2016-11-30 Nr. AB-22520-3-62-3-01163-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-833-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01163-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. E. V. ir M. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjos V. E. V. ir M. M. su 2016 m. birželio 16 d. skundu (skundą pasirašė tik V. E. V.) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 8VĮ-555-(14.8.2.) „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių nuosavybės teisių atkūrimą V. E. V. ir M. M. vardu vykdyti natūra bei atkurti nuosavybės teises į M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėtą ir valdytą 1134 kv. m žemės sklypą, planuose pažymėtą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų nustatyta, kad yra praleistas terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui pateikti nuosavybės ir giminystės teisę patvirtinančius dokumentus, V. E. V. ir M. M. prašė atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja V. E. V. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriame prašė nustačius, kad yra praleistas terminas skundui dėl Įsakymo, nuosavybės teisių atkūrimo, termino nuosavybės ir giminystės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo paduoti, šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

V. E. V. paaiškino, kad ant voko, kuriame jai buvo siųstas Įsakymas, esanti žyma patvirtina, kad jis pareiškėjai turėjo būti įteiktas 2016 m. gegužės 21 d., tačiau korespondenciją ji gavo tik 2016 m. gegužės 23 d. Atsižvelgiant į tai, paskutinė skundo padavimo diena turėjo būti 2016 m. birželio 21 d., todėl V. E. V. sprendė, kad vieno mėnesio terminas skundui paduoti nėra praleistas. Pažymėjo, kad anksčiau dėl advokato padėjėjo Tomo Ryzgelio nedarbingumo, kuris tęsėsi nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 11 d., negalėjo paduoti skundo teismui. Teismui nusprendus, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių – atstovo nedarbingumo ir gydymosi bei pareiškėjos nedidelio aplaidumo atsiimant Įsakymą, susijusio su senyvu amžiumi. Pažymėjo, kad terminas yra praleistas vieną dieną.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo atmetė ir V. E. V. bei M. M. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų pateikto antspauduoto voko kopija bei AB Lietuvos pašto internetinės paieškos sistemos duomenys patvirtina, jog vokas su Įsakymu pareiškėjai buvo įteiktas 2016 m. gegužės 21 d., todėl paskutinė diena šiam sprendimui apskųsti buvo 2016 m. birželio 21 d. Pareiškėjos skundą teismui pateikė 2016 m. birželio 22 d., taigi, praleidusios 30 dienų apskundimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pašto siunta jai buvo įteikta 2016 m. gegužės 23 d., nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami rašytiniai įrodymai. Priešingai, V. E. V. pateikta voko kopija bei AB Lietuvos pašto internetinės paieškos sistemos duomenys patvirtina, kad minėta siunta pareiškėjai buvo įteikta 2016 m. gegužės 21 d., todėl pareiškėjos argumentas dėl vėlesnės voko įteikimo datos laikytinas nepagrįstu ir negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi, pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą.

Teismas padarė išvadą, kad turi būti atmestas ir pareiškėjų argumentas dėl jų atstovo advokato padėjėjo Tomo Ryzgelio laikinojo nedarbingumo, kuris, kaip teigiama, sukliudė pareiškėjoms laiku kreiptis į teismą. Su Įsakymu pareiškėjos susipažino 2016 m. gegužės 21 d., o prie skundo pateikta leidimo ir pavedimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos V. E. V. ir advokato Georgijaus Zavtrakovo kontoros, patvirtina, kad advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis teisinę pagalbą pareiškėjoms ėmė teikti tik nuo 2016 m. birželio 21 d., taigi, praėjus mėnesiui po skundžiamo sprendimo įteikimo pareiškėjai. Nėra pateikta jokių duomenų apie aplinkybes, kurios galėjo objektyviai sukliudyti pareiškėjoms anksčiau kreiptis teisinės pagalbos ar per nustatytą terminą paduoti skundą teismui. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundas teismui 2016 m. birželio 22 d. buvo pateiktas vis dar tęsiantis pareiškėjų atstovo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, taigi, ši aplinkybė iš esmės nesutrukdė pareiškėjoms kreiptis į teismą 2016 m. birželio 22 d. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nurodyta aplinkybė dėl atstovo laikinojo nedarbingumo negalėjo sutrukdyti ir į teismą kreiptis nepraleidus skundo padavimo termino, t. y. 2016 m. birželio 21 d.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos neveikė taip, kad užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamas pasekmes. Pareiškėjos turėjo būti rūpestingos ir domėtis savo teisėmis bei pareigomis, jos turėjo visas galimybes nustatyta tvarka pateikti teismui skundą, tačiau to per nustatytą terminą nepadarė dėl savo delsimo, o tai yra subjektyvios priežastys, todėl skundo padavimo terminą buvo atsisakyta atnaujinti. Atsisakęs atnaujinti terminą Įsakymui apskųsti, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo, o taip pat ir išvestinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skundo nepriėmimas neužkerta pareiškėjoms kelio pareikšti skundą bendra tvarka, inicijuojant naują bylą.

III. Pareiškėja V. E. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, atnaujinti skundo padavimo terminą bei pareiškėjų skundą priimti.

V. E. V. paaiškina, kad Įsakymą gavo 2016 m. gegužės 21 d., tačiau ji suklydo ir voką, kuriame buvo siųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 8VĮ-555-(14.8.2.), atsiėmė 2016 m. gegužės 23 d. 11.00 val.; šią dieną pareiškėja laikė Įsakymo gavimo diena. Pažymi, kad atsiimant korespondenciją, jai nebuvo pateikta pasirašyti jokių dokumentų, todėl šio fakto negali pagrįsti įrodymais.

Gavusi Įsakymą, pareiškėja iš karto pradėjo ieškoti teisinės pagalbos. Kadangi ši paieška užtruko, V. E. V. anksčiau negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą. Mano, kad atsižvelgiant į tai, negali būti laikoma, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas vien dėl subjektyvių priežasčių.

Pareiškėja pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl skundo padavimo tvarką vertino pagal turimas žinias ir informaciją bei gebėjimus. Atkreipia dėmesį, kad nepriėmus jos skundo, pasunkėtų jos pažeistų teisių gynimas, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos galėtų reikšti atsikirtimus, kad yra praleistas terminas ginčijamam administraciniam sprendimui apskųsti. Formali išvada, kad vienos dienos procesinio termino praleidimas skundui paduoti yra toks reikšmingas, jog byla negali būti pradedama nagrinėti, neatitiktų asmens teisės kreiptis gynybos į teismą. Tokia teisė asmeniui suteikiama nepaisant to, ar jis turi įgaliotą atstovą, ar ne. Mano, kad V. E. V. veiksmai nuo Įsakymo gavimo dienos iki 2016 m. birželio 21 d. kreipiantis dėl teisinės pagalbos teikimo neturi būti vertinami išimtinai kaip subjektyvūs, kadangi tuo metu ji aktyviai ieškojo teisinės pagalbos, analizavo ir vertino Įsakymo įtaką savo teisėms ir interesams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, nustačius, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos terminą skundui paduoti praleido dėl savo pačių elgesio (delsimo), o tai yra subjektyvios priežastys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Ant teismui pateikto voko, kuriame V. E. V. buvo siunčiamas Įsakymas, esanti žyma patvirtina, kad korespondencija jai buvo įteikta 2016 m. gegužės 21 d. (b. l. 68–69). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 8VĮ-555-(14.8.2.) pareiškėjai V. E. V. 2016 m. gegužės 19 d. buvo siunčiamas registruotu laišku (reg. Nr. RN119344867LT) ir jai įteiktas 2016 m. gegužės 21 d. (b. l. 63). Pareiškėja teigia, kad ginčijamas įsakymas jai buvo įteiktas tik 2016 m. gegužės 23 d., tačiau jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų ji nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad skundas dėl šio įsakymo panaikinimo teismui turėjo būti pateiktas iki 2016 m. birželio 20 d. įskaitytinai. Paštu 2016 m. birželio 22 d. išsiųsdamos skundą teismui, pareiškėjos buvo praleidusios 30 dienų terminą kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjos, siekdamos efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis nuosavybės teisių atkūrimu bei operatyviai ginčyti su jų teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino skundui paduoti praleidimą V. E. V. pirmiausia motyvavo savo klydimu. Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 23 d. atsiėmusi jai siųstą korespondenciją, pareiškėja tikėjosi, jog terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Nors administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad korespondenciją V. E. V. atsiėmė tik 2016 m. gegužės 23 d., tai patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė, jos teiginiai neatitinka AB Lietuvos pašto pateiktos informacijos, teisėjų kolegija atsižvelgia, kad 2016 m. gegužės 21 d. buvo šeštadienis, terminas skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, turėjo vertinti ir šias aplinkybes.

Kartu su skundu pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. sprendimas patvirtina, kad V. E. V. buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl giminystės ryšį patvirtinančio fakto nustatymo ir termino nuosavybės teisėms atkurti atnaujinimo, parengti procesinius dokumentus bei atstovauti pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjai buvo paskirtas advokatas Georgijus Zavtrakovas (b. l. 51–52). Advokato Georgijaus Zavtrakovo kontoros 2016 m. birželio 21 d. leidimo ir pavedimo sutartimi advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui buvo pavesta V. E. V. teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 53). Tai reiškia, kad teisinė pagalba pareiškėjui buvo pradedama teikti jau pasibaigus terminui Įsakymui apskųsti. Atkreiptinas dėmesys, kad V. E. V. paskirtas atstovas Tomas Ryzgelis nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 11 d. buvo nedarbingas (b. l. 70), tačiau nepaisant to, jam 2016 m. birželio 21 d. buvo pavesta atstovauti pareiškėją. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atstovo laikinas nedarbingumas nesutrukdė V. E. V. 2016 m. birželio 22 d. pateikti skundą teismui, laikytina neturinčia teisinės reikšmės sprendžiant dėl termino atnaujinimo klausimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos kreipimasis dėl teisinės pagalbos teikimo nuosavybės teisių atkūrimo procese dar iki Įsakymo priėmimo patvirtina, kad ji buvo rūpestinga ir siekė ginti savo galbūt pažeistas teises, o kad ją atstovauti 2016 m. birželio 21 d. buvo pavesta laikinai nedarbingam asmeniui, negali būti laikoma aplinkybe, priklausiusia nuo V. E. V. valios. Be to, aplinkybė, kad advokato padėjėjui tik 2016 m. birželio 21 d. buvo pavesta atstovauti pareiškėją, nepatvirtina, kad dėl Įsakymo panaikinimo į atstovus V. E. V. keipėsi tik 2016 m. birželio 21 d. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti V. E. aktyvumu bei nepiktnaudžiavimu teise, o terminas skundui paduoti buvo praleistas tik dviem dienomis. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminą Įsakymui apskųsti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jai laiku kreiptis į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino V. E. V. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl V. E. V. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą yra tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundą, pateiktą V. E. V. ir M. M. vardu, pasirašė tik pareiškėja V. E. V., o kartu su skundu nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių V. E. V. teisę skundą teismui pasirašyti M. M. vardu, todėl spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę turėtų atkreipti dėmesį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. E. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjos V. E. V. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų V. E. V. bei M. M. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė