Legislator Case Law & Legislation
e103334b-dac8-4d31-968f-ea408342f8d5 AI generated

e103334b-dac8-4d31-968f-ea408342f8d5 · Skuodo rajono apylinkės teismas

Case Number e103334b-dac8-4d31-968f-ea408342f8d5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Ž. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „CKI baldai“ dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo.Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „CKI baldai“                         3 procentų dydžio priedÄ prie darbo užmokesčio nuo mėnesinių įmonės pardavimų, t. y. 18994 Eur, už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19, taip pat 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

e103334b-dac8-4d31-968f-ea408342f8d5 · Skuodo rajono apylinkės teismas: A.. Dėl jam mokėtino trijų procentų dydžio priedo akcininkų sprendimo, vadovo įsakymo nebuvo. Jis buvo keletÄ kartų pasiskyręs sau ir kitiems darbuotojams priedus. Siekdamas įmonės veiklos plėtros, darbo sutartyje numatyto priedo per visÄ savo darbo laikotarpį neimdavo, kiekvienÄ mėnesį buhalterės paskaičiuoti jam pagal darbo sutartį priklausančio priedo neprašė. Neneigia, kad keletÄ kartų yra pasiskyręs sau priedÄ per Kalėdas, taip pat - prieÅ¡ atostogas. Dėl priedų sau paskyrimo tardavosi su M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-260-995/2016Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00188-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3;1.4.1.2; 3.2.3.1;3.1.18;3.1.7.9;3.4.1.7; 3.2.6.4. (S) SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 26 d.Skuodas Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja V. R., sekretoriaujant Loretai Liaučienei, Å arÅ«nui Dargiui,dalyvaujant ieÅ¡kovui R. Ž., jo atstovui advokatui A. G.,atsakovės UAB „CKI baldai“ atstovei direktorei R. M., atstovui advokatui E. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „CKI baldai“ dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo.Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „CKI baldai“                         3 procentų dydžio priedÄ prie darbo užmokesčio nuo mėnesinių įmonės pardavimų, t. y. 18994 Eur, už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19, taip pat 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2012-01-31 darbo sutarties pagrindu jis buvo priimtas į bendrovės direktoriaus pareigas. Darbo sutartimi buvo sulygtas 4550 Lt (ekvivalentas - 1317 Eur) darbo užmokestis ir                          3 procentų dydžio priedas nuo mėnesinių įmonės pardavimų. Atsakovė savo įsipareigojimÄ iÅ¡ dalies vykdė, kiekvienÄ mėnesį mokėdama darbo užmokestį, tačiau nemokėjo darbo sutartimi sulygto priedo, motyvuodama tuo, kad reikia didinti įmonės pelnÄ , plėsti verslÄ .

Atsakovė žadėjo, kad 3 procentų pelnas nuo mėnesinių pardavimų bus iÅ¡mokėtas vėliau, kai bus padidintas įmonės pelnas. IeÅ¡kovas, siekdamas didinti, plėsti įmonės veiklÄ , sutiko palaukti, iki jam bus iÅ¡mokėtas priedas. VisÄ darbo laikÄ savo pareigas atliko tinkamai, drausminių nuobaudų neturėjo, dėjo visas pastangas, kad įmonės pardavimai bÅ«tų kuo didesni, taip didindamas įmonės pelnÄ . Kiekvienais metais atsakovės UAB „CKI baldai“ pelnas didėjo. 2012 m. pardavimo pajamos (pelnas) buvo 448002 Lt (ekvivalentas - 129750 Eur), 2013 m. - 871352 Lt (ekvivalentas – 252360 Eur), 2014 m. - 866827 Lt (ekvivalentas - 251050 Eur).

Per visÄ ieÅ¡kovo darbo laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19 įmonė gavo 2186181 Lt (ekvivalentas -   633161 Eur) dydžio pelnÄ . IeÅ¡kovas nuo 2014-09-20 išėjo į tėvystės priežiÅ«ros atostogas ir į darbÄ grįžo po metų, t. y. 2015 m. spalio mėnesį. Grįžęs į darbÄ , pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų savo noru. Atsakovės (duomenys neskelbtini) akcininkas M. A. priėmė įsakymÄ , kuriuo atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, tačiau neiÅ¡mokėjo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ 3 procentų dydžio priedÄ nuo mėnesinių pardavimų, kurį už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19 sudaro 18994 Eur dydžio suma.

Po atleidimo iÅ¡ darbo, jis prašęs darbdavio, kad su juo bÅ«tų atsiskaityta, tačiau bendrovės akcininkas                        M. A. jam pareiÅ¡kė, kad įmonė Å¡iuo metu grynųjų pinigų neturi, visi pinigai yra investuoti įmonės veikloje, bei pažadėjo, kad jam iÅ¡mokės šį įsiskolinimÄ vėliau darbdavys sakė, kad Å¡iuo metu pinigų neturi ir su manimi atsiskaitys vėliau. Iki Å¡iol atsakovė UAB „CKI baldai“ su juo neatsiskaitė ir neketina atsiskaityti.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 13000 Eur dydžio sumÄ , iÅ¡ reikalaujamos 18994 Eur dydžio sumos, iÅ¡skaičiuojant sumas, kurias jis savo paties priimtais įsakymais buvo pasiskyręs ir iÅ¡simokėjęs kaip priedus už paskatinimÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R. Ž. paaiÅ¡kino, kad jį su dabartiniu                              UAB „CKI baldai“ akcininku M.

A. siejo draugiÅ¡ki santykiai, jie bendravo Å¡eimomis, lankydavosi vienas pas kitÄ svečiuose. 2011 m. lapkričio mėn. M. A. nusprendė steigti baldų įmonę Lietuvoje. Jam buvo pasiÅ«lyta eiti bendrovės vadovo pareigas. Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) , ir su                    M. A. ir kitais akcininkais aptarė bendrovės steigimo detales, reikalingus atlikti darbus, nusimatė vizijÄ . Susitarė su bÅ«simais bendrovės akcininkais, kad už bendrovės steigimÄ bus atsakingas jis.

Steigiamuoju bendrovės laikotarpiu jam buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau įmonę įsteigus, su akcininku M. A. susitarė, kad jo kaip įmonės vadovo atlyginimas bus 4550 Lt, ir prie darbo užmokesčio papildomai bus mokami 3 procentų dydžio priedas nuo įmonės mėnesinių pardavimų kaip motyvacinė dalis. Jis parengė visus įmonės steigimo dokumentus, įskaitant ir darbo sutartį, išsiuntė susipažinimui akcininkui M. A. elektroniniu paštu. Po kurio laiko, tiksliai nepamena, jis nuvyko pas akcininko M.

A. tėvÄ R. A. ir pasiėmė jau pasiraÅ¡ytus bendrovės dokumentus. Tai, kad darbo sutartyje pasirašė ne pats akcininkas M. A., o jo tėvas, jam tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu. Jis pilnai disponavo įmonės pinigais, tvarkė visus įmonės dokumentus, iÅ¡simokėdavo darbo užmokestį sau ir kitiems darbuotojams. Ä®monėje dirbo tris metus, jo nuomone, įmonės veiklos rezultatai buvo stabilÅ«s. 2014 m. jis buvo atleistas iÅ¡ vadovo pareigų, ir priimtas į vadybininko pareigas, nes akcininkų netenkino įmonės veiklos rezultatai.

IÅ¡kart po to, jis išėjo į tėvystės atostogas, o grįžęs po metų, parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo UAB „CKI baldai“ pačiam praÅ¡ant. Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ jam buvo paskaičiuotas tik darbo užmokestis be priedo, todėl jis kreipėsi į buhalterinės įmonės, tvarkančios UAB „CKI baldai“ buhalterijÄ , buhalterę J. L. dėl 3 procentų priedo paskaičiavimo. Jam buvo paskaičiuota apie 13000 Eur suma, tačiau po kurio laiko, nauja bendrovės vadovė R.

M. jam pasakiusi, kad akcininkų sprendimu jam pinigai nebus iÅ¡mokėti. Tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų jis neturi, nes visas pokalbis dėl priedo iÅ¡mokėjimo vyko žodžiu. Jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ pretenzijų jam niekas nekėlė, tik buvo pasakyta dėl klaidingai pervesto darbo užmokesčio darbuotojams, tačiau ta pinigų suma buvo iÅ¡skaityta iÅ¡ jam priklausančio darbo užmokesčio. Patvirtino, kad darbo sutarties 3 punktÄ surašė jis, ir bÅ«tent Å¡itos darbo sutarties tekstÄ siuntė akcininkui M.

A.. Dėl jam mokėtino trijų procentų dydžio priedo akcininkų sprendimo, vadovo įsakymo nebuvo. Jis buvo keletÄ kartų pasiskyręs sau ir kitiems darbuotojams priedus. Siekdamas įmonės veiklos plėtros, darbo sutartyje numatyto priedo per visÄ savo darbo laikotarpį neimdavo, kiekvienÄ mėnesį buhalterės paskaičiuoti jam pagal darbo sutartį priklausančio priedo neprašė. Neneigia, kad keletÄ kartų yra pasiskyręs sau priedÄ per Kalėdas, taip pat - prieÅ¡ atostogas. Dėl priedų sau paskyrimo tardavosi su M.

A. telefonu, o darbuotojams priedus skirdavo savo iniciatyva. Taip pat neneigia, kad tie priedai buhalterijoje apskaityti kaip priedai už papildomÄ darbÄ , tačiau jo manymu, realiai dalis priedų gali bÅ«ti susiję su tais trims procentais, kurie aptarti darbo sutartyje. IÅ¡einant į tėvystės atostogas, Sodrai pateikė praÅ¡ymÄ dėl tėvystės paÅ¡alpos skyrimo pagal gautas pajamas, 3 procentų priedas nurodytas nebuvo. Kadangi jis neturėjo galimybės gauti visų buhalterinių duomenų, tai pateikė teismui reikalavimÄ pagal buhalterės J.

L. pateiktus paskaičiavimus ir praÅ¡o priteisti 3 procentus nuo visų įmonės pardavimų, nes yra įsitikinęs, kad jo, kaip vadovo veiksmai sÄ lygojo įmonės plėtrÄ ir jam priklauso tris 3 procentų priedas nuo įmonės mėnesinių pardavimų, todėl jie turi bÅ«ti jam iÅ¡mokėti. Neneigia, kad iÅ¡ įmonei priklausančių likučių savo pažįstamiems porÄ kartų gamino spinteles, o už jas gautos pajamos nebuvo apskaitytos. Teigia, kad ne vien dėl jo kaltės, įmonė tapo nuostolinga.Atsakovė UAB „CKI baldai“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti 18994 Eur dydžio priedÄ prie darbo užmokesčio. Teigia, kad atleidžiant R. Ž. iÅ¡ UAB „CKI baldai“, su juo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Apie                            UAB „CKI baldai“ prievolę vadovui mokėti kokį nors priedÄ prie sutarto darbo užmokesčio nėra žinoma nei dabartinei atsakovės vadovei, nei įmonės akcininkams. K. R. Ž. buvo mokamas pakankamai didelis atlyginimas, taip pat įvertinant tai, kad įmonė buvo kÄ tik įsteigta ir objektyviai negalėjo leisti sau mokėti ieÅ¡kovui dar ir papildomus priedus, skaičiuojamus nuo pardavimo pajamų, todėl jokio susitarimo dėl priedo mokėjimo ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti, juolab, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovės akcininkai bÅ«tų priėmę sprendimÄ mokėti jam priedÄ nuo pardavimų.

Atsakovė nepripažįsta ieÅ¡kinyje dėstomų aplinkybių, kad bÅ«tent R. Ž. pastangų dėka įmonės pelnas kiekvienais metais didėjo. Nors ieÅ¡kovas ir neturėjo drausminių nuobaudų, savo darbÄ formaliai atliko tinkamai, tačiau UAB „CKI baldai“ klientų rato nepadidino, įmonei nebuvo sukurta jokia pridėtinė vertė. Atsakovė gavusi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pastebėjo, kad įmonės apskaitoje nėra su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties originalo, todėl atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas, pasibaigus darbo santykiams su atsakove, pasisavino originalios darbo sutarties originalÄ .

Tuo tarpu susipažinus su ieškinio priedais, tapo aišku, kad teismui pateiktas egzempliorius galimai yra suklastotas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu įmonėje yra atliekamas ieškovo veiklos patikrinimas, vykdytos ūkinės operacijos, vertinamas galimas įmonės turto ir lėšų pasisavinimas, bei tyčinis turto ir lėšų švaistymas, todėl tikėtina, kad bendrovė kreipsis į kitas teisėsaugos institucijas, kad būtų išspręstas ieškovo atsakomybės klausimas. Byloje paaiškėjus, kad ieškovas R.

Ž. pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, atsakovė praÅ¡o teismo skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę teismo nuožiÅ«ra paskirtos baudos dydžio priteisiant atsakovo UAB „CKI baldai“ naudai.Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „CKI baldai“ atstovas advokatas E. K. patvirtino atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, nesutiko su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimais ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, skirti baudÄ ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesu bei priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl kreipimosi į prokurorÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovo R.

Ž. galimo sukčiavimo. Papildomai nurodė, kad nėra jokių įrodymų – nei visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, nei sprendimo, nei vadovo įsakymų, patvirtinančių, kad R. Ž. būtų buvę paskirti 3 procentų dydžio priedas nuo mėnesinių įmonės pardavimų. Byloje esantis 2012-01-26 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo projektas nepasirašytas, todėl neturi jokios teisinės reikšmės, o kitų protokolų ar sprendimų dėl R. Ž. nustatytų priedų prie darbo užmokesčio nepateikta.

IÅ¡ 2014-05-28 ieÅ¡kovo elektroninio susiraÅ¡inėjimo su AB DnB banku matyti, kad R. Ž. tardamasis su DnB banko atstovu dėl garantijos paėmimo ir pastarojo papraÅ¡ytas pateikti bendrovės dokumentus, ieÅ¡kovas bankui pateikė tik 2011-12-01 bendrovės steigimo sutartį ir                      2011-12-06 steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolÄ . R. Ž. nepateikė bankui jokių kitų dokumentų – akcininkų susirinkimo protokolų ar sprendimų, todėl atstovo manymu, tai tik patvirtina, kad tokių dokumentų ir nebuvo, todėl apie jokius priedus kalbėti nėra teisinio pagrindo.

Atsakovės atstovo manymu, taip pat turi bÅ«ti įvertintas ir atsakovo elgesys 2014 m. pabaigoje, kuomet jis išėjo į tėvystės atostogas. IeÅ¡kovas turėdamas teikti Sodrai duomenis apie gaunamas pajamas, nekėlė klausimo dėl neva jam priklausančio 3 procentų priedo paskaičiavimo prie jo gautų pajamų. Be to, ir pats ieÅ¡kovo reikalaujamas priedo dydis visai nelogiÅ¡kas, neatitinkantis ieÅ¡kovo darbo pobÅ«džio ir apimties, kadangi ieÅ¡kovas buvo atsakingas tik už produkcijos gamybos proceso organizavimÄ , visus kitus darbus atlikdavo akcininkas M.

A.. Be to, ieÅ¡kovas savo iniciatyva, nesant tam akcininkų pritarimui, ir iÅ¡simokėdamas sau priedus elgėsi nesÄ Å¾iningai, savindamasis bendrovės lėšas. Atsakovės atstovo įsitikinimu, darbo sutarties sudarymÄ ir pasiraÅ¡ymÄ organizavo pats ieÅ¡kovas, nuvykęs pas akcininko                   M. A. tėvÄ , kuris pasitikėjo ieÅ¡kovu, įkalbėjo pasiraÅ¡yti darbo sutartį, todėl ir darbo sutarties sÄ lyga dėl trijų procentų priedo yra niekinė.

 Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „CKI baldai“ atstovė direktorė R. M. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo UAB „CKI baldai“ direktorius. Pradėjus sklisti kalboms, kad ieÅ¡kovas savinasi bendrovės pinigus, R. Ž. veiklÄ Ä¯vertinus neigiamai, jis buvo atleistas iÅ¡ vadovo pareigų akcininkų sprendimu, ir tuo pačiu sprendimu UAB „CKI baldai“ vadove buvo paskirta ji. Jai pradėjus eiti bendrovės vadovės pareigas, ir analizuoti bendrovės dokumentus, pastebėjo, kad įmonėje nėra ieÅ¡kovo darbo sutarties originalo, buhalterijoje buvo tik darbo sutarties kopija.

Kai parodė Å¡iÄ darbo sutarties kopijÄ bendrovės akcininkui M. A. jis pasakė, kad darbo sutartyje yra ne jo paraÅ¡as. Jai pradėjus dirbti bendrovėje, 2014 m. rugsėjo 19 d., t. y. ieÅ¡kovo veiklos pabaigos laikotarpiu bendrovės nuostolis buvo apie 160000 Lt. Jos darbo užmokestis buvo apspręstas akcininkų sprendimu, tačiau dėl R. Ž. darbo užmokesčio ar priedo jam paskyrimo bendrovėje nebuvo jokių dokumentų, nei akcininkų susirinkimo protokolų, nei jų sprendimo. R. Ž. vadovavimo laikotarpiu visi bendrovės dokumentai buvo netvarkingi, ieÅ¡kovo nepasiraÅ¡yti, dalies iÅ¡ jų visai nerado.

Mano, kad R. Ž. juos iÅ¡sinešė. KiekvienÄ mėnesį ji akcininkams teikia finansines ataskaitas, tačiau, kiek jai žinoma, ieÅ¡kovas tokių ataskaitų bei duomenų apie bendrovės piniginių lėšų panaudojimÄ akcininkams neteikdavo. Jai yra žinoma, kad R. Ž. buvo žadėta mokėti 3 procentų priedÄ , tačiau tik tuomet, jei jis individualiai susiras klientų Lietuvoje. Kadangi visus užsakymus teikė norvegai, ir tai patvirtina į bylÄ pateikta akcininkų užsakovų suvestinė, susitarimo dėl 3 procentų priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų mokėjimo ieÅ¡kovui tikrai negalėjo bÅ«ti.

Suvestinėje nurodyta eilutė - savarankiÅ¡ki pardavimai reiÅ¡kia – transporto iÅ¡laidų apmokėjimas, ir atlyginimas už konstruktoriaus darbÄ . Jai patikrinus įmonės veiklÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovo vadovavimo laikotarpiu įmonė pelno neturėjo. Jos nuomonė, ieÅ¡kovas netiksliai suformulavo sÄ lygÄ darbo sutartyje. Ji pati darbo sutartį pamatė tik                   2014 m. rugsėjo 30 d., kai tvarkė bendrovės dokumentus. Darbo sutarties originalÄ buvo pasiėmęs                               R.

Ž., nes jis pas save laikydavo visus bendrovės dokumentus ir, turėjo galimybę bet kada pasiimti bendrovės dokumentus. Atleidus R. Ž. iÅ¡ pareigų, jis buvo paskirtas į vadybininko pareigas, o po tėvystės atostogų, iÅ¡ Å¡ių pareigų ir buvo atleistas. Nauja darbo sutartis dėl R. Ž. priėmimo į vadybininko pareigas nebuvo sudaryta, nes jis neatvyko jos pasiraÅ¡yti, taip pat ir jo atleidimo dienÄ pasiraÅ¡yti dokumentų jis neatėjo. R. Ž. atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buhalterė apskaičiavo jam darbo užmokestį.

Buvo atrasti piniginių lėšų trÅ«kumai, kuriuos R. Ž. bandė pagrįsti fiktyviais nepasiraÅ¡ytais kasos orderiais, atneÅ¡tais po metų po jo atleidimo, todėl ji Å¡ių kasos orderių nepriėmė. Mano, kad ieÅ¡kovui atsakovė nėra skolinga ir su juo yra pilnai atsiskaičiusi.Liudytojas UAB „CKI baldai“ akcininkas M. A. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â R. Ž. pažįsta iÅ¡ seniau, nes jis buvo jo žmonos draugės vyras, jie dažnai susitikdavo, bendraudavo Å¡eimomis.

Po to, jis jam pasiÅ«lė tapti UAB „CKI baldai“ direktoriumi. UAB „CKI baldai“ buvo įkurta 2012 m. IÅ¡ pradžių jis savo veiklÄ vykdė Norvegijoje, kartu su dar keliais akcininkais norvegais atidarę prekybinę įmonę Norvegijoje. Po pusės metų nusprendė įsteigti UAB „CKI baldai“, R. Ž. buvo pasiÅ«lytos bendrovės vadovo pareigos. Dėl įmonės steigimo su R. Ž. buvo susitikęs du kartus, po to pats R. Ž. buvo atvykęs į NorvegijÄ . IeÅ¡kovui buvo pasiÅ«lytas 3500 Lt atlyginimas, atskaičius mokesčius.

Neneigia, kad su ieÅ¡kovu tariantis dėl jo atlyginimo buvo kalbėta ir apie 3 procentų priedÄ , skaičiuojamÄ nuo pardavimų pelno, kuriuos ieÅ¡kovas vykdys Lietuvoje. Visi užsakymai buvo daromi Norvegijoje, todėl pardavimų srityje R. Ž. indėlio nėra. IeÅ¡kovas įsteigė įmonę, įrengė gamybines patalpas, dalį įrengimų padėjo surasti, dalį įrengimų pateikė jis, taip pat surado ir priėmė į darbÄ darbuotojus. Jo kompetencijoje buvo visi klausimai susiję su baldų gamyba Lietuvoje.

Akcininkai jam suteikė visiÅ¡kÄ laisvę Å¡ioje srityje, ir jo nekontroliavo. Ä®monės veiklos pradžioje viskas vyko sklandžiai, buvo gauta užsakymų, bet vėliau viskas suprastėjo, nes R. Ž. nebevykdė savo kaip vadovo pareigų. Nors jam buvo duotas Å¡ansas pasitaisyti, bet rezultatų pasiekta nebuvo. Kadangi R. Ž. nebesusitvarkydavo su savo pareigomis, jo paties praÅ¡ymu buvo paskirtas kitas gamybos meistras, tačiau įmonės rezultatai negerėjo. Jis ieÅ¡kovo kas mėnesį praÅ¡ydavo siųsti ataskaitas apie finansinę įmonės padėtį, bet per visÄ laikÄ jis atsiuntė tris ar keturias.

Jis pats įmonės dokumentacija nesidomėjo, nes buvo atsakingas už produkcijos kokybę, gamybÄ , techninius dalykus. Už įmonės dokumentacijÄ , darbuotojų priėmimÄ , darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ buvo atsakingas R. Ž.. Po tam tikro laiko, įmonės darbo kokybė suprastėjo, buvo vėluojama padaryti užsakymus, direktorius R. Ž. pradėjo per mažai rÅ«pintis įmone, be to, jis pradėjo gaminti įmonėje pagamintÄ produkcijÄ ir pardavinėti kitiems, gautos pajamos buvo nepaskaitomos, neraÅ¡omos sÄ skaitos faktÅ«ros.

Jam yra žinomi konkretÅ«s faktai apie tai, kad ieÅ¡kovas pardavė du virtuvinius komplektus ir dar vienÄ baldų komplektÄ Klaipėdoje ir Skuode. Tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad įmonei dėl ieÅ¡kovo tokių veiksmų padarytas nuostolis yra apie 25000 ar 30000 Lt. Visa tai sukėlė įtarimus, kad ieÅ¡kovas galimai elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl buvo nuspręsta jį pakeisti. R. Ž. išėjus iÅ¡ įmonės, įmonė turėjo didelį nuostolį, ir tai buvo vadovo prasto darbo pasekmė.

Teigia, kad su juo buvo tartasi tik vienÄ kartÄ dėl paskatinamosios premijos darbuotojams iÅ¡mokėjimo Kalėdų proga, po pirmų darbo metų. Jis paskyrė tam tikrÄ pinigų sumÄ , kuriÄ konkretiems darbuotojams paskirstė R. Ž.. Apie kitas ieÅ¡kovo iÅ¡simokėtas premijas sau ir darbuotojams jis sužinojo tik gavus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tai su juo derinta nebuvo. Kadangi pasitikėjo ieÅ¡kovu, jo nekontroliavo, buhalterinių dokumentų netikrino. Ä®sakymai dėl priedų iÅ¡mokėjimo jam nebuvo pateikti, jis su jais nėra susipažinęs. IeÅ¡kovas niekada nekėlė klausimo dėl priedo jam mokėjimo.

Pripažįsta, kad darbo sutarties jis nepasirašė, jÄ pasirašė jo tėvas, įkalbėtas ieÅ¡kovo. Darbo sutarties tekstas su juo derinamas nebuvo, jis buvo siunčiamas elektroniniu paÅ¡tu, bet, ar tai ta pati darbo sutartis, kuri pateikta teismui, jis negali pasakyti. Mano, kad bÅ«tent direktorius buvo atsakingas už dokumentų tinkamÄ Ä¯forminimÄ , todėl ieÅ¡kovas pas jo tėvÄ eiti neturėjo, kad Å¡is pasiraÅ¡ytų darbo sutartį. Akcininkų sprendimo, nustatančio ieÅ¡kovui darbo užmokestį ir priedus vadovui, nebuvo.

Per ieÅ¡kovo vadovavimo laikotarpį buvo surastas tik vienas klientas Lietuvoje , tai UAB „Reval baldai“, tačiau Å¡is sandoris buvo nuostolingas, nes gamyba tokiems baldams buvo per sudėtinga, dėl Å¡ių baldų gamybos įmonė patyrė apie 15000 Lt ar 17000 Lt nuostolį. Atkreipia teismo dėmesį, kad net ir po tokio ieÅ¡kovo elgesio, jis jam pretenzijų nekėlė, perkėlė į vadybininko pareigas, po ko jį iÅ¡leido į tėvystės atostogas, nors turėjo teisę ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ pareigų.

Liudytoja J. L. paaiÅ¡kino, kad dirba buhalterinėje įmonėje UAB „Apskaitos strategija“, kuri tvarko UAB „CKI baldai“ buhalterinę apskaitÄ . IeÅ¡kovas buvo UAB „CKI baldai“ direktorius. Teigia, kad R. Ž. buhalterijai buvo pateikęs tik darbo sutarties kopijÄ , jos originalo ji niekada neturėjusi, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ , kuris buvo be akcininkų parašų. Pamena, kad tame protokole, kuris buvo be parašų, R. Ž. buvo numatytas 4550,00 Lt dydžio darbo užmokestis, taip pat numatytas 3 procentų dydžio priedas nuo pardavimų.

Dalis bendrovės darbo sutarčių buvo pas jÄ , dalį darbo sutarčių turėjo R. Ž.. Ji jokių operacijų su bendrovės piniginėm lėšom neatlikdavo, darbo užmokesčio darbuotojams nepervedinėdavo, už tai buvo atsakingas                              R. Ž.. PaaiÅ¡kino, kad R. Ž. pirmiausia visas bendrovės pinigines lėšas persivesdavo sau, o po to pateikdavo duomenis buhalterijai, kuri sumokėdavo privalomus mokesčius. Taip pat nurodo, kad bendrovė visada buvo nuostolinga.

Pamena, kad atleidinėjant R. Ž. iÅ¡ bendrovės, jo atleidimo dienÄ jis bendrovei buvo skolingas, nes buvo nustatyta darbo užmokesčio permoka, todėl Å¡i suma iÅ¡ jam priklausančių sumų buvo iÅ¡skaičiuota. Per visÄ ieÅ¡kovo darbo laikotarpį bendrovėje, ieÅ¡kovas niekada neužsiminė apie jam mokėtinus 3 procentus priedo, ir tik atleidimo dienÄ jis paminėjo, kad reikalaus tų 3 procentų priedo prie darbo užmokesčio. Kodėl direktorius R. Ž. neiÅ¡simokėdavo tų trijų procentų priedo, ji nežino.

Duomenis, kurie yra byloje, dėl priedo paskaičiavimo ieÅ¡kovui ji teikė jo paties pavedimu. Nauja AB „CKI baldai“ direktorė R. M. nebuvo praÅ¡iusi skaičiuoti įsiskolinimo R. Ž..Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. paaiÅ¡kino, kad jis yra UAB „CKI baldai“ akcininko M. A. tėvas. IeÅ¡kovÄ pažįsta, keletÄ kartų bendravo prieÅ¡ steigiant įmonę, be to, jis buvo UAB „CKI baldai“, kuriai jis nuomavo patalpas, direktoriumi. Pamena, kad vienÄ dienÄ , galimai tai buvo 2011 metais, tiksliai pasakyti datos negali, bet įmonė jau buvo pradėjusi savo veiklÄ , pas jį į namus atvažiavęs R.

Ž. padavė jam pasiraÅ¡yti bendrovės dokumentus. Patvirtino, kad jis pasitikėdamas R. Ž. ir nepagalvodamas nieko blogo, pasirašė dokumentus už savo sÅ«nų                         M. A., kuris tuo metu dirbo Norvegijoje. PasiraÅ¡ius dokumentus, R. Ž. juos visus pasiėmė ir iÅ¡važiavo. Tikslo klastoti dokumentų jis neturėjo, nes pasirašė savo paraÅ¡u, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų bandęs iÅ¡kraipyti paraÅ¡Ä . Daugiau jokių bendrovės dokumentų nepasiraÅ¡inėjo.

Po kurio laiko kalbėjo su sÅ«numi M. A., kad buvo atvažiavęs R. Ž. ir, kad jis pasirašė darbo sutartį vietoj jo. Teismo posėdžio metu liudytoja V. A. paaiÅ¡kino, kad ji yra R. A. sutuoktinė, ieÅ¡kovÄ pažįsta, nes jis ne kartÄ yra buvęs jų namuose, ir žino, kad jos vyras nuomavo patalpas UAB „CKI baldai“, kurios direktoriumi buvo R. Ž.. Pamena, kad 2014 m. vasario mėn. pabaigoje, pas juos į namus buvo atvykęs R. Ž., kuris atsivežė kažkokius dokumentus, ir prašė R.

A. greitai juos pasiraÅ¡yti. Kokius tiksliai dokumentus pasirašė R. A., ji nežino, bet mano, kad tai buvo UAB „CKI baldai“ dokumentai.   IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų teisme, nustatyta, kad ieÅ¡kovas R. Ž. ir atsakovė UAB „CKI baldai“, atstovaujama atstovo akcininko M. A., 2012-01-31 sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas ėjo UAB „CKI baldai“ direktoriaus pareigas. Sudarytos darbo sutarties 3 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti per mėnesį 4550,00 Lt (ekvivalentas - 1317,77 Eur) darbo užmokestį, atlyginimas mokamas du kartus: 10 ir 25 mėnesio dienomis, papildomai iÅ¡mokant priedus – 3 procentus nuo mėnesinių įmonės pardavimų.

UAB „CKI baldai“ steigiamojo akcininkų susirinkimo 2011-12-06 protokolu nustatyta, kad dviejų steigėjų M. A. ir R. Ž. sprendimu nuspręsta vienasmeniu valdymo organu - bendrovės vadovu (direktoriumi) skirti R. Ž.; bendrovės vadovui - R. Ž. mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ algÄ už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ ; įgalioti akcininkÄ M. A. pasiraÅ¡yti su direktoriumi darbo sutartį. Ä® bylÄ taip pat pateiktas 2012-01-26                     UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio 1.1. punkte UAB „CKI baldai“ akcininkų vienbalsiu sprendimu nuspręsta bendrovės vadovu (direktoriumi) patvirtinti R.

Ž., o 1.2 punkte numatyta, kad bendrovės vadovui – R. Ž. nuspręsta mokėti 4550,00 Lt mėnesinį atlyginimÄ ir 3 procentų priedÄ nuo mėnesinių įmonės pardavimų, iÅ¡mokamÄ kas trys mėnesiai. To paties protokolo 1.3 punkte numatyta įgalioti akcininkÄ M. A. pasiraÅ¡yti su direktoriumi papildytÄ darbo sutartį. Kaip matyti, Å¡is visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas nepasiraÅ¡ytas. Byloje esančių UAB „CKI baldai“ įstatų 6 skirsnio 6 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovu turi bÅ«ti fizinis asmuo.

Bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas. 2014-09-17 UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 14/09-17 akcininkai 99 procentų balsų skaičiumi nusprendė 2013 metų bendrovės finansinę padėtį įvertinti kaip nepatenkinamÄ ir pareikalauti iÅ¡ direktoriaus R. Ž. paaiÅ¡kinimo dėl esamos padėties įmonėje, taip pat buvo nuspręsta atleisti R.

Ž. iÅ¡ UAB „CKI baldai“ direktoriaus pareigų nuo 2014-09-19, bendrovės direktore nuo 2014-09-22 paskirti R. M., direktorei paskirtas 4550 Lt mėnesinis atlyginimas. 2014-10-30 R. Ž. pateikė UAB „CKI baldai“ direktorei R. M. praÅ¡ymÄ iÅ¡leisti jį vaiko priežiÅ«ros atostogų nuo 2014-10-30 iki 2015-10-29 (vieneriems metams). 2015-10-29 UAB „CKI baldai“ direktorės R. M. įsakymu, atsižvelgiant į R. Ž. pateiktÄ praÅ¡ymÄ , R. Ž. atleistas iÅ¡ vadybininko pareigų nuo 2015-10-30 DK 127 str. 1 d. pagrindu, t. y. savo noru.

IÅ¡ AB „CK baldai“ pažymos apie gautas bendrovės pajamas bei iÅ¡ byloje esančių sÄ skaitų-faktÅ«rų matyti, kad R. Ž. vadovavimo bendrovei laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19, bendrovės pelnas laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki                             2012-12-31 buvo 448576,19 Lt, nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 871352,31 Lt, nuo 2014-01-01 iki 2014-09-19 – 808477,50 Lt, iÅ¡ viso už paminėtÄ laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19 bendrovės pelnas buvo 2128406 Lt, ir jis gautas, bendrovei įvykdžius kompanijos Country kitchen and interiors entrepreneur akcininkų užsakymus.

Juridinių asmenų registrui pateiktomis UAB „CKI baldai“ pelno (nuostolių) ataskaitomis nustatyta, kad R. Ž. darbo pradžios bendrovėje metu, konkrečiai laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2012-12-31 bendrovė turėjo 55194 Lt dydžio nuostolių, o R. Ž. darbo bendrovėje pabaigos metu – bendrovės nuostoliai buvo 89076 Lt. Darbo užmokesčio žiniaraščiais ir paties R. Ž. priimtais įsakymais nustatyta, kad 2013-01-31 direktoriaus R. Ž. įsakymu buvo paskirti įvairaus dydžio priedai darbuotojams, taip pat paskirtas 620 Lt dydžio priedas už 2013 m. sausio mėn. ir pačiam R.

Ž., 2013-07-31 savo paties įsakymu pasiskyrė 500 Lt dydžio priedÄ už                     2013 m. liepos m., 2013-08-30 įsakymu – 249 Lt priedÄ už 2013 m. rugpjūčio mėn., 2014-03-31 įsakymu – 1326 Lt priedÄ už 2014 m. kovo mėn., 2014-04-30 įsakymu – 1297 Lt priedÄ už 2014 m. balandžio mėn., 2014-07-31 įsakymu – 460 Lt priedÄ už 2014 m. liepos mėn. Darbo žiniaraščiuose Å¡ie priedai apkaityti kaip priedai už papildomÄ darbÄ .

Byloje taip pat nustatyta, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo parengta ir sudaryta paties ieÅ¡kovo UAB „CKI baldai“ vadovo R. Ž.. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai                    M. A. ir R. A. patvirtino, kad darbo sutartis pasiraÅ¡yta ne už darbo sutarties pasiraÅ¡ymÄ atsakingo bendrovės akcininko M. A., bet jo tėvo R. A.. Teismo vertinimu, kito asmens pasiraÅ¡ymo darbo sutartyje faktas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia darbo santykių paneigimo, juolab, kad atsakovė reikalavimo dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia nereiÅ¡kė, ir byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas R.

Ž. vykdė darbines funkcijas ir tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, egzistavo visi esminiai Darbo kodekso 93 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai. Byloje taip pat nėra ginčo, kad tarp Å¡alių buvo sulygtas 4550 Lt (ekvivalentas – 1317 Eur) dydžio darbo užmokestis, ir bÅ«tent toks buvo mokamas ieÅ¡kovui, tačiau byloje kyla Å¡alių ginčas dėl                                  šalių sudarytos 2012-01-31 darbo sutarties 3 punkte numatytos sÄ lygos mokėti ieÅ¡kovui prie darbo užmokesčio 3 procentų dydžio priedÄ , skaičiuojamÄ nuo mėnesinių įmonės pardavimų.

IeÅ¡kovas teigia, kad su bendrovės akcininku M. A. įmonės steigimo pradžioje tarėsi dėl                   3 procentų dydžio priedo prie darbo užmokesčio, kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo visų įmonės mėnesinių pardavimų, todėl rengdamas darbo sutarties tekstÄ , jos 3 punkte bÅ«tent tokio dydžio priedÄ ir nurodė. Teigia, kad tokio dydžio priedo prie jo atlyginimo nustatymas buvo kaip motyvacija jam, už jo atliekamas vadovo pareigas, nes bÅ«tent jis rÅ«pinosi bendrovės steigimu, patalpų suradimu, darbuotojų parinkimu, darbo sutarčių su jais sudarymu, baldų gamybai reikalingos įrangos pirkimu.

Atsakovės akcininkas M. A. teismo posėdžio metu neneigė, kad su ieÅ¡kovu, dar prieÅ¡ steigiant įmonę, buvo kalbėta apie galimybę ieÅ¡kovui mokėti priedÄ ateityje, kuris turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tiesioginių įmonės pardavimų Lietuvoje, bet ne nuo mėnesinių įmonės pardavimų, kadangi visi įmonėje pagamintos produkcijos pardavimai turėjo vykti ir vyko tik Norvegijoje, ir tik pagal norvegų akcininkų užsakymus, o Lietuvoje įsteigtoje bendrovėje UAB „CKI baldai“ buvo vykdoma tik baldų gamyba, jų transportavimas į NorvegijÄ , už kÄ ir buvo atsakingas ieÅ¡kovas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, todėl, aiÅ¡kinant darbo sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ , įvertinus darbo sutarties specifikÄ ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės Å¡akų normų taikymÄ pagal analogijÄ , atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr. 3K-3-86/2013; kt.). Konkrečios sutarties turinio, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas.

Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiÅ¡kinimo nuosekliai pasisakoma, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

J. J. v. UAB „Filana“, bylos Nr. 3K-3-65/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; kt.). Darbo teisės normų taikymas nereiÅ¡kia iÅ¡imtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sÄ skaita negali bÅ«ti paneigiami kito subjekto interesai, o turi bÅ«ti siekiama protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010). AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir Å¡alių teisinių santykių specifikÄ , vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle, reiÅ¡kiančia, kad neaiÅ¡kios, dviprasmiÅ¡kos sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos jas pasiÅ«liusios ar parengusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010; kt.).Nors pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ ir įforminimÄ atsako darbdavys, tačiau Å¡iuo nagrinėjamu atveju pirmiausia svarbu įvertinti darbo sutarties sudarymo faktines aplinkybes. Teismas nustatė, kad darbo sutartį, įskaitant ir jos 3 punktÄ , dėl kurio kyla Å¡alių ginčas, parengė pats ieÅ¡kovas.

Darbo sutartis pasiraÅ¡yta asmens, kuris visiÅ¡kai nesusijęs su bendrove, t. y. bendrovės akcininko M. A. tėvo, o ne paties pasiraÅ¡yti darbo sutartį įgalioto bendrovės akcininko M. A.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad akcininkui M. A. buvo žinoma apie darbo sutartyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ dėl 3 procentų priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų mokėjimo ieÅ¡kovui. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog ieÅ¡kovo pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas su akcininku M.

A., prie kurio yra pridėti ir dokumentų priedai, nėra tinkamas įrodymas darbo sutartyje, esančios ginčijamos sÄ lygos buvimo faktui patvirtinti, nes Å¡is ieÅ¡kovo pateiktas įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad bÅ«tent tokio turinio darbo sutartis, kuri pateikta teismui, buvo iÅ¡siųsta ir atsakovės akcininkui M. A.. Duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakingas už darbo sutarties projekto rengimÄ , akcininkui M. A. darbo sutartį jos susipažinimui ir pasiraÅ¡ymui bÅ«tų pateikęs kitu bÅ«du (pvz. tiesiogiai, registruotÄ ja paÅ¡to siunta ir pan.) byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, teismo nustatyta, kad darbo sutartį, kuriÄ pasirašė akcininko tėvas R. A. ir kitus bendrovės dokumentus, ieÅ¡kovas pasiėmė tiesiogiai iÅ¡ R. A. tėvo, kuris apklaustas teisme patvirtino, kad bendrovės dokumentus sÅ«naus vardu jam pasiraÅ¡yti pateikė ir darbo sutarties pasiraÅ¡ymo procese dalyvavo pats R. Ž.. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo, sÄ Å¾iningai prisipažinusio teisme, pasiraÅ¡ius darbo sutartį už kitÄ asmenį, nuosekliais ir logiÅ¡kais paaiÅ¡kinimais apie darbo sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes, tuo tarpu ieÅ¡kovo R.

Ž. versija apie tai, kad jis pasiėmė jau pasirašytus dokumentus iš R. A., nesuprasdamas, kad jie pasirašyti ne paties akcininko                                    M. A., mažai tikėtina. Nelogiška būtų manyti, kad akcininkas M. A. elektroniniu paštu, gavęs bendrovės dokumentų projektus, siųstus ieškovo, juos nepasirašytus būtų persiuntęs savo tėvui jų pasirašymui, kad šis vėliau galėtų juos pateikti ieškovui, juolab, kad M.

A. turėjo galimybę pasinaudoti žymiai paprastesne dokumentų pasiraÅ¡ymo procedÅ«ra, t. y. pats asmeniÅ¡kai, o ne per tarpininkÄ (tėvÄ ), pasirašęs dokumentus, juos persiųsti paÅ¡tu ar perduoti kitu bÅ«du tiesiogiai bendrovės vadovui R. Ž., atsakingam už bendrovės dokumentų tvarkymÄ . Teismas svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovės akcininkÄ M. A. siejo ne tik darbiniai santykiai, bet tarp jų egzistavo draugiÅ¡ki ryÅ¡iai, todėl logiÅ¡ka, kad akcininkas M. A. visiÅ¡kai pasitikėjo ieÅ¡kovu, jo darbo nekontroliavo, bendrovės dokumentų, įskaitant ir darbo sutarties, netikrino ir jų turinio neanalizavo, visÄ Ä¯monės veiklos organizavimÄ patikėdamas ieÅ¡kovui.

Å ių aplinkybių ieÅ¡kovas neneigė ir jas patvirtino. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ir atsakovės akcininko tarpusavio neformalius ir draugiÅ¡kus santykius, egzistavusius bendrovės veiklos pradžios metu, tinkamos kontrolės nebuvimÄ , neatmetama tikimybė, kad ieÅ¡kovas, turėdamas visiÅ¡kÄ laisvę veikti savo nuožiÅ«ra, organizuojant bendrovės veiklÄ , turėjo ir realiÄ galimybę darbo sutartyje įtvirtinti sau palankiÄ darbo sutarties sÄ lygos formuluotę, jos nederindamas su bendrovės akcininkais.

Be ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo su akcininku M. A., darbo sutarties, pasiraÅ¡ytos neįgalioto asmens, byloje nėra daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo santykių Å¡alių valia dėl darbo sutartyje numatyto tokio dydžio priedo buvo suderinta. Be to, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo                  (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574, akto redakcija galiojusi nuo 2012-01-06 iki 2012-03-01) nuostatos.

Å io įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo iÅ¡rinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip, o įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis.

Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasiraÅ¡o valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Byloje esančių 2011-12-09 UAB „CKI baldai“ įstatų 6 skirsnio 6 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovu turi bÅ«ti fizinis asmuo. Bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas.

Ä® bylÄ pateiktas 2012-01-26 UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio 1.1. punkte UAB „CKI baldai“ akcininkų vienbalsiu sprendimu nuspręsta bendrovės vadovu (direktoriumi) patvirtinti R. Ž., o 1.2 punkte numatyta, kad bendrovės vadovui –                             R. Ž. nuspręsta mokėti 4550,00 Lt mėnesinį atlyginimÄ ir 3 procentų priedÄ nuo mėnesinių įmonės pardavimų, iÅ¡mokamÄ kas trys mėnesiai.

To paties protokolo 1.3 punkte numatyta įgalioti akcininkÄ M. A. pasiraÅ¡yti su direktoriumi papildytÄ darbo sutartį. Kaip matyti, Å¡is visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas nepasiraÅ¡ytas. M. A. bendrovių įstatymo                      29 straipsnyje nustatyta protokolo suraÅ¡ymo ir pasiraÅ¡ymo tvarka. ProtokolÄ pasiraÅ¡o visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasiraÅ¡yti ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioti asmenys. Jeigu visi Å¡ie asmenys ar dalis jų protokolo nepasiraÅ¡o, tai jis lieka tinkamai neįformintas.

Tinkamai nepasirašytas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas negali būti laikomas oficialiu bendrovės dokumentu, nes neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų. Kadangi UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas yra nepasirašytas, darytina išvada, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų, ir nepatvirtina 2012-01-26 priimto visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo dėl 3 procentų priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų, išmokamų kas trys mėnesiai priedo paskyrimo ieškovui.

Norint gauti oficialų sprendimo patvirtinimÄ suinteresuotiems asmenims reikia reikalauti paÅ¡alinti jų teisių pažeidimÄ , tačiau duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas bendrovės direktoriumi, bÅ«tų kreipęsis į akcininkus, reikalaudamas, kad protokolas, kuriuo įforminti akcininkų sprendimai, tiesiogiai susiję su jo teisėmis gauti didesnį darbo užmokestį, bÅ«tų tinkamai pasiraÅ¡ytas, byloje nėra. IeÅ¡kovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų faktÄ dėl jam numatomo priedo paskyrimo.   Teismas įvertina ir tai, kad Å¡iuo atveju darbuotojas R.

Ž. nebuvo eilines pareigas užimantis asmuo bendrovėje, jis buvo specifinę teisinę padėtį turintis darbo teisinių santykių subjektas - bendrovės direktorius, todėl pripažintina, jog galima sutarties sÄ lyga dėl kintamo priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų, buvo ir direktoriaus kompetencijoje. Galimybė ieÅ¡kovui mokėti darbo užmokesčio priedÄ buvo žinoma ir suprantama pačiam ieÅ¡kovui, nes bÅ«tent jis, kaip minėta, rengė darbo sutartį, inicijavo jos pasiraÅ¡ymÄ , disponavo visomis įmonės piniginėmis lėšomis, iÅ¡ jų iÅ¡simokėdavo darbo užmokestį sau ir kitiems bendrovės darbuotojams.

Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas, paaiškindamas, kad kas mėnesį skaičiuoti priedo, numatyto darbo sutartyje, ir pateikti atskaitų dėl jų mokėjimo buhalterės neprašė, jis pats turėjo tik preliminarius priedo paskaičiavimus, viso savo darbo bendrovėje laikotarpiu priedo sau neišsimokėdavo, motyvuojant tuo, kad jo ir akcininko M. A. santykiai buvo draugiški, įmonėje trūko apyvartinių lėšų, jis laukė, kuomet įmonės rodikliai pagerės ir ji taps pelninga.

Vadinasi, jei, kaip teigia ieÅ¡kovas, tokio dydžio kintamas kasmėnesinis darbo užmokesčio priedas buvo sutartas Å¡alių, ir numatytas darbo sutartyje, tačiau nebuvo mokamas ieÅ¡kovui, akivaizdu, jog jis suprato, kad nėra tam pagrindo, ir apie tai jam buvo žinoma nuo pat pirmo mėnesio po darbo sutarties pasiraÅ¡ymo, tačiau viso vadovavimo bendrovėje metu dėl priedo iÅ¡mokėjimo į atsakovę jis nesikreipė ir iÅ¡mokėti jo neprašė, praÅ¡ymo dėl priedo paskaičiavimo ir jo iÅ¡mokėjimo atsakovei nepateikė ir prieÅ¡ iÅ¡einant į tėvystės atostogas, klausimÄ dėl 18994 Eur priedo mokėjimo ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė po darbo santykių nutrÅ«kimo, praėjus pusei metų ir tik kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

Ä®vertintina ir tai, kad nors atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ 2015-10-29 ieÅ¡kovas pateikė atsakovės atstovei direktorei R. M. praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ vadybininko pareigų savo noru, tačiau jokių pretenzijų dėl jam neiÅ¡mokėtų sumų (skolos), ar praÅ¡ymo iÅ¡mokėti priedÄ net neužsiminė. Å i aplinkybė sustiprina įsitikinimÄ , kad tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dėl priedo, nurodyto sutartyje, ir toks priedas ieÅ¡kovui nebuvo skirtas. Protinga manyti, kad prieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovas praÅ¡yme bÅ«tų nurodęs reikalavimÄ sumokėti jo manymu jam priklausantį priedÄ .

Nors ieÅ¡kovas ir nurodė, kad jis žodžiu kreipėsi į buhalterę J. L. dėl priedo jam paskaičiavimo, kuri paskaičiavo jam priklausantį mokėti priedÄ , tačiau pačios J. L. paaiÅ¡kinimais, Å¡iuos skaičiavimus ji atliko ieÅ¡kovo pavedimu ir tokiu bÅ«du, kaip nurodė ieÅ¡kovas, t. y. 3 procentus nuo įmonės mėnesinių pardavimų, vadovaujantis pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis. IeÅ¡kovo žodinis praÅ¡ymas buhalterei, nutrÅ«kus darbo santykiams, paskaičiuoti jo manymu jam priklausančio dydžio priedÄ , ir jo paskaičiavimas nepatvirtina iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovui Å¡alių suderinta valia toks priedas buvo paskirtas ir jis jam turi bÅ«ti iÅ¡mokėtas.

Svarbu paminėti, kad byloje yra pateikti 2013-01-31, 2013-07-31, 2013-08-30, 2014-03-31, 2014-04-30, 2014-07-31 UAB „CKI baldai“ direktoriaus R. Ž. įsakymai dėl priedų skyrimo, 2013 m. sausio-gruodžio mėn., 2014 m. sausio –rugsėjo mėn. darbo žiniaraščiai, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas sau ir kitiems darbuotojams pasiskirdavo įvairaus dydžio priedus. Viso teismo posėdžio metu iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas teigęs, kad tie priedai buvo skiriami kaip paskatinamoji priemonė tiek jam, tiek darbuotojams, ir buvo mokami Kalėdoms, prieÅ¡ iÅ¡einant į atostogas ir kitomis progomis, vėliau nurodė, kad byloje esančiuose jo įsakymuose numatyti ir jam iÅ¡mokėti priedai yra traktuotini kaip trys procentai priedas nuo įmonės mėnesinių pardavimų, kurie ir numatyti jo darbo sutartyje, ir paskutinio teismo posėdžio metu sumažino savo reikalavimÄ iki 13000 Eur, tačiau savo reikalavimÄ sudarančios sumos pagrįsti negalėjo.

Toks ieÅ¡kovo nenuoseklumas taip pat sudaro teismui pakankamai tvirtÄ prielaidÄ manyti, jog ieÅ¡kovas klysta, netinkamai, sau naudinga linkme aiÅ¡kina tiek darbo sutarties sudarymo aplinkybes, tiek ir darbo sutarties turinį, mėgindamas tokiu bÅ«du įrodyti įsiskolinimo jam buvimÄ . Be to, teismas vertina ir tai, jog buvęs ieÅ¡kovo ir akcininko M. A. žodinis vienkartinis susitarimas dėl premijos skyrimo ieÅ¡kovui ir kitiems darbuotojams Kalėdų proga, galėjo bÅ«ti kaip tam tikra ieÅ¡kovo skatinimo priemonė, kaip pirma ir aiÅ¡kino ieÅ¡kovas, tačiau ji negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovo reikalaujamo priteisti darbo užmokesčio priedu, numatytu darbo sutartyje, juolab, kad byloje esančiuose UAB „CKI baldai“ darbo žiniaraščiuose Å¡ie priedai nurodyti kaip priedai už papildomÄ darbÄ .

Nustatytos ir aukščiau aptartos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina atsakovės pozicijÄ , kad dėl tokio dydžio priedo, kaip jį traktuoja ieÅ¡kovas, Å¡alys nesitarė, ir negalėjo tartis, nes byloje esančia atsakovės pateikta pažyma apie gautas pajamas už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19, ieÅ¡kovo, atsakovės R. M., liudytojo M. A. paaiÅ¡kinimais taip pat nustatyta, kad bendrovė, kuriai vadovavo ieÅ¡kovas, jokių užsakymų ir pardavimų Lietuvoje nevykdė, ji buvo atsakinga už baldų gamybÄ , ir jų pristatymÄ užsakovams Norvegijoje.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui, kaip bendrovės, veikiančios Lietuvoje, kurios pagrindinė ir vienintelė veikla baldų gamyba ir pristatymas užsakovams Norvegijoje, vadovui, kuris iÅ¡ esmės atsakingas už produkcijos gamybos proceso efektyvumÄ ir kokybę, ir nuo kurio tiesiogiai nepriklauso įmonės vykdomi pardavimai, 3 procentų dydžio priedo nuo įmonės mėnesinių pardavimų paskyrimas bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas. Be kita ko, taip pat sutiktina ir su atsakovės atstovo argumentais, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omo mokėtino priedo dalies skaičiavimas nuo visų pardavimų pajamų nuo pat bendrovės veiklos pradžios, kuomet nėra dar žinomi bendrovės veiklos rezultatai, iÅ¡kreiptų verslo santykius, neatitiktų aptariamo priedo mokėjimo pobÅ«džio esmės. Teismo vertinimu, įmonės veiklos galutinį rezultatÄ , t. y. uždirbtÄ pelnÄ , kuris gali bÅ«ti skirstomas, arba nuostolius, parodo metinis grynojo pelno rodiklis.

BÅ«tent su grynuoju atskaitinių finansinių metų įmonės pelnu siejama darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams skirtino pelno dalis (Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 2 d. 11 p.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ir teisinį reglamentavimÄ , protingumo principÄ , teismas netiki, kad Å¡alys įmonės steigimo laikotarpiu, nežinodamos įmonės bÅ«simų veiklos rodiklių, kurie gali bÅ«ti teigiami, kaip ir neigiami, bÅ«tų susitarusios dėl tokio dydžio priedo mokėjimo ieÅ¡kovui, o net ir esant tokiam susitarimui, mažai tikėtina, kad bÅ«tų gautas kitų akcininkų pritarimas, juolab, kad ieÅ¡kovui buvo nustatytas ir mokamas pakankamai didelis darbo užmokestis.Teismas laiko nepagrįstais ir ieÅ¡kovo argumentus apie tai, kad jo pastangų dėka didėjo įmonės pelnas ir vien dėl to savaime suprantama, kad jam turi bÅ«ti mokamas 3 procentų priedas nuo mėnesinių įmonės pardavimų.

IÅ¡ byloje esančių pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2012-01-11 iki 2012-12-31 įmonės nuostolis buvo – 55194 Lt, nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 –įmonė turėjo 37933 Lt grynojo pelno, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – įmonė turėjo 89076 Lt nuostolio. Tiek atsakovės dabartinė vadovė R. M., tiek ir akcininkas M. A., buhalterinės įmonės buhalterė J. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, buvo nustatytas piniginių lėšų trÅ«kumas.

Akcininkams įvertinus 2013 metų bendrovės finansinę padėtį kaip nepatenkinamÄ , o tokiam vertinimui įtakos turėjo ir ieÅ¡kovo aplaidžiai vykdomos vadovo pareigos, jis akcininkų sprendimu buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų ir perkeltas į vadybininko pareigas, iÅ¡ kurių, po metų, jam grįžus iÅ¡ tėvystės atostogų, jis buvo atleistas savo noru. Aplinkybių dėl savo ne itin tinkamo elgesio, einant vadovo pareigas, ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai neneigė ir pripažino, kad yra daręs baldus iÅ¡ medžiagų, priklausančių įmonei, pažįstamiems žmonėms, o gautus pinigus už parduotÄ produkcijÄ neapskaitė bendrovės buhalterijoje.

Å i ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė iÅ¡ esmės paneigia paties ieÅ¡kovo teiginius ir įrodinėjimÄ apie jo nemaÅ¾Ä indėlį įmonėje ir jo veiksmus, turėjusius esmingos reikÅ¡mės įmonės veiklos rezultatų gerėjimui, bendrovės pelno didėjimui, dėl ko jis mano turintis nekvestionuojamÄ teisę gauti priedÄ nuo įmonės mėnesinių pardavimų, be to, ir pateikti įrodymai apie UAB „CKI baldai“ veiklos rezultatus, pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovės atstovės direktorės R.

M., liudytojo M. A., buhalterės J. L. paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtina nebuvus atsakovės veiklos teigiamų rezultatų, kad direktoriui bÅ«tų buvus kokia nors teisė mokėti darbo užmokesčio kintamÄ priedÄ . Atsakovės akcininkas M. A. sutinka, kad su ieÅ¡kovu buvo kalbėta dėl 3 procentų priedo prie darbo užmokesčio mokėjimo ieÅ¡kovui ateityje nuo tiesioginių pardavimų Lietuvoje, jei gamybinė įmonė dirbtų nepilnu pajėgumu. Tačiau netgi ir tokio žodinio akcininko M. A. ir R.

Ž. susitarimo buvimas neleidžia daryti iÅ¡vados apie atsakovės turimÄ prievolę mokėti ieÅ¡kovui priedÄ jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , nes liudytojas M. A. nurodė, o pats ieÅ¡kovas to nepaneigė, kad per visÄ savo vadovavimo bendrovei laikotarpį ieÅ¡kovas buvo suradęs tik vienÄ klientÄ UAB „Reval baldai“ Lietuvoje, ir Å¡is sandoris įmonei buvo nuostolingas. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė paneigė ieÅ¡kovo argumentus pateiktais į bylÄ raÅ¡ytiniais įrodymais, jie paneigti ir atsakovės atstovės R.

M., liudytojo akcininko M. A., iÅ¡ dalies ir buhalterės J. L. paaiÅ¡kinimais apie tai, jog su ieÅ¡kovu nebuvo tartasi dėl 3 procentų dydžio priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų mokėjimo, todėl nebuvo ir pagrindo jam jį mokėti. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės jo atleidimo dienÄ nesumokėto darbo užmokesčio priedo. Be to, ir žodinių susitarimų buvimo dėl ieÅ¡kovui neva tai pažadėto priedo nuo įmonės mėnesinių pardavimų iÅ¡mokėjimo nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), daro iÅ¡vadÄ , jog tenkinti ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu patikslintÄ reikalavimÄ dėl 13000 Eur dydžio darbo užmokesčio priedo priteisimo iÅ¡ atsakovės pagrindo nėra, Å¡io reikalavimo pagrįstumo ieÅ¡kovas neįrodė (CPK 178 str., 185 str.). Netenkinus ieÅ¡kovo pagrindinio reikalavimo atsakovei dėl darbo užmokesčio priteisimo, kartu netenkinamas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.Atmesdamas ieÅ¡kinį, teismas plačiau dėl kitų Å¡alių teiginių nepasisako, nes neturi pagrindo manyti, jog ginčo sprendimui jie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.Dėl baudos skyrimo Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas prašė skirti ieÅ¡kovui teismo nustatyto dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis nesÄ Å¾iningai pateikiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, iki 50 procentų Å¡ios sumos skiriant atsakovei.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis proceso teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju tokios pareigos nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu.

Tam tikrais atvejais tai gali bÅ«ti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu, tuo tarpu teisėtas naudojimasis proceso teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu.Teismas nesutinka su atsakovės atstovo nurodytu argumentu, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nes tai savaime negali bÅ«ti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas.

Kadangi kiekvienas asmuo pasirenka savo galimai pažeistų teisių ir interesų bÅ«dÄ (CK 1.138 str., CPK 5 str.), o pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ ir bylÄ iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį realizavo savo teisę, kad bÅ«tų apgintos galimai pažeistos jo teisės ar interesai (CPK 5 str.1 d. ). Kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovas pateikė darbo sutartį, todėl teisinga teigti, jog Å¡ios sutarties pagrindu Å¡alys susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų, t. y. sukÅ«rė tarpusavio darbo teisinius santykius.

Taigi esant Å¡ioms aplinkybėms, negalima teigti, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas atliko veiksmus, kvalifikuotinus kaip piktnaudžiavimÄ savo teisėmis, praÅ¡ymas skirti baudÄ atmestinas (CPK 95 straipsnio 1 dalis).Dėl atskirosios nutarties instituto (CPK 300 straipsnis) Teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovo atstovas prašė teismo spręsti klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo liudytojui R.

A. dėl darbo sutarties suklastojimo. Tuo tarpu atsakovės atstovas prašė teismo priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl praneÅ¡imo prokurorui, kad ieÅ¡kovo                     R. Ž. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos sukčiavimo požymiai. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėjant civilinę bylÄ paaiÅ¡kėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui. Teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad jis nagrinėjamu atveju netyrė pateiktos darbo sutarties, kuria remdamasi Å¡alių atstovai teigia apie nusikalstamų veikų požymius turinčių aplinkybių egzistavimÄ .

Tuo tarpu teismui netyrus, nenagrinėjus ir nevertinus (taigi ir nenustačius) tokių aplinkybių, su kurių egzistavimu Å¡alių atstovai sieja teismų pareigÄ imtis CPK 300 straipsnio nustatytų veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad teismui tokia pareiga yra atsiradusi. Kadangi tokia teismo pareiga neatsirado, tai nėra pagrindo tenkinti ir Å¡alių atstovų praÅ¡ymų. Teismas pažymi, kad, tokia iÅ¡vada, Å¡alims ar jų atstovams, manant, kad jų teisės pažeistos, neužkerta kelio ginti savo teises, pasirenkant, jų nuomone, labiausiai tinkamÄ Ä¯statymų nustatytÄ pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , įskaitant ir kreipimÄ si į ikiteisminio tyrimo institucijas, dėl ikiteisminių tyrimų inicijavimo dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųBylose dėl reikalavimų, kylančių iÅ¡ darbo teisinių santykių, ieÅ¡kovai (darbuotojai) atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė „CKI baldai“ pateikė įrodymus, jog patyrė 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinių paslaugų teikimÄ tiek rengiant procesinius dokumentus, tiek atstovaujant atsakovę teisme.

Teismas įvertinęs bylos apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumÄ , teismo posėdžių skaičių, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) patvirtintus maksimalius dydžius, sprendžia, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės UAB „CKI baldai“ naudai priteistina visa 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.  Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2016-04-19 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areÅ¡tas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u t a r i a:

R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „CKI baldai“ atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „CKI baldai“, į. k. 302710048, buveinės adresas - Vytauto g. 47, Skuodo m., naudai 1500,00 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų 00 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2016-04-19 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės UAB „CKI baldai“, į. k. 302710048, buveinės adresas - Vytauto g. 47, Skuodo m., turto areÅ¡tÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                          Vaida Railienė