e102f96b-f8d4-4e30-b070-d80e412689ea · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedÅ¡alys susitarÄ kilusį ginÄÄ nagrinÄti Lietuvos Respublikoje DK nustatyta tvarka; ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginÄui tarp Å¡alių. Nesant Å¡ių sÄ lygų, Lietuvos Respublikoje darbo ginÄus nagrinÄjantys organai turi atsisakyti nagrinÄti tokį ginÄÄ . DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama apsaugoti silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį jos interesams palankesnÄmis jurisdikcijos taisyklÄmis, todÄl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginÄas dÄl teisÄs yra inicijuojamas darbdavio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
Legislator headnote
AI generatede102f96b-f8d4-4e30-b070-d80e412689ea · Å iaulių apygardos teismas: Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas A. I. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Atsakovas į LietuvÄ neperkÄlÄ savo asmeninių, socialinių ir turtinių interesų centro (Äia atvyko tik dirbti, su juo neatvyko Å¡eimos nariai, atsakovas Äia neįsigijo turto, neužmezgÄ jokių socialinio pobÅ«džio santykių, toliau savo gyvenamÄ ja vieta įvardijo kilmÄs Å¡alį), todÄl atsakovas yra ne tik užsienio valstybÄs, kuri nÄra Europos SÄ jungos narÄ, pilietis, bet ir jo nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra Rusijoje, t.y. ne Europos SÄ jungoje. 8.2.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2S-619-856/2022 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00896-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos 3.6.1.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Jurga KramanauskaitÄ-ButkuvienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âTransporto logistikos kompanijaâ atskirÄ jį skundÄ dÄl TelÅ¡ių apylinkÄs teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âTransporto logistikos kompanijaâ ieÅ¡kinį atsakovui A.
I., atstovaujamam Lietuvos vežÄjų profesinÄs sÄ jungos, dÄl darbo ginÄo dÄl teisÄs iÅ¡nagrinÄjimo. Teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â ir UAB) âTransporto logistikos kompanijaâ pateikÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡nagrinÄti darbo ginÄÄ dÄl teisÄs iÅ¡ esmÄs ir priimti naujÄ sprendimÄ â atmesti visus darbuotojo (Å¡ioje byloje atsakovo) A. I. darbo byloje pareikÅ¡tus reikalavimus kaip nepagrįstus ir pareikÅ¡tus ne tam atsakovui bei panaikinti TelÅ¡ių darbo ginÄų komisijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti. Atsakovas pateikÄ teismui praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinÄtu, nes byloje nÄra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimÄ turtÄ , taip pat nÄra jokių duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiÅ¡kai gyveno ir vykdÄ darbo funkcijas. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, Lietuvos teismai neturi tarptautinÄs jurisdikcijos nagrinÄti ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ dÄl nuostolių atlyginimo iÅ¡ Rusijos pilieÄio. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 3. TelÅ¡ių apylinkÄs teismo TelÅ¡ių rÅ«mai 2022 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartimi ieÅ¡kovÄs UAB âTransporto logistikos kompanijaâ ieÅ¡kinį atsakovui A. I., atstovaujamam Lietuvos vežÄjų profesinÄs sÄ jungos, dÄl darbo ginÄo dÄl teisÄs iÅ¡nagrinÄjimo paliko nenagrinÄtÄ , kadangi byla nÄra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
4. Teismas nurodÄ, kad atsižvelgiant į tai, jog darbo ginÄo nagrinÄjimÄ ikiteismine tvarka Darbo ginÄų komisijoje Lietuvos Respublikoje nagrinÄjamu atveju inicijavo atsakovas (darbuotojas), Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â ir DK) 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis Å¡ioje byloje netaikytina ir darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant dÄl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinÄti kilusį ginÄÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 2 dalimi, nukreipianÄia į atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.
5. Teismas nurodÄ, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių civilinÄse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnį, kiekvienos susitarianÄiosios Å¡alies teismai kompetentingi nagrinÄti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i sutartis nenumato kitaip. Sprendžiant dÄl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinÄjamu atveju, yra aktualÅ«s Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai.
6. Teismas nustatÄ, kad į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nesutikdama su Darbo ginÄų komisijos sprendimu, kreipÄsi ieÅ¡kovÄ (darbdavÄ), kuri ieÅ¡kinyje nenurodÄ atsakovo (darbuotojo) gyvenamosios vietos adreso, taÄiau pateikÄ duomenis, kad atsakovas yra Rusijos pilietis. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje ir praÅ¡yme, kuriuo atsakovas kreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ , atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Rusijoje. Pagal Sodros duomenis, Å¡iuo metu atsakovas dirba UAB â(duomenys neskelbtini)â, kurios buveinÄ registruota tuo paÄiu adresu kaip ir atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta.
Atsakovo atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovas yra Rusijos pilietis, jokios gyvenamosios vietos Lietuvoje jis neturi. Ä®vertinÄs tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas sprendÄ, kad vien ta aplinkybÄ, jog įsidarbinÄs pas darbdavį Lietuvoje atsakovas turi registruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas faktiÅ¡kai gyvena Lietuvoje. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, ir ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, kad atsakovas turi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, labiau tikÄtina, jog jis Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovÄ UAB âTransporto logistikos kompanijaâ praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkÄs teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas selektyviai pasirinko cituojamų nutarÄių, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2S-1022-861/2022, argumentus, taÄiau nevertino jų visumos ir jose nurodytų argumentų, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus dÄl teismingumo. 7.2.
Atsakovo atstovo nurodyta ir pateikta Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-258-945/2022 ir joje nurodytos aplinkybÄs taip pat neatitinka Å¡ios bylos aplinkybių. MinÄtoje byloje ratio decidenti iÅ¡ esmÄs skiriasi, nes minÄtoje byloje ieÅ¡kovas (darbdavys) inicijavo ginÄÄ ne dÄl darbo ginÄų komisijos sprendimo, o dÄl nuostolių atlyginimo, kurie atsirado dÄl Vokietijoje padaryto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. TodÄl ji negali bÅ«ti taikoma kaip analogija ir teismų precedentas. 7.3.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020), kad sprendžiant klausimÄ dÄl užsienieÄio, įdarbinto Lietuvoje, gyvenamosios vietos, atsižvelgtina, jog užsienieÄių įdarbinimÄ Lietuvoje reglamentuojantys teisÄs aktai nustato, kad užsienietis, siekiantis gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, kuris įstatyme nurodytais atvejais yra privalomas užsienieÄiui, siekianÄiam dalyvauti Lietuvos darbo rinkoje, turÄtų Lietuvoje tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .
Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, jei atsakovas byloje yra užsienio valstybÄs pilietis, kuriam taikytinas nurodytas reikalavimas, besitÄsianÄių darbo santykių Lietuvoje faktas yra pakankamas pagrindas teismui sprÄsti dÄl darbuotojo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinÄti kilusį darbo ginÄÄ dÄl teisÄs, iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje taikytina DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis, jurisdikcijÄ nustatanti pagal darbuotojo nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 7.4.
Å iuo atveju bÅ«tent atsakovas inicijavo darbo ginÄÄ dÄl teisÄs darbo ginÄų komisijoje, atsakovas tÄsia darbo santykius kitoje Lietuvos Respublikos įmonÄje, todÄl akivaizdu, jog jį tebesieja santykiai su Lietuva su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukianÄiomis pasekmÄmis ir gyvenamÄ ja vieta Lietuvoje. 7.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog atsakovas tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui metu, tiek bylos nagrinÄjimo metu tÄsÄ darbo santykius Lietuvoje, ir pagal galiojanÄius teisÄs aktus jam yra privaloma turÄti Lietuvoje gyvenamÄ jÄ vietÄ .
PrieÅ¡ingu atveju atsakovas net negalÄtų dirbti Lietuvoje ir prarastų laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje. 7.6. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, turÄtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dÄl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. 7.7. Pirmosios instancijos teismas, cituodamas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad Å¡ia nutartimi bÅ«tent buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkriÄio 7 d. nutartis ir perduotas klausimas dÄl jurisdikcijos nagrinÄti Vilniaus apygardos teismui iÅ¡ naujo, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2S-883-967/2020 Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 13 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e2-7339-494/2019 panaikino ir bylÄ perdavÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.
Taigi, cituojamose bylose buvo nustatytas teismingumas Lietuvos teismams.
8. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas A. I. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Atsakovas į LietuvÄ neperkÄlÄ savo asmeninių, socialinių ir turtinių interesų centro (Äia atvyko tik dirbti, su juo neatvyko Å¡eimos nariai, atsakovas Äia neįsigijo turto, neužmezgÄ jokių socialinio pobÅ«džio santykių, toliau savo gyvenamÄ ja vieta įvardijo kilmÄs Å¡alį), todÄl atsakovas yra ne tik užsienio valstybÄs, kuri nÄra Europos SÄ jungos narÄ, pilietis, bet ir jo nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra Rusijoje, t.y. ne Europos SÄ jungoje. 8.2.
Atsakovas neturi jokios gyvenamos vietos Lietuvoje. Darbdaviai deklaravo atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, kad atsakovas galÄtų teisÄtai dirbti Lietuvoje darbdavių naudai. Pagal teismų praktikÄ , vien tai, kad ieÅ¡kovÄs buveinÄ yra Lietuvoje, ieÅ¡kovei pasirinkus veiklos modelį, pagal kurį faktiÅ¡kai jos įdarbinami asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena ir nevykdo jokių darbo funkcijų, dirbtinai nurodant, jog jie siunÄiami į komandiruotÄ užsienyje, kai faktiÅ¡kai toks siuntimas neatitinka DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos komandiruotÄs sÄ vokos, pagal kuriÄ darbuotojas turi bÅ«ti iÅ¡siunÄiamas darbo funkcijas vykdyti iÅ¡ savo nuolatinÄs darbo vietos į kitÄ vietÄ , nÄra pagrindas sprÄsti, kad toks darbuotojas gyvena ir dirba Lietuvoje, t. y. kad Lietuvoje yra jo gyvenamoji vieta, kaip pagrindas konstatuoti darbdavio inicijuojamo darbo ginÄo priskyrimÄ Lietuvoje veikianÄių darbo ginÄus nagrinÄjanÄių organų kompetencijai (2022 m. kovo 1 d.
Kauno apygardos teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-258-945/2022). 8.3. Atsakovo valia dÄl jurisdikcijos taisyklių pakeitimo nebuvo objektyviai iÅ¡reikÅ¡ta nei DviÅ¡alÄs sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta forma, nei jokiu kitu bÅ«du, prieÅ¡ingai, atsakovas pirmosios instancijos teismui teikia prieÅ¡taravimus dÄl ginÄo nagrinÄjimo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, aplinkybÄ, kad atsakovas turi gyvenamÄ jÄ vietÄ Rusijoje, savaime nÄra pakankama sprÄsti, jog atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, ir vien Å¡iuo pagrindu konstatuoti Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinÄjamoje byloje nebuvimÄ . 8.4.
Darbo sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Rusijoje. Pats darbdavys aiÅ¡kiai patvirtino įdarbinantis ne Europos SÄ jungoje gyvenantį asmenį. IeÅ¡kovÄs direktorius priÄmÄ Ä¯sakymus dÄl tarnybinÄs komandiruotÄs į užsienį, kuriais atsakovas buvo iÅ¡siųstas į tarnybinÄ komandiruotÄ, taigi, atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo ir negyveno. PrieÅ¡ingų duomenų byloje nÄra. Byloje nÄra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimÄ turtÄ , taip pat nÄra duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiÅ¡kai gyveno ir vykdÄ darbo funkcijas.
Vien tai, kad ieÅ¡kovÄs buveinÄ yra Lietuvoje, ieÅ¡kovei pasirinkus veiklos modelį, pagal kurį faktiÅ¡kai jos įdarbinami asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena ir nevykdo jokių darbo funkcijų, dirbtinai nurodant, jog jie siunÄiami į komandiruotÄ užsienyje, kai faktiÅ¡kai toks siuntimas neatitinka DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos komandiruotÄs sÄ vokos, pagal kuriÄ darbuotojas turi bÅ«ti iÅ¡siunÄiamas darbo funkcijas vykdyti iÅ¡ savo nuolatinÄs darbo vietos į kitÄ vietÄ , nÄra pagrindas sprÄsti, kad toks darbuotojas gyvena ir dirba Lietuvoje, t. y. kad Lietuvoje yra jo gyvenamoji vieta, kaip pagrindas konstatuoti darbdavio inicijuojamo darbo ginÄo priskyrimÄ Lietuvoje veikianÄių darbo ginÄus nagrinÄjanÄių organų kompetencijai.
Teismas k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ dÄl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329, 338 straipsniai).
DÄl naujų įrodymų 10. Atsakovas apeliacinÄs instancijos teismo praÅ¡o priimti naujus (papildomus) įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį, 2022 m. rugsÄjo 5 d. Saratovo srities Nekilnojamojo turto savininkų â(duomenys neskelbtini)â pažymÄ apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Rusijoje. PraÅ¡yme nurodÄ, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo sprendžiamas analogiÅ¡kas klausimas dÄl ieÅ¡kinio dÄl darbo ginÄo dÄl teisÄs iÅ¡nagrinÄjimo teismingumo, kai atsakovo užsienieÄio gyvenamoji vieta yra užsienyje.
Saratovo srities Nekilnojamojo turto savininkų â(duomenys neskelbtini)â pažyma apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Rusijoje patvirtina atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad atsakovas Lietuvoje negyvena, nes gyvena Rusijoje ir su Lietuva jokių ryÅ¡ių neturi.
11. Atsakovas taip pat teismo praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â 2022 m. spalio 12 d. atsakovo paaiÅ¡kinimÄ dÄl gyvenamosios vietos.
12. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi bÅ«ti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ (CPK 314 straipsnis), â kai praÅ¡oma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodÄl įrodymai nebuvo pateikti anksÄiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
13. PažymÄtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vÄlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybÄms nustatyti (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
14. NagrinÄjamu atveju, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai nepagrindžia naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄs. Naujų įrodymų priÄmimas, juose užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas, iÅ¡ esmÄs reikÅ¡tų naujų faktinių aplinkybių aiÅ¡kinimÄ si, o tokia proceso apeliacinÄs instancijos teisme eiga prieÅ¡tarautų paÄiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų Å¡iam ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingoms faktinÄms aplinkybÄms nustatyti, todÄl nÄra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytai iÅ¡imÄiai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo teikiamus įrodymus atsisakytina priimti. DÄl bylos esmÄs 15. Remiantis DK 215 straipsnio 2 dalimi, civilinÄse bylose, kylanÄiose dÄl darbo ginÄų dÄl teisÄs, teismingumas nustatomas pagal CPK taisykles, jeigu Europos SÄ jungos darbo teisÄs normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinÄs sutartys nenustato kitaip. Jeigu darbuotojo nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra kitoje valstybÄje, darbdavio inicijuojamas darbo ginÄas dÄl teisÄs turi bÅ«ti nagrinÄjamas toje kitoje valstybÄje, nebent Å¡alys kilus ginÄui susitartų ginÄÄ nagrinÄti Å¡io kodekso nustatyta tvarka (DK 215 straipsnio 3 dalis).
16. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginÄÄ dÄl teisÄs kitoje nei darbuotojo nuolatinÄs gyvenamosios vietos valstybÄje, yra imperatyvi ir laikytina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo Å¡ios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem kumuliatyvioms sÄ lygoms:
1) Å¡alys susitarÄ kilusį ginÄÄ nagrinÄti Lietuvos Respublikoje DK nustatyta tvarka; ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginÄui tarp Å¡alių. Nesant Å¡ių sÄ lygų, Lietuvos Respublikoje darbo ginÄus nagrinÄjantys organai turi atsisakyti nagrinÄti tokį ginÄÄ . DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama apsaugoti silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį jos interesams palankesnÄmis jurisdikcijos taisyklÄmis, todÄl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginÄas dÄl teisÄs yra inicijuojamas darbdavio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
17. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginÄo nagrinÄjimÄ ikiteismine tvarka Darbo ginÄų komisijoje Lietuvos Respublikoje nagrinÄjamu atveju inicijavo darbuotojas, DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis Å¡ioje byloje netaikytina, o sprendžiant dÄl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinÄti kilusį ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 2 dalimi, nukreipianÄia į atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.
18. NagrinÄjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovu byloje patrauktas Rusijos Federacijos pilietis, teismingumo klausimas nagrinÄjamoje byloje sprÄstinas pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių civilinÄse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (toliau â ir teisinÄs pagalbos sutartis) nuostatas.
19. AukÅ¡Äiau minÄtos teisinÄs pagalbos sutarties 1 straipsnyje nurodyta, kad vienos SusitarianÄiosios Å alies pilieÄiai kitos SusitarianÄiosios Å alies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos SusitarianÄiosios Å alies pilieÄiai. Tai taikytina ir juridiniams asmenims, įsteigtiems SusitarianÄiųjų Å alių teritorijoje pagal jų įstatymus. Vienos SusitarianÄiosios Å alies pilieÄiai turi teisÄ laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos SusitarianÄiosios Å alies teismus, prokuratÅ«rÄ , notarines kontoras (toliau â ir teisingumo įstaigos) bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetencijÄ priklauso civilinÄs, Å¡eimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti nagrinÄjant Å¡ias bylas, teikti praÅ¡ymus, paduoti ieÅ¡kinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir savi pilieÄiai.
Pagal teisinÄs pagalbos sutarties 21 straipsnio 1 dalį, kiekvienos SusitarianÄiosios Å alies teismai kompetentingi nagrinÄti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinÄti ieÅ¡kinius, pareikÅ¡tus juridiniams asmenims, jeigu Å¡ios Å alies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybÄ arba filialas. MinÄto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad SusitarianÄiųjų Å alių teismai nagrinÄja bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui.
Kai yra toks susitarimas, teismas pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ nutraukia bylos nagrinÄjimÄ , jeigu Å¡is pareiÅ¡kimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dÄl ieÅ¡kinio esmÄs. Å alys savo susitarimu negali pakeisti iÅ¡imtinÄs teismų kompetencijos.
20. PažymÄtina, kad kai dviÅ¡alÄje tarptautinÄje sutartyje nenurodomi gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, taikomi teismo, sprendžianÄio dÄl teismingumo, Å¡alies vidaus teisÄs nustatyti kriterijai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-268/2014). Sprendžiant dÄl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinÄjamu atveju yra aktualÅ«s CK 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos, o ne CK 2.12 straipsnyje įtvirtinti nuolatinÄs gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai.
21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimÄ dÄl užsienieÄio, įdarbinto Lietuvoje, gyvenamosios vietos, atsižvelgtina, jog užsienieÄių įdarbinimÄ Lietuvoje reglamentuojantys teisÄs aktai nustato, jog užsienietis, siekiantis gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, kuris įstatyme nurodytais atvejais yra privalomas užsienieÄiui, siekianÄiam dalyvauti Lietuvos darbo rinkoje, turÄtų Lietuvoje tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir kuri atitinka įstatyme nurodytÄ vienam asmeniui tenkanÄio gyvenamojo ploto reikalavimÄ (Lietuvos Respublikos įstatymo dÄl užsienieÄių teisinÄs padÄties 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y.
įtvirtina imperatyvų reikalavimÄ darbuotojui užsienieÄiui darbo santykių Lietuvoje laikotarpiu turÄti gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, jei atsakovas byloje yra užsienio valstybÄs pilietis, kuriam taikytinas nurodytas reikalavimas, besitÄsianÄių darbo santykių Lietuvoje faktas yra pakankamas pagrindas teismui sprÄsti dÄl darbuotojo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinÄti kilusį darbo ginÄÄ dÄl teisÄs, iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje taikytina DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis, jurisdikcijÄ nustatanti pagal darbuotojo nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (nagrinÄjamoje byloje Å¡i iÅ¡imtis netaikytina, kadangi darbo ginÄÄ dÄl teisÄs Darbo ginÄų komisijoje inicijavo pats darbuotojas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatÄ, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje ir praÅ¡yme, kuriuo atsakovas kreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ , atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Rusijoje. Pagal Sodros duomenis, Å¡iuo metu atsakovas dirba UAB â(duomenys neskelbtini)â, kurios buveinÄ registruota tuo paÄiu adresu kaip ir atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta. Esant nurodytoms aplinkybÄms sutiktina su apeliante, jog Å¡ie duomenys patvirtina, kad atsakovas tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui metu, tiek bylos nagrinÄjimo metu tÄsÄ darbo santykius Lietuvoje ir pagal galiojanÄius teisÄs aktus jam yra privaloma turÄti Lietuvoje gyvenamÄ jÄ vietÄ .
PrieÅ¡ingu atveju atsakovas net negalÄtų dirbti Lietuvoje ir prarastų laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje. ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgÄs į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog besitÄsianÄių darbo santykių Lietuvoje faktas yra pakankamas pagrindas teismui sprÄsti dÄl darbuotojo gyvenamosios vietos Lietuvoje, sprendžia, kad atsakovo gyvenamoji vieta gali bÅ«ti laikoma Lietuvoje.
23. Kaip jau minÄta, individualų darbo ginÄÄ dÄl teisÄs iniciavo darbuotojas, kreipdamasis į Darbo ginÄų komisijÄ dÄl su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbdavÄs. Taigi, atkreiptinas dÄmesys, kad byloje susiklosÄiusi situacija iÅ¡ esmÄs neatitinka pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos situacijos cituotoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020, kurioje darbdavÄ reiÅ¡kÄ prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus.
MinÄtoje byloje darbo ginÄÄ iniciavus darbuotojui, darbdavÄ Darbo ginÄų komisijai teikÄ prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , dÄl kurio patenkinimo vÄliau kreipÄsi į teismÄ . DarbdavÄ, skirtingai nei nagrinÄjamoje byloje, teismo praÅ¡Ä patenkinti ne darbuotojo, bet paÄios darbdavÄs Darbo ginÄų komisijai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas Å¡iuo aspektu yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄdamas bylas teismas teisÄs normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori, o atsižvelgdamas į konkreÄios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisÄs norma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-186/2009, 2013 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-532/2013).
24. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, su Darbo ginÄų komisijos sprendimu nesutinkanti ginÄo Å¡alis turi teisÄ per vienÄ mÄnesį nuo darbo ginÄų komisijos sprendimo priÄmimo dienos pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl darbo ginÄo dÄl teisÄs iÅ¡nagrinÄjimo teisme vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nors DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ieÅ¡kovu civilinÄje byloje bus laikoma ta darbo santykių Å¡alis, kuri kreipiasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , sisteminis DK 231 straipsnio 3â4 ir 7 dalių, pagal kurias darbo ginÄų komisijos sprendimas nÄra apskundimo dalykas, teismas ginÄÄ nagrinÄja iÅ¡ esmÄs, o teismo sprendimui įsiteisÄjus darbo ginÄų komisijos sprendimas netenka galios, aiÅ¡kinimas lemia, kad teisme turi bÅ«ti nagrinÄjamas pradinio darbo ginÄų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimas.
Kitaip tariant, jeigu darbo ginÄų komisija tenkina darbuotojo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , o į teismÄ kreipiasi su tokiu rezultatu nesutinkantis darbdavys, nagrinÄdamas bylÄ teismas iÅ¡ naujo vertina darbuotojo pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad, nesutikdamas su darbo ginÄų komisijos sprendimu ir kreipdamasis į teismÄ , darbdavys iÅ¡ esmÄs turi praÅ¡yti netenkinti darbuotojo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018), o ne reikalauti panaikinti darbo ginÄų komisijos sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019), priimdamas sprendimÄ teismas privalo pasisakyti bÅ«tent dÄl darbo ginÄų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).
25. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020 taip pat pažymÄta, kad jei užsienio valstybÄje nuolat gyvenantis darbuotojas inicijuoja ginÄÄ Darbo ginÄų komisijoje Lietuvos Respublikoje, su Å¡ios komisijos sprendimu nesutinkantis darbdavys neprivalo kreiptis į darbuotojo nuolatinÄs gyvenamosios vietos valstybÄs teismus dÄl Lietuvos Respublikoje Darbo ginÄų komisijos iÅ¡nagrinÄto ginÄo kitokio iÅ¡sprendimo (DK 231 straipsnis), kadangi Lietuvos Respublikoje ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinÄto darbo ginÄo perkÄlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginÄo. NagrinÄjamu atveju konstatuotina, kad darbdavÄ (ieÅ¡kovÄ), kreipdamasi į teismÄ , neiniciavo naujo ginÄo, tik įgyvendino savo teisÄ perkelti darbuotojo inicijuoto ginÄo nagrinÄjimÄ Ä¯ teismÄ .
26. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad nagrinÄjamu atveju įgyvendindamas teisÄ inicijuoti ginÄÄ Lietuvos Respublikoje, darbuotojas (Å¡ioje byloje atsakovas) ne tik pripažino DK nurodytų darbo ginÄus Lietuvos Respublikoje nagrinÄjanÄių organų kompetencijÄ , bet ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ bei reikalavimÄ , kad Å¡ie organai ginÄÄ iÅ¡nagrinÄtų. Toks darbuotojo elgesys vertintinas kaip kilus ginÄui darbuotojo raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas kompetencijos pripažinimas. Be to, kaip jau minÄta, Lietuvos Respublikoje ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinÄto darbo ginÄo perkÄlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginÄo. Atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo sprÄsti, jog ginÄo nagrinÄjimas Lietuvos Respublikos teisme neatitiktų teisinÄs pagalbos sutarties 1, 21 straipsniuose nustatyto teisinio reglamentavimo.
27. Esant nurodytoms aplinkybÄms apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad darbo ginÄÄ DK nustatyta tvarka iniciavus darbuotojui, darbdavÄ negali bÅ«ti įpareigojama savo teises ginti užsienio valstybÄs teisme. PrieÅ¡inga iÅ¡vada paneigtų ir DK įtvirtintos darbo ginÄų nagrinÄjimo tvarkos esmÄ, kadangi ne darbdavÄs valia Lietuvos Respublikoje inicijuotame ginÄe esant priimtam privalomai vykdytinam sprendimui (DK 230 straipsnis), darbdavÄs galimybÄs apginti savo teises ginÄo nagrinÄjimo procedÅ«rÄ inicijuojant Rusijos Federacijoje bÅ«tų nepagrįstai apribotos.
28. ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, kad vieningÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, todÄl ta aplinkybÄ, kad kiti apygardų teismai skundžiamoje nutartyje ir atsakovo cituojamose bylose pateikÄ kitokį teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimÄ , nepaneigia Å¡ioje nutartyje pateikiamų iÅ¡aiÅ¡kinimų teisÄtumo ir pagrįstumo.
29. ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ teisÄs normas, todÄl nepagrįstai ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atsakovui dÄl darbo ginÄo iÅ¡nagrinÄjimo paliko nenagrinÄtÄ . Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir bylÄ perduodama nagrinÄti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Kadangi byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme atlyginimo klausimas sprÄstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkÄs teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. Nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄja Jurga KramanauskaitÄ-ButkuvienÄ