Legislator Case Law & Legislation
e102f96b-f8d4-4e30-b070-d80e412689ea AI generated

e102f96b-f8d4-4e30-b070-d80e412689ea · Å iaulių apygardos teismas

Case Number e102f96b-f8d4-4e30-b070-d80e412689ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å¡alys susitarė kilusį ginÄÄ nagrinėti Lietuvos Respublikoje DK nustatyta tvarka; ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp Å¡alių. Nesant Å¡ių sÄ lygų, Lietuvos Respublikoje darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginÄÄ . DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama apsaugoti silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį jos interesams palankesnėmis jurisdikcijos taisyklėmis, todėl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginčas dėl teisės yra inicijuojamas darbdavio (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

Legislator headnote

AI generated

e102f96b-f8d4-4e30-b070-d80e412689ea · Å iaulių apygardos teismas: Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas A. I. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Atsakovas į LietuvÄ neperkėlė savo asmeninių, socialinių ir turtinių interesų centro (čia atvyko tik dirbti, su juo neatvyko Å¡eimos nariai, atsakovas čia neįsigijo turto, neužmezgė jokių socialinio pobÅ«džio santykių, toliau savo gyvenamÄ ja vieta įvardijo kilmės Å¡alį), todėl atsakovas yra ne tik užsienio valstybės, kuri nėra Europos SÄ jungos narė, pilietis, bet ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijoje, t.y. ne Europos SÄ jungoje. 8.2.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-619-856/2022 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00896-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos 3.6.1.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto logistikos kompanija“ atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto logistikos kompanija“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

I., atstovaujamam Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos, dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transporto logistikos kompanija“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti visus darbuotojo (Å¡ioje byloje atsakovo) A. I. darbo byloje pareikÅ¡tus reikalavimus kaip nepagrįstus ir pareikÅ¡tus ne tam atsakovui bei panaikinti TelÅ¡ių darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti. Atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu, nes byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimÄ turtÄ , taip pat nėra jokių duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiÅ¡kai gyveno ir vykdė darbo funkcijas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Lietuvos teismai neturi tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡ Rusijos piliečio. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mai 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Transporto logistikos kompanija“ ieÅ¡kinį atsakovui A. I., atstovaujamam Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos, dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo paliko nenagrinėtÄ , kadangi byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

4. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog darbo ginčo nagrinėjimÄ ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje Lietuvos Respublikoje nagrinėjamu atveju inicijavo atsakovas (darbuotojas), Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis Å¡ioje byloje netaikytina ir darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginÄÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 2 dalimi, nukreipiančia į atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnį, kiekvienos susitariančiosios Å¡alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i sutartis nenumato kitaip. Sprendžiant dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėjamu atveju, yra aktualÅ«s Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai.

6. Teismas nustatė, kad į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi ieÅ¡kovė (darbdavė), kuri ieÅ¡kinyje nenurodė atsakovo (darbuotojo) gyvenamosios vietos adreso, tačiau pateikė duomenis, kad atsakovas yra Rusijos pilietis. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje ir praÅ¡yme, kuriuo atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Rusijoje. Pagal Sodros duomenis, Å¡iuo metu atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė registruota tuo pačiu adresu kaip ir atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta.

Atsakovo atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovas yra Rusijos pilietis, jokios gyvenamosios vietos Lietuvoje jis neturi. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog įsidarbinęs pas darbdavį Lietuvoje atsakovas turi registruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas faktiÅ¡kai gyvena Lietuvoje. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, ir ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, kad atsakovas turi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, labiau tikėtina, jog jis Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „Transporto logistikos kompanija“ praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas selektyviai pasirinko cituojamų nutarčių, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1022-861/2022, argumentus, tačiau nevertino jų visumos ir jose nurodytų argumentų, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus dėl teismingumo. 7.2.

Atsakovo atstovo nurodyta ir pateikta Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-258-945/2022 ir joje nurodytos aplinkybės taip pat neatitinka Å¡ios bylos aplinkybių. Minėtoje byloje ratio decidenti iÅ¡ esmės skiriasi, nes minėtoje byloje ieÅ¡kovas (darbdavys) inicijavo ginÄÄ ne dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, o dėl nuostolių atlyginimo, kurie atsirado dėl Vokietijoje padaryto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Todėl ji negali bÅ«ti taikoma kaip analogija ir teismų precedentas. 7.3.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020), kad sprendžiant klausimÄ dėl užsieniečio, įdarbinto Lietuvoje, gyvenamosios vietos, atsižvelgtina, jog užsieniečių įdarbinimÄ Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad užsienietis, siekiantis gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, kuris įstatyme nurodytais atvejais yra privalomas užsieniečiui, siekiančiam dalyvauti Lietuvos darbo rinkoje, turėtų Lietuvoje tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, jei atsakovas byloje yra užsienio valstybės pilietis, kuriam taikytinas nurodytas reikalavimas, besitęsiančių darbo santykių Lietuvoje faktas yra pakankamas pagrindas teismui spręsti dėl darbuotojo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį darbo ginÄÄ dėl teisės, iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje taikytina DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis, jurisdikcijÄ nustatanti pagal darbuotojo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 7.4.

Å iuo atveju bÅ«tent atsakovas inicijavo darbo ginÄÄ dėl teisės darbo ginčų komisijoje, atsakovas tęsia darbo santykius kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje, todėl akivaizdu, jog jį tebesieja santykiai su Lietuva su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis ir gyvenamÄ ja vieta Lietuvoje. 7.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui metu, tiek bylos nagrinėjimo metu tęsė darbo santykius Lietuvoje, ir pagal galiojančius teisės aktus jam yra privaloma turėti Lietuvoje gyvenamÄ jÄ vietÄ .

PrieÅ¡ingu atveju atsakovas net negalėtų dirbti Lietuvoje ir prarastų laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje. 7.6. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. 7.7. Pirmosios instancijos teismas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020, neatsižvelgė į tai, kad Å¡ia nutartimi bÅ«tent buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis ir perduotas klausimas dėl jurisdikcijos nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iÅ¡ naujo, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-883-967/2020 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7339-494/2019 panaikino ir bylÄ perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taigi, cituojamose bylose buvo nustatytas teismingumas Lietuvos teismams.

8. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas A. I. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Atsakovas į LietuvÄ neperkėlė savo asmeninių, socialinių ir turtinių interesų centro (čia atvyko tik dirbti, su juo neatvyko Å¡eimos nariai, atsakovas čia neįsigijo turto, neužmezgė jokių socialinio pobÅ«džio santykių, toliau savo gyvenamÄ ja vieta įvardijo kilmės Å¡alį), todėl atsakovas yra ne tik užsienio valstybės, kuri nėra Europos SÄ jungos narė, pilietis, bet ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijoje, t.y. ne Europos SÄ jungoje. 8.2.

Atsakovas neturi jokios gyvenamos vietos Lietuvoje. Darbdaviai deklaravo atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, kad atsakovas galėtų teisėtai dirbti Lietuvoje darbdavių naudai. Pagal teismų praktikÄ , vien tai, kad ieÅ¡kovės buveinė yra Lietuvoje, ieÅ¡kovei pasirinkus veiklos modelį, pagal kurį faktiÅ¡kai jos įdarbinami asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena ir nevykdo jokių darbo funkcijų, dirbtinai nurodant, jog jie siunčiami į komandiruotę užsienyje, kai faktiÅ¡kai toks siuntimas neatitinka DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos komandiruotės sÄ vokos, pagal kuriÄ darbuotojas turi bÅ«ti iÅ¡siunčiamas darbo funkcijas vykdyti iÅ¡ savo nuolatinės darbo vietos į kitÄ vietÄ , nėra pagrindas spręsti, kad toks darbuotojas gyvena ir dirba Lietuvoje, t. y. kad Lietuvoje yra jo gyvenamoji vieta, kaip pagrindas konstatuoti darbdavio inicijuojamo darbo ginčo priskyrimÄ Lietuvoje veikiančių darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijai (2022 m. kovo 1 d.

Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-258-945/2022). 8.3. Atsakovo valia dėl jurisdikcijos taisyklių pakeitimo nebuvo objektyviai iÅ¡reikÅ¡ta nei DviÅ¡alės sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta forma, nei jokiu kitu bÅ«du, prieÅ¡ingai, atsakovas pirmosios instancijos teismui teikia prieÅ¡taravimus dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad atsakovas turi gyvenamÄ jÄ vietÄ Rusijoje, savaime nėra pakankama spręsti, jog atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, ir vien Å¡iuo pagrindu konstatuoti Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėjamoje byloje nebuvimÄ . 8.4.

Darbo sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Rusijoje. Pats darbdavys aiÅ¡kiai patvirtino įdarbinantis ne Europos SÄ jungoje gyvenantį asmenį. IeÅ¡kovės direktorius priėmė įsakymus dėl tarnybinės komandiruotės į užsienį, kuriais atsakovas buvo iÅ¡siųstas į tarnybinę komandiruotę, taigi, atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo ir negyveno. PrieÅ¡ingų duomenų byloje nėra. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimÄ turtÄ , taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiÅ¡kai gyveno ir vykdė darbo funkcijas.

Vien tai, kad ieÅ¡kovės buveinė yra Lietuvoje, ieÅ¡kovei pasirinkus veiklos modelį, pagal kurį faktiÅ¡kai jos įdarbinami asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena ir nevykdo jokių darbo funkcijų, dirbtinai nurodant, jog jie siunčiami į komandiruotę užsienyje, kai faktiÅ¡kai toks siuntimas neatitinka DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos komandiruotės sÄ vokos, pagal kuriÄ darbuotojas turi bÅ«ti iÅ¡siunčiamas darbo funkcijas vykdyti iÅ¡ savo nuolatinės darbo vietos į kitÄ vietÄ , nėra pagrindas spręsti, kad toks darbuotojas gyvena ir dirba Lietuvoje, t. y. kad Lietuvoje yra jo gyvenamoji vieta, kaip pagrindas konstatuoti darbdavio inicijuojamo darbo ginčo priskyrimÄ Lietuvoje veikiančių darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijai.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas tenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų 10. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o priimti naujus (papildomus) įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį, 2022 m. rugsėjo 5 d. Saratovo srities Nekilnojamojo turto savininkų „(duomenys neskelbtini)” pažymÄ apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Rusijoje. PraÅ¡yme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo sprendžiamas analogiÅ¡kas klausimas dėl ieÅ¡kinio dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teismingumo, kai atsakovo užsieniečio gyvenamoji vieta yra užsienyje.

Saratovo srities Nekilnojamojo turto savininkų „(duomenys neskelbtini)” pažyma apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Rusijoje patvirtina atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad atsakovas Lietuvoje negyvena, nes gyvena Rusijoje ir su Lietuva jokių ryÅ¡ių neturi.

11. Atsakovas taip pat teismo praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2022 m. spalio 12 d. atsakovo paaiÅ¡kinimÄ dėl gyvenamosios vietos.

12. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

13. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai nepagrindžia naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybės. Naujų įrodymų priėmimas, juose užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas, iÅ¡ esmės reikÅ¡tų naujų faktinių aplinkybių aiÅ¡kinimÄ si, o tokia proceso apeliacinės instancijos teisme eiga prieÅ¡tarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytai iÅ¡imčiai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo teikiamus įrodymus atsisakytina priimti. Dėl bylos esmės 15. Remiantis DK 215 straipsnio 2 dalimi, civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal CPK taisykles, jeigu Europos SÄ jungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys kilus ginčui susitartų ginÄÄ nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka (DK 215 straipsnio 3 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginÄÄ dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir laikytina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo Å¡ios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem kumuliatyvioms sÄ lygoms:

1) Å¡alys susitarė kilusį ginÄÄ nagrinėti Lietuvos Respublikoje DK nustatyta tvarka; ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp Å¡alių. Nesant Å¡ių sÄ lygų, Lietuvos Respublikoje darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginÄÄ . DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama apsaugoti silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį jos interesams palankesnėmis jurisdikcijos taisyklėmis, todėl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginčas dėl teisės yra inicijuojamas darbdavio (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

17. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčo nagrinėjimÄ ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje Lietuvos Respublikoje nagrinėjamu atveju inicijavo darbuotojas, DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis Å¡ioje byloje netaikytina, o sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 2 dalimi, nukreipiančia į atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

18. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovu byloje patrauktas Rusijos Federacijos pilietis, teismingumo klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir teisinės pagalbos sutartis) nuostatas.

19. Aukščiau minėtos teisinės pagalbos sutarties 1 straipsnyje nurodyta, kad vienos Susitariančiosios Å alies piliečiai kitos Susitariančiosios Å alies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančiosios Å alies piliečiai. Tai taikytina ir juridiniams asmenims, įsteigtiems Susitariančiųjų Å alių teritorijoje pagal jų įstatymus. Vienos Susitariančiosios Å alies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos Susitariančiosios Å alies teismus, prokuratÅ«rÄ , notarines kontoras (toliau – ir teisingumo įstaigos) bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetencijÄ priklauso civilinės, Å¡eimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti nagrinėjant Å¡ias bylas, teikti praÅ¡ymus, paduoti ieÅ¡kinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir savi piliečiai.

Pagal teisinės pagalbos sutarties 21 straipsnio 1 dalį, kiekvienos Susitariančiosios Å alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieÅ¡kinius, pareikÅ¡tus juridiniams asmenims, jeigu Å¡ios Å alies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Susitariančiųjų Å alių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui.

Kai yra toks susitarimas, teismas pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ nutraukia bylos nagrinėjimÄ , jeigu Å¡is pareiÅ¡kimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieÅ¡kinio esmės. Å alys savo susitarimu negali pakeisti iÅ¡imtinės teismų kompetencijos.

20. Pažymėtina, kad kai dvišalėje tarptautinėje sutartyje nenurodomi gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, taikomi teismo, sprendžiančio dėl teismingumo, šalies vidaus teisės nustatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014). Sprendžiant dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėjamu atveju yra aktualūs CK 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos, o ne CK 2.12 straipsnyje įtvirtinti nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai.

21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimÄ dėl užsieniečio, įdarbinto Lietuvoje, gyvenamosios vietos, atsižvelgtina, jog užsieniečių įdarbinimÄ Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai nustato, jog užsienietis, siekiantis gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, kuris įstatyme nurodytais atvejais yra privalomas užsieniečiui, siekiančiam dalyvauti Lietuvos darbo rinkoje, turėtų Lietuvoje tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir kuri atitinka įstatyme nurodytÄ vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y.

įtvirtina imperatyvų reikalavimÄ darbuotojui užsieniečiui darbo santykių Lietuvoje laikotarpiu turėti gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, jei atsakovas byloje yra užsienio valstybės pilietis, kuriam taikytinas nurodytas reikalavimas, besitęsiančių darbo santykių Lietuvoje faktas yra pakankamas pagrindas teismui spręsti dėl darbuotojo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį darbo ginÄÄ dėl teisės, iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje taikytina DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis, jurisdikcijÄ nustatanti pagal darbuotojo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (nagrinėjamoje byloje Å¡i iÅ¡imtis netaikytina, kadangi darbo ginÄÄ dėl teisės Darbo ginčų komisijoje inicijavo pats darbuotojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje ir praÅ¡yme, kuriuo atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Rusijoje. Pagal Sodros duomenis, Å¡iuo metu atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė registruota tuo pačiu adresu kaip ir atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su apeliante, jog Å¡ie duomenys patvirtina, kad atsakovas tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui metu, tiek bylos nagrinėjimo metu tęsė darbo santykius Lietuvoje ir pagal galiojančius teisės aktus jam yra privaloma turėti Lietuvoje gyvenamÄ jÄ vietÄ .

PrieÅ¡ingu atveju atsakovas net negalėtų dirbti Lietuvoje ir prarastų laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog besitęsiančių darbo santykių Lietuvoje faktas yra pakankamas pagrindas teismui spręsti dėl darbuotojo gyvenamosios vietos Lietuvoje, sprendžia, kad atsakovo gyvenamoji vieta gali bÅ«ti laikoma Lietuvoje.

23. Kaip jau minėta, individualų darbo ginÄÄ dėl teisės iniciavo darbuotojas, kreipdamasis į Darbo ginčų komisijÄ dėl su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbdavės. Taigi, atkreiptinas dėmesys, kad byloje susiklosčiusi situacija iÅ¡ esmės neatitinka pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos situacijos cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020, kurioje darbdavė reiÅ¡kė prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus.

Minėtoje byloje darbo ginÄÄ iniciavus darbuotojui, darbdavė Darbo ginčų komisijai teikė prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , dėl kurio patenkinimo vėliau kreipėsi į teismÄ . Darbdavė, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, teismo prašė patenkinti ne darbuotojo, bet pačios darbdavės Darbo ginčų komisijai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡iuo aspektu yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori, o atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013).

24. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, su Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkanti ginčo Å¡alis turi teisę per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nors DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ieÅ¡kovu civilinėje byloje bus laikoma ta darbo santykių Å¡alis, kuri kreipiasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , sisteminis DK 231 straipsnio 3–4 ir 7 dalių, pagal kurias darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apskundimo dalykas, teismas ginÄÄ nagrinėja iÅ¡ esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, aiÅ¡kinimas lemia, kad teisme turi bÅ«ti nagrinėjamas pradinio darbo ginčų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimas.

Kitaip tariant, jeigu darbo ginčų komisija tenkina darbuotojo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , o į teismÄ kreipiasi su tokiu rezultatu nesutinkantis darbdavys, nagrinėdamas bylÄ teismas iÅ¡ naujo vertina darbuotojo pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu ir kreipdamasis į teismÄ , darbdavys iÅ¡ esmės turi praÅ¡yti netenkinti darbuotojo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018), o ne reikalauti panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019), priimdamas sprendimÄ teismas privalo pasisakyti bÅ«tent dėl darbo ginčų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020 taip pat pažymėta, kad jei užsienio valstybėje nuolat gyvenantis darbuotojas inicijuoja ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje Lietuvos Respublikoje, su Å¡ios komisijos sprendimu nesutinkantis darbdavys neprivalo kreiptis į darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismus dėl Lietuvos Respublikoje Darbo ginčų komisijos iÅ¡nagrinėto ginčo kitokio iÅ¡sprendimo (DK 231 straipsnis), kadangi Lietuvos Respublikoje ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėto darbo ginčo perkėlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginčo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad darbdavė (ieÅ¡kovė), kreipdamasi į teismÄ , neiniciavo naujo ginčo, tik įgyvendino savo teisę perkelti darbuotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimÄ Ä¯ teismÄ .

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju įgyvendindamas teisę inicijuoti ginÄÄ Lietuvos Respublikoje, darbuotojas (Å¡ioje byloje atsakovas) ne tik pripažino DK nurodytų darbo ginčus Lietuvos Respublikoje nagrinėjančių organų kompetencijÄ , bet ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ bei reikalavimÄ , kad Å¡ie organai ginÄÄ iÅ¡nagrinėtų. Toks darbuotojo elgesys vertintinas kaip kilus ginčui darbuotojo raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas kompetencijos pripažinimas. Be to, kaip jau minėta, Lietuvos Respublikoje ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėto darbo ginčo perkėlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginčo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teisme neatitiktų teisinės pagalbos sutarties 1, 21 straipsniuose nustatyto teisinio reglamentavimo.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad darbo ginÄÄ DK nustatyta tvarka iniciavus darbuotojui, darbdavė negali bÅ«ti įpareigojama savo teises ginti užsienio valstybės teisme. PrieÅ¡inga iÅ¡vada paneigtų ir DK įtvirtintos darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos esmę, kadangi ne darbdavės valia Lietuvos Respublikoje inicijuotame ginče esant priimtam privalomai vykdytinam sprendimui (DK 230 straipsnis), darbdavės galimybės apginti savo teises ginčo nagrinėjimo procedÅ«rÄ inicijuojant Rusijos Federacijoje bÅ«tų nepagrįstai apribotos.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vieningÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl ta aplinkybė, kad kiti apygardų teismai skundžiamoje nutartyje ir atsakovo cituojamose bylose pateikė kitokį teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimÄ , nepaneigia Å¡ioje nutartyje pateikiamų iÅ¡aiÅ¡kinimų teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo paliko nenagrinėtÄ . Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir bylÄ perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Kadangi byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė