimo-perdavimo aktu Lietuvos zoologijos sodui buvo perduotos iš pareiškėjo paimtos 8 naminės pelėdos. Pelėdoms būnant Lietuvos zoologijos sode, 2019 m. vasario 18 d. 2 pelėdos iš 8 nugaišo, o likusios vėliau buvo grąžintos pareiškėjui.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovo atstovas padarė pareiškėjui žalą neteisėtai paimdamas ir negrąžindamas 2 pelėdų, tačiau konkrečiai neįvardija, kokias teisės aktų normas pažeidus pareiškėjui buvo padaryta žala.

11. Kiek tai susiję su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu, teismas pažymėjo, jog bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio nusižengimo byla nutraukta nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.

12. Teismas vadovavosi ANK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 5 straipsnio 1, 2 dalių, 563 straipsnio, 569 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalių, 590 straipsnio 1 dalies, 593 straipsnio 1 dalies, 608 straipsnio 1 dalies, 609 straipsnio 1 dalies, 617 straipsnio 1 dalies, 618 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdami minėtą administracinio nusižengimo bylą bendrosios kompetencijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog iš Klaipėdos RAAD 2018 m. gegužės 8 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-KLA-ANR_P-275-2018 (toliau – ir Protokolas), kurio pagrindu vėliau buvo priimtas Nutarimas, turinio matyti, jog galbūt padarytų administracinių nusižengimų esmė protokole nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinius nusižengimus. Nurodė, kad Protokole, nors ir nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėjo direktorius pažeidė, tačiau neaišku, kokiu pažeidimu koks teisės aktas ir konkreti teisės akto norma buvo pažeista, kada pažeidimas padarytas, kokį administracinį nusižengimą padarė pareiškėjo direktorius, pažeisdamas teisės aktus. Konstatavo, jog toks Protokolas negali būti pripažįstamas atitinkančiu ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Nutarimu pareiškėjo direktorius pripažintas kaltu pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 3 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį. Tačiau išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, bendrosios kompetencijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareiškėjo direktorių pripažino kaltu tik pagal ANK 309 straipsnio 3 dalį.

14. Teismas atsižvelgė į ANK 303 straipsnio 2, 4, 5 dalių, 309 straipsnio 3 dalies, 315 straipsnio 1, 2 dalių, 346 straipsnio 1, 20 dalių, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 65 punkto nuostatas.

15. Bendrosios kompetencijos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad institucija, surašiusi Nutarimą, atsiliepime nurodė, jog tai, kad pareiškėjo direktorius eksponavo 8 namines pelėdas, buvo žinoma nuo 2013 metų ir kad iš 2016 m. lapkričio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. (6)-LT2-6 matyti, jog institucija buvo nurodžiusi ženklinti tik 3 iš 8 pelėdų, kas ir buvo padaryta. Taip pat nustatė, jog pareiškėjo direktoriaus atstovas advokatas nurodė, kad tai, jog privalomuoju nurodymu buvo nurodyta paženklinti tik 3 pelėdas, pareiškėjo direktorius suprato, kad kitų pelėdų ženklinti nereikia, dėl to ir neženklino. Teismai išaiškino, jog ANK 21 straipsnyje numatyta, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija ir vertino, kad šiuo atveju nustatyta, jog institucijos privalomąjį nurodymą pareiškėjo direktorius suprato kaip oficialią konsultaciją, todėl likusių pelėdų ir nežymėjo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog formaliai pažeidimas buvo padarytas, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ANK 21 straipsnį ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su naminėmis pelėdomis, buvo pakankamai surinkta įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti atitinkamose ANK straipsnių dalyse bei kad įsitikinimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu. Bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, jog formaliai pažeidimas buvo padarytas, tačiau aplinkybes, susijusias su 2016 m. lapkričio 23 d. privalomuoju nurodymu Nr. (6)-LT2-6, įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir šiuo atveju taikė ANK 21 straipsnį.

17. Teismas vadovavosi ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 687 straipsniu, 688 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 103 punktu, Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-48, 5, 6, 71, 11, 12, 14 punktais.

18. Pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovui vykdant administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą – būtų pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai bei būtų atlikti kokie nors neteisėti veiksmai. Be to, kaip matyti iš paminėtų teisės aktų nuostatų, Departamento pareigūnams nagrinėjamu atveju nėra pavesta realizuoti, saugoti ar atlikti kitus veiksmus su konfiskuotu ir valstybei perduotu turtu – gyvais gyvūnais.

19. Kita vertus, byloje nebuvo įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog iš pareiškėjo paimtų 2 naminių pelėdų kritimą Lietuvos zoologijos sode lėmė būtent netinkamos jų laikymo sąlygos. Pareiškėjas pateikė T. V. veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojo T. V. 2019 m. rugsėjo 29 d. raštišką paaiškinimą, kuriuo atsakyta į pareiškėjo užklausimą dėl dviejų pelėdų nugaišimo, turint tik patologinę anatominę diagnozę – hepatitas, enteritis ir kuriame nurodytos galimos kritimo priežastys (netinkama mityba (sugedę pašarai, toksinai ir t. t.), endoparazitai (pirmuonys, helmintai), bakteriniai susirgimai, stresas, netinkamos laikymo sąlygos. Toks paaiškinimas vertintas kritiškai, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų apie paaiškinimą pateikusio asmens kompetenciją. Be to, pareiškėjas pateikė elektroninio laiško kopiją, kuriame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarinės patobiologijos katedros Patologijos centro vadovas prof. dr. A. P. (kuris, be kita ko, pasirašė ant minėtų 2 pelėdų gaišenų tyrimų aktų) nurodė, jog įtakos pelėdų kritimui galėjo turėti įvairūs veiksniai: patogenai, laikymo sąlygos, mityba bei kiti aplinkos veiksniai. Taigi įvardijamos tik galimos kritimo priežastys, tačiau nėra žinoma kas konkrečiai lėmė 2 pelėdų nugaišimą, nors kitos 6 pelėdos, laikytos tomis pačiomis sąlygomis ir tą patį laikotarpį, išgyveno ir nėra duomenų, kad būtų pablogėjusi jų būklė.

20. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Departamento pareigūnai, kiek tai nagrinėjamu atveju susiję su konfiskuotomis naminėmis pelėdomis, surašydami Protokolą ir priimdami Nutarimą bei vykdydami administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas nenustatė aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad Departamento pareigūnai būtų iš anksto nusistatę prieš pareiškėją ar jos darbuotojus ar kitaip būtų suinteresuoti jį nubausti ar paveikti. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo konstatuoti Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas nenustačius esminės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

22. Konstatavus, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, taip pat atmestas.

III. 23. Pareiškėjas asociacija Klaipėdos zoologijos sodas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimais buvo konstatuota, kad pareiškėjo direktorius buvo nekaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, už kurį buvo paimtos pelėdos, kas reiškia, kad jis buvo atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kvestionuoja minėtus teismų sprendimus aiškindamas, kad institucija pareiškėjo direktorių buvo pagrįstai patraukusi atsakomybėn ir taikė sankcijas. Tokius teismo teiginius galima vertinti tik kaip įsiteisėjusių teismo sprendimų kvestionavimą, kas neleistina.

25. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad institucija pelėdų konfiskavimą taikė ir pelėdas paėmė dar net neįsiteisėjus nutarimui, nors pagal ANK 668 straipsnio 2 ir 3 dalis pelėdų konfiskavimas galėjo būti taikomas tik įsiteisėjus nutarimui. Tokios aplinkybės aiškiai parodo pareigūnų veiksmų neteisėtumą.

26. Nepaisant to, teisėtai ar neteisėtai buvo pelėdos paimtos, jas paėmusi institucija yra atsakinga už jų išsaugojimą ir jų kaltė preziumuojama, nes už turto išsaugojimą yra atsakingas asmuo, kuris tą turtą yra paėmęs. Institucija pelėdų paėmimo ir gražinimo teisiniame santykyje yra skolininkė, nes ji privalėjo grąžinti neteisėtai paimtas pelėdas pareiškėjui, kuris šiame teisiniame santykyje laikomas kreditoriumi, nes turi teisę reikalauti iš institucijos pelėdų grąžinimo. Pagal CK 248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, kas reiškia, kad institucija laikoma kalta dėl pelėdų negrąžinimo. Todėl ne pareiškėjui reikia įrodinėti institucijos kaltę, o institucijai reikia įrodyti, kad pelėdų ji negrąžino dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jos valios. Tokių aplinkybių atsakovo atstovas net neįrodinėjo byloje, teismas tokių aplinkybių nenustatė.

27. Be to, pagal ANK 599 straipsnio 1 dalį ir 600 straipsnio 2 dalį paimti daiktai privalo būti grąžinami teisėtam valdytojui (šiuo atveju pareiškėjai), o jų negrąžinus jam turi būti atlyginta daiktų vertė. Tai aiškiai parodo, kad institucija, negrąžinusi dviejų pelėdų, privalo atlyginti jų vertę. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pelėdų vertė yra kitokia, nei nurodė pareiškėjas, atsakovo atstovas kitokios pelėdų vertės net neįrodinėjo, kas reiškia, kad pelėdų vertė yra nurodyta teisinga.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo.

29. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad buvo pakankamai surinkta įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti atitinkamose ANK straipsnių dalyse bei kad įsitikinimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu.

30. Atsakovas vadovaujasi ANK 599 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad 8 naminės pelėdos buvo paimtos iš asociacijos „Klaipėdos zoologijos sodas“ ir 2018 m. birželio 25 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-689-2018 konfiskuotos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pelėdos galėjo būti konfiskuotos tik įsiteisėjus nutarimui, visiškai nepagrįsti.

31. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga „Lietuvos zoologijos sodas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. Pažymi, kad šiuo atveju formaliai pareiškėjas buvo atlikęs administracinį nusižengimą, tačiau buvo atleistas nuo atsakomybės vadovaujantis ANK 21 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai nustatė formalius administracinius nusižengimus, jie tirdami pažeidimą ir konfiskuodami namines pelėdas veikė teisėtai ir pagrįstai, ypač atsižvelgiant į tai, kad patiems pareigūnams negalėjo būti žinoma, dėl kokių priežasčių pareiškėjas vykdo administracinius pažeidimus. Šiuo atveju teismas priimdamas sprendimą niekaip nekvestionavo įsiteisėjusių teismų nutarimų, o aiškinosi, ar pareigūnai neveikė aplaidžiai ar nerūpestingai. Tokių aplinkybių, kad pareigūnai konfiskuodami namines pelėdas veikė nerūpestingai ar aplaidžiai, šioje byloje nebuvo nustatyta.

34. Naminės pelėdos buvo konfiskuotos todėl, kad pareiškėjas formaliai buvo padaręs administracinius nusižengimus, todėl jokių akivaizdžiai neteisėtų veiksmų konfiskuojant pelėdas nebuvo padaryta. Pareiškėjui priklausančios naminės pelėdos nebuvo perduotos atsitiktiniems asmenims, o – kompetentingiems specialistams. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai, kad pelėdos buvo konfiskuotos neteisėtai ir dėl to pareiškėjas patyrė žalą, yra nepagrįsti.

35. Nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas neįrodinėja jokių civilinės atsakomybės sąlygų. O atsakovas pateikė detalius paaiškinimus ir įrodymus, iš kurių yra akivaizdu, kad naminėmis pelėdomis buvo rūpinamasi tinkamai. Teigia, kad biudžetinė įstaiga Lietuvos zoologijos sodas užtikrino geresnes sąlygas naminėms pelėdoms, nei pats pareiškėjas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas pateikė duomenis, iš kurių yra matoma, kad naminių pelėdų vertė siekia po 28,96 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo asociacijos Klaipėdos zoologijos sodas reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 500 Eur turtinės žalos atlyginimą teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nenustatęs viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

39. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

41. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

42. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus.

43. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

44. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

45. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

46. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo (dabar – administracinio nusižengimo) bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Be to, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

47. Taigi tam, kad būtų pagrindas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, turi būti nustatyti konkretūs Departamento nagrinėjamu atveju atlikti neteisėti veiksmai

48. Nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 25 d. Nutarimu pareiškėjo direktorius pripažintas kaltu pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 3 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 180 Eur bauda ir 8 naminių pelėdų konfiskavimas.

49. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-417/2018 buvo pakeistas Nutarimas ir nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

50. Pareiškėjas savo skunde prašymą atlyginti turtinę žalą iš esmės siejo su tuo, kad Departamentui konfiskavus 8 namines pelėdas, buvo grąžintos tik 6 pelėdos, o 2 iš jų nebuvo išsaugotos. Tačiau pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių Departamento atliktų neteisėtų veiksmų dėl pelėdų neišsaugojimo.

51. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje, kiek tai susiję su ANK 303 straipsnio 4 dalies pažeidimu dėl pelėdų nepaženklinimo, pripažino, kad formaliai pažeidimas buvo padarytas, o administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pritaikius ANK 21 straipsnį, kuriame numatyta, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija.

52. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas dėl pelėdų neženklinimo formaliai buvo padarytas, formaliai egzistavo ir pagrindas ginčo atveju surašyti dėl to Nutarimą bei konfiskuoti pelėdas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarime ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje nebuvo nustatyta Departamento neteisėtų veiksmų konfiskuojant iš pareiškėjo 8 namines pelėdas. Todėl vien pelėdų konfiskavimo faktas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti dėl Departamento neteisėtų veiksmų.

53. ANK 303 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą. Vadovaujantis ANK 688 straipsniu, nustatančiu turto konfiskavimo vykdymo tvarką, turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimas vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ir šias pajamas valstybės nuosavybėn. Nustatyta, kad Departamentui konfiskavus iš pareiškėjo 8 namines pelėdas, jos 2018 m. gegužės 8 d. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos Lietuvos zoologijos sodui. Pareiškėjas nenurodo ir iš bylos duomenų nėra jokio pagrindo spręsti, kad Lietuvos zoologijos sodas būtų buvęs netinkamas subjektas saugoti Departamento perduotas pelėdas. Taigi Departamentas pareiškėjo pelėdas perdavė kompetentingam asmeniui prižiūrėti šiuos gyvūnus – Lietuvos zoologijos sodui, kur jos buvo laikomos visą ginčo laiką.

54. Vien tai, kad 2 pareiškėjo pelėdos nugaišo ir jų Departamentas negrąžino pareiškėjui, nesudaro pagrindo spręsti dėl Departamento neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad visą ginčo laikotarpį pelėdos buvo laikomos ir prižiūrimos Lietuvos zoologijos sode. Nors pareiškėjas teigia, kad pelėdos nugaišo dėl netinkamų laikymo sąlygų ir netinkamo šėrimo, kas iš esmės siejama su Lietuvos zoologijos sodo, o ne šioje byloje atsakovo atstovu esančio Departamento veiksmais, tačiau šie teiginiai yra grindžiami vien tik prielaidomis. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kad pareiškėjo pelėdos Lietuvos zoologijos sode buvo netinkamai prižiūrimos ir atitinkamai kad Departamentas jas turėjo perimti iš Lietuvos zoologijos sodo bei perduoti kitam subjektui.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Departamento neteisėti veiksmai pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, o nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, pažymi, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas šiuo atveju yra betikslis, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai nebėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste ir dėl jų nepasisakoma.

56. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

57. Šioje byloje pareiškėjas, be kita ko, prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos zoologijos sodas atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nepateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas, nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos Klaipėdos zoologijos sodas apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė