2022-02-02 Nr. AB-2889-3-61-3-03881-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-163-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03881-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. K. ir M. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 11 763,95 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Molėtų teismo rūmus su ieškiniu, prašydami jiems perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų G. R. ir V. R. 2018 m. liepos 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes ji buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) nuostatas, t. y. neinformavus pareiškėjų apie besiribojančio žemės sklypo pardavimą. Pareiškėjams priklauso trys žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su R. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), todėl ieškovai buvo suinteresuoti įsigyti minėtą žemės sklypą. NŽT buvo įtraukta byloje suinteresuotu asmeniu atsakovų pusėje ir aktyviai dalyvavo procese. Apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020, kuriame konstatavo, kad ieškovai įrodė, jog pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą jie turėjo pirmumo teisę įgyti Žemės sklypą už tą kainą, už kurią jis buvo parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad Žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra buvo pažeista, nes ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie Žemės sklypo savininko sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko jie negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti Žemės sklypą. Konstatavęs ieškovų teisės pažeidimą NŽT neveikimu, teismas netenkino ieškinio, nes pripažino atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį pagrįstu. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-391-252/2020 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

3. Pareiškėjai teigė, kad Žemės sklypo įsigijimas buvo jiems itin aktualus. Vienintelis privažiavimo kelias link pareiškėjams priklausančių žemės sklypų (kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ėjo pareiškėjo įrengtu ir prižiūrimu jo reikmėms skirtu keliuku palei ginčo Žemės sklypo ribą. Naujasis savininkas atliko kadastrinius matavimus ir perkėlė žemės sklypų ribą taip, jog ieškovo įrengto ir prižiūrimo kelio dalis atsidūrė naujojo savininko žinioje. Žemės sklypą įsigijęs R. perkasė pareiškėjo įrengtą kelią ir įrengė užtvarą, todėl pareiškėjas keliu naudotis nebegalėjo. Žemės sklypai, iki kurių vedė kelias, naudojami žemės ūkio veiklai, tačiau iki jų nebegalėjo privažiuoti žemės ūkio technika. Viename iš žemės sklypų yra suplanuota kaimo turizmo sodyba, todėl taip pat buvo būtinas kelias. Pareiškėjai, neįgiję ginčo Žemės sklypo, buvo priversti tiesti naują kelio atkarpą, už ką sumokėjo 4 981,19 Eur. Daugelis su kelio naudojimu faktinių aplinkybių yra nustatytos minėtoje civilinėje byloje, todėl iš naujo neįrodinėtinos.

4. Pareiškėjai teigė, kad minėtos aplinkybės susiklostė tik dėl tos priežasties, jog NŽT darbuotojas, turėjęs išsiųsti pasiūlymą įsigyti Žemės sklypą pareiškėjui, to sąmoningai nepadarė. Įsigijęs nuosavybėn Žemės sklypą, pareiškėjas ir toliau būtų netrukdomai naudojęsis egzistavusiu keliu. Utenos apylinkės teismui konstatavus, jog pažeidus procedūrą ieškovo teisės buvo pažeistos dėl NŽT neveikimo, visos su naujos kelio dalies įrengimu ir civilinės bylos nagrinėjimu dėl pirkėjo teisių perkėlimo susijusios išlaidos yra neteisėtų NŽT veiksmų pasekmė. Tokiu būdu pareiškėjai patyrė nuostolius, kurių, jei nebūtų neteisėtų NŽT darbuotojo veiksmų, nebūtų atsiradę. Pareiškėjai reikalavo atlyginti 11 763,95 Eur turtinę žalą, kurią sudarė: būtinos kelio dalies ir pralaidos įrengimo išlaidos – 4 981,19 Eur, civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 6782,76 Eur.

5. Pareiškėjai nurodė patyrę ir neturtinę žalą. Valstybės pavestas funkcijas turintis atlikti darbuotojas sąmoningai neatliko savo pareigų, o pareiškėjas, net teismui pripažinus šio darbuotojo klaidą, negavo jokios satisfakcijos. Tokia situacija pakirto pareiškėjo pasitikėjimą valstybės institucijomis. Pareiškėjui kiekvieną kartą kaip ūkininkui atvykus į Molėtų NŽT skyrių, darbuotojai jį palydi kreivomis šypsenomis ir šnabždesiu už nugaros, tokia situacija prilygsta mobingui, žeidžia ir sukelia nemalonius išgyvenimus. NŽT darbuotojas, kuris buvo tiesiogiai atsakingas dėl pareiškėjui padarytos žalos, tebedirba tą patį darbą ir pareiškėjui kaip ūkininkui sprendžiant su žemės valdymu nuolat iškylančius klausimus, reikia bendrauti su tuo pačiu žmogumi, kuris jį valstybės vardu apgavo. Dėl tokių aplinkybių pareiškėjas vengia kreiptis į NŽT, nes negali pasitikėti šia institucija, o tai riboja jo kaip ūkininko darbinę veiklą. Pareiškėjai neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. NŽT paaiškino, kad NŽT Molėtų skyrius Žemės sklypo pardavimą vykdė teisės aktų nustatyta tvarka, gretimų žemės sklypų savininkams pranešimai buvo išsiųsti. Taip pat pranešimas apie parduodamą Žemės sklypą viešai buvo paskelbtas NŽT tinklalapyje. Nepareiškus pageidavimo pirkti gretimų žemės sklypų savininkams, leidimas buvo išduotas pasirinktam pirkėjui parduoti. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje išaiškinta, kad jei žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-391- 252/2020 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ir tai sudaro pagrindą ieškovų ieškinį atmesti. Pareiškėjas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo posėdyje neneigė, kad su jo žemės sklypais besiribojantis Žemės sklypas jį domino, jis kontaktavo su jo savininke ir jos sūnumi. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokios išlaidos neatlyginamos kaip žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų A. K. ir M. K. skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad Utenos apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020 konstatavo, jog pareiškėjų atžvilgiu buvo pažeista ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta garantija pirmumo teise įgyti žemės sklypą už tą kainą, už kurią jis buvo parduodamas ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, kadangi pareiškėjai nebuvo tinkamai informuoti (t. y. raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku) apie žemės sklypo savininko sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko jie negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti gretimą žemės sklypą. Aplinkybių dėl netinkamo ŽŪPŽĮĮ nuostatų įgyvendinimo byloje atsakovo atstovas neginčija.

10. Teismas konstatavo, kad neteisėti atsakovo tarnautojų veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovo darbuotojai neįgyvendino teisės aktais jiems nustatytos pareigos informuoti pareiškėjus apie parduodamą su jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, taip pažeidžiant jų pirmumo teisę.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.249 straipsnį pareiškėjas privalo įrodyti žalą ir priežastinį ryšį tarp jo nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 4 981,19 Eur kelio įrengimo išlaidoms kaip turtinei žalai pagrįsti į bylą pateikė 2020 m. spalio 8 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020/10/08, sudarytą tarp pareiškėjų ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kurklių karjeras“, kurios objektas yra keliuko ir pralaidos įrengimo darbai (duomenys neskelbtini) už preliminarią 5 000 Eur su PVM kainą. Taip pat į bylą pateikta lokalinė sąmata, atliktų darbų aktas už kelio ir pralaidos įrengimo darbus (duomenys neskelbtini) 4 981,19 Eur sumai su PVM, 2020 m. spalio 20 d. UAB „Kurklių karjeras“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. KAR00016390 4 981,19 Eur sumai bei 2020 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo pareiškėjas apmokėjo aukščiau nurodytą sąskaitą faktūrą.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl turtinės žalos patyrimo kelio įrengimui, pažymėjo, kad ji nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašų su istorija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) apie NTR įregistruotus pareiškėjų nurodytus žemės sklypus kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nurodytuose žemės sklypuose yra įregistruota daiktinė teisė kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis), kurio įregistravimo pagrindas 2000 m. lapkričio 23 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 10-06-381, 2012 m. rugsėjo 28 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 40SK-(14.40.110)-373, 2018 m. vasario 21 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 40SK-139-(14.40.110), 2018 m. balandžio 16 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 40SK-246-(14.40.110).

14. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjų nurodytuose žemės sklypuose įregistruoto kelio servituto, nesutiko, kad pareiškėjai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė žalą dėl kelio į jiems priklausančius žemės sklypus įrengimo.

15. Teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos kelio įrengimo išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovų neteisėtais veiksmais, o pareiškėjų paaiškinimai dėl kelio įrengimo yra prieštaringi. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas savo lėšomis buvo įsirengęs keliuką, kurį vėliau naujieji savininkai perkasė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad tas keliukas jau buvo nuo seno įrengtas, jis buvo įrengtas jau tuo metu, kai pareiškėjai įsigijo savo žemės sklypus. Taigi jeigu ginčo atveju kažkas ir būtų panaikinęs servitutinį kelią, tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas turėtų būti keliamas ne valstybei, o tai padariusiam subjektui.

16. Teismas, įvertinęs CK 6.249 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymėjo, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

17. Teismas sprendė, kad ginčo atveju bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai patyrė dėl savo pačių neveiklumo, kadangi jie ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo pateikė praleidę ieškinio senaties terminą, nenurodė teismui jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jį praleido bei neprašė teismo atnaujinti praleistą senaties terminą. Dėl to jų ieškinys dėl pirkėjo teisių perkėlimo buvo atmestas ir jiems nebuvo atlygintos bylinėjimosi išlaidos bei buvo priteistos atlyginti atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.).

18. Teismas vertino, kad pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjai nepagrindė, kad jų išgyvenimai buvo pakankamai reikšmingi, lyginant su eiliniais. NŽT darbuotojų padarytą klaidą dėl jų tiesioginio neinformavimo raštu apie parduodamą gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pažeidžiant pareiškėjų pirmumo teisę, buvo galima ištaisyti laiku pateikiant ieškinį teismui dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Tačiau, kaip matyti iš Utenos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-122-1093/2020 bei Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-391-252/2020 pareiškėjai savo teises pradėjo ginti praėjus pakankamai ilgam laikui po sužinojimo apie įvykusį žemės perleidimo sandorį. Iš teismų sprendimų nustatyta, kad pareiškėjai tiesiogiai iš žemės sklypo pardavėjo žinojo apie jo ketinimus perleisti žemės sklypą, todėl, jeigu pareiškėjus būtų rimtai dominęs žemės sklypo įsigijimas, jie turėjo tokią galimybę. Nei šioje byloje, nei civilinėje byloje nenustatytos aplinkybės, kad NŽT darbuotojai būtų siekę sąmoningai suklaidinti pareiškėjus, kad jie neturėtų galimybės įsigyti gretimo žemės sklypo. Teismas sprendė, kad pareiškėjų išgyvenimai laikytini abstrakčiais bei tokiais, jog teisių pažeidimo, negavus tiesioginio raštiško pranešimo apie parduodamą gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III. 11. Pareiškėjai A. K. ir M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino servitutinio kelio teisinio reglamentavimo turinį. Byloje esantys NTR išrašai patvirtina, jog pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose nustatyti kelio servitutai yra skirti kitiems asmenims naudotis šiuose sklypuose esančiais servitutiniais keliais, o ne pareiškėjų naudai kituose sklypuose esančiais keliais tikslu pasiekti pareiškėjų nurodytus sklypus. Teismo išvados remiantis NTR išrašais apie NTR įregistruotus pareiškėjo žemės sklypus (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei juose nustatytus servitutus neturi jokios teisinės reikšmės ginčo sprendimui. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjai turi galimybę naudotis gretimuose sklypuose esančiais servitutiniais keliais tikslu patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, o pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo principą šiuos įrodymus privalėjo pateikti atsakovas.

13. Pareiškėjai pažymi, kad byloje nėra jokių duomenųjog būtent kelias, kuris neperkėlus pirkėjo teisių pareiškėjams po kadastrinių matavimų atsidūrė G. R. priklausančio sklypo teritorijoje, buvo būtent tas kelias, kurio atžvilgiu 2000 m. lapkričio 23 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 10-06-381 ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimais buvo nustatytas kelio servitutas.

14. Pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 1 straipsniu, 3 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad tik nustačius, jog konkretus vidaus kelias įtrauktas į Molėtų rajono savivaldybės sprendimu patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą, galima būtų teigti, jog konkrečiam keliui NTR registruotais NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimais buvo nustatytas servitutas ir nepriklausomai nuo to, jog vidaus kelias atsidūrė kito asmens nuosavybės teise priklausančiame sklype, anksčiau nustatytas kelio servitutas galioja ir naujam savininkui kaip apribojimas kitų asmenų atžvilgiu. Kadangi byloje nėra tokių duomenų, nėra pagrindo teigti, jog būtent ginčo keliui buvo nustatytas kelio servitutas. Šias aplinkybes kaip savo atsikirtimų pagrindą turėjo įrodyti atsakovas, tačiau to nepadarė. Pareiškėjai teigia, kad jų pasirinktas problemos sprendimo būdas nutiesti jiems reikalingą kelią, o ne reikalauti servituto nustatymo iš kaimyninio žemės sklypo savininko, buvo vienintelis racionalus, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus elgesio variantas.

15. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad be neteisėtų NŽT veiksmų reikalaujami atlyginti nuostoliai jiems nebūtų kilę. Egzistuoja neabejotinas priežastinis ryšys tarp NŽT darbuotojo neteisėtų veiksmų, kuriais buvo užkirstas kelias pareiškėjams įgyti Žemės sklypą ir šie neteisėti veiksmai buvo pirminė priežastis, nulėmusi įvykius bei pareiškėjų nuostolių susidarymą. Neteisėti NŽT darbuotojo veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su pareiškėjams kilusiomis neigiamomis pasekmėmis pakankamu faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu, todėl egzistuoja deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Net darant prielaidą, kad pareiškėjų elgesys galėjo lemti civilinės bylos nagrinėjimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo eigą, teismo išvados, kad pareiškėjai netinkamai procesiškai elgėsi ir būtent tai lėmė žalos jiems kilimą, nepagrįsti ir nesąžiningi. Pareiškėjai nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jog ieškinio senaties termino jie nepraleido, todėl jiems nebuvo nei teisinio nei faktinio pagrindo prašyti teismo šį terminą atnaujinti. Aplinkybę, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas, civilinėje byloje šalys ginčijo ir tik po išsamaus bylos nagrinėjimo teismas nustatė ją remdamasis atsakovų ir NŽT darbuotojo, kuris neįvykdė savo pareigos ir tokiu būdu sukėlė pareiškėjams žalą, paaiškinimais.

16. Pareiškėjai, remdamiesi teismų praktika, teigia, kad teismui laikantis pozicijos, jog pareiškėjų veikimas civilinėje byloje buvo tiek neprotingas ir nerūpestingas, jog lėmė civilinėje byloje jų teisės pripažinimą iš esmės, tačiau atsisakymą ją ginti praleidus ieškinio senaties terminą, reikalaujamas žalos atlyginimo dydis gali būti atitinkamai proporcingai mažinamas, bet nesudaro faktinio pagrindo apskritai atmesti reikalavimą. Faktinės aplinkybės dėl pareiškėjų procesinio veikimo civilinėje byloje nesudaro pagrindo teigti, jog jie veikė aplaidžiai nerūpestingai, todėl jų kaltės reikalaujama forma nėra, o paprasto neatsargumo tokiu atveju neužtenka. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjų kaltės formos visiškai nepasisakė ir bylos šiuo aspektu neanalizavo, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

17. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip turtinės žalos atlyginimo, rėmėsi neaktualia ginčui teismų praktika. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovų R. atžvilgiu civilinėje byloje buvo procesinis reikalavimas ir jis ta apimtimi buvo išspręstas. Šioje byloje atsakovu yra valstybė, atstovaujama NZT, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių priteisimo klausimą jau išnagrinėjo teismas civilinėje byloje. Atsakovo – Lietuvos valstybės – atžvilgiu nei vienas teismas dar nenagrinėjo pareiškėjų reikalavimo atlyginti jiems neteisėtais valstybės tarnautojo veiksmais padarytos žalos, kuri pasireiškė priverstiniu civilinės bylos iškėlimu, nes kito būdo apginti savo pažeistas teises pareiškėjai neturėjo. Pareiškėjų reikalavimas nėra pakartotinis reikalavimas, kuriam gali būti taikoma pirmosios instancijos teismo aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai pasibaigus bylos nagrinėjimui tarp tų pačių šalių iš naujo keliamas ginčas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju tai savarankiškas materialusis reikalavimas, pareikštas kaltam dėl priverstinio civilinės bylos inicijavimo atsakovui.

18. Pareiškėjai pažymi, kad tai, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik toje pačioje byloje, neatitinka pasikeitusios teismų praktikos. Tai, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti atskiros bylos nagrinėjo dalyku, patvirtina ir teismų praktika po Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimo 2020 m. spalio 19 d. sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18). EŽTT praktikoje pripažįstama, kad aiškaus reguliavimo nebuvimas negali atimti iš asmens teisės reikalauti žalos, atsiradusios dėl valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, todėl tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pateikus reikalavimą dėl žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnyje nustatyta tvarka laikytinas pagrįstu ir teisingu. Kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nustatyta tvarka negalėjo pateikti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui šioje byloje – Lietuvos valstybei, jie pasirinko vienintelę galimą alternatyvą – inicijuoti naują teisminį procesą dėl žalos atlyginimo. NŽT darbuotojas neatliko savo pareigų tinkamai, tai sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjams, tačiau jiems jokia forma žala nebuvo atlyginta visiškai, o atsakovui dėl to nekilo jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjai reikalavimą atsakovui atlyginti civilinėje byloje patirtas išlaidas laiko pagrįstu.

19. Pareiškėjai nurodo, kad bylos faktinės aplinkybės iš esmės reiškia, jog valstybės pavestas funkcijas turintis atlikti asmuo sąmoningai neatliko savo pareigų, o pareiškėjai, net teismui pripažinus šio asmens neteisėtą veiką, negavo jokios satisfakcijos. Pareiškėjai NŽT, kaip institucijos, elgesį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertina kaip pasityčiojimą – į paaiškinimą, jog teismui nustačius akivaizdų pareiškėjų teisių pažeidimą, jų net nebuvo atsiprašyta, NŽT atstovė nurodė, jog pareiškėjai turi kreiptis į NŽT Molėtų skyrių ir tada (galimai) apsvarsčius jų prašymą būtų pateiktas atsakymas. Pareiškėjai aiškiai įvardijo, jog dėl neteisėtų NŽT veiksmų buvo priversti ilgą laiką bylinėtis, tai lėmė konflikto su kaimynu eskalavimą ir kelio į žemės sklypus perkasimą, o tai savo ruožtu sukėlė nerimą ir jaudulį dėl vykdomos žemės ūkio veiklos organizavimo ir pan. Tokie išgyvenimai nėra kasdieniniai ar įprasti, gerokai viršija eilinių išgyvenimų sukeliamą stresą ir įtampą. Pareiškėjų patirtos neturtinės žalos dydis galėjo būti sumažintas, bet ne netenkintas visiškai. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika kitose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį (administracinės bylos Nr. A-464-520/2018, eA-2195-575/2019, A444- 619/2008; A146-39/2012; A438-336/2012).

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. NŽT nurodo, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Sprendžiant pareiškėjų reikalavimo bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitose bylose, pripažinti žala, pagrįstumą, aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 pateikti išaiškinimai, kad tais atvejais, kai asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje. Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas. Taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų dėl keliui patirtų išlaidų. NŽT nuomone, teismas tinkamai pritaikė teisės aktus, tinkamai išaiškino faktines ir teisines aplinkybes, priimtas teismo sprendimas yra teisingas bei teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų veiksmų, atlyginimo.

23. Pareiškėjai, teigė, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai neteisėtai neinformavo jų apie gretimybėje parduodamą žemės sklypą, dėl ko jie turėjo įrengti naują kelią privažiavimui prie jų nuosavybe valdomų žemės sklypų, be to, patyrė bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Dėl šios priežasties jie prašė priteisti 11 763,95 Eur turtinės žalos. Be to, jie prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis ir jų tarnautojais, patyrė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus, sužinoję, jog žemės sklypą neteisėtai įsigijo kitas asmuo, todėl prašė priteisti ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, pripažinęs nustatytu neteisėtą NŽT darbuotojų neveikimą, tačiau nenustatęs priežastinio ryšio tarp neteisėto neveikimo ir patirtos turtinės žalos. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas, vertino pareiškėjų patirtus išgyvenimus ir nepatogumus nebuvus tokio laipsnio, kad pareiškėjams reikėtų priteisti piniginę kompensaciją.

25. Apeliacinis pareiškėjų skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su servitutinių kelių egzistavimu ir naudojimu, rėmėsi netinkama teismų praktika, liečiančia bylinėjimosi išlaidų pripažinimą turtine žala, o teismo išvados dėl neturtinės žalos nėra pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau - ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

28. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog NTR įregistruotuose pareiškėjų valdomuose žemės sklypuose kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti kelio servitutai, todėl pareiškėjai, norėdeami patekti į savo žemės sklypus, galėjo jais naudotis, o ne įrenginėti naują kelią. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendime paminėti kelio servitutai yra nustatyti pareiškėjų valdomuose žemės sklypuose kaip tarnaujantys daiktai, t.y. užtikrinantys, jog kiti asmenys galėtų patekti į kitus žemės sklypus per pareiškėjų žemės sklypus. Tuo tarpu iš byloje esančių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų matyti, kad šiame žemės sklype nėra nustatyta tokio pobūdžio servituto, kuriuo galėtų naudotis pareiškėjai, norėdami patekti į savo sklypus. Šiame žemės sklype tiek iki jo pardavimo, tiek šiuo metu nustatytas vien tik kelio servitutas (teisė naudotis pėsčiųjų taku), užtikrinantis gyventojų teisę prieiti prie vandens telkinio ir naudotis ežero pakrante. Šioje administracinėje byloje nėra nei žemės sklypų planų, nei kitokių dokumentų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, ar tam, kad pareiškėjai galėtų patekti į savo žemės sklypus, būtina vykti per žemės sklypą , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vietoje yra pareiškėjų prašymu naujai įrengtas kelias. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje šie klausimai buvo nagrinėjami, tačiau visiškai neaptarti teismo sprendime, todėl neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas dėl priežąstinio ryšio tarp valstybės netyeisėtų veiksmų ir kelio įrengimo nebuvimo. Tik nustačius ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su iki sandorio ir po sandorio buvusiomis galimybėmis patekti į pareiškėjų valdomus žemės sklypus, būtų galima padaryti tinkamas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų ir galimai padarytos 4981,19 Eur turtinės žalos egzistavimo.

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Šiuo atveju teismas visų aplinkybių, susijusių su reikšmingų šiai bylai žemės sklypų dislokacija, patekimo į jais galimybėmis bei naujos kelio dalies įrengimo vieta ir būtinumu neišsiaiškino ir jų tinkamai neįvertino, neišsireikalavo visų ginčui spręsti reikšmingų duomenų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti vertinama kaip teisėta, pagrįsta ir tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir administracinę bylą dėl šių pareiškėjų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Toks teismo sprendimas taip pat yra priimamas atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

31. Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su turtinės žalos už patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, be kita ko, konstatavo, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Prašymai atlyginti civilinėje byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose, ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

32. Pirmosios instancijos teismo sprendime, be to, teisingai pasiremta aktualia Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika. Pareiškėjai civilinėje byloje patyrė išlaidas, kurios yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad šios išlaidos buvo patirtos ne tik dėl atsakovo darbuotojų veiksmų, bet ir dėl pačių pareiškėjų uždelsimo ir pasirinkto elgesio modelio, kas suponavo sprendimo civilinėje byloje priėmimą ne pareiškėjų naudai. Ta aplinkybė, kad šioje byloje reikalavimas pareikštas kitam asmeniui, situacijos vertinimo nekeičia. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šio pareiškėjų reikalavimo pagrįstumo klausimą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų.

33. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjai dėl neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų patyrė neturtinę žalą, tačiau jų išgyvenimai nebuvo tokio masto, kad būtų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė iš esmės tuo, kad pareiškėjai per vėlai ėmė ginti savo teises, o NŽT darbuotojai nesiekė sąmoningai suklaidinti pareiškėjus.

34. Tačiau kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų, neturtinę žalą pareiškėjai kildina ne tik iš to, kad jiems teko ginant savo teises kreiptis į teismą, tačiau ir iš to, kad jie nusivylė valstybės tarnautojų darbu, patyrė papildomų sunkumų bendraudami su kaimynu ir vykdydami žemės ūkio veiklą, įrengdami naują privažiavimo kelią.

35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

36. Kaip jau minėta šios nutarties 28-29 punktuose, nėra aišku, ar pareiškėjai iš tikrųjų nepatyrė turtinės žalos. Turtinės žalos egzistavimas bei jos dydis yra tarp CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų bei gali lemti neturtinės žalos įvertinimą pinigais, o ne vien teisės pažeidimo pripažinimą, kaip satisfakciją. Teisėjų kolegija mano, jog grąžinus nagrinėti iš naujo pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, būtų pagrįsta panaikinti teismo sprendimo dalį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosiosinstancijos teisme ir šį pareiškėjų reikalavimą.

37. Atsižvelgdama į tai, kad didžioji dalis pareiškėjų reikalavimų grąžinama nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija šiame etape nesprendžia pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Jis turėtų būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės ir atsižvelgus į tai, kieno naudai priimamas galutinis sprendimas.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti , panaikinant jo dalį , kuria atmesti pareiškėjų reikalavimai dėl 4 981,19 Eur turtinės žalos, patirtos dėl kelio ir pralaidos įrengimo, ir dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šie reikalavimai perduotini nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas atlyginti 6782,76 Eur turtinės žalos, patirtos civilinėje byloje kaip bylinėjimosi išlaidos, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. K. ir M. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjų A. K. ir M. K. reikalavimai dėl 4 981,19 Eur turtinės žalos, patirtos dėl kelio ir pralaidos įrengimo, ir dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir šiuos reikalavimus grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė