e0fb6b95-2d59-46ee-9aae-dcaa6f586519 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-543-624/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00837-2009-2)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Aušrai Gaurytei, nedalyvaujant pareiškėjams R. T., R. S., R. Č. ir jų atstovui advokatui Ričardui Varno, trečiųjų suinteresuotų asmenų Vilniaus šv.

Kristoforo gimnazijos, Vilniaus Å¡v. Kristoforo progimnazijos, Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir asociacijos „Šv. Kristoforo bendruomenė“ atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. T., R. S. ir R. Č. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus Å¡v. Kristoforo gimnazijai, Vilniaus Å¡v.

Kristoforo progimnazijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai ir Asociacijai „Šv. Kristoforo bendruomenė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :Pareiškėjai R. T., R. S. ir R. Č. skunde, kurį patikslino 2009-11-06, prašė teismo:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimÄ Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Å v. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“, 2) priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neturtinę žalÄ po 1000 Lt kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, 3) priteisti turėtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad vykdant sprendimÄ , Vilniaus Å¡v. Kristoforo vidurinė mokykla 2009-07-24 buvo reorganizuota, padalijant jÄ Ä¯ dvi įstaigas: Vilniaus Å¡v. Kristoforo vidurinę mokyklÄ ir Vilniaus Å¡v.

Kristoforo pagrindinę mokyklÄ . Visi buvę reorganizuotos mokyklos 1-8 klasių mokiniai nuo 2009-09-01 buvo perkelti ir priversti lankyti Å¡iÄ mokyklÄ jos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad Å¡ios patalpos yra netinkamos bÅ«klės, neatitinka higienos normų, saugos ir sveikatos reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjų vaikų iÅ¡kėlimas į Å¡ias patalpas pažeidžia vaikų (tuo pačiu ir pareiÅ¡kėjų) teisėtus interesus, jų teisę mokytis saugioje, sveikoje aplinkoje ir turėti higienos reikalavimus atitinkančiÄ mokymosi vietÄ , tinkamas kitas ugdymo sÄ lygas.

Mano, kad sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytas procedÅ«rines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymÄ ir įvertinimÄ , nes nei sprendimo projekte, nei jį lydinčiuose dokumentuose (aiÅ¡kinamajame raÅ¡te) nebuvo pateikta jokių duomenų apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bÅ«klę ir jų tinkamumÄ mokyklos veiklai vykdyti. Priimant sprendimÄ taip pat nebuvo konsultuojamasi su reorganizuojamos mokyklos bendruomene ar jos atstovais, reorganizuojamos Vilniaus Å¡v.

Kristoforo mokyklos mokinių tėvams, tarp jų ir pareiÅ¡kėjams, buvo pateikta neteisinga informacija, kad yra gautas finansavimas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontui, patalpos jau yra remontuojamos ir 2009-09-01 1-8 klasių mokiniai bus perkelti į suremontuotas patalpas, todėl, mano, kad sprendimas priimtas skubotai, nesivadovaujant vaikų teisių apsaugos prioriteto taisykle, taip pat pažeidžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 7 str. nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ .Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimo Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Å v.

Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ pareiÅ¡kėjų R. T. ir R. Č. vaikai iÅ¡ saugių, sutvarkytų ir iÅ¡ esmės teisės aktų reikalavimus atitinkančių mokyklos patalpų (duomenys neskelbtini) buvo perkelti į nesuremontuotas, nesaugias mokyklos patalpas (duomenys neskelbtini), kurios neatitiko ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Toks neteisėtas vaikų perkėlimas ir esminis jų mokymosi aplinkos sÄ lygų pabloginimas sukėlė pareiÅ¡kėjams didelį dvasinį sukrėtimÄ .

Dėl to, kad mokyklos patalpos nė karto kapitaliai neremontuotos, nepakeisti langai, dalis esančių langų yra tik su vienu stiklu, daugelis langų iÅ¡puvusiais rėmais, yra daugybė kitų esminių pastato trÅ«kumų, pareiÅ¡kėjai jaučia didelį nerimÄ ir baimę, nes neaiÅ¡ku, ar bus įmanoma mokyklos klasėse žiemos metu palaikyti vaikams mokytis tinkamÄ temperatÅ«rÄ , ar vaikai nepradės dažniau sirgti. Dėl to, kad atsakovo kompetentingi atstovai žadėjo iki 2009-09-01 suremontuoti mokyklos patalpas taip, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau Å¡io pažado netesėjo, pareiÅ¡kėjai jaučiasi apgauti ir pažeminti, prarado pasitikėjimÄ savo rinkta valdžia.

Didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus pareiÅ¡kėjai patyrė ir dėl to, kad vaikus 2009-09-01 turėjo atvesti į mokyklÄ , kurioje dar nebuvo baigti remonto darbai, kad pareiÅ¡kėjams ir jų vaikams dėl to buvo sugadinta rugsėjo 1-osios Å¡ventė. Taigi, pareiÅ¡kėjai R. T. ir R. Č. dėl skundžiamo atsakovo sprendimo patyrė neturtinę žalÄ . Neturtinę žalÄ taip pat patyrė ir pareiÅ¡kėjas R. S., kadangi nenorėdamas leisti savo vaikų į nesaugiÄ mokyklÄ , buvo priverstas juos perkelti apskritai į kitÄ mokyklÄ .

Tai sukėlė nepatogumų. Dėl to, kad vaikų perkėlimas buvo priverstinis, R. S. patyrė dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus. Skundžiamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. PareigÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektui, pažeidusiam teisės aktų reikalavimus, atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ numato ir VAÄ® 42 str.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Tai gali bÅ«ti tiek fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ trukmę.

BÅ«tinybė atlyginti asmeniui neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal KonstitucijÄ valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai. Valstybės institucijos, pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių.

Atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį privalu vadovautis suformuotais teismų precedentais. PareiÅ¡kėjai, remdamiesi ankščiau iÅ¡dėstytais argumentais ir atsižvelgdami į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines sÄ lygas (800 Lt minimaliÄ mėnesine algÄ 2172,6 Lt vidutinį darbo užmokestį), jiems dėl skundžiamo neteisėto atsakovo sprendimo padarytos neturtinės žalos dydį vertina po 1000 Lt kiekvienas (II tomas, b. l. 109-114).

PareiÅ¡kėjai ir jų atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su pareiÅ¡kėjų skundu dėl žalos atlyginimo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai nėra suinteresuoti, todėl nerealizuotina jų teisė į gynybÄ . ABTÄ® 5 str. 1 d. nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teisės kreiptis į teismÄ esminė sÄ lyga yra subjekto suinteresuotumas. Mano, kad pareiÅ¡kėjai yra praradę suinteresuotumÄ byloje, todėl jų teisė į gynybÄ negali bÅ«ti realizuota, o byla nutrauktina. PareiÅ¡kėjas R. S. savo vaikus iÅ¡ Å¡v. Kristoforo vidurinės mokyklos pervedė į Å iuolaikinės mokyklos centrÄ - Vilniaus Å¡v. Kristoforo pagrindinėje mokykloje jis nesimokė. R. T. sÅ«nus K. T. 2011 m. rugpjūčio mėn. iÅ¡vyko į Vilniaus Jėzuitų gimnazijÄ , o R. Č. sÅ«nus N. Č. 2011-06-09 iÅ¡vyko į Vilniaus Balsių pagrindinę mokyklÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina Vilniaus Å¡v. Kristoforo progimnazijos 2012-02-27 raÅ¡tas Nr. SD-144. Taigi, pareiÅ¡kėjų vaikai nebesimoko, o R. S. vaikai net ir nesimokė buvusioje Vilniaus Å¡v. Kristoforo pagrindinėje mokykloje. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai neįrodo egzistuojant civilinės atsakomybės sÄ lygas. Žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarkÄ reglamentuoja CK 6.271 str., kurio 1 dalyje nustatyta, jog tokiÄ Å¾alÄ privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu savivaldybės valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Nors žalos atlyginimo bylas pagal CK 6.271 str. nagrinėja administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu yra civiliniai teisiniai, todėl nagrinėjant Å¡ias bylas turi bÅ«ti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios ne tik žalos atlyginimÄ bet ir kitus, su žalos atlyginimu susijusius santykius, turinčius reikÅ¡mės konkrečiai bylai. Savivaldybės civilinei atsakomybei kilti yra bÅ«tina, kad egzistuotų trijų sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Akcentuotina, jog tik nustačius Å¡ias visas sÄ lygas atsiranda prielaidos nuostolių atlyginimui. Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, minėtos trys sÄ lygos visumoje neegzistuoja, todėl nėra pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti. PareiÅ¡kėjai neįrodo nei vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų buvimo, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas ir atmestinas. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitokioms neturtinėms teisėms.

IÅ¡ pateikto skundo negalima spręsti, kokiÄ neturtinę žalÄ konkrečiai patyrė kiekvienas pareiÅ¡kėjas. Pagrindžiant kiekvieno iÅ¡ asmenų reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo naudojamos iÅ¡ esmės tos pačios formuluotės: „vaikų perkėlimas pareiÅ¡kėjams sukėlė didelį dvasinį sukrėtimÄ , o pareiÅ¡kėjai jaučia didelį nerimÄ ir baimę“. Tiek pagal CK 6.250 str., tiek pagal teismų praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo bylose asmens reikalavimas atlyginti jam padarytÄ neturtinę žalÄ yra vertintinas itin individualiai, todėl nukentėjusysis privalo nurodyti ir pagrįsti kuo konkrečiai jam, kaip atskiram fiziniam asmeniui, pasireiÅ¡kė žalos padarymas, kokios konkrečios pasekmės dėl to jam atsirado, ar pasekmės atsirado bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų, t.y. bÅ«tina įrodyti konkrečiai patirtas pasekmes, ar tai buvo atsakovo veiksmų padarinys, ar nukentėjusio asmens patyrimai vertintini kaip neturtinė žala CK 6.250 str. 1 d. prasme.

Tuo tarpu iÅ¡ pareiÅ¡kėjų skundo matyti, kad neturtinės žalos padarymo faktas ir dydis grindžiami bendro pobÅ«džio teiginiais, nepateikus iÅ¡samaus žalos pagrindimo bei jos patvirtinimo įrodymais. PareiÅ¡kėjai nepateikė jų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, sukrėtimų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių didelio dvasinio sukrėtimo faktus (pvz., atitinkamas pažymas iÅ¡ gydymo įstaigų). PareiÅ¡kėjai skunde nurodo, kad patyrė neigiamas emocijas (dvasinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, baimę, nerimÄ ), tačiau byloje nėra įrodymų, kad jos sukėlė kokias nors ilgalaikio pobÅ«džio pasekmes, todėl laikytina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė neturtinę žalÄ .

Pažymėjo, kad turėtų bÅ«ti vertinamos ne žmonių reakcijos į iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kt., o pačios pasekmės, pasireiÅ¡kiančios iÅ¡gyvenimais, sukrėtimais, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje. Ä®rodymų apie, jų nuomone, sukeltas neturtinę žalÄ sudarančias pasekmes į bylÄ nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nepateikė. PraÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad kiekvienas pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų patyrė neturtinę žalÄ , kuri gali bÅ«ti vertinama 1000 Lt.

PareiÅ¡kėjai taip pat neįrodė, jog menamÄ Å¾alÄ ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus sieja priežastinis ryÅ¡ys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-03 administracinėje byloje Nr. A556-669/2010 priimtoje nutartyje pažymėjo, jog žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas priežastinis ryÅ¡ys (nukentėjusio asmens patirta žala turi bÅ«ti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir prieÅ¡ingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas.

Nepakanka nustatyti pareiÅ¡kėjui padarytÄ turtine ar neturtinę žalÄ : bÅ«tina tokiÄ Å¾alÄ susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovu veiksmais (neveikimu). Taigi, pareiÅ¡kėjai skunde apsiribojo tik neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu, kad ji atsirado dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų. PareiÅ¡kėjai nepaisė pareigos suformuluoti konkretų skundo reikalavimÄ nurodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimÄ , taip pat nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl jų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (III tomas, b. l. 187-189).Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiÅ¡kėjų patikslintÄ skundÄ dėl žalos atlyginimo nepateikė. Skundas netenkinamas.Atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-05-06 sprendimu Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Å¡v.

Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ (toliau – ir sprendimas) nusprendė:

1) reorganizuoti Vilniaus Å¡v. Kristoforo vidurinę mokyklÄ , padalijant jÄ Ä¯ dvi įstaigas: Vilniaus Å¡v. Kristoforo pagrindinę mokyklÄ ((duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus Å¡v. Kristoforo vidurinę mokyklÄ ((duomenys neskelbtini));

2) patvirtinti Vilniaus Å¡v. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo sÄ lygas, Vilniaus Å¡v. Kristoforo pagrindinės bei Vilniaus Å¡v. Kristoforo vidurinės mokyklų nuostatus (I tomas, b. l. 116, 117-118, 119-130, 131-142). PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su Å¡iuo sprendimu, pateikė teismui skundÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimÄ Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Å v. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ ir priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neturtinę žalÄ po 1000 Lt kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-11-30 sprendimu pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (III tomas, b. l. 7-12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-04-11 sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-11-30 sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ : panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimÄ Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Å¡v. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ ir Å¡ioje dalyje teismo sprendimo vykdymÄ atidėjo iki 2011-07-01, bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti teismui iÅ¡ naujo.

LVAT sprendime nurodė, kad mokymo įstaigų reorganizavimas gali bÅ«ti vykdomas tik remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Didžioji dalis reorganizacijos veiksmų privalomai turi bÅ«ti atlikta iki sprendimo dėl reorganizacijos priėmimo ir tokių veiksmų atlikimas nulemia ir paties sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo galimybę. Å io ginčo atveju viena iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių pradėti reorganizacijÄ , yra pasirengimas mokymo procesui, reali galimybė pritaikyti mokymo procesui mokyklos patalpas, kuriose numatomas didesnis besimokančiųjų skaičius.

Å ias aplinkybes atsakovas turėjo numatyti ir tam atitinkamai pasirengti, nes tai yra viena iÅ¡ pagrindinių reorganizacijos sÄ lygų. Å vietimo įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad mokymosi aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krÅ«vis turi atitikti higienos normas ir teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoti Å¡vietimo programų vykdymÄ . Mokyklos pastatai ir patalpos turi atitikti higienos normas. Ginčijamo sprendimo 5 punktu buvo pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui įstatymu nustatyta tvarka atlikti visus su Vilniaus Å¡v.

Kristoforo vidurines mokyklos reorganizavimu susijusius veiksmus iki 2009-09-01. Duomenų apie tai, kad iki nurodytos datos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-05-21 raÅ¡te Nr. S-1113 nustatyti pažeidimai buvo paÅ¡alinti, byloje nėra. Todėl teismas, įvertinęs sprendimo priėmimo metu buvusiÄ padėtį, bei padėtį, buvusiÄ Sprendimo įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. iki 2009-09-01 konstatavo, kad atsakovo 2009-05-06 sprendimas Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Å¡v.

Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ yra neteisėtas iÅ¡ esmės, kadangi savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, nustatantiems mokymosi aplinkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas pradėtas vykdyti ir prasidėję antri mokslo metai po reorganizacijos, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡io teismo sprendimo neatidėliotinas vykdymas dėl atsakovo sprendimo panaikinimo gali sukelti sunkias pasekmes Å¡iuo metu besimokantiems mokykloje moksleiviams, dėl to sprendimo vykdymÄ atidėjo iki mokslo metų pabaigos, tai yra iki 2011-07-01 (III tomas, b. l. 96-110).

PareiÅ¡kėjai neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimo Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Å¡v. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Vilniaus Å¡v. Kristoforo vidurinę mokyklÄ , padalijant jÄ Ä¯ dvi įstaigas – Vilniaus Å¡v. Kristoforo pagrindinę mokyklÄ ((duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus Å¡v. Kristoforo vidurinę mokyklÄ ((duomenys neskelbtini)), ir perkelti jų vaikus į nesuremontuotas, nesaugias mokyklos patalpas (duomenys neskelbtini), kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

CK 6.271 str. 3 d. nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis), o 4 dalyje – valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Valstybės ir savivaldybių civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktikÄ administracinėse bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, ne kartÄ yra konstatavęs, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006) (LVAT 2010-05-03 nutartis adm. byloje Nr. A556 – 669/2010 ir kt.).

LVAT taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju, prieÅ¡ nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryÅ¡ys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia iÅ¡analizuoti visas įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (nukentėjusio asmens patirta žala turi bÅ«ti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir prieÅ¡ingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas.

Nepakanka nustatyti pareiÅ¡kėjui padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ : bÅ«tina tokiÄ Å¾alÄ susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu). Taigi, aplinkybė, kad atsakovės sprendimas teismo sprendimu yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas, savaime nesudaro pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjams neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi bÅ«tina nustatyti žalos pareiÅ¡kėjams padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjų R. T. ir R. Č. vaikų mokymosi sÄ lygos, juos perkėlus į mokyklos patalpas (duomenys neskelbtini), buvo itin pablogintos, kad R. S. buvo priverstas perkelti vaikÄ Ä¯ kitÄ mokyklÄ , taip pat patvirtinančių pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, todėl nėra pagrindo teigti esant nustatyta, kad neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimu Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Å¡v.

Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ pareiÅ¡kėjams padaryta neturtinė žala. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjų R. T., R. S. ir R. Č. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                  ArÅ«nas Dirvonas                                                                                 Â