2021-10-27 Nr. AB-22648-3-61-3-01913-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2184-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01913-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – O. V.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Antakalnio poliklinika kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. T4-127-(1.34) „Dėl pacientei O. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Priimtas Įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

2.2. Tarnyba sveikatos priežiūros įstaigos patikrinimą privalo atlikti paciento skundo ribose ir neturi teisės ir pagrindo vertinti visų pacientui sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientė O. V. (toliau – ir pacientė) skundėsi išimtinai dėl fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos N. S. 2019 m. rugpjūčio 5 d. konsultacijos metu mokamų fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų skyrimo teisėtumo ir galimai neetiško šios gydytojos elgesio konsultacijos metu. Atsakovas vertino pacientei visas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d. laikotarpiu, dėl kurių pacientė jokių skundų nepateikė. Pažymima, jog toks patikrinimas ir teiktų sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas laikytinas ultra vires (viršijant įgaliojimus), nes nebuvo skirtas pacientės skunde nurodytų aplinkybių išaiškinimui ir skundo išnagrinėjimui.

2.3. Pacientė nesilaikė privalomos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) ir Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. Tl-137 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 20.6 papunktyje numatytos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos. Pacientės prašymas nebuvo išnagrinėtas ir net negalėjo būti išnagrinėtas sveikatos priežiūros įstaigoje, nes pacientė nekėlė jokių pretenzijų dėl sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų skundžiamo Įsakymo 1.1 ir 1.2 punktuose. Šiose dalyse skundo nagrinėjimas turėjo būti neatliekamas, nes buvo nesilaikoma privalomos įstatymuose numatytos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitoje (jos pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas) pacientės skundas dėl fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos N. S. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų visai nebuvo vertinamas, dėl jo nieko nepasisakyta, tačiau vertintos kitų gydytojų teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių pacientė jokių skundų neišsakė.

2.4. Sveikatos priežiūros paslaugas šeimos gydytoja pacientei suteikė tinkamai. Atliktame ultragarsiniame tyrime (duomenys neskelbtini) diagnozė nebuvo nustatyta, aprašyti tik (duomenys neskelbtini) požymiai, todėl tai nebuvo indikacija siųsti gydytojo ortopedo–traumatologo konsultacijai. Įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti kitus šio ultragarsinio tyrimo metu nustatytus sutrikimus, būkles ir ligas turi pats šeimos gydytojas, pasitelkdamas kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus tik prireikus, t. y., jeigu šeimos gydytojui tolimesnis nustatytų sutrikimų, būklių ir ligų diagnostikos ir gydymo planas yra aiškus. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Įsakyme konstatuotas Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtinta 2005 m. gruodžio 22 d. sveikatos apsaugo ministro įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“ (toliau – ir Medicinos norma) 10.2 papunkčio pažeidimas yra formalus, konstatuotas neįvertinus tos aplinkybės, jog šeimos gydytojo kompetencija yra labai plati ir daugeliu atveju jis pats turi įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti jo normoje nurodytas ligas, o specialistų konsultacijoms nukreipti tik esant tam tikroms indikacijoms, kurios šiuo atveju nebuvo nustatytos.

2.5. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja A. K. 2019 m. gegužės 9 d. konsultacijos metu įvertino ir aprašė pacientės skundus, ligos anamnezę, objektyvius duomenis, nustatė diagnozę, numatė reabilitacijos tikslus ir jiems pasiekti paskyrė pavienes medicininės reabilitacijos procedūras, pateikė rekomendacijas. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ patvirtinto Medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiems teikimo specialių reikalavimų aprašo III dalies – „Judamojo–atramos aparato pažeidimai“, nustačius pacientams diagnozę (duomenys neskelbtini), jei nėra kontraindikacijų, pradedamas I reabilitacijos etapas – reabilitacija, ambulatorinė reabilitacija arba pavienės nemedikamentinio gydymo priemonės pagal indikacijas. Reikalavimas pacientui skirti vidutiniškai 15 procedūrų per 10 darbo dienų nėra imperatyviai apibrėžiantis konkretų paslaugų skaičių, privalomų skirti pacientui per 10 darbo dienų, o tik rekomendacinis, taikomas išimtinai tik reabilitacijai ir nėra taikomas skiriamoms pavienėms nemedikamentinio gydymo priemonėms. Nagrinėjamu atveju faktinė situacija buvo kitokia, nes sveikatos apsaugos ministro įsakymo prasme pacientei buvo skiriamas ne reabilitacijos paslaugų kompleksas, o pavienės nemedikamentinio gydymo priemonės, dėl kurių įsakyme nėra nustatyta jokio vidutinio skiriamo jų skaičiaus ir tuo labiau nereikalaujama pagrįsti skiriamų procedūrų skaičiaus. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja 2019 m. gegužės 9 d. konsultacijos metu, nenustačiusi indikacijų skirti pacientei reabilitacijos priemonių kompleksą, vadovaudamasi jos kompetenciją nustatančia Medicinos norma, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, pagal indikacijas skyrė pacientei būtinus gydomuosius veiksmus – pirmąjį reabilitacijos etapą – pavienes nemedikamentinio gydymo priemones (pavienes medicininės reabilitacijos procedūras), kurių skaičiaus nereikalaujama pagrįsti, priešingai nei nurodyta Įsakyme.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, jog:

3.1. Paciento ar jo atstovo skundas yra tik vada (pagrindas) pradėti neplaninį patikrinimą, tačiau nei Tvarkos apraše, nei jokiame kitame teisės akte nėra nustatyta taisyklė, jog Tarnyba negali išplėsti skundo nagrinėjimo ribų, jeigu tai atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Tarnyba, pradėjusi patikrinimą pagal paciento skundą, įgyvendina ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei kokybės kontrolę, kaip viešąjį interesą. Paciento pareiga yra nurodyti, kokias galimai netinkamai suteiktas arba nepagrįstai nesuteiktas paslaugas jis nori apskųsti. Tarnybos užduotis yra išsiaiškinti, ar paciento reikalavimai yra pagrįsti, vadovaujantis visais atitinkamą sritį reglamentuojančiais teisės aktais. Nagrinėjamu atveju vien tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos N. S. veiksmų tyrimas reikštų pernelyg biurokratišką ir siaurą požiūrį į pacientės iškeltą problemą, kadangi prieštarautų pacientės skundo esmei, t. y. pacientė buvo nurodžiusi skundžiamų paslaugų laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 20 d., kuris neviršijo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyto 3 metų termino. Visos Tarnybos nagrinėjamu atveju vertintos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo susijusios su skunde įvardinta problema, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo peržengtos skundo nagrinėjimo ribos.

3.2. Tarnyba neginčija, jog Medicinos norma suteikia šeimos gydytojui plačią kompetenciją diagnozuoti ir gydyti daugelio sričių ligas, tačiau tvirtina, jog šeimos gydytojo konsultacijos ir priežiūra ne visais atvejais gali pakeisti kitų, siauresnių specializacijų gydytojų konsultacijas. Šeimos gydytojui nustatyta pareiga jo kompetencijai nepriskirtais atvejais pacientą nusiųsti pas gydytoją, turintį licenciją verstis atitinkama medicinos praktika bei bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais. Atsižvelgiant į teisės aktuose bei teismų praktikoje įtvirtintą taisyklę, įpareigojančią gydytojus taikyti maksimalias atidumo, profesionalumo ir rūpestingumo pastangas, Medicinos normoje minėta „jo kompetencijai nepriskirtais atvejais” sąvoka turėtų būti aiškinama plačiai: šeimos gydytojas su kitais specialistais turėtų konsultuotis ne tik tada, kai gydyti atitinkamos paciento būklės jam nesuteikia teisės jo profesinę kompetenciją apibrėžiantys teisės aktai, bet ir tuomet, kai kyla pagrįstas poreikis papildomai, specializuotai nuomonei, taip pat tuomet, kai šeimos gydytojui nepavyksta pasiekti teigiamų gydymo rezultatų.

3.3. Nagrinėjamu atveju gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją pacientei rekomendavo net keli skirtingi specialistai: 2019 m. sausio 24 d. gydytojas neurologas, 2019 m. spalio 17 d. gydytojas reumatologas. Indikacija gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai atsispindėjo ir 2019 m. birželio 3 d. gydytojo radiologo atlikto (duomenys neskelbtini) ultragarsinio tyrimo išvadoje. Kaip įrodo pacientės medicinos istorijos įrašai, pacientės būklė negerėjo, todėl, nepasiekus teigiamo gydymo efekto — pacientės būklės pagerėjimo — buvo būtina atitinkamo specialisto, tai yra gydytojo ortopedo–traumatologo konsultacija. Atsižvelgdama į tai, jog pacientei gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija nebuvo skirta esant visoms šios išvardintoms prielaidoms, Tarnyba laikosi nuomonės, jog, priešingai, negu nurodo pareiškėjas, Įsakymo 1.1. papunktyje nurodytas pažeidimas nustatytas pagrįstai.

3.4. Atsakovas, vadovaudamasis Medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-889 „Dėl Medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Medicininės reabilitacijos aprašas) 3.13. papunkčiu, tvirtina, jog pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos, tai tokios reabilitacinės paslaugos, kai skiriamos vienos rūšies reabilitacinės paslaugos. Tuo tarpu 2019 m. gegužės 9 d. pacientę konsultavusi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja paskyrė 5 kineziterapijos procedūras, 3 ergoterapijas, 5 fonoforezės procedūras su (duomenys neskelbtini). Taigi, pacientei buvo paskirtos 3 skirtingų rūšių paslaugos. 2019 m. gegužės 9 d. pacientei, atsižvelgiant į paskirtas procedūras, nebuvo paskirtos pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos, o medicininės reabilitacijos priemonių kompleksas. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba tvirtino, kad pacientei turėjo būti skirta 15 procedūrų per 10 darbo dienų, o paslaugų skaičiaus mažinimas turėjo būti pagrįstas padarant atitinkamus įrašus asmens sveikatos istorijoje.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. V. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriame konstatuota, jog pacientei VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Byloje buvo nustatyta, kad:

7.1. Pacientė 2019 m. rugpjūčio 27 d. su skundu kreipėsi į VšĮ Antakalnio poliklinikos direktorių dėl jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos N. S. elgesio.

7.2. VšĮ Antakalnio poliklinikos direktorius pacientei atsakymą pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 1-1.22-23. Su analogiško skundo turiniu pacientė kreipėsi ir į Lietuvos bioetikos komitetą, kuriame jos skundas užregistruotas 2019 m. spalio 2 d. Lietuvos bioetikos komitetas 2019 m. spalio 15 d. raštu Nr. 2-279 pacientės 2019 m. spalio 2 d. skundą dėl VšĮ Antakalnio poliklinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos N. S. elgesio bei galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų 2019 m. rugpjūčio 6 d. persiuntė nagrinėti Tarnybai. Tarnyba 2019 m. spalio 22 d. raštu Nr.D2-10159-(1.20) informavo pacientę, kad jos skundas, persiųstas Lietuvos bioetikos komiteto, priimtas nagrinėti.

7.3. Tarnyba 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. D2-10304-(1.20) informavo VšĮ Antakalnio poliklinikos direktorių apie atliekamą pacientei teiktų fizinės medicinos ir reabilitacijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą VšĮ Antakalnio poliklinikoje 2019 metais. Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2020 m. balandžio 29 d. surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-330/2019 ataskaitą Nr. D17-89-(1.27) (toliau – Patikrinimo ataskaita). Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, kad nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. spalio 25 d. pacientei VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. spalio 25 d. šeimos gydytoja V. M., turėdama žinoti ligų etiologiją, patogenezę, diagnostiką ir gydymą, turėdama gebėti įtarti ir pagal kito asmens sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas gydyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevykdė 2019 m. sausio 24 d. gydytojo neurologo rekomendacijos pacientę siųsti gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai. Be to, šeimos gydytoja, įvertinusi 2019 m. birželio 3 d. gydytojo radiologo atlikto (duomenys neskelbtini) ultragarsinio tyrimo išvadą (nustatytas (duomenys neskelbtini)), nesiuntė pacientės gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai, nevykdė ir 2019 m. spalio 17 d. gydytojo reumatologo rekomendacijos pacientei paskirti gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją, taip pat, negerėjant pacientės sveikatos būklei, 2019 m. spalio 25 d. pacientę nukreipė į skausmo kliniką, buvus neefektyviam medikamentiniam ir medicininės reabilitacijos gydymui, pati nenustatė indikacijų gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai. Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, kad tuo šeimos gydytoja pažeidė Medicinos normos 10.2 papunktį, VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-140 patvirtintų I šeimos gydytojų skyriaus šeimos gydytojo pareiginių nuostatų 13 punktą bei VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-250 patvirtintos I, II, III šeimos gydytojų skyrių darbo organizavimo procedūros 4 skyriaus „Atsakomybė“ 9 punkto ir 10 punkto nuostatas.

7.4. Patikrinimo ataskaitoje taip pat konstatuota, kad 2019 m. gegužės 9 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja A. K. pacientei taikė I reabilitacijos etapą (duomenys neskelbtini) gydyti, t. y. paskyrė 13 procedūrų (5 nemokamas kineziterapijos procedūros, 3 nemokamas ergoterapijos, 5 mokamas fonoforezės procedūras su (duomenys neskelbtini)) vietoje Medicininės reabilitacijos apraše numatytų 15 procedūrų (vidutiniškai, nepagrindė mažesnio paslaugų skaičiaus skyrimo priežasties ir apie tai neįrašė sveikatos istorijoje), tuo pažeisdama teisės aktus.

7.5. Tarnybos direktorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Tvarkos aprašo 32 punktu ir atsižvelgdama į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą pacientės O. V. skundo pagrindu dėl jai nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, į 2020 m. balandžio 27 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto svarstymo protokolą Nr. D3-45-(l .9.) bei parengtą Patikrinimo ataskaitą, 2020 m. balandžio 29 d. priėmė Įsakymą, kurio 1 punkte nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. spalio 25 d. pacientei VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Tarnybos direktorė Įsakymo 2 punktu įspėjo VŠĮ Antakalnio polikliniką dėl Įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų.

8. Teismas vadovavosi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 30-32 dalimis, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei Tvarkos aprašo 20.6 papunkčiu ir 23 punktu.

9. Teismas padarė išvadą, kad pacientei sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės vertinimas atliktas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Pareiškėjo teiginys, jog Tarnyba, išnagrinėjusi pacientės skundą ir įvertinusi pacientės sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. spalio 25 d., prieinamumo ir kokybės vertinimą pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies ir Tvarkos aprašo 20.6 punkto nuostatas, yra nepagrįstas. Teismas kaip nepagrįstą pripažino ir kitą pareiškėjo argumentą, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, viršijo savo kompetencijos ribas. Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, jog Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėdama skundą privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Pacientė tiek į VšĮ Antakalnio poliklinikos vadovą, tiek į Lietuvos bioetikos komitetą su skundais kreipėsi ne tik dėl fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos N. S. elgesio, bet dėl visumos jai suteiktų paslaugų kokybės.

10. Teismas nurodė, jog Tarnyba skundžiamo Įsakymo 1 punkte pagrįstai konstatavo teisės aktų pažeidimą ir VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus įsakymais nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pacientei buvo teikiamos kelių rūšių medicininės reabilitacijos priemonės. Pareiškėjo skundo argumentai, jog pacientei nebuvo taikomos medicininės reabilitacijos paslaugos, numatytos Medicininės reabilitacijos aprašo III dalyje, o pavienė (atskira) medicininės reabilitacijos paslauga, yra nepagrįsti.

12. Teismas pažymėjo, kad pacientei paskirtų procedūrų skaičius neatitiko Medicininės reabilitacijos aprašo reikalavimų, o pacientei suteiktų paslaugų skaičiaus sumažinimas atitinkamais įrašais sveikatos istorijoje nebuvo pagrįstas.

13. Teismas padarė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. spalio 25 d. pacientei VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Patikrinimo ataskaitoje nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių VšĮ Antakalnio poliklinikos veiklą, reikalavimus. Dėl to Tarnyba, pagrįstai įspėjo pareiškėją dėl jos veiklos trūkumų ir nustatytų pažeidimų. Tarnyba tinkamai vertino faktus ir duomenis, susijusius su pacientės skundo nagrinėjimu. Tarnyba pacientės skundą išnagrinėjo neviršydama jai suteiktos kompetencijos ribų, tinkamai atliko pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir įvertinimą, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, jog Tarnyba, nagrinėdama pacientės skundą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Tarnybos kompetencijos ribų, priimant Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas, netinkamai įvertinęs tiek faktines aplinkybes, tiek teisės aktų nuostatas. Pacientė tiek VšĮ Antakalnio poliklinikai (2019 m. rugpjūčio 27 d.), tiek Lietuvos bioetikos komitetui (2019 m. spalio 2 d.) adresuotuose raštuose skundėsi išimtinai dėl fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos N. S. 2019 m. rugpjūčio 5 d. konsultacijos metu paskirtų mokamų fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų ir galimai neetiško šios gydytojos elgesio konsultacijos metu. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių faktinių duomenų, kad pacientė būtų nepatenkinta kitomis pareiškėjo teiktomis paslaugomis nuo 2019 m. kovo 3 d., nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pacientė skundėsi tik dėl fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos N. S. veiksmų. Įsakyme nurodyta, jog patikrinimas atliktas būtent pacientės skundo pagrindu. Atlikdama patikrinimą Tarnyba turi veikti paciento skundo ribose ir neturi teisės bei pagrindo vertinti visų pacientei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, neribotą laikotarpį, dėl kurių pacientė neturėjo jokių skundų, t. y. šeimos gydytojos A. K. veiksmų. Toks Tarnybos patikrinimas ir teiktų sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas laikytinas ultra vires (viršijant įgaliojimus), nes nebuvo skirtas pacientės skunde nurodytų aplinkybių išaiškinimui ir skundo išnagrinėjimui. Neplaninis įstaigos patikrinimas nebuvo atliekamas, todėl Tarnyba turėjo vertinti ar tinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos pacientei tik skundo ribose. Tarnyba nėra įgaliota ginti paciento teisių plačiąja prasme, t. y. ieškoti trūkumų sveikatos priežiūros įstaigos veikloje, kai dėl to paciento skundo nėra. Šiuo atveju Tarnyba vertino pacientės skundą, todėl jo ribose ir turėjo būti vertinamos suteiktos pacientei sveikatos priežiūros paslaugos.

15.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šeimos gydytojo kompetencijos ir atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šeimos gydytojo atsakomybės ribas, o teismo sprendimas šioje dalyje yra visiškai nemotyvuotas. Skundžiamame sprendime formaliai konstatuotas Medicinos normos pažeidimas, nevertinant aplinkybių, kad šeimos gydytojo kompetencija yra labai plati ir daugeliu atvejų jis pats turi teikti sveikatos priežiūros paslaugas, o specialistų konsultacijoms nukreipiama tik esant tam tikroms indikacijoms, kurių šuo atveju nebuvo.

15.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Medicininės reabilitacijos aprašo nuostatas. Reikalavimas pacientui skirti vidutiniškai 15 procedūrų per 10 darbo dienų nėra imperatyviai apibrėžiantis konkretų paslaugų skaičių, privalomų skirti pacientui per 10 darbo dienų, o tik rekomendacinis, taikomas išimtinai tik reabilitacijai, ir nėra taikomas skiriamoms pavienėms nemedikamentinio gydymo priemonėms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Medicininės reabilitacijos aprašo nuostatas, t. y. 3.13 punktą, kuriame numatyta, jog pavienė (atskira) medicininės reabilitacijos paslauga – bet kurio iš medicininės reabilitacijos specialistų komandos narių taikoma medicininė reabilitacijos priemonė, kai, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, kitų komandos narių taikomos medicininės reabilitacijos priemonės nereikalingos. Niekur teisės aktuose nėra numatyta, kad negali būti skiriamos kelios pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja 2019 m. gegužės 9 d. konsultacijos metu, nenustačiusi indikacijų pacientei skirti reabilitacijos priemonių kompleksą, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, pagal indikacijas skyrė pacientei būtinus gydomuosius veiksmus. Tokiu atveju skiriamų gydymo priemonių skaičiaus nereikalaujama pagrįsti, priešingai nei nurodyta Įsakyme.

16. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. Nesutinkama su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu dėl pacientės skundo nagrinėjimo ribų. Paciento ar jo atstovo skundas yra tik vada / pagrindas pradėti neplaninį patikrinimą, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta taisyklė, jog Tarnyba negali išplėsti skundo nagrinėjimo ribų, jeigu tai atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Tarnybos patikrinimas, pradėtas pagal paciento skundą dėl konkrečių jo manymu pažeistų jo teisių yra ne vien tik asmeninis paciento interesas, bet ir įgyvendina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei kokybės kontrolę kaip viešąjį interesą.

Paciento skundo dalyku yra būtent tos paslaugos, kurios, paciento manymu, jam turėjo būti suteiktos arba nebuvo suteiktos. Tarnybos užduotis yra išsiaiškinti, ar paciento reikalavimai yra pagrįsti, vadovaujantis visais atitinkamą sritį reglamentuojančiais teisės aktais. Nagrinėjamu atveju vien tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos N. S. veiksmų tyrimas reikštų pernelyg biurokratišką ir siaurą požiūrį į pacientės iškeltą problemą, kadangi prieštarautų pacientės skundo esmei – ar jai pagrįstai buvo nesuteiktos prašomos skirti procedūros.

Pažymima, jog pacientas neturi pareigos žinoti, kokie teisės aktai reglamentuoja jo skundžiamas paslaugas, todėl gali ir nežinoti, kokie teisės aktų reikalavimai sąlygojo skundžiamo asmens sveikatos priežiūros specialisto veiksmus ir nežinoti, kuris gydytojas iš tikrųjų nesilaikė teisės aktų reikalavimų, ar kurio asmens sveikatos priežiūros specialisto netinkami veiksmai sąlygojo aprašomas sveikatos problemas. Pacientė yra 73 metų amžiaus, pateikdama skundą Tarnybai nesinaudojo profesionalaus teisininko paslaugomis, todėl išnagrinėjus pacientės skundą siaurai pagal skundo pabaigoje suformuotą prašymą, skundas nebūtų išnagrinėtas iš esmės ir nebūtų pasiekti patikrinimo tikslai, t. y. išnagrinėti, ar pacientei pagrįstai nebuvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Pacientės skunduose minima daugiau galimai netinkamai suteiktų paslaugų, o ne vien tik skundžiami gydytojos N. S. veiksmai. Visos Tarnybos nagrinėjamu atveju vertintos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra susijusios su skunde įvardinta problema, todėl nėra pagrindo konstatuoti skundo nagrinėjimo ribų viršijimo. Pažymima, jog teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentą dėl galimo Tarnybos įgaliojimų viršijimo, tačiau motyvuotu sprendimu argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

16.2. Tarnyba neginčija, jog Medicinos norma suteikia šeimos gydytojo specialybės gydytojui plačią kompetenciją diagnozuoti ir gydyti daugelio sričių ligas, tačiau tai nereiškia, kad šeimos gydytojo konsultacijos ir priežiūra visais atvejais gali pakeisti kitų, siauresnių specializacijų gydytojų, konsultacijas. Atsižvelgiant į teisės aktuose bei teismų praktikoje įtvirtintą taisyklę, įpareigojančią gydytojus taikyti maksimalias atidumo, profesionalumo ir rūpestingumo pastangas, „jo kompetencijai nepriskirtais atvejai“ sąvoka turėtų būti aiškinama plačiai: šeimos gydytojas su kitais specialistai turėtų konsultuotis ne tik tada, kai gydyti atitinkamos paciento būklės jam nesuteikia teisės profesinę kompetenciją apibrėžiantys teisės aktai, bet ir tuomet, kai kyla pagrįstas poreikis papildomai, specializuotai nuomonei, taip pat tuomet, kai šeimos gydytojui nepavyksta pasiekti teigiamų gydymo rezultatų. Pažymima, jog nagrinėjamu atveju gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją pacientei rekomendavo net keli skirtingi specialistai: 2019 m. sausio 24 d. gydytojas neurologas, 2019 m. spalio 17 d. gydytojas reumatologas. Indikacija gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai atsispindėjo ir 2019 m. birželio 3 d. gydytojo radiologo atlikto (duomenys neskelbtini) ultragarsinio tyrimo išvadoje (nustatytas (duomenys neskelbtini)). Kaip įrodo pacientės medicinos istorijos įrašai, pacientės būklė negerėjo, todėl, nepasiekus teigiamo gydymo efekto — pacientės būklės pagerėjimo — buvo būtina atitinkamo specialisto, t. y. gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija. Atsižvelgiant į tai, jog pacientei gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijas nebuvo skirta esant visoms šios išvardintoms prielaidoms, Tarnyba laikosi nuomonės, jog, priešingai negu nurodo pareiškėjas, Įsakymo 1.1. papunktyje nustatytas pažeidimas VšĮ Antakalnio poliklinikai buvo skirtas pagrįstai. Teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentą dėl šeimos gydytojos kompetencijos, tačiau motyvuotu sprendimu argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

16.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu dėl pavienių procedūrų taikymo. Pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos, tai tokios reabilitacinės paslaugos, kai skiriamos vienos rūšies reabilitacinės paslaugos. 2019 m. gegužės 9 d. pacientę konsultavusi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja paskyrė 5 kineziterapijos procedūros, 3 ergoterapijos, 5 fonoforezės procedūras su (duomenys neskelbtini). Taigi, pacientei buvo paskirtos 3 skirtingų rūšių paslaugos. Atsižvelgiant į paskirtas procedūras, nebuvo paskirtos pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos, o būtent medicininės reabilitacijos priemonių kompleksas. Nagrinėjamu atveju, reikalavimas skirti 15 procedūrų per 10 darbo dienų, mažinant paslaugų skaičių pagrindžiant tai ir padarant atitinkamus įrašus asmens sveikatos istorijoje turėjo būti taikomas, todėl Tarnyba, skirdama VšĮ Antakalnio poliklinikai pažeidimą už šios nuostatos nesilaikymą, tokį sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai. Teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentą dėl pavienių procedūrų taikymo, tačiau motyvuotu sprendimu argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. T4-127-(1.34) „Dėl pacientei O. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ teisėtumo ir pagrįstumo. Akte konstatuota, jog pacientei VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjos skundo, persiųsto Lietuvos bioetikos komiteto, Tarnyba atliko pacientei teiktų fizinės medicinos ir reabilitacijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą VšĮ Antakalnio poliklinikoje 2019 metais. Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2020 m. balandžio 29 d. surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-330/2019 ataskaitą Nr. D17-89-(1.27), kurioje konstatuota, kad nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. spalio 25 d. pacientei VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. spalio 25 d.

šeimos gydytoja V. M., turėdama žinoti ligų etiologiją, patogenezę, diagnostiką ir gydymą, turėdama gebėti įtarti ir pagal kito asmens sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas gydyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevykdė 2019 m. sausio 24 d. gydytojo neurologo rekomendacijos pacientę siųsti gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai. Be to, šeimos gydytoja, įvertinusi 2019 m. birželio 3 d. gydytojo radiologo atlikto (duomenys neskelbtini) ultragarsinio tyrimo išvadą (nustatytas (duomenys neskelbtini)), nesiuntė pacientės gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai, nevykdė ir 2019 m. spalio 17 d. gydytojo reumatologo rekomendacijos pacientei paskirti gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją, taip pat, negerėjant pacientės sveikatos būklei, 2019 m. spalio 25 d. pacientę nukreipė į skausmo kliniką, buvus neefektyviam medikamentiniam ir medicininės reabilitacijos gydymui, pati nenustatė indikacijų gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai.

Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, kad tuo šeimos gydytoja pažeidė Medicinos normos 10.2 papunktį, VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-140 patvirtintų I šeimos gydytojų skyriaus šeimos gydytojo pareiginių nuostatų 13 punktą bei VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-250 patvirtintos I, II, III šeimos gydytojų skyrių darbo organizavimo procedūros 4 skyriaus „Atsakomybė“ 9 punkto ir 10 punkto nuostatas. Taip pat konstatuota, kad 2019 m. gegužės 9 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja A.

K. pacientei taikė I reabilitacijos etapą (duomenys neskelbtini) gydyti, t. y. paskyrė 13 procedūrų (5 nemokamas kineziterapijos procedūros, 3 nemokamas ergoterapijos, 5 mokamas fonoforezės procedūras su (duomenys neskelbtini)) vietoje Medicininės reabilitacijos apraše numatytų 15 procedūrų (vidutiniškai, nepagrindė mažesnio paslaugų skaičiaus skyrimo priežasties ir apie tai neįrašė sveikatos istorijoje), tuo pažeisdama teisės aktus.

21. Patikrinimo ataskaitos pagrindu Tarnybos direktorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Tvarkos aprašo 32 punktu ir atsižvelgdama į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą pacientės O. V. skundo pagrindu dėl jai nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, į 2020 m. balandžio 27 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto svarstymo protokolą Nr. D3-45-(l .9.), 2020 m. balandžio 29 d. priėmė Įsakymą, kurio 1 punkte nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. spalio 25 d. pacientei VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Tarnybos direktorė Įsakymo 2 punktu įspėjo VŠĮ Antakalnio polikliniką dėl Įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų.

22. Pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 30-32 dalimis, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei Tvarkos aprašo 20.6 papunkčiu ir 23 punktu nustatytą reguliavimą bei tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui spręsti. Byloje nustatytų ir išsamiai įvertintų faktinių aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai sprendė, jog Tarnyba atliekant patikrinimą ir priimant ginčijamą aktą tinkamai veikė nustatytos kompetencijos ribose bei skundžiamo Įsakymo 1 punkte pagrįstai konstatavo teisės aktų pažeidimą ir VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus įsakymais nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas reikšmingas administraciniam ginčui faktines aplinkybes bei taikytiną reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimams ir dėl jų plačiau nepasisako.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė