2020-11-18 Nr. AB-22121-3-63-3-02780-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1796-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02780-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens R. M. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei R. V., trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. V. dėl vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. V. 56,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, jog pareiškėjui pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje ir kad atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės seniūnija, (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 56,98 Eur vietinės rinkliavos mokesčiu. Pareiškėjas teigė, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliavos mokestis yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Mokestis apskaičiuotas pagal nuosavybės teise valdyto turto objektą, plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

2. Atsakovė nesutiko mokėti vietinės rinkliavos mokestį. Nurodė, kad mokestis apskaičiuotas neteisingai, nes mokėti nori už išvežtą atliekų kiekį, nėra sudariusi paslaugos teikimo sutarties.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 25 d. sprendimu patenkino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą. Teismas priteisė iš atsakovės R. V. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 56,98 Eur vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

5. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2011 birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).

6. Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 (su vėlesniais pakeitimais), 2017 m. gegužės 17 sprendimu Nr. 1-207 patvirtino Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatuose nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai ir kad vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriuo atskleista, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura.). Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

7. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės seniūnija, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto objektas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 56,98 Eur vietinės rinkliavos mokesčiu. Teismas nurodė, kad vietinės rinkliavos objektas nėra laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu, todėl pripažino nepagrįstus atsakovės argumentus dėl atliekų neturėjimo, paslaugos teikimo būdo, sutarties nesudarymo ir pan. Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad ji nesinaudojo nekilnojamuoju ir turtu ir kad nėra atliekų turėtoja. Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Tauragės rajono savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius, atsakovė yra vietinės rinkliavos mokesčio mokėtoja Nuostatų požiūriu, tačiau mokesčio ji nesumokėjo.

III. 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl 59,68 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio atmesti.

9. Pareiškėjas teigia, kad su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka, nes teismas nepripažino Tauragės savivaldybės 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ turėjo perskaičiuoti mokestį, bet to nepadarė. Teigia, kad su UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ neturi pasirašęs sutarties. Be to, pareiškėjas turi išrašyti sąskaitas-faltūras, o ne įspėjimus.

10. Atsakovė R. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo priimti teisingą sprendimą.

11. Atsakovė teigia, kad su UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ nėra pasirašiusi sutarties, konteineriai nėra sunumeruoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimas priteisti iš atsakovės R. V. 59,68 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovės R. V. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 56,98 Eur vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

16. Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).

17. Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis adresu Tauragės r. sav., Tauragės sen., (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra surinkta duomenų (pateikta įrodymų), jog atsakovė nekilnojamojo turto objektais nesinaudojo, jais disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti.

18. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė pripažintina atliekų turėtoja ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme.

19. Taip pat iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas siuntė atsakovei mokėjimo pranešimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo, padavęs apeliacinį skundą, akcentuoja, kad UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 2018 m. vasario 18 d. rašte Nr. IS-131 nurodė, jog „Vietinės rinkliavos dydis MP minėtu adresu už ateinantį 2018 m. mokestinį laikotarpį bus perskaičiuotas pagal faktinį 2017 metų antrojo pusmečio konteinerių pakėlimo skaičių ir taip bus sudaryta galimybė sumažinti iki 50 proc. konteinerio išvežimo dažnio bei sutaupyti kintamosios dalies įmoką“, tačiau atsakovę vis tiek padavė į teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš į bylą pateiktų duomenų (b. l. 35) matyti, jog atsakovei, apskaičiuojant rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. 31 d., buvo atsižvelgta į gyvenamosios (individualūs namai), Tauragės sav., Tauragės sen., (duomenys neskelbtini), faktinį išvežimų skaičių per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

20. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų nekartoja.

21. Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens R. M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius