e102c649-e38f-4ae4-94fe-2655d4686e5e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1877-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27438-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.1.; 3.3.2.4.; 2.3.4.4.3.; 3.1.18.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo O. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K.

S. ieÅ¡kinį atsakovui O. Å . dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnamečiui vaikui ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei atsakovo O. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei K. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir susijusių klausimų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės K.

S. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui O. Å ., kuriame praÅ¡oma laikinai apriboti tėvo O. Å . valdžiÄ nepilnamečio vaiko K. Å ., gim. 2017 m. rugpjūčio 23 d., atžvilgiu, bei pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, iÅ¡ dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, nustatytÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatant, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaiku naudojant vaizdo skambučius per „Skype“ programÄ tris kartus per savaitę po 1 val.

Å ioje byloje taip pat nagrinėjamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys - atsiliepimas, kuriame atsakovas praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, iÅ¡ dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ir vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu (atsakovu), taip pat pakeisti teismo nustatytÄ vaiko bendravimo su tėvais tvarkÄ , nustatant, kad motina bendrauja su vaiku kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį, penktadienį nuo 10 iki 18 val., taip pat kas antrÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį nuo 10 iki 20 val., taip pat nurodytomis Å¡venčių dienomis, vaiko gimimo dienÄ lyginiais ir nelyginiais metais pakaitomis su atsakovu ir kt.

2. Teismas nurodytoje byloje 2020 m. spalio 21 d., 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimis sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir Å¡iuo metu galioja tokios laikinosios apsaugos priemonės: draudimas atsakovui O. Å . iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ K. Å . iÅ¡ Lietuvos Respublikos; laikina atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka, pagal kuriÄ : tėvas su vaiku bendrauja kas trečiÄ savaitę nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iÅ¡ eilės einančios darbo dienos), vaikÄ paimant ir perduodant tarp 10:30 val. ir 11:30 val.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje tarpininkaujant skyriaus darbuotojui; tėvas ir vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvienÄ antradienį, ketvirtadienį, Å¡eÅ¡tadienį, 18:00 – 19:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iÅ¡ tėvų. Su vaiku esantis tėvas/motina sudaro vaikui sÄ lygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/motina.

Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi praneÅ¡ti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieÅ¡ vienÄ dienÄ ; vaikui susirgus, jis lieka to iÅ¡ tėvų namuose, kur susirgo, kol gali bÅ«ti perduotas į kito tėvo (motinos) namus be pavojaus vaiko sveikatai. Vaiko liga ir draudimas iÅ¡vykti iÅ¡ namų turi bÅ«ti patvirtinta gydančio gydytojo; jei dėl objektyvių aplinkybių (vaiko ligos, saviizoliacijos dėl COVID-19 susirgimų ar kitų nuo tėvo nepriklausančių aplinkybių), tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku jam priskirtÄ savaitę, tėvui bendravimo laikas privalo bÅ«ti kompensuojamas per artimiausias 4 savaites po aplinkybių, kurios buvo kliÅ«tis bendravimui, iÅ¡nykimo.

KonkrečiÄ (ias) tėvo ir vaiko bendravimo savaitę (es) Å¡alys suderina tarpusavio sutarimu.

3. Nurodyta civilinė byla teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi yra sustabdyta iki kol bus atlikta ekspertizė – nepilnamečio K. Š. kartu su jo tėvais - motina K. S. ir tėvu O. Š. kompleksinis psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais.

4. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame prašė:

1) pakeisti teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi Å¡ioje byloje nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ ir nustatyti, kad tėvas su vaiku bendrauja kas antrÄ savaitę nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iÅ¡ eilės einančios darbo dienos) (t. y. 2 savaites per mėnesį), vaikÄ paimant ir perduodant tarp 10:30 val. ir 11:30 val. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje tarpininkaujant skyriaus darbuotojui; tėvas ir vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 15 min. kiekvienÄ trečiadienį, sekmadienį, pradedant bendravimÄ laiko tarpe nuo 18:00 - 18:10 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu tėvu;

2) leisti O. Å . ne ilgiau kaip 7 dienoms per mėnesį iÅ¡vežti vaikÄ K. Å . į VokietijÄ atostogoms laikotarpiu, kai vaikas pagal nustatytÄ grafikÄ bus su tėvu, informuojant vaiko motinÄ apie vaiko buvimo Vokietijoje laikotarpį ir buvimo vietÄ užsienyje.

5. PraÅ¡ymÄ grindė Å¡iais argumentais ir aplinkybėmis: Å¡alims ganėtinai ilgÄ laikÄ vykdžius 2020 m. gruodžio 8 d. teismo nutartį iÅ¡ryÅ¡kėjo vaiko interesų pažeidimas; turi bÅ«ti siekiama, kad nebÅ«tų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai; 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis prioritetiÅ¡kai tenkina ne vaiko, bet ieÅ¡kovės interesus; vaikui yra sudėtinga ilgai bendrauti vaizdo ryÅ¡io priemonėmis, jam yra sunku 30 min. iÅ¡sėdėti ramiai ir bendrauti nuotoliniu bÅ«du; konfliktai tarp Å¡alių sumažėjo, tačiau tarp Å¡alių (pagrinde iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės) neatsirado tolerancijos, bendradarbiavimo ir supratimo; suprastėjo vaiko rusų kalbos, kuria vaikas komunikuoja su tėvu, įgÅ«džiai ir žinios; atsakovas negali visa apimtimi įgyvendinti savo pareigų vaikui, nes dalyvauja sÅ«naus auklėjime dvigubai mažiau laiko nei ieÅ¡kovė; vaikas dvi savaites nesusitikdamas su tėvu jo labai pasiilgsta; vaikas iÅ¡ dalies pamirÅ¡ta tuos įgÅ«džius (pvz. higienos srityje, taip pat įgytus su tėvu žaidžiant lavinančius žaidimus, kt.), kurie buvo formuojami vaikui gyvenant, leidžiant laikÄ kartu su tėvu; vaikas yra tokio amžiaus, kai tėvo ir motinos vaidmuo jo gyvenime yra vienodai svarbÅ«s, lygiaverčiai, tinkamas abiejų tėvų vykdomas vaiko auklėjimas turi bÅ«ti užtikrinamas ir dabar, o ne tik po to, kai bus priimtas galutinis teismo sprendimas Å¡ioje byloje, labai svarbu jau Å¡iuo metu sudaryti vienodas galimybes Å¡alims dalyvauti vaiko auklėjime, juo rÅ«pintis, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ tėvų; byloje esantys įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės siekį eliminuoti vaiko tėvÄ iÅ¡ vaiko socialinio gyvenimo; ieÅ¡kovės elgesys vedžiojant vaikÄ be bÅ«tino reikalo po gydymo įstaigas vaiko atžvilgiu buvo pavojingas; ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimai teisėsaugos institucijoms dėl neva atsakovo padarytų nusikalstamų veikų prieÅ¡ jÄ nepasitvirtino; nėra suprantama, kodėl ieÅ¡kovė, turinti savo nekilnojamojo turto Vilniuje, gyvena sesers Å¡eimos namuose, kur jai ir vaikui yra skirtas vienas kambarys, gali bÅ«ti, kad ieÅ¡kovei pačiai yra bÅ«tina sesers priežiÅ«ra ir pagalba, nes ieÅ¡kovės elgesys kelia abejonių dėl jos psichologinės bÅ«klės; vienas iÅ¡ tėvų neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam; ieÅ¡kovė siekia vaikÄ atitolinti nuo atsakovo, o atsakovas to nedaro ieÅ¡kovės atžvilgiu; pritaikius „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelį, bus užtikrintas vaiko interesas bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, Å¡is modelis sudarys lygiavertes galimybes abiem tėvams maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, vaikas turės galimybę jausti lygiavertį abiejų tėvų dėmesį, globÄ bei rÅ«pestį; vaikas myli atsakovÄ ir atsakovas moka tinkamai rÅ«pintis vaiku; vaikas gerai jaučiasi bÅ«damas su abejais tėvais; nenustatyta, kad vaiko bendravimas su tėvu neatitiktų vaiko interesų, darytų jam žalÄ , taip pat, kad vaikas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kų nenorÄ bendrauti su tėvu, jis auga, darosi sÄ moningesnis ir bendravimas atskirais laikotarpiais su tėvu ir motina jam darosi natÅ«ralus; teismo procesai su ieÅ¡kove dėl vaiko trunka jau kelerius metus; nors atsakovo darbo vieta yra Vokietijoje, jis Å¡iuo metu jau yra prisitaikęs dirbti nuotoliniu bÅ«du, todėl didžiÄ jÄ laiko dalį praleidžia Lietuvoje dėl sÅ«naus ir dėl nesibaigiančių teismų procesų pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinius; dėl vaiko atsakovas pakeitė savo įprastÄ gyvenimo ritmÄ , atsikraustė į LietuvÄ , nuomoja erdvų namÄ , Å¡alia namo yra vaikų žaidimų aikÅ¡telė, gyvena kaimynų vaikai; atsakovas, siekdamas socializuoti vaikÄ , iÅ¡mokyti bendravimo su kitais vaikais, užrašė vaikÄ Ä¯ darželį; vaikas gerai Å¡neka lenkų kalba (motinos kalba), tačiau rusų kalbÄ , kuria kalba tėvas, pamirÅ¡ta, gali papasakoti tik apie savo bÅ«tinus poreikius, negali palaikyti ilgesnio dialogo dėl menko rusų kalbos žodyno; ieÅ¡kovė, sudarydama kalbos barjerÄ , siekia atitolinti vaikÄ nuo atsakovo; atsakovas nori aktyviai dalyvauti vaiko auklėjime ir priimti atitinkamus sprendimus dėl vaiko gyvenime.

6. Dėl bendravimo su vaiku elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis nurodė, kad Å¡i priemonė nepasiteisino ir nėra efektyvi; atsakovas daug kartų su sÅ«numi bendravo per Skype programÄ , tačiau faktiÅ¡kai nė vienas tokio pobÅ«džio nuotolinis bendravimas su vaiku nepavyko, nes vaikas negalėjo iÅ¡laikyti dėmesio ir bendrauti ilgiau nei deÅ¡imt minučių; galimai vaizdo vaikas nesuvokia ir nevertina, kaip bendravimo su konkrečiu žmogumi; atsakovas stengėsi kiek galima geriau ir efektyviau užtikrinti K.

S. bendravimÄ su sÅ«numi, kai vaikas buvo jo žinioje, tačiau irgi stebėjo panaÅ¡aus pobÅ«džio situacijÄ , kai sÅ«nus negalėjo iÅ¡laikyti dėmesio pakankamai ilgai; nėra realių galimybių ieÅ¡kovei ir atsakovui bendradarbiauti atliekant veiksmus, skirtus užtikrinti kito iÅ¡ tėvų bendravimÄ su vaiku nuotoliniu bÅ«du, nes Å¡alys tarpusavyje nesutaria; priverstinis vaiko bendravimas nuotoliniu bÅ«du ilgesnį laiko tarpÄ gali turėti neigiamų pasekmių, t. y. vaikas gali pradėti vengti bendravimo nuotoliniu bÅ«du, nes jis yra verčiamas daryti tai, ko jau nebenori; ieÅ¡kovė nesugeba sudaryti sÄ lygų tėvui bendrauti su vaiku, blaÅ¡ko vaiko dėmesį.

7. Dėl leidimo iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos nurodė, kad teismo draudimas atsakovui su vaiku iÅ¡vykti į užsienį nagrinėjamu atveju neteisingas, kadangi ieÅ¡kovė su vaiku Å¡iuo metu gali keliauti neribotai; nepagrįsta bÅ«tų manyti, kad atsakovas gali slėpti vaikÄ užsienyje nuo ieÅ¡kovės, kadangi atsakovas niekada neprieÅ¡taravo, kad ieÅ¡kovė aktyviai dalyvautų vaiko gyvenime, kadangi vaikui reikia ir tėvo, ir mamos. Atsakovas savo teiginius grindė teisės psichologijos specialisto A. S. 2021 m. balandžio 9 d. iÅ¡vada ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. raÅ¡tu.

8. IeÅ¡kovė atsiliepime į praÅ¡ymÄ prašė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Savo pozicijÄ grindė toliais argumentais ir aplinkybėmis: atsakovo praÅ¡ymas padidinti bendravimo tvarkÄ , nustačius, kad tėvas be pertraukos su vaiku bendrautų 2 savaites iÅ¡ eilės su teise iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ VokietijÄ , vertinamas kaip atsakovo eilinis strateginis žingsnis; praÅ¡ymas faktiÅ¡kai atitinka atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus; ieÅ¡kovė su vaiku gyveno sesers Å¡eimos namuose, nes atsakovas agresyviai elgėsi, kėlė konfliktus, sekė ieÅ¡kovę; nuo 2020 m. gruodžio 17 d. ieÅ¡kovė su vaiku apsigyveno tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini); 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovas su vaiku bendrauja 7 dienas nepertraukiamai negali bÅ«ti laikoma minimalia; atsakovas ne kartÄ ieÅ¡kovei ir vaiko teisių skyriui buvo pareiÅ¡kęs, kad vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti Vokietijoje ir su juo, kad vaikas gyvens Vokietijoje; atsakovas kelia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris jau iÅ¡nagrinėtas ir visas faktines aplinkybes, reikalingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas jau iÅ¡analizavo; atsakovas akcentuoja baudžiamųjų bylų nutraukimÄ , nuslepiant, kad yra traukiamas administracinėn atsakomybėn; nors atsakovas su vaiku lankėsi pas odontologÄ , tačiau vaikui pagalbos nesuteikė, ieÅ¡kovės rÅ«pesčiu vaikui taikant bendrÄ nejautrÄ buvo iÅ¡gydyti 9 dantukai, atsakovas ir toliau leidžia vaikui piktnaudžiauti saldumynais, ledais; tai, kad vaikas noriai eina pas tėvÄ ir noriai grįžta pas motinÄ yra susiję su ieÅ¡kovės pastangomis, kuriomis ji paruoÅ¡ia vaikÄ , aiÅ¡kina jam, kad vaikas iÅ¡vyks pas tėvÄ , tačiau po 7 dienų sugrįš pas motinÄ ; ieÅ¡kovė įsitikinusi, kad 7 dienų laikotarpis be motinos yra vaikui sudėtingas ir sunkus, po dviejų-trijų dienų vaikas norėtų grįžti pas motinÄ ; pirmomis dienomis grįžęs iÅ¡ tėvo, vaikas ypač reikalauja iÅ¡ motinos artumo, dėmesio ir dalyvavimo visuose žaidimuose.

9. Dėl bendravimo su vaiku elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės; tvarka buvo efektyvi ir pasiteisino; iÅ¡siilgęs motinos vaikas labai noriai kalbėjo su motina per Skype, rodė savo žaisliukus, pasakojo apie filmukus; kiekvienam susitikimui ieÅ¡kovė buvo pasirengusi, rodė knygas, žaisliukus, planavo bendrÄ veiklÄ ; kai atsakovas pamatė, kad ieÅ¡kovei su vaiku bendrauti nuotoliniu bÅ«du sekasi per gerai, jis pradėjo trukdyti bendravimui, užsidėdavo ekrano užsklandÄ ir pan.; kelių Skype pokalbių iÅ¡ eilės metu atsakovas rÅ«kė, į ieÅ¡kovės pastabas nerÅ«kyti prie vaiko nereagavo, ieÅ¡kovė kreipėsi į atvejo vadybininkę su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti atsakovui, kodėl negalima rÅ«kyti vaiko akivaizdoje; iÅ¡ videoįrašų matyti, kad vaikas bando sudominti tėvÄ , rodo jam žaisliukus, įjunginėja melodijas, pasakoja kažkÄ , o atsakovas bendravo minimaliai; atsakovas prieÅ¡tarauja pats sau nurodydamas, kad nori daugiau bendrauti su vaiku rusų kalba ir tuo pačiu metu praÅ¡o apriboti bendravimÄ su vaiku ryÅ¡io priemonėmis; ieÅ¡kovei toks praÅ¡ymas netinka, nes ji pageidauja pamatyti vaikÄ kuo dažniau; specialisto A.

S. pasisakymai dėl Skype pokalbių vertintini kritiÅ¡kai. Kai vaikas mato, kad tėvas nereaguoja ir neturi su juo kontakto, tiesiog pats atsisveikinęs iÅ¡jungia telefonÄ ; vaikas ne kartÄ namuose skundėsi, kad bÅ«damas pas tėvÄ norėjo skambinti mamai, tačiau tėvas jam neleisdavo ir jis dėl to liÅ«dėjo.

10. Atsakovas praÅ¡ymÄ taikyti bendravimo su vaiku 50/50 laiko modelį reiÅ¡kia esant sustabdytai civilinei bylai ir paskirtai teismo ekspertizei. Å iai dienai laikinas bendravimas yra užtikrintas ir nei faktinio, nei juridinio pagrindo keisti taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones nėra, jokių naujų faktinių aplinkybių neatsirado. Trejų metų vaiko atskyrimas nuo mamos vienai savaitei sukelia jam įtampos ir iÅ¡gyvenimų, tačiau pats vaikas supranta, kad jam reikia pabÅ«ti su tėvu. Atsakovas pats nėra pasirengęs bÅ«ti su vaiku dvi savaites iÅ¡ eilės, vaikas, grįžęs iÅ¡ tėvo, dažnai emocionaliai ir su aÅ¡aromis akyse pasakoja, kad tėvas su juo nežaidžia, tačiau leidžia žiÅ«rėti daug filmukų. Tėvas paperka vaikÄ saldumynais ir ledais.

11. Atsakovas 2020 m. rudenį laikė vaikÄ , neleisdamas motinai pasimatyti su juo, daugiau kaip du mėnesius ir iki Å¡iol nepripažįsta savo neteisėtų veiksmų. Atsakovas sutiko perduoti vaikÄ ne dėl to, kad teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo įpareigotas, o dėl to, kad buvo kviečiamas į apklausÄ Ä¯ Vilniaus m. 6 PK ir buvo aiÅ¡ku, kad bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už teismo sprendimo nevykdymÄ . Nutrauktų ikiteisminių tyrimų nutarimai įrodo, kad atsakovas darė teisės pažeidimus.

12. A. S. 2021 m. balandžio 9 d. iÅ¡vada, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisinės reikÅ¡mės neturi, nes specialistas vertino tik atskirus įraÅ¡us, taip pat nevertino nedidelio vaiko amžiaus. IeÅ¡kovė mano, kad vaikas ir toliau turėtų bÅ«ti perduodamas per tarpininkus.

13. Dėl draudimo iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos ieÅ¡kovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis peržiÅ«rėta apeliacine tvarka ir 2021 m. sausio 14 d. palikta galioti. Atsakovas Å¡ios nutarties dalies dėl draudimo iÅ¡vežti vaikÄ neskundė. Atsakovas nepateikė teismui jokių argumentų, dėl ko bÅ«tent jam su vaiku bÅ«tina iÅ¡vykti į VokietijÄ . Atsakovas ne kartÄ teigė, kad jam puikiai sekasi dirbti nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ Lietuvos. Atsakovas registruotos gyvenamosios vietos Berlyne neturi.

14. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. iÅ¡vadoje Nr. 1SD-4680-(8.1.27) nurodyta, kad, tarnybos vertinimu, atsakovo praÅ¡ymas nėra pakankamai pagrįstas ir / ar bÅ«tinas vaiko interesais. Pastebėta, kad praÅ¡oma pakeisti bendravimo tvarka galioja dar pakankamai neilgÄ laikÄ , jos pagalba Å¡iek tiek stabilizavosi itin konfliktiÅ¡ka situacija, deja, nepagerėjo vis dar ypatingai prieÅ¡iÅ¡ki ir įtempti tėvų tarpusavio santykiai, vaikas pamažu su tvarka apsiprato, be to, Å¡i tvarka yra laikina, todėl tikėtina, jog, baigus nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, mažamečio K.

Å . bendravimo su tėčiu tvarka vėl keisis. Tarnybos nuomone, galiojanti bendravimo tvarka užtikrina pastovų, reguliarų, tiesioginį ir betarpiÅ¡kÄ tėvo bendravimÄ su vaiku, suteikia vaikui taip reikalingÄ aiÅ¡kumÄ ir pastovumÄ , todėl laikinosios bendravimo tvarkos keitimas reikÅ¡tų, kad mažametis berniukas bÅ«tų priverstas iÅ¡ naujo pratintis prie pasikeitusių aplinkybių, o tai Å¡ioje proceso stadijoje nėra bÅ«tina. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

16. Pirmosios instancijos teismas sutiko su iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos argumentais, kad laikina bendravimo tvarka galioja dar pakankamai neilgÄ laikÄ , vaikas pamažu su ja apsiprato, tikėtina, jog, baigus nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, vaiko bendravimo su tėčiu tvarka vėl keisis, esama tvarka užtikrina pastovų, reguliarų, tiesioginį ir betarpiÅ¡kÄ tėvo bendravimÄ su vaiku, suteikia vaikui reikalingÄ aiÅ¡kumÄ ir pastovumÄ , todėl laikinosios bendravimo tvarkos keitimas reikÅ¡tų, kad mažametis berniukas bÅ«tų priverstas iÅ¡ naujo pratintis prie pasikeitusių aplinkybių, o tai Å¡ioje proceso stadijoje nėra bÅ«tina.

17. PraÅ¡omo 50:50 proc. laiko modelio nustatymas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimÄ , t. y., jei teismas Å¡ioje stadijoje tenkintų atsakovo praÅ¡ymÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinis bÅ«tų tenkintas neiÅ¡tyrus visų bylos aplinkybių, neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės. Be to, Å¡ioje byloje 2021 m. sausio 26 d. nutartimi yra paskirta ekspertizė ir ekspertų atsakymai į klausimus leis teismui spręsti dėl geriausių konkretaus vaiko interesų. Sustabdytos bylos stadijoje, kuomet nėra gauti ekspertizės rezultatai, laikinos bendravimo tvarkos keitimas bÅ«tų skubotas ir nepagrįstas.

18. Dėl atsakovo argumento, kad bendraujant tik kas trečiÄ savaitę vaikas netobulėja kalbėdamas rusų kalba, kas atsakovo nuomone gali reikÅ¡ti, kad silpnėja lenkiÅ¡kai kalbančio vaiko ryÅ¡ys su rusakalbiu tėvu, teismas pastebėjo, kad atsakovas turi galimybę mokytis lenkų kalbos ir taip geriau susikalbėti su vaiku.

19. Dėl atsakovo pastebėjimo, kad mažamečiam sūnui yra sunku ilgai išlaikyti dėmesį bendraujant nuotoliniu vaizdo būdu ir todėl turi būti nutartimi keičiamos nuostatos dėl bendravimo nuotoliniu būdu tvarkos, teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties 4.2 punktas, skirtas bendravimui nuotoliniu būdu, yra formuluojamas ne imperatyviai, o dispozityviai, taigi, atsakovas turi visas galimybes spręsti, kiek bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu.

20. Teismo vertinimu, praÅ¡ymas leisti atsakovui su vaiku iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos netenkintinas, nes atsakovas pakankamai nepagrindė, kodėl vaikui yra bÅ«tina keliauti į kitas valstybes, kuomet Europoje iÅ¡lieka didelės sergamumo COVID-19 apimtys ir dėl to gali susiklostyti situacija, kad vaikas nebus laiku parvežtas į LietuvÄ . Laikė, kad situacija po 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties priėmimo nėra iÅ¡ esmės pasikeitusi. II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 21. Atsakovas O. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – patenkinti atsakovo 2021 m. balandžio 20 d. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus. Atsakovas nurodo, kad jis neginčija teismo nutarties dalies dėl leidimo iÅ¡vykti į užsienį ir dėl bendravimo su vaiku, naudojant elektroninio ryÅ¡io priemones.

22. Apeliantas nurodo, kad jis prašė teismo nustatyti tokiÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo dienos, pagal kuriÄ tėvas su vaiku bendrauja kas antrÄ savaitę nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iÅ¡ eilės einančios darbo dienos). Atsakovas įvertino vaiko amžių ir laikė, kad vaikas turi su tėvu bendrauti vienÄ savaitę, po to su motina turi bendrauti vienÄ savaitę. Dviejų savaičių vaiko ir tėvo bendravimo laikotarpis buvo nurodytas atsižvelgiant į bendrÄ per mėnesį vaiko bendravimo su tėvu ir motina laikÄ . Atsakovas pažymi, kad jis neprašė teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ , kai vaikas mėnesio bėgyje su tėvu be pertraukos bendrauja dvi savaites ir dvi savaites su motina.

23. Teismas skundžiama nutartimi taip pat nepagrįstai konstatavo, kad patenkinus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, bÅ«tų patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas nepraÅ¡o nustatyti nurodytos bendravimo tvarkos.

24. Atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė K. S. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsakovas nenurodo, kokiu pagrindu faktiÅ¡kai jis kreipėsi su praÅ¡ymu pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas nepateikė jokių argumentų nei praÅ¡yme, nei atskirajame skunde. Atsakovas nepaaiÅ¡kino teismui, kokios faktinės aplinkybės pasikeitė iÅ¡ esmės, remiantis kuriomis bÅ«tina keisti laikinÄ sias apsaugos priemones.

25. Atskirasis skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, neargumentuotas, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina tėvo teisę bendrauti su vaiku 7 dienas iÅ¡ eilės ir pilnai atitinka tėvo teisę ir interesus. Ar atitinka tokia tvarka vaiko interesus, bus galima pasisakyti vėliau. IeÅ¡kovės nuomone, aktuali bendravimo tvarka yra vaikui sunki, nes vaikas pasiilgsta motinos, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo konfliktiÅ¡kÄ elgesį, piktnaudžiavimÄ tėvo teisėmis, atvejį, kai vaikas buvo atskirtas nuo motinos virÅ¡ dviejų mėnesių, su esama bendravimo tvarka ieÅ¡kovė sutiko tikslu iÅ¡vengti priverstinių vaiko paėmimų iÅ¡ atsakovo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

27. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

28. Atsakovas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus - foto nuotraukas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-192-873/2021, kt. ir praÅ¡o juos prijungti prie bylos medžiagos.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo teikiami nauji įrodymai iš esmės yra susiję ne su byloje sprendžiamu konkrečiu laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimu, o su civilinėje byloje nagrinėjamu šalių ginču, su jais objektyviai neturėjo galimybės susipažinti ieškovė, nes jie pateikti prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį, naujus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 ir 338 straipsniai).

30. Å iuo atveju apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas dalyje, kurioje nepakeista teismo nutartimi nustatyta laikina tėvo (atsakovo) ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka. Atsakovas neskundžia teismo nutarties dalies dėl leidimo iÅ¡vykti į užsienį ir dėl bendravimo su vaiku, naudojant elektroninio ryÅ¡io priemones, nepakeitimo, todėl Å¡ioje dalyje teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nekonstatuoja (CPK 329 straipsnis).

31. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020 nustatė nepilnamečio vaiko K. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove K. S. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ ir nustatė konkrečiÄ tėvo ir mažamečio sÅ«naus bendravimo tvarkÄ . Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeitė ir nustatė kiek kitokiÄ tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ . Å iuo metu nurodyti klausimai nagrinėjami iÅ¡ naujo, nes ieÅ¡kovė kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnamečiui vaikui ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir susijusių klausimų.

32. Naujai užvestoje civilinėje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatytas draudimas atsakovui O. Å . iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ K. Å . iÅ¡ Lietuvos Respublikos (2020 m. lapkričio 5 d. nutartis); taikoma laikina atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka, pagal kuriÄ :

a) tėvas su vaiku bendrauja kas trečiÄ savaitę nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iÅ¡ eilės einančios darbo dienos), vaikÄ paimant ir perduodant tarp 10:30 val. ir 11:30 val. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, tarpininkaujant skyriaus darbuotojui;

b) tėvas ir vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvienÄ antradienį, ketvirtadienį, Å¡eÅ¡tadienį, 18:00 – 19:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iÅ¡ tėvų (2020 m. gruodžio 8 d. nutartis). Taigi, pagal Å¡iÄ teismo nustatytÄ laikino bendravimo tvarkÄ Å¡iuo metu vyksta Å¡alių ir nepilnamečio sÅ«naus bendravimas. Byloje nėra duomenų, kad Å¡ios tvarkos nebÅ«tų laikomasi.

33. Pirmosios instancijos teismui sustabdžius nagrinėjamÄ civilinę bylÄ dėl paskirtos ekspertizės, atsakovas teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame prašė pakeisti jo ir nepilnamečio sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , t. y. pailginti sÅ«naus ir tėvo bendravimo laikÄ principu „50x50“, t. y. ir tėvui, ir motinai bendraujant kas antrÄ savaitę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ atmetė, su kuo nesutinka atsakovas, pateikdamas atskirÄ jį skundÄ , kuriame iÅ¡ esmės iÅ¡dėsto tuos pačius argumentus ir motyvus, kaip ir praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas Å¡eimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡eimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos sureguliavimÄ . CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

36. Nors tiesiogiai CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

37. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikinÄ vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarkÄ .

38. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , įskaitant ir laikinos bendravimo tvarkos pakeitimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1775-855/2020; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1735-565/2020).

39. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir nepilnamečio Å¡alių vaiko laikina bendravimo tvarka yra nustatyta teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos tėvai nesilaiko ar, kad Å¡i tvarka iÅ¡imtinai pažeistų vaiko ar vieno iÅ¡ tėvų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl prastėjančių vaiko rusų kalbos įgÅ«džių nesudaro pakankamo pagrindo keisti teismo jau pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti naujÄ laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kadangi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakankamai užtikrina, kad bÅ«tų laikinai sureguliuota ginčo situacija.

41. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, o laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikÅ¡mė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis paÅ¡alinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimÄ . Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju (Å¡ioje byloje) taikymo, vertinamas ne ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečio vaiko interesams. Å eimos bylose bei apskritai Å¡eimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiÅ¡kai ir emociÅ¡kai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinÄ sias apsaugos priemones.

42. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, dėl bendravimo su vaiku tvarkos Å¡alys nesutaria, Å¡iuose santykiuose jiems nuolat tarpininkauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri nurodė, kad praÅ¡oma pakeisti bendravimo tvarka galioja dar pakankamai neilgÄ laikÄ , jos pagalba Å¡iek tiek stabilizavosi itin konfliktiÅ¡ka situacija, vaikas pamažu su ja apsiprato. Taigi, byloje nesant prieÅ¡ingų duomenų, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad galiojanti bendravimo tvarka užtikrina pastovų, reguliarų, tiesioginį ir betarpiÅ¡kÄ tėvo bendravimÄ su vaiku, suteikia vaikui taip reikalingÄ aiÅ¡kumÄ ir pastovumÄ . Kokių nors esminių aplinkybių, dėl ko Å¡iÄ nusistovėjusiÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ reikėtų keisti, apeliantas nenurodo.

43. Atsakovo argumentai, kad dėl atsakovo ir sÅ«naus bendravimo trÅ«kumo, galimai prastėja nepilnamečio vaiko rusų kalbos žinios, tokia reikÅ¡minga aplinkybe nepripažintini, nes atsakovas turi teisę su vaiku rusų kalba bendrauti ir informacinių technologijų pagalba. Be to, nors fiziniai tėvo ir nepilnamečio sÅ«naus susitikimai nuo 2020 m. gruodžio 8 d. vyksta rečiau, tačiau jie yra ilgesni ir bendrai sudėjus tėvas ir mažametis vaikas mėnesio eigoje bendrauja ilgiau nei prieÅ¡ tai nustatytoje bendravimo tvarkoje, kÄ pripažįsta ir pats atsakovas. Tuo tarpu laikinosios bendravimo tvarkos keitimas reikÅ¡tų, kad mažametis berniukas bÅ«tų priverstas iÅ¡ naujo pratintis prie pasikeitusių aplinkybių, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje proceso stadijoje nėra bÅ«tina.

44. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodo, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka kenkia Å¡alių nepilnamečio vaiko interesams ar vienai iÅ¡ Å¡alių, taip pat, kad nuo 2020 m. gruodžio 8 d. bÅ«tų reikÅ¡mingai pasikeitę faktinės aplinkybės, dėl ko tÄ tvarkÄ reikėtų keisti, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teisę augti psichologiÅ¡kai ir emociÅ¡kai stabilioje aplinkoje, nėra tikslinga keisti teismo nustatytÄ ir faktiÅ¡kai nusistovėjusį Å¡alių ir mažamečio vaiko laikino bendravimo modelį. Tuo tarpu galutinis klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tarp Å¡alių bus iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, priimant sprendimÄ .

45. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

46. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeidžia vaiko ir vaiko tėvų interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje proceso stadijoje pagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Atsisakyti priimti atsakovo O. Å . tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė