2025-01-22 Nr. AB-1362-3-61-3-04593-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-40-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04593-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.13; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 2S-416-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. S.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA, Administracija) direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymais neteisėtai buvo sumažinti žemės sklypų sąrašai, iš kurių pretendentai (įskaitant ir pareiškėją), galėtų rinktis žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Minėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra apskųsti Regionų administracinio teismo administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos įsitikinimu, VMSA direktoriaus įsakymais, nustatant žymiai mažesnes teritorijas, iš kurių būtų galima rinktis ir formuoti grąžintinus žemės sklypus, jai buvo nepagrįstai apribotos pasirinkimo galimybės. Dėl šios priežasties, Sprendimas, kuriuo yra atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, neleidžiant pasirinkti iš platesnio sąrašo, negali būti laikomas teisėtu. Tokiais valstybės institucijų veiksmais pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir teisėti pareiškėjos lūkesčiai atkurti nuosavybę, pasirenkant iš platesnio žemės sklypų sąrašo ir teritorijų sąrašo, kurie Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymais buvo neteisėtai apriboti.

Atsakovas NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-14702-743/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04593-2024-2) (naujas bylos Nr. eI3-2673-743/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04593-2024-2) iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos bylos Nr. eA-1997-502/2024, teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) (naujas bylos Nr. eA-739-502/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašo panaikinti NŽT Sprendimą, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Pareiškėja skundą grindžia tuo, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus galbūt neteisėtai 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. priimtų įsakymų, kuriais buvo pakeisti (sutrumpinti) žemės sklypų ir teritorijų sąrašai, pareiškėja nepagrįstai neteko galimybės rinktis grąžintinus žemės sklypus iš platesnio sąrašo.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusiu sprendimu išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Šioje byloje teismas nusprendė, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, todėl jį panaikino. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla neišnagrinėta, teismo posėdis nepaskirtas, taigi nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo pagrindą ir dalyką nagrinėjamoje ir išnagrinėtoje Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nusprendė, jog šios bylos yra tarpusavyje susijusios, kadangi pareiškėjos skundas grindžiamas argumentu, jog VMSA direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai sumažinti žemės sklypų ir teritorijų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tuo apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu. Be to, vienas iš skunde minimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų – 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 30-2669/23, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024. Todėl konstatuotas 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 30-2669/23 neteisėtumas turi esminę reikšmę vertinant skundo pagrįstumą nagrinėjamoje byloje.

Teismas vertino, jog galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo sumažinti grąžintinos natūra žemės sąrašai, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant skundžiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje. Taigi, šiuo atveju nuo VMSA direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir žemės sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-14702-743/2024 yra ginčijamas NŽT 2024 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 2S-416-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. S.“, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, o ne VMSA priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su VMSA direktoriaus įsakymais, todėl teismas nutartimi netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, be kita ko, neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) miestą, yra užbaigtas. Taigi, teismas, priimdamas nutartį, netinkamai įvertino, kad nuo VMSA direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir žemės sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo tiesiogiai priklausys ir ginčijamo NŽT Sprendimo pagrįstumo vertinimas šioje byloje.

Atsakovas pažymi, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei kitais teisės aktais. NŽT, veikdama pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasi ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o nurodyti bei NŽT priimti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys. Svarbu pažymėti ir tai, kad nei vienoje administracinėje byloje nebuvo prašyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste. Be to, nei viename teisminiame procese, kuriame ginčijami VMSA įsakymai nebuvo pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl nei NŽT, nei VMSA neturėjo pagrindo nevykdyti joms įstatymais priskirtų funkcijų. NŽT akcentuoja, jog VMSA direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant užbaigtam žemės sklypų projektavimo procesui (duomenys neskelbtini) mieste, neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai. VMSA pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, nei reikalingas. Todėl pareiškėja ir kiti asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) mieste, turėjo visas galimybes rinktis iš didesnio žemės sklypų ar jų dalių skaičiaus, nei yra realus poreikis.

NŽT tvirtina, kad net ir panaikinus VMSA direktoriaus priimtus įsakymus, pastarasis negalėtų projektuoti naujų perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, o NŽT negalėtų jų įtraukti į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, (duomenys neskelbtini) mieste, nes VMSA ir taip pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų interesas gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis tris kartus didesnis, nei reikalingas, be to, NŽT yra patvirtinusi galutinį siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sąrašas ir šis sąrašas yra galiojantis. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog kitoje nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės įtakos teisingo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 skundžiamo VMSA direktoriaus įsakymo teisėtumas neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos sprendžiant dėl NŽT Sprendimo teisėtumo šioje administracinėje byloje. VMSA, įgyvendindama savo pareigas suprojektavo ir perdavė NŽT 550 žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro 195 ha. Perduotas žemės sklypų plotas beveik tris kartus viršija pretendentų poreikį atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą. VMSA pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį. Nei Atkūrimo įstatymas, nei jį lydintys bei įgyvendinantys teisės aktai nenumato pareigos savivaldybių administracijoms projektuoti sklypus konkrečiuose vietovėse ar suprojektuoti didelį skaičių sklypų, vienintelis kriterijus, siekiant atkurti pretendentams nuosavybės teises buvo, kad sklypų skaičius būtų toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. VMSA pareigą suprojektuoti tiek sklypų, kad jų užtektų kiekvienam eilėje laukiančiam asmeniui, įgyvendino.

Administracija teigia, kad net jeigu skundžiamas VMSA direktoriaus įsakymas būtų panaikintas, jame nurodytos teritorijos negalėtų būti siūlomos pretendentams nuosavybės teisėms atkurti, nes NŽT įsakymu jau yra patvirtinusi galutinį siūlytinų žemės sklypų sąrašą. Šis įsakymas nėra ginčijamas teismo tvarka, šiam sprendimui netaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl NŽT pagrįstai ir teisėtai kvietė pretendentus rinktis iš tris kartus pretendentų poreikį viršijančio žemės sklypų sąrašo. Akivaizdu, kad NŽT neturi poreikio gauti papildomai naujų žemės sklypų piliečiams neatlygintinai suteikti, nes jų savo žinioje turi tiek, kad galėtų įgyvendinti visų pretendentų, laukiančių eilėje, teisę gauti neatlygintinai žemės sklypą arba jo dalį. Be to, piliečiai naujus žemės sklypus gali rinktis tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, todėl Administracijos direktoriaus patvirtintos teritorijų ir žemės sklypų sąrašai neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Administracijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir klaidingai konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys tarp šių administracinių bylų, o kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir užtikrins teisingą jos išnagrinėjimą ir teisingo bei teisėto sprendimo priėmimą. Akivaizdu, jog administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 yra ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs prejudicinio ryšio nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja nėra nurodytos bylos šalis, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jos laisva valia pasirinktą žemės sklypą iš galutinio NŽT patvirtinto žemės sklypų sąrašo. Teismas nutartyje nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu ir ryšiu yra susijusios nurodytos administracinės bylos. Aplinkybė, kad jas sieja bendra tema – nuosavybės teisių atkūrimas – nesudaro pagrindo stabdyti bylą ir prieštarauja teismų formuojamai praktikai, kurioje pažymima, kad teismas negali stabdyti bylos vadovaudamasis abstrakčiais argumentais.

Administracija atskirajame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kurią tokį šių asmenų prašymą tenkinti atsisakyta ir konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo įtraukti asmenis į administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi šie asmenys, neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau buvo atkurtos ir bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, ir laikosi pozicijos, kad šia nutartimi turėtų būti remiamasi ir nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti Administracijos atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai įvertino, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir žemės sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo byloje tiesiogiai priklausys ir ginčijamo NŽT Sprendimo pagrįstumo vertinimas. Teismas nepagrįstai vertino, kad minėtoje byloje nustatyti faktai turės įtakos teisingo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimui. NŽT laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinama, o bylos nagrinėjimas tęsiamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VMSA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti NŽT atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Administracija pritaria NŽT pozicijai dėl skundžiamos nutarties panaikinimo ir prašo teismo vadovautis Administracijos atskirajame skunde nurodytais motyvais dėl šios nutarties panaikinimo. Be kita ko, atkreipia dėmesį, jog neįsiteisėjusia Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartimi, priimta analogiškoje byloje Nr. eI3-14989-394/2024, netenkintas prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-394/2024.

Pareiškėja S. S. atsiliepime į NŽT ir Administracijos atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris priimtas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, liks nepakeistas, t. y. bus pripažinta, kad viena iš žemės atkūrimą vykdančių institucijų (VMSA) veikė neteisėtai, tai ir kitos institucijos (NŽT) tolimesni veiksmai (sąrašų parengimas ir skundžiamo sprendimo priėmimas) negali būti laikomi teisėtais. Taip pat, jeigu bus pripažinta, kad 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. VMSA direktoriaus įsakymai yra neteisėti, tai išbrauktuose teritorijose turi būti formuojami žemės sklypai grąžinimui ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas turi būti tęsiamas. Priešingu atveju, susidariusi situacija prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui bei pačiai žemės atkūrimo procedūros esmei bei tikslams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog negalima nagrinėti šios administracinės bylos iki tol, kol neįsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria sustabdyta administracinė byla Nr. eI3-14702-743/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04593-2024-2) (naujas bylos Nr. eI3-2673-743/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04593-2024-2) iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos bylos Nr. eA-1997-502/2024, teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) (naujas bylos Nr. eA-739-502/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl NŽT 2024 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 2S-416-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. S.“ panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą, iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) įsiteisėjimo, konstatavęs, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.); taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 p.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja, prašydama panaikinti NŽT Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog VMSA direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tokiu būdu pareiškėjai buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu, o vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023- 5) kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, todėl šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl NŽT ir Administracijos atskirųjų skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas, pažymi, kad nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini, nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Administracija atskirajame skunde, be kita ko, prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024. Pažymėtina, kad Administracijos nurodytos administracinės bylos Nr. eAS-435-624/2024 nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti advokato, atstovaujančio asmenims, atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas, minimoje byloje nebuvo vertinamas Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties neįtraukti trečiųjų suinteresuotų asmenų į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą pagrįstumas ir teisėtumas, taigi Administracijos nurodyta nutartis neturi teisinės reikšmės, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje taip pat buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024 ir kt.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirųjų skundų argumentais, todėl NŽT ir Administracijos atskirieji skundai atmetami, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė