e1068ef4-e1a6-4621-ab96-ee1cf9d2a496 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-30-241/2015Proceso Nr. 2-55-3-02867-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 20.3.10.; 42.8.; 54.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Kačinskienės, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant ieškovui P. V., jo atstovui advokatui Arūnui Šalkauskui, atsakovui J.

B., jo atstovui advokatui Arnui Uleckui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-262/2013 pagal ieÅ¡kovo P. V. ieÅ¡kinį atsakovui J. B. dėl honoraro už suteiktas paslaugas priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 238 912,63 Lt mokestį pagal teisinės pagalbos sutartį, 9 620 Lt žalos, patirtos reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme, 9 771,27 Lt palÅ«kanų bei įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis 2009 m. rugsėjo 2 d. su atsakovu sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria įsipareigojo parengti dokumentus paveldėti atsakovo tetos nekilnojamÄ jį turtÄ Anglijoje, o atsakovas įsipareigojo mokėti už suteiktas paslaugas honorarÄ . Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. dėl ieÅ¡kovo pastangų ir darbo gavo administravimo liudijimÄ ir taip paveldėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , o 2010 m. lapkričio 30 d. fiziÅ¡kai perėmė Å¡io turto valdymÄ . Taip pat atsakovas paveldėjo ir nemažai piniginių lėšų, tačiau su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, kaip buvo susitarta sutartyje.

Å alys teisinių paslaugų sutartyje buvo susitarę, kad ieÅ¡kovui priklausys 25 procentai honoraro nuo visos vertės to turto, apie kurį buvo žinoma. Nors apie paveldėtas pinigines lėšas teisinių paslaugų sutarties pasiraÅ¡ymo metu nebuvo žinoma, tačiau remiantis lingvistiniu sutarties teksto reikÅ¡mės nustatymo principu, sutartis aiÅ¡kinama, jog ieÅ¡kovui priklauso 25 procentai honoraro nuo paveldėto turto, o ne tik nuo paveldėto nekilnojamojo turto. Atsakovas ieÅ¡kovui pervedė 20 000 Lt, taip pripažindamas esamÄ prievolę.

IeÅ¡kovas nurodė, kad paskutinę paraiÅ¡kÄ dėl įregistravimo į žemės registrÄ pateikė 2010 m. vizito Anglijoje metu, kuri buvo sėkminga ir Anglijos žemės registras atsakovo nuosavybės teises įregistravo. Egzistuoja visi pagrindai laikyti, jog sutartis dėl teisinės pagalbos ieÅ¡kovo buvo įvykdyta tinkamai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 5 547 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ bei 5 884,46 Lt valstybei.

Teismas nurodė, kad iki Å¡iol nekilnojamasis turtas nėra paveldėtas ir nuosavybės teisės į turtÄ atsakovas neturi, vyksta teisminiai ginčai dėl turto Anglijos teisminėse institucijose. Teismas pažymėjo, kad pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. teisinių paslaugų sutartį ieÅ¡kovas įsipareigojo ne tik dėti pastangas teikti kokybiÅ¡kas paslaugas, bet ir tinkamai parengti ir pateikti visus bÅ«tinus dokumentus bei užtikrinti realų kliento siektÄ rezultatÄ . Vertindamas sutarties dėl teisinės pagalbos turinį, teismas sprendė, kad atsakovas siekė gauti tokias paslaugas, kurių rezultatas bÅ«tų ginčo turto paveldėjimas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie kilusį ginÄÄ dėl paveldėjimo teisinių santykių dar iki sutarties sudarymo, todėl suprato, jog pavedimo turinio esmė yra ginčo iÅ¡sprendimas, ne tik konsultavimas dėl reikiamų paraiÅ¡kų pildymo. Teismas sprendė, jog administravimo liudijimas suteikia teisę administruoti atsakovo velionės tetos turtÄ , bet nėra nuosavybę patvirtinantis dokumentas, kadangi nesuteikia disponavimo juo teisių – atsakovas negali turto parduoti.

Å iuo metu nuosavybės teisės į ginčo turtÄ yra registruotos savininkų M. K. (velionė atsakovo teta) ir J. V. vardu. Dėl Å¡ių priežasčių teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįvykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, nepasiekė galutinio tikslo, t. y. atsakovas neįgijo nuosavybės teisės be suvaržymų į paveldimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir todėl ieÅ¡kovas neturi teisės į teisinių paslaugų sutartyje nurodytÄ honorarÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, prie bylos prijungti Anglijos Žemės registro oficialų iÅ¡raÅ¡Ä su apostile, pripažinus bÅ«tinybę – skirti ekspertizę byloje aktualiais Jungtinės Karalystės teisės klausimais. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas klaidingai nusprendė, kad ginčo objekto nuosavybės teisė atsakovui neperėjo. Apelianto pastangų dėka atsakovas gavo administravimo liudijimÄ (Grant of Administration), jo nuosavybės teisės buvo įregistruotos Anglijos Žemės registre.

Minėtame registre atsakovas yra nurodomas vieninteliu ginčo turto savininku. Teismas ignoravo apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo dalinio pakeitimo, kuriame nurodyta, kad atsakovo naudai buvo iÅ¡spręstas jo nekilnojamojo turto teisinės registracijos klausimas. Tai įrodo ir prie bylos pridedamas oficialus laiÅ¡kas iÅ¡ Anglijos žemės registro.2. Teismas nevertino raÅ¡ytinių įrodymų – terminuotojo indėlio sutarties su Ūkio ir Medicinos bankais, kurie įrodo, kad atsakovas paveldėjo dideles pinigų sumas ir jas persivedė į Lietuvos bankus.

Todėl logiÅ¡ka, kad Anglijoje esant tai pačiai procedÅ«rai paveldėti tiek nekilnojamÄ jį turtÄ , tiek pinigines lėšas, atsakovas, paveldėjęs pinigines lėšas, turėjo paveldėti ir nekilnojamÄ jį turtÄ .3. Teismas nesiaiÅ¡kino vienaÅ¡alio įspėjimo instituto (unilateral notice) Anglijoje esmės bei ypatumų. Pagal turimas žinias tai yra specifinis nuosavybės apsunkinimas, kuris nepatvirtina materialinės teisės egzistavimo ir yra lengvai paÅ¡alinamas. VienaÅ¡alis praneÅ¡imas įregistruojamas esant net nedidelei tikimybei, kad pretenzijos į turtÄ yra pagrįstos, todėl ginčo turtui buvo įregistruotas mirusiosios M.

K. kaimyno Y. P., kuris ja rūpinosi senatvėje, pretenzijos.4. Teismas savo sprendimo nepagrindė bylai reikšmingais Anglijos paveldėjimo teisės institutais ir normomis, o rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad Grant of Administration (administravimo liudijimas) yra dokumentas, suteikiantis tik administravimo, o ne paveldėjimo teisę. Anglijos teisėje paveldėjimo atveju visuomet išduodamas Grant of Administration (administravimo liudijimas), kuris yra paveldėjimo teisės liudijimo Lietuvos teisėje atitikmuo.5.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad kilęs ginčas tebėra neiÅ¡spręstas, be to, Å¡io savo teiginio nepagrindė leistinais įrodymais. VienaÅ¡alio įspėjimo instituto (unilateral notice) įregistravimas nelaikytinas ginču dėl turto. J. B. kreipėsi į Jos Didenybės Anglijos žemės registro arbitraÅ¾Ä , kuris nenagrinėja civilinių bylų, bet sprendžia, ar pagrįstai įregistruotas vienaÅ¡alis praneÅ¡imas. Atsakovas Å¡iam arbitražui nepateikė privalomųjų procesinių dokumentų ir dėl to byla nebuvo iÅ¡nagrinėta.

Taigi pats atsakovas yra atsakingas už tai, kad vienaÅ¡alis praneÅ¡imas nebuvo panaikintas. LaiÅ¡kas iÅ¡ Jos Didenybės Anglijos žemės registro arbitražo patvirtina, kad byla yra pabaigta 2011 m. ir Å¡aukimų į jÄ niekas nesiunčia ir nelaukia.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas apeliantui sumokėjo 20 000 Lt, tuo pripažindamas apelianto pretenzijÄ . Atsakovas pripažino prievolę, dalį honoraro sumokėjo, jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo nepareiÅ¡kė.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. sutartyje apelianto prisiimti įsipareigojimai buvo neįvykdyti, nes ginčo turto nuosavybės teisė atsakovui yra perėjusi, pripažinęs prievolę, atsakovas apelianto neprašė atlikti papildomus darbus, pats atsakovas kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų neatliko.

Teismas neanalizavo apelianto reikalavimo sumokėti sėkmės mokestį nuo paveldėtų piniginių lėšų, taip pat nepagrįstai aiÅ¡kino sutarties dėl teisinės pagalbos nuostatas.8. Teismas neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 25 procentų sumÄ nuo atsakovo paveldėtų piniginių lėšų bei reikalavimo priteisti 9 620 Lt žalÄ .9. Teismas ignoravo atsakovo akivaizdaus nesÄ Å¾iningumo faktus. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčas kilęs tarp atsakovo ir jo tetos kaimyno dėl nuosavybės teisių į atsakovo tetai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nėra iÅ¡spręstas. Apeliantas pripažino, jog įraÅ¡as apie ginčo nekilnojamajam turtui taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones, skirtas Y. P. reikalavimų ir interesų užtikrinimui, yra taikomas iki Å¡iol. Apeliantas teigia, kad minėtas ginčas tarp atsakovo ir Y.

P. yra menkavertis, tačiau nepagrindžia to įrodymais. Civilinėje byloje Nr. REF/2011/0328 Å¡alys – atsakovas ir Y. P. – yra pateikę savo atsiliepimus ir argumentus ir laukia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės.2. Teismas pagrįstai nuosekliai analizavo dokumentus, siekdamas ir privalėdamas nustatyti esminį faktÄ , t. y. ar ginčas, dėl kurio iÅ¡sprendimo buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, yra iÅ¡spręstas. Å is ginčas nebuvo iÅ¡spręstas iki tol, kol apeliantas teikė atsakovui teisines paslaugas (iki 2010 m. pabaigos) bei nėra iÅ¡spręstas iki Å¡iol.

Apelianto su apeliaciniu skundu teikiamas įrodymas patvirtina, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. Y. P. reikalavimų pagrindu turtui yra taikomi apribojimai. Be to, teismo buvo įvertintas tokio paties turinio išrašas iš Anglijos žemės elektroninio registro.3. Apelianto ir atsakovo sutartiniai santykiai nutrūko dar 2011 m. vasario mėnesį. 2011 m. vasario 24 d. buvo parengta bylos santrauka ir 2011 m. kovo 30 d. Žemės registratūros Notingamo biuro perduota arbitražo teismo nagrinėjimui. Taigi apeliantas neteisus, teigdamas, kad jis pilnai ir tinkamai suteikė visas paslaugas atsakovui.4.

Nagrinėjant bylÄ apeliantas patvirtino, kad bylos dėl J. B. iÅ¡braukimo iÅ¡ registruotų turto savininkų jis nesiėmė, kadangi neturėjo teisės veikti kaip advokatas Anglijoje dėl skirtingos teisinės sistemos ir sÄ rangos. Tuo apeliantas pripažino, kad jo teikiamos paslaugos apsiribojo konsultacijomis ir patarimais. Atsakovas Å¡ios informacijos sudarant teisinių paslaugų sutartį nežinojo. Sudarius sutartį dėl teisinių paslaugų, atsakovas nurodė, kad jo interesams atstovaus advokatas P. V., bet nuolat gaudavo užklausimus su praÅ¡ymais suteikti informacijÄ , ar jis yra ir ar bus atstovaujamas.

Vėliau tapo žinoma, kad apeliantas neturi tinkamų įgaliojimų veikti kitoje valstybėje.5. Apeliantas neteisingai teigia, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. atsakovui pateiktas liudijimas dėl teisės administruoti M. K. turtÄ yra dokumentas, patvirtinantis, jog atsakovas yra viso siekto paveldėti turto savininkas. Teismas teisingai sprendė, kad prievolė sumokėti sutarto dydžio honorarÄ bÅ«tų atsiradusi tik pilno ir tinkamo sutarties įvykdymo atveju.6. Dėl atsakovo teisės paveldėti tetos turėtas pinigines lėšas ginčo niekada nebuvo, todėl teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta tik siekiant paveldėti nekilnojamÄ jį turtÄ .

Apeliantas nepagrįstai plečiamai interpretuoja savo paties parengtos sutarties dėl teisinių paslaugų turinį. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas pripažino savo prievolės apimtį sumokėjęs 20 000 Lt. Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas buvo įsipareigojęs ne tik dėti pastangas teikti kokybiÅ¡kas paslaugas, bet ir tinkamai parengti ir pateikti visus bÅ«tinus dokumentus bei užtikrinti realų kliento siektÄ rezultatÄ .7. Apelianto praÅ¡omo honoraro dydis ne tik neracionaliai didelis, prieÅ¡taraujantis advokato veiklos principams bei etikai, bet ir nėra grindžiamas įrodymais.8.

Apelianto reikalavimai iÅ¡reikalauti įrodymus neturėtų bÅ«ti tenkinami, nes byloje yra pakankamai duomenų iÅ¡samiam ir visapusiÅ¡kam ieÅ¡kovo reikalavimų įvertinimui. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei dvejus metus, todėl apeliantui buvo sudarytos visos galimybės rinkti įrodymus.9. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas, ir tÄ grindžia prieÅ¡ingomis tikrovei aplinkybėmis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2009 m. rugpjūčio 2 d. su atsakovu sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria įsipareigojo parengti atsakovui dokumentus, susijusius su tetos M.

K. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Anglijoje, paveldėjimu (1 t., 12 b. l.). Sutarties 3 straipsnio 2 dalimi susitarta, jog klientui paveldėjus nekilnojamÄ jį turtÄ , advokatui priklauso 25 procentų Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – GBP) honoraras nuo paveldėto turto vertės už jo teisinę veiklÄ pagal Å¡iÄ sutartį. Atsakovas 2010 m. rugsėjo 2 d. gavo tetos M. K. turto administravimo liudijimÄ (Grant of Administration) (1 t., 47, 48 b. l.), o 2010 m. lapkričio 30 d.– gruodžio 2 d. fiziÅ¡kai perėmė Å¡io turto valdymÄ â€“ jam buvo perduoti raktai nuo tetos namo.

Atsakovas nuo 2010 m. gruodžio 1 d. Žemės registre yra registruotas ginčo turto savininku (3 t., 243, 244-247, 248-253 b. l.). Atsakovas 2011 m. kovo mėnesį už suteiktas paslaugas sumokėjo ieÅ¡kovui 20 000 Lt.Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl teisinės pagalbos sutartyje numatytų įsipareigojimų apimties, jų įvykdymo tinkamumo ir ieÅ¡kovo teisės į sutartyje nustatytÄ honorarÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui nuosavybės teisės į paveldėjimo objektu esantį turtÄ neperėjo, ieÅ¡kovas neįvykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, nepasiekė galutinio tikslo, kadangi atsakovas neįgijo nuosavybės teisės be suvaržymų į paveldimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl sprendė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės į sutartyje nustatytÄ honorarÄ .

Teismas, aiškindamas sutarties turinį, nurodė, kad dar iki sutarties sudarymo ieškovui buvo žinoma, jog tarp atsakovo ir jo tetos kaimyno Y. P. yra kilęs ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių, todėl suprato, jog sutarties esmė yra ginčo išsprendimas, o ne tik konsultavimas dėl reikiamų paraiškų pildymo. Su šiomis teismo išvadomis apeliantas nesutinka, teigia, jog teismo išvada, kad nuosavybės teisė Anglijoje iki šiol yra įregistruota M. K. ir J. V. vardu, yra esminė teismo faktinė klaida.

Dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo Å alys sudarė teisinės pagalbos sutartį, kuri savo turiniu artima atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Sutarties Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina teisinės pagalbos sutartyje nustatytų ieÅ¡kovo įsipareigojimų apimtį. IeÅ¡kovas teigia, kad honoraro sumokėjimas siejamas su nekilnojamojo turto paveldėjimu, o atsakovas teigia, jog honoraro sumokėjimas priklauso nuo ginčo su Y. P. iÅ¡sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsakovo argumentams ir teismo iÅ¡vadoms, kad ieÅ¡kovas pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. sutartį privalėjo iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl Y. P. pareikÅ¡tų pretenzijų į atsakovo paveldėtinÄ turtÄ .Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir iÅ¡plėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje: esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė Å¡alys; suraÅ¡ytų dokumentų prasmė turi bÅ«ti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti Å¡alims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias bÅ«tent. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys.

Nurodytas principas reiÅ¡kia, kad, esant pažodinės sutarties teksto reikÅ¡mės ir Å¡alių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti Å¡alių ketinimams, kuriuos Å¡alys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, Å¡io principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu Å¡alių ketinimai nesutampa, didesnę reikÅ¡mę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto pažodinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios Å¡alies ketinimai atitinka sutarties pažodinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013).

Sutarties 1 straipsnyje įtvirtintos ieÅ¡kovo pareigos – parengti dokumentus atsakovui paveldėti jo tetos M. K. nekilnojamÄ jį turtÄ ir Å¡iais klausimais teikti teisines konsultacijas; paruoÅ¡ti dokumentus paveldėjimo teisės liudijimui gauti; atstovauti klientui Didžiosios Britanijos įstaigose nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimu; kreiptis kliento vardu paveldėti nekilnojamÄ jį turtÄ , pateikti bÅ«tinas formas ir pasiraÅ¡yti bei pateikti kompetentingoms institucijoms. Å ios sutarties nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo įsipareigojimai pagal sutartį apėmė konsultacijų teikimÄ ir dokumentų rengimÄ , pateikimÄ bei atsakovo atstovavimÄ paveldėjimo procese.

Sutartyje nėra suderinta Å¡alių valia ir nėra ieÅ¡kovo įsipareigojimo dėl tarp Y. P. ir atsakovo kilusio ginčo iÅ¡sprendimo. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma situacija dėl Y. P. pretenzijų į atsakovo tetos M. K. turtÄ , nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo įsipareigojimo šį ginÄÄ iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vienaÅ¡aliÅ¡kas Y. P. praneÅ¡imas (unilateral notice) įregistruotas 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. jau po teisinių paslaugų sutarties tarp Å¡alių sudarymo, todėl ir dėl Å¡ios priežasties sutartyje negalėjo bÅ«ti ieÅ¡kovui nustatyti įsipareigojimai dėl Å¡io ginčo iÅ¡sprendimo.

Sutarties 1 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžtos ieÅ¡kovo funkcijos ir įsipareigojimai pagal sutartį ir čia nėra įtvirtinta ieÅ¡kovo pareiga spręsti atsakovo ir Y. P. ginÄÄ . Dėl Å¡ių priežasčių nepagrįsti pirmosios instancijos teismo ir atsakovo argumentai, kad esant įregistruotam Y. P. vienaÅ¡aliÅ¡kam įspėjimui, sutartyje nustatytas tikslas nebuvo pasiektas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, sudarydamas sutartį su ieÅ¡kovu, siekė pagrindinio tikslo – paveldėti nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo pareigos iÅ¡spręsti atsakovo ir Y.

P. ginÄÄ ir kad Å¡is sutarties tikslas nebuvo pasiektas.Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui ir Y. P. nepavykus pasiekti susitarimo dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko įspėjimo panaikinimo derybų bÅ«du, ginčas persikėlė į arbitražinį teismÄ (4 t., 17, 18, 19, 20, 21-22). IeÅ¡kovas sutartimi neįsipareigojo atstovauti atsakovui Anglijos teisminėse institucijose, be to, tokios galimybės objektyviai neturėjo dėl skirtingų Lietuvos ir Anglijos teisinių sistemų, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais teismo ir atsakovo argumentus, kad neiÅ¡sprendęs atsakovo ir Y.

P. ginčo ieÅ¡kovas sutartyje įtvirtinto tikslo nepasiekė.Apeliantas teisus dėl teismo iÅ¡vados, kad Å¡iuo metu nuosavybės teisės į ginčo turtÄ yra registruotos savininkų M. K. ir J. V. vardu, nepagrįstumo. Atsakovui 2010 m. rugpjūčio 2 d. buvo suteiktas viso palikėjos turto administravimas (valdymas) (Grant of Administration) (1t., 47, 48 b. l.). Atsakovas 2010 m. spalio 13 d. elektroniniame laiÅ¡ke D. F. patvirtino, kad gavo paveldėjimo sertifikatÄ ir kad lapkričio 28 d. planuoja kelionę į NotingamÄ perimti tetos namo raktus (2 t., 105 b. l. (kita pusė)).

Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas atsakovas (2 t., 155-158, 159-162 b. l.), tačiau teismas dėl Å¡io įrodymo ar jo įrodomosios reikÅ¡mės nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovas pateikė notarinį liudijimÄ , kuriuo patvirtinta oficiali nuosavybės teisės registro kopija ir kurioje ginčo turto savininku nuo 2010 m. gruodžio 1 d. įraÅ¡ytas atsakovas (3 t., 243, 244, 245-247, 1248, 249, 250-253 b. l.).

Taigi teismui yra pateikti įrodymai, jog atsakovas nuo 2010 m. gruodžio 1 d. Žemės registre yra įregistruotas turto savininku (3 t., 245-247 b. l.). Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas paveldėjo tetos M. K. nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tai taip pat patvirtina faktas apie atsakovo paveldėtas tetos pinigines lėšas (2 t., 189, 198 b. l.). Å ie įrodymai suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tetos turtÄ paveldėjo, todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovui neperėjo nuosavybės teisės į paveldimÄ turtÄ .Byloje nustatyta, kad Žemės registre nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. yra įregistruotas M.

K. kaimyno Y. P. vienaÅ¡aliÅ¡kas praneÅ¡imas (unilateral notice), kuris reiÅ¡kia Y. P. pretenzijas į turtÄ . Byloje esantis žemės registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad atsakovas registre kaip savininkas įregistruotas 2010 m. gruodžio 1 d., tai reiÅ¡kia, kad Y. P. vienaÅ¡alis praneÅ¡imas (unilateral notice) atsakovo nuosavybės teisių į turtÄ Ä¯registravimui įtakos neturėjo. IeÅ¡kovo teismui pateiktoje teisininkės M. W. konsultacijoje tam tikrais Anglijos teisės klausimais nurodyta, kad vienaÅ¡alis praneÅ¡imas saugo specifinio apsunkinimo pirmumÄ , paveikiantį žemę įregistruotu statusu, kai intereso pirmenybė saugoma mokesčių registre, Å¡is interesas saistys bet kurį pirkėjÄ ar registruoto statuso kreditorių;

įregistruojant vienaÅ¡alį praneÅ¡imÄ jo pagrįstumas nėra tikrinimas, o atsakovas turi teisę bet kada kreiptis dėl pareikÅ¡to panaikinimo ir tai padarydamas reikalauti Y. P. įrodyti jo reikalavimo pagrįstumÄ (4 t., 97-103, 104-109 b. l.). VienaÅ¡aliÅ¡kas praneÅ¡imas iki Å¡iol nėra iÅ¡registruotas, kadangi atsakovas neatliko jo iÅ¡registravimui bÅ«tinų veiksmų. Pateiktoje konsultacijoje nurodyta, kad vienaÅ¡alis praneÅ¡imas nedraudžia parduoti nuosavybės, tačiau suvaržo pirkimÄ , kadangi teisininkai neleis pirkėjui tęsti pirkimo, nebent bÅ«tų pardavėjo advokato įsipareigojimas panaikinti pareiÅ¡kimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas tetos turtÄ paveldėjo. Dėl teisės į honorarÄ ir honoraro dydžio Sutarties 2 dalyje nustatyta, kad klientui paveldėjus M. K. nekilnojamÄ jį turtÄ , advokatui priklauso 25 procentai Didžios Britanijos svarų sterlingų (GBP) honoraras nuo paveldėto turto vertės už jo teisinę veiklÄ pagal Å¡iÄ sutartį. Atsakovas vadovaudamasis www.mouseprice.com portalo duomenimis nurodo, jog atsakovo paveldėto nekilnojamojo turto vidutinė vertė yra 191 800 GBP (773 702,02 Lt), o jam priklausantis honoraras nuo Å¡ios sumos sudaro 193 425,50 Lt.

IeÅ¡kovo manymu, jis turi teisę į honorarÄ ir nuo atsakovo paveldėtų piniginių lėšų sumos – 63 462,68 GBP – o honoraras nuo Å¡io sumos sudaro 65 487,13 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai jam priklausantį honorarÄ skaičiuoja nuo atsakovo paveldėtų piniginių lėšų. Taikant sisteminį, lingvistinį bei loginį Å¡alių sudarytos teisinių paslaugų sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo metodÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovo konsultacijų ir dokumentų paruoÅ¡imo siekiant atsakovui paveldėti tetos konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Anglijoje.

Honoraro sumokėjimas siejamas su momentu, kuomet klientas paveldi tetos nekilnojamÄ jį turtÄ , o honoraro dydis priklauso nuo paveldėto turto vertės. IeÅ¡kovas nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kina sutarties 3 straipsnio 2 dalį, teigdamas, jog Å¡alys susitarė dėl honoraro dydžio nuo viso pavedėto turto vertės. Teisinių paslaugų sutartis aiÅ¡kiai apibrėžia jos vykdymo ribas – konsultacijos, dokumentų paruoÅ¡imas ir atstovavimas Didžiosios Britanijos institucijose siekiant paveldėti tetos M.

K. nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl honoraro mokėjimas už paslaugas, kurių sutartis nenumatė, neatitiktų Å¡alių sudaryto susitarimo. Atsižvelgiant į sutarties 1 straipsnį bei sutarties 3 straipsnio 2 dalį, darytina iÅ¡vada, kad sutartyje nustatytas honoraras nuo paveldėto nekilnojamojo turto vertės, o ne nuo viso paveldėto turto vertės. Apelianto argumentai, kad sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma apie galimybę paveldėti tetos pinigines lėšas, nesudaro pagrindo plečiamai aiÅ¡kinti sutarties nuostatÄ dėl honoraro mokėjimo ir spręsti, kad jis ieÅ¡kovui priklauso už visÄ paveldėtÄ turtÄ .

Sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad honoraras skaičiuojamas nuo paveldėto turto vertės už jo teisinę veiklÄ pagal Å¡iÄ sutartį, o sutartimi Å¡alys susitarė dėl paslaugų, susijusių su nekilnojamojo turto paveldėjimu. Nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo sutarties nuostatos dėl nustatyto honoraro dydžio aiÅ¡kinimu, todėl nepagrįstais laikytini ieÅ¡kovo argumentai, kad jam priteistino honoraro dydis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ir nuo atsakovo paveldėtų piniginių lėšų dalies.IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas jam sumokėjo tik nedidelę sutartyje nustatyto honoraro sumÄ â€“ 20 000 Lt, ir teigia, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, sumokėdamas honoraro dalį, pripažino ieÅ¡kovo prievolės įvykdymÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovas, sumokėdamas ieÅ¡kovui dalį honoraro, Å¡iais savo veiksmais pripažino ieÅ¡kovo prievolės dalinį įvykdymÄ . Minėta, kad pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Kliento įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas yra viena iÅ¡ paslaugų sutarties sÄ lygų. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo paveldėjimo klausimais teikti atsakovui teisines konsultacijas; paruoÅ¡ti dokumentus paveldėjimo teisės liudijimui gauti; atstovauti klientui Didžiosios Britanijos įstaigose nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimu; kreiptis kliento vardu paveldėti nekilnojamÄ jį turtÄ , pateikti bÅ«tinas formas ir pasiraÅ¡yti bei pateikti kompetentingoms institucijoms.

Byloje nustatyta, kad sutartyje aptartas rezultatas buvo pasiektas – atsakovas paveldėjo tetos nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kokiu bÅ«du Å¡is rezultatas buvo pasiektas ir, ar tai padaryta vien ieÅ¡kovo darbu ir pastangomis. Vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tai, kad paslaugų teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia iÅ¡vada kyla iÅ¡ to, kad paslaugų teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kuriÄ gerai iÅ¡mano ir kurios klientas negali visiÅ¡kai kontroliuoti.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad sudarydamas teisinių paslaugų sutartį jis buvo patikintas, jog jam niekuo nereikės rÅ«pintis ir viskas bus sutvarkyta. Sutartyje įtvirtinti ieÅ¡kovo įsipareigojimai atstovauti atsakovui Didžiosios Britanijos institucijose, jo vardu pildyti paraiÅ¡kos formas, jas pateikti institucijoms, patvirtina atsakovo argumentus, kad sudarydamas sutartį jis turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad ieÅ¡kovas vykdydamas sutartį veiks savarankiÅ¡kai ir atsakovui susitarus dėl didelio atlygio jam papildomai nereikės rÅ«pintis paveldėjimo reikalais.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovui pildant paraiÅ¡kas jos buvo tinkamai užpildomos ne iÅ¡ pirmo karto. Pats ieÅ¡kovas yra nurodęs, kad paraiÅ¡kÄ dėl tetos nekilnojamojo turto įregistravimo atsakovo vardu buvo priimta tik pateikus jÄ trečiÄ kartÄ ir tik tuomet buvo įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės. Byloje esantys keli paraiÅ¡kų pildymo variantai, institucijų atsakymai dėl paraiÅ¡kų atmetimo, atsakovo nuolatinis susiraÅ¡inėjimas ir konsultacijos su D. F. patvirtina, kad ieÅ¡kovas pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė ne tokiu bÅ«du ir apimtimi kaip to reikalaujama iÅ¡ profesionalo.

Atsakovas teigia, jog ieškovas neturėjo reikiamų žinių teikiant konsultacijas ir pildant dokumentus, todėl jam teko nuolat konsultuotis su Anglijoje gyvenančiu atsakovo pažįstamu asmeniu. Nors teisinių paslaugų sutartį atsakovas su ieškovu sudarė 2009 m. rugsėjo 2 d., tačiau iš atsakovo susirašinėjimo matyti, kad bendraujant su Didžiosios Britanijos institucijomis bendradarbiauti ir prašymų formas užpildyti padėjo bei kitais klausimais konsultavo Anglijoje gyvenantis D. F. (2 t., 101-121 b. l.).

Bylos duomenys patvirtina, kad dar iki administravimo liudijimo (Grant of administration) atsakovui iÅ¡davimo Y. P. iniciatyva ginčo turtui buvo nustatyti apribojimai (caveat). Atsakovas dėl Å¡ių apribojimų panaikinimo konsultavosi ne su jį atstovaujančiu ieÅ¡kovu, o su D. F. (2 t., 106-112 b. l.). IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, kad D. F. iÅ¡siaiÅ¡kino, jog Y. P. advokatų kontora užregistravo apribojimus, kurie galioja iki 2010 m. liepos 7 d., konsultavosi su advokatais kaip tuos apribojimus nuimti, atsiuntė atsakovui formÄ , kuriÄ reikia užpildyti siekiant panaikinti apribojimus.

Å ios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas neturėjo pakankamai teisinių žinių ir galimybių tinkamai vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tai, kad ieÅ¡kovas negalėjo suteikti tikslios informacijos pildant formas patvirtina ir 2010 m. spalio 15 d. elektroninis laiÅ¡kas D. F., kuriame teiraujamasi, kÄ reikėtų raÅ¡yti UN4 formoje (2 t., 105 b. l.). Å ios aplinkybės patvirtina ne visiÅ¡kai efektyvų ieÅ¡kovo sutartyje numatytų įsipareigojimų teikimÄ , todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad paveldėjimo rezultatas buvo pasiektas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo veiksmais.

Aplinkybės, kad atsakovui, sudariusiam sutartį su advokatu, kuris įsipareigojo teikti konsultacijas ir užpildyti paveldėjimui reikalingus dokumentus, atsakovo vardu veikti Didžiosios Britanijos institucijose, ir už suteiktas paslaugas susitarus dėl didelio atlyginimo, reikėjo pačiam aktyviai rÅ«pintis paveldėjimo reikalais, skristi kelis kartus į AnglijÄ , rodo dalies sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog jis neprivalėjo iÅ¡spręsti tarp atsakovo ir Y.

P. kilusio ginčo, tačiau sutinka ir su atsakovo argumentais, kad sudarydamas su ieÅ¡kovu sutartį tikėjosi, jog paveldėjęs tetos nekilnojamÄ jį turtÄ , turės galimybę juo disponuoti. Pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį prieÅ¡ sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

Atsakovas nebuvo informuotas, kokių teisinių veiksmų ar priemonių gali imtis Y. P. siekdamas savo interesų užtikrinimo, kaip užtikrinimo priemonės gali įtakoti atsakovo galimybę netrukdomai disponuoti paveldėtu turtu, tačiau sutarties sudarymo metu tokios aplinkybės atsakovui nebuvo atskleistos. Ginčo sutarties kontekste ieÅ¡kovas ir atsakovas pripažintini nelygiavertėmis Å¡alimis, kadangi ieÅ¡kovas yra profesionalus teisininkas, o atsakovas – specialių teisinių žinių neturintis asmuo, todėl privalėjo bÅ«ti informuotas, jog net ir paveldėjus turtÄ gali likti tam tikri disponavimo turtu apribojimai.

Å i informacija atsakovui nebuvo atskleista, todėl turi reikÅ¡mės atsakovo apsisprendimui susitariant dėl honoraro dydžio. Nors sutarčių laisvės principas suteikia Å¡alims teisę laisvai susitarti dėl sutarčių sÄ lygų, Å¡iuo atveju dėl kainos, tačiau pagal CK 1.5 straipsnio 2 dalį, kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams Å¡alių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, Å¡ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 49 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasiraÅ¡ydami sutartį. AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka Å¡alių sutartÄ užmokestį. Å io straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į bylos sudėtingumÄ , advokato kvalifikacijÄ ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutartyje nustatytas ieÅ¡kovo honoraras lygus 25 procentams nuo paveldėto nekilnojamojo turto vertės. IeÅ¡kovo teigimu, 25 procentai nuo atsakovo paveldėto nekilnojamojo turto vertės sudaro 193 425,50 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks sutartas užmokestis, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sutartyje nustatytas rezultatas yra pasiektas, atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo pareigos padėti iÅ¡spręsti ginÄÄ su Y.

P. atmestini, tačiau yra pagrindas sutikti su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovo veiksmai vykdant pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus nebuvo visais atvejais efektyvÅ«s, o sutartyje aptartas rezultatas pasiektas ne vien ieÅ¡kovo pastangų dėka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jau aptartÄ ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų apimtį, reikÅ¡mę, pasekmes, konstatuoja, kad atsakovo ieÅ¡kovui sumokėta 20 000 Lt honoraro dalis atitinka abiejų Å¡alių atliktus veiksmus sutarties rezultatui pasiekti, Å¡alių interesus bei teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl likusios honoraro dalies priteisimo.Apelianto teigimu, teismas neiÅ¡nagrinėjo jo reikalavimo dėl 9 620 Lt žalos atlyginimo, kuriÄ patyrė darbo sÄ naudų forma pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad praÅ¡ydamas žalos priteisimo ieÅ¡kovas turi įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei atsiradusiÄ Å¾alÄ (CK 6.246-249 str.). IeÅ¡kovui neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo.Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas priteisimo ir žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinių ieÅ¡kovo reikalavimų dėl palÅ«kanų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir procesinių palÅ«kanų priteisimo.Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytoje sutartyje nustatytų ieÅ¡kovo pareigų apimtį, nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas privalėjo iÅ¡spręsti atsakovo ir Y.

P. ginÄÄ , netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas tetos palikimo nepaveldėjo, tačiau teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįgijo teisės į likusio honoraro priteisimÄ yra teisinga, todėl apeliacinio teismo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi ieÅ¡kovui iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo buvo atidėtas 5 166 Lt (1 496,18 Eur) žyminio mokesčio mokėjimas (3 t., 264-265 b. l.).

IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 1 496,18 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str.). Tokiu atveju nėra pagrindo spręsti ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo.Atsakovas už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme praÅ¡o priteisti 6 070,74 Lt (1 758,21 Eur). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (3 t., 268-278), kelis raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus dėl naujų įrodymų prijungimo, praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo (4 t., 36-38, 39-40, 64-65, 118-122, 155-158 b. l.), byloje vyko trys teismo posėdžiai, kurių trukmė buvo ilgesnė nei 30 minučių (4 t., 93, 159-160, 205-208 b. l.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija rekomenduojamÄ maksimalų užmokestį už procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ bei kitų su atstovavimu susijusių veiksmų atlikimÄ , todėl, vadovaudamasi Rekomendacijų 8.11, 8.16, 8.18 punktais (redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) ir 8.19 punktu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), sprendžia, kad atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 832,52 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 832,52 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus ir 52 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 496,18 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 18 ct) žyminį mokestį.

Teisėjos                                                                              Danutė Gasiūnienė Rasa Gudžiūnienė Dalia Kačinskienė