2024-02-14 Nr. AB-3071-3-61-3-08461-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-76-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08461-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. R., V. R., I. R., Z. R., A. R., A. J., D. B., D. B., L. B., A. Ž., L. Ž., E. K., N. T., S. B., L. B., E. E. Š., Z. G., D. E. G., D. G., D. M., S. M., M. M., L. S., S. T., D. V., E. L., E. N., V. N., P. N., A. V., viešosios įstaigos „Mažas Draugas“ ir viešosios įstaigos „Viešojo intereso gynimo fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. R., V. R., I. R., Z. R., A. R., A. J., D. B., D. B., L. B., A. Ž., L. Ž., E. K., N. T., S. B., L. B., E. E. Š., Z. G., D. E. G., D. G., D. M., S. M., M. M., L. S., S. T., D. V., E. L., E. N., V. N., P. N., A. V., viešosios įstaigos „Mažas Draugas“ ir viešosios įstaigos „Viešojo intereso gynimo fondas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, akcinė bendrovė „LTG Infra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“) dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai T. R., V. R., I. R., Z. R., A. R., I. Č., A. J., D. B., D. B., L. B., A. Ž., E. K., N. T., S. B., L. B., M. B., E. Š., V. Č., O. S., Z. G., E. G., P. G. ir VšĮ „Mažas Draugas” 2023 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą elektroniniu paštu su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 2ZP-874 „Dėl neteisėtų veiksmų, projekto vystytojų veiksmų ir neveikimo, kai yra poreikis ginti pažeistą visuomenės interesą“; 2) įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti suinteresuotos visuomenės 2023 m. rugpjūčio 17 d. skundą dėl neteisėtų projekto vystytojų veiksmų ir neveikimo ir priimti administracinį sprendimą. Pareiškėjai taip pat prašė jų skundą nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles.

Paduotas grupės skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) grupės skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2023 m. spalio 24 d. pašalinti šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus grupės skundo trūkumus, t. y. siekiant nustatyti grupės asmenų materialinį suinteresuotumą ginčijant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. rugsėjo 15 d. raštą, patikslinti grupės skundo pagrindą, t. y. nurodyti konkrečias faktines aplinkybes ir pateikti įrodymus dėl ginčijamu raštu galimai pažeistų grupės narių teisių ar teisėtų interesų; pateikti įrodymus dėl 134 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Teisme 2023 m. spalio 13 d. buvo gautas patikslintas grupės skundas, kuriame reiškiami šie reikalavimai: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 2ZP-874 „Dėl neteisėtų veiksmų, projekto vystytojų veiksmų ir neveikimo, kai yra poreikis ginti pažeistą visuomenės interesą“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 2ZP-940 „Dėl pateikto pasiūlymo projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projektui“; 3) įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti suinteresuotos visuomenės 2023 m. rugpjūčio 17 d. skundą dėl neteisėtų projekto vystytojų veiksmų ir neveikimo ir priimti administracinį sprendimą; 4) įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti suinteresuotos visuomenės 2023 m. rugpjūčio 28 d. pasiūlymą projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projektui ir priimti administracinį sprendimą.

Patikslintas skundas taip pat atitiko ne visus ABTĮ grupės skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2023 m. lapkričio 3 d. pašalinti grupės skundo trūkumus: siekiant nustatyti grupės asmenų materialinį suinteresuotumą ginčijant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 2ZP-940, patikslinti grupės skundo pagrindą, t. y. nurodyti konkrečias faktines aplinkybes ir pateikti įrodymus dėl ginčijamu raštu galimai pažeistų grupės narių teisių ar teisėtų interesų; pateikti 2023 m. rugpjūčio 28 d. pasiūlymą dėl projekto „Rail Baltica” geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano; trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bylos procese skunde nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, akcinę bendrovę „LTG Infra“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Kelprojektas“; pateikti įrodymus dėl likusios 134 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Pareiškėjų atstovo prašymu, 2023 m. spalio 17 d. nutartimi nustatytas terminas grupės skundų trūkumams pašalinti teisėjos 2023 m. lapkričio 3 d. rezoliucija pratęstas iki 2023 m. lapkričio 13 d.

Teisme 2023 m. lapkričio 14 d. gautas pareiškėjų T. R., V. R., I. R., Z. R., A. R., I. Č., A. J., D. B., D. B., L. B., A. Ž., L. Ž., E. K., N. T., S. B., L. B., M. B., E. E. Š., Z. G., D. E. G., D. G., D. M., S. M., M. M., L. S., S. T., D. V., E. L., E. N., V. N., P. N., A. V., viešosios įstaigos „Mažas Draugas” ir viešosios įstaigos „Viešojo intereso gynimo fondas“ (toliau – ir pareiškėjai) grupės skundas, kuriuo prašoma:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 2ZP-874 „Dėl neteisėtų veiksmų, projekto vystytojų veiksmų ir neveikimo, kai yra poreikis ginti pažeistą visuomenės interesą”;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 2ZP-940 „Dėl pateikto pasiūlymo projekto „Rail Baltica” geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projektui”;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 2-3827 „Dėl projekto „Rail Baltica” geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai”, kuriuo pritarta projekto „Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai Nr. 1;

4) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 3-428 „Dėl projekto „Rail Baltica” geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos”, kuriuo nuspręsta pritarti projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitai; 5) įpareigoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją pakartotinai išnagrinėti suinteresuotos visuomenės 2023 m. rugpjūčio 17 d. skundą dėl neteisėtų projekto vystytojų veiksmų ir neveikimo ir priimti administracinį sprendimą; 6) įpareigoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją pakartotinai išnagrinėti 2023 m. rugpjūčio 28 d. pasiūlymą projekto „Rail Baltica” geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projektui ir priimti administracinį sprendimą.

Pareiškėjų grupė prašė nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles.

Skundas, gautas 2023 m. lapkričio 14 d. taip pat turėjo trūkumų, todėl teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2023 m. gruodžio 1 d. pašalinti šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus grupės skundo trūkumus, t. y. patikslinti grupės skundo pagrindą, nurodant kokių tikslų siekia prie grupės skundo prisijungęs Viešojo intereso gynimo fondas, koks jo teisinis suinteresuotumas ginčo išsprendimu, taip pat nurodant konkrečias faktines aplinkybes ir pateikiant įrodymus dėl ginčijamų raštų, sprendimų galimai pažeistų grupės narių teisių ar teisėtų interesų.

Šalindami grupės skundo trūkumus, nurodytus 2023 m. lapkričio 20 d. nutartyje, pareiškėjų grupė 2023 m. gruodžio 1 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė teismui grupės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys: Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, akcinė bendrovė „LTG Infra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“), kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. spalio 16 d. Nr. 2-3827 sprendimą „Dėl projekto „Rail Baltica” geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai”, kuriuo pritarta projekto „Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai Nr. 1; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2023 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 3-428 „Dėl projekto „Rail Baltica” geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos” (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nuspręsta pritarti projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitai; 3) nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimus pateikė 32 fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie raštu pareiškė savo valią būti grupės nariais, remiantis Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) nuostatomis.

Teismas apžvelgęs Orhuso konvencijos 2 straipsnio 4 ir 5 dalis, AAĮ 7 straipsnio 2 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bei ABTĮ 3, 5 ir 55 straipsnių, 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatė, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos aktų, kuriais pritarta projekto „Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (toliau – ir Projektas) rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai Nr. 1 (toliau – ir Alternatyva Nr. 1). Pareiškėjai skunde teigė, kad grupės nariai – fiziniai asmenys gyvena artimoje aplinkoje, kurios atžvilgiu įgyvendinamas Projektas. Be to, kiekvienas iš šių asmenų yra įvairaus nekilnojamojo turto savininkas arba artimas savininko šeimos narys, dėl ko potencialiai gali patirti materialines Projekto įgyvendinimo pasekmes. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad negali tiksliai konkretizuoti nuosavybės objektų skaičiaus ir jų vietų, kadangi Projekto sprendiniai iki šiol nėra tiksliai detalizuoti, o planuojamų paimti visuomenės reikmėms objektų sąrašas pareiškėjams nėra prieinamas. Taip pat pareiškėjai teigė, kad pagal Specialaus poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) ataskaitos, kuri patvirtinta ginčijamu Įsakymu, duomenis, įgyvendinant Alternatyvą Nr. 1 geležinkelio keliui nutiesti visuomenės poreikiams turės būti paimama žemė, kertamas miškas, griaunami pastatai (SPAV ataskaitos 251 psl. palyginamoji lentelė). Todėl kiekvieno pareiškėjo nekilnojamasis turtas potencialiai gali būti paimtas visuomenės reikmėms arba jo savybėms (kainai, teritorijų planavimo ar statybos galimybėms) bus daromas vienoks ar kitoks poveikis dėl Projekto įgyvendinimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, paduodami teismui skundą, motyvavo savo teisinį suinteresuotumą Orhuso konvencija, t. y. savo kreipimąsi grindė kaip „suinteresuota visuomenė“, kaip tai yra suprantama pagal šią konvenciją ir pagal nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta iš esmės analogiška sąvoka. Tačiau iš skundo turinio teismas nustatė, kad grupės nariai, kreipdamiesi į teismą, iš esmės siekė apginti savo turtinius interesus ir nenurodė jokių galimų pažeidimų, susijusių su visuomenės interesu aplinkosaugos srityje. Teismo vertinimu, skundo, gauto 2023 m. gruodžio 4 d., turinys yra abstraktaus pobūdžio, cituojamos SPAV ataskaitos atitinkami punktai, nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių ir nepateikiant įrodymų dėl ginčijamais aktais galimai pažeistų grupės narių teisių ar teisėtų interesų. Be to, kaip buvo matyti iš skundo turinio, VšĮ „Viešojo intereso gynimo fondas“ savo materialinį suinteresuotumą procesu grindžia vien tik įstatuose nustatytais Fondo tikslais ir uždaviniais. Teismas neginčijo VšĮ „Viešojo intereso gynimo fondas“ teisės ginti viešąjį interesą, tačiau šiuo atveju skunde nebuvo nurodytos jokios faktinės aplinkybės, kad būtent šiame skunde apibrėžta suinteresuota visuomenė kreipėsi į fondą dėl jos interesų gynimo.

Teismas įvertino, kad grupės skunde neatskleista ginčo esmė, pareiškėjai nepagrindė savo materialinio suinteresuotumo. Pareiškėjai prie skundų nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių, jog grupės skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus ir, kad grupės skunde keliamus reikalavimus būtų tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Dėl šių priežasčių teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu. Atsisakęs priimti skundą teismas grupės atstovui S. D. grąžintino už pareiškėjus sumokėtą 10 Eur žyminio mokesčio, o pareiškėjui VšĮ „Viešojo intereso gynimo fondas“ 134 Eur žyminio mokesčio (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą priimti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai buvo orientuoti į raštų apskundimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus trūkumus, kurių patikslintame skunde nebeliko. Todėl laikytina, kad teismas nenustatė tokių trūkumų, kurie skundžiamoje nutartyje tapo atsisakymo priimti grupės skundą pagrindu (ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalis bei 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktai). Be to, skundo priėmimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo vertinti, ar pateiktais įrodymais pareiškėjai pilnai pagrindžia skundo reikalavimus, kadangi įrodymų trūkumas ar priešingi įrodymai, pagrindžiantys skundo nepagrįstumą, yra pagrindas skundą atmesti, bet ne atsisakyti jį nagrinėti. Pareiškėjai tvirtina, kad su skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog grupės skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis – nekilnojamojo turto registro duomenis apie pareiškėjų turimą nekilnojamąjį turtą Panevėžio mieste bei SPAV ataskaitą, kuri patvirtina, jog Projektas yra susijęs su aplinka, todėl teismo motyvas dėl įrodymų nepateikimo yra nepagrįstas bylos duomenimis. Tuo tarpu teismo motyvai, vertinant SPAV cituojamus duomenis abstrakčiais ar nurodant, kad cituojami SPAV ataskaitos atitinkami punktai, nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių ir nepateikiant įrodymų dėl ginčijamais aktais galimai pažeistų grupės narių teisių ar teisėtų interesų yra vertinamieji, todėl galėtų būti pripažinti aktualiais tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ištyrus surinktų įrodymų visumą, priimant galutinį teismo procesinį sprendimą.

Pareiškėjai tvirtina, kad šioje byloje yra keliamas išskirtinai Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimo aspektas, kai yra galimos alternatyvos, ir savo teises grupė siekia apginti tiesiogiai remdamasi Konstitucijos 6 straipsnyje nustatyta aukštesnės galios teisės norma, skelbiančia, jog Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas ir, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Be to, nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad pats grupės ieškinio ar grupės skundo procesinis institutas sąlygoja tam tikro poreikio ar ginamo teisinio gėrio grupinį reikšmingumą, dėl ko šis poreikis ar teisinis gėris tampa viešuoju interesu (kitaip asmenys nesijungtų į grupę ir neprisiimtų bylinėjimosi naštos bei bylinėjimosi išlaidų rizikos). Taigi nagrinėjamu atveju (kaip tai numatyta ABTĮ 1262 straipsnio 1 dalyje) egzistuoja būtina sąlyga, lemianti galimybę pradėti procesą (conditio sine qua non), skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Pareiškėjai akcentuoja, kad pareiškėjas VšĮ „Viešojo intereso gynimo fondas“ yra tinkamas subjektas pareiškiant skundą, kuriuo ginčijami su aplinka susiję administraciniai sprendimai, taip pat tinkamas subjektas siekiant apginti viešąjį interesą. Tuo tarpu visus kitus pareiškėjus su pareiškėju VšĮ „Viešojo intereso gynimo fondas“ sieja tapatus teisinis interesas į sveiką ir švarią aplinką. VšĮ „Viešojo intereso gynimo fondas“ turi savarankišką subjektiškumą ir šiai jo teisei realizuoti nėra reikalinga jokia išorinė (pavyzdžiui, kitų pareiškėjų) valia, tokia kaip suinteresuotos visuomenės kreipimasis į fondą dėl jos interesų gynimo (kuo skundžiamą nutartį grindė teismas paneigdamas VšĮ „Viešojo intereso gynimo fondas“ reikalavimo teisę). Aktualu ir tai, kad teismas nėra konstatavęs jokių netapačių interesų, kurie būtų tapę pagrindu konstatuoti, kad grupės skundas neatitinka ABTĮ 1262 straipsnio 1 punkte nustatytai teisės normai.

Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai atsisakant priimti pareiškėjų grupės skundą iš esmės prieštarauja pačiai grupės skundo (kaip grupės ieškinio analogo administracinėje teisenoje) koncepcijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 885 „Dėl grupės ieškinio koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas). Šiuo Nutarimu patvirtinta „Grupės ieškinio koncepcija“. Aiškinant grupės skundą reglamentuojančias teisės normas minėtas teisės šaltinis sudaro realią galimybę taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą. Pareiškėjų teigimu, remiantis koncepcija buvo parengtos tiek grupės ieškinį, tiek grupės skundą reglamentuojančios teisės normos, į abi teisenas įtraukiant šį Lietuvos teisės sistemai iki tol naują teisės institutą, kaip tam tikrą grupinių interesų teisių gynimo būdą. Taigi, remiantis koncepcijos nuostatomis, pareiškėjų nuomone, galima pagrįstai teigti, jog pagal Lietuvos teisės doktriną pakankamai gausi (daugiau negu 20 veiksnių asmenų) asmenų grupė, kuriuos sieja tapatūs materialiniai teisiniai interesai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi, turi teisę, kad jų grupės skundas būtų priimtas ir išnagrinėtas pagal grupės skundo procedūrą teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju teismo motyvai dėl atsisakymo priimti ieškinį taip ir nėra aiškūs ir yra abstraktūs, kadangi trūkumai, kuriuos teismas nurodė 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi, buvo tinkamai pašalinti, o naujai pateiktas 2023 m. gruodžio 1 d. patikslintas grupės skundas yra tinkamas teisminiam nagrinėjimui procesinis dokumentas. Grupės skundo priėmimo problema išeina už nagrinėjamos bylos (jos priėmimo stadijoje) ribų, o teismo siekis bet kokia kaina atsisakyti priimti grupės skundą yra susijęs ne su grupės skundo trūkumais ar grupės skundo padavimo prielaidų ar sąlygų, nurodytų ABTĮ 126 straipsnio 3 punkte nebuvimu, bet, greičiau, su nesusiformavusia teismine praktika bei teoriniu teismo nepasirengimu priimti ir išnagrinėti grupės skundo bylą. Galimai būtent tai lėmė, kad teismo atsisakymo priimti skundą motyvai yra išdėstyti taip, kad net nėra aišku, ar yra ryšys tarp teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartyje nustatytų trūkumų, jų pašalinimo ir to teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo atsisakyta priimti grupės skundą ir bylą atsisakyta nagrinėti teismine tvarka. Kadangi teismo motyvų, kuriais atsisakoma priimti grupės skundą, turinys taip ir nėra visiškai aiškus, tai apsunkina atskirojo skundo motyvų išdėstymo galimybę.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas vengia priimti grupės skundą byloje dėl valstybei svarbaus projekto be jokių svarių argumentų bei motyvų, nors juo pareiškėjai siekia apginti savo konstitucinę teisę tiesiogiai remdamiesi Konstitucija. Tuo tarpu nepagrįstai ribojant grupės skundo priėmimą yra ribojama suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisė į teisingą procesą bei pažeidžiamos Orhuso konvencijoje įtvirtintos nuostatos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Taip pat grupės skundo priėmimo ribojimas daro beprasmiu patį grupės skundo teisinį institutą, o jo koncepciją – teorine ir neįgyvendinama.

Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjama grupės skundo (bei grupės ieškinio) priimtinumo problematika pripažintina sudėtinga, o šioje procedūroje sprendžiami teisės doktrininiai klausimai yra susiję su fundamentalių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių klausimais bei aktualios teismų praktikos suformavimu. Todėl atsižvelgiant į išdėstytus motyvus byloje, siūlo sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, siekiant suformuoti grupės skundų priimtinumo teisminę praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjų skundą atsisakė priimti, įvertinęs, kad grupės skunde neatskleista ginčo esmė, pareiškėjai nepagrindė savo materialinio suinteresuotumo, pareiškėjai prie skundų nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių, jog grupės skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus ir, kad grupės skunde keliamus reikalavimus būtų tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles. Dėl šių priežasčių teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Reikalavimai grupės skundui ir grupės skundo nagrinėjimo taisyklės nustatytos ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiajame 1 skirsnyje „Grupės skundas“. Grupės skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė (ABTĮ 1261 str. 1 d.). Grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje (ABTĮ 1261 str. 2 d.). ABTĮ 1263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. ABTĮ 1263 straipsnis nustato ir specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo formai ir turiniui.

ABTĮ 1262 straipsnyje „Grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos“ nustatyta, kad grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: 1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) keliamas bendras grupės narių reikalavimas; 3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; 4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus; 5) grupė turi grupės atstovą; 6) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu pareiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti teismui grupės skundą; 7) grupė turi grupės advokatą.

Teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti grupės skundą, jeigu nėra bent vienos iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose (ABTĮ 1265 str. 6 d.).

Taigi, nustačius, kad pateiktas grupės skundas neatitinka ABTĮ 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų grupės skundo padavimo teismui prielaidų ir sąlygų, yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti grupės skundą. Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo (asmenys) realizuoja laikydamiesi ABTĮ nustatytos tvarkos, tačiau paprastai nėra vertinamas skundo faktinis ir materialinis teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, visais atvejais turėjo pirmiausia įvertinti skundo atitikimą bendriems reikalavimams ir tik įvertinęs, skundo atitikimą bendriems reikalavimams, galėjo spręsti, ar asmenų kreipimasis į teismą atitinka specialius reikalavimus, nustatytus tam tikroms bylų kategorijoms, konkrečiu atveju grupės skundo padavimui. ABTĮ normos, įtvirtinančios grupės skundo padavimą, įtvirtina tik specialius reikalavimus – grupės skundo padavimo teismui prielaidas ir sąlygas, specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo formai ir turiniui, nustato nagrinėjimo ypatumus ir pan., tačiau šios normos nepaneigia būtinumo taikyti bendrąsias normas ir šių (specialių) normų įgyvendinimas nepagrindžia visų procesinių aspektų, kurias įtvirtina bendrosios proceso normos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino vieną iš esminių nagrinėjamam atvejui klausimą dėl pareiškėjų teisinio suinteresuotumo, būtent vertino, ar jo pagrindimas yra aiškus ir pakankamas, prieš tai suteikiant pareiškėjams galimybę papildomai pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą 2023 m. spalio 10 d., 2023 m. spalio 17 d. ir 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimis pašalinti grupės skundo trūkumus.

Įvertinusi pareiškėjų pateikto skundo ir vėliau patikslintų skundų turinį, teisėjų kolegija nustatė, kad grupės skundą teismui pateikė 32 fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, raštu pareiškė savo valią būti grupės nariais, remiantis Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais bei Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis.

1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Siekdamos sudaryti galimybes ginti šią teisę ir vykdyti nustatytas pareigas, Orhuso konvencijos šalys įsipareigojo užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (Orhuso konvencijos 1 str.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos aktus, kuriais pritarta projekto „Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai Nr. 1. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie siekia ginti pirmiausia savo teisę į nekilnojamąjį turtą, kuris valdomas nuosavybės ar kitokiu teisiniu pagrindu, o tada sieja šią teisę su teise gyventi palankioje aplinkoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant nustatyti tokį ryšį, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti aiškiai pagrįsta, koks yra materialinis suinteresuotumas, t. y. kaip galimai neigiamai yra ar būtų įtakojama teisė gyventi pareiškėjų sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Todėl šiuo atveju, nors yra tarp pareiškėjų panašios aplinkybės (turi nekilnojamojo turto), tačiau pagrindimas turi būti argumentuotas, kartu pateikiant įrodymus, patvirtinančius, jog grupės skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus ir, kad grupės skunde keliamus reikalavimus būtų tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles.

Orhuso konvencijos 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „visuomenė“ – tai vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacionalinius įstatymus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos arba grupės. Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Suinteresuota visuomenė“ – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.

Pareiškėjai skunde savo kreipimąsi grindė kaip „suinteresuota visuomenė“, tačiau, kaip pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai, grupės nariai, kreipdamiesi į teismą, siekdami apginti savo turtinius interesus, nenurodo jokių galimų pažeidimų, susijusių su visuomenės interesu aplinkosaugos srityje. Teisėjų kolegija, įvertinusi patikslinto skundo, gauto 2023 m. gruodžio 4 d., turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad jame neatskleista ginčo esmė, jis yra abstraktaus pobūdžio, cituojamos SPAV ataskaitos atitinkami punktai, nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių ir nepateikiant įrodymų dėl ginčijamais aktais galimai pažeistų grupės narių teisių ar teisėtų interesų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjų teikto skundo nebuvo pagrindo laikyti grupės skundu ABTĮ prasme, todėl teismas pagrįstai jį atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad nėra bent vienos iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų ABTĮ 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose (ABTĮ 1265 str. 6 d.).

Pareiškėjai atskirajame skunde siūlo sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, siekiant suformuoti grupės skundų priimtinumo teisminę praktiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų prašyme išdėstyti argumentai, įvertinus byloje nagrinėjamus klausimus, šiuo atveju nesudaro pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją (ABTĮ 42 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjams ribojama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą bendra tvarka, t. y. pareiškėjai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, gali paduoti teismui individualius skundus. Pirmosios instancijos teismui priėmus nagrinėti pareiškėjų individualius skundus, vienarūšės administracinės individualios bylos galėtų būti nagrinėjamos modelinio teismo proceso tvarka (ABTĮ antros dalies antrojo skyriaus ketvirtasis skirsnis „Modelinis teismo procesas“), tokiu būdu užtikrinant vienodą faktinių aplinkybių vertinimą vienarūšėse administracinėse bylose. Todėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jų teisę į gynybą, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai atskirajame skunde nurodė daugiau argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau šiuo atveju jie nelemia kitokio nustatytų aplinkybių teisinio įvertinimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų T. R., V. R., I. R., Z. R., A. R., A. J., D. B., D. B., L. B., A. Ž., L. Ž., E. K., N. T., S. B., L. B., E. E. Š., Z. G., D. E. G., D. G., D. M., S. M., M. M., L. S., S. T., D. V., E. L., E. N., V. N., P. N., A. V., viešosios įstaigos „Mažas Draugas“ ir viešosios įstaigos „Viešojo intereso gynimo fondas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė