e0fb5eaa-e6d7-4de1-acd4-53cbec3cdd6b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

             Administracinė byla Nr. I-5310-331/2014                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-08227-2013-8                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui M.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui – kalėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2013-01-03 buvo atgabentas į LukiÅ¡kių TI-K ir patalpintas į karantino kamerÄ Nr. 104, kurioje buvo laikomas dar su 3 asmenimis.

Jam nebuvo iÅ¡duota priklausanti patalynė, nepilnÄ patalynės komplektÄ gavo tik po savaitės. Kitose kamerose, kurių plotas yra iki 8 kv.m. buvo kalintas dar su 3-4 asmenimis nežmoniÅ¡komis, žiauriomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis. MaÅ¾Ä kameros plotÄ užima ir joje esantys baldai. Kamerose bloga ventiliacija, didelė drėgmė, nuo sienų ir lubų lupasi tinkas, nėra galimybės valgyti prie stalo, nes jie maži, nėra erdvės vaikščioti, trÅ«ksta gryno oro. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , pablogėjo sveikata.

Kalint tokiomis sÄ lygomis buvo pažeista teisė į orumÄ . PareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, padidėjo baimė aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės. Nurodo, kad žalos praÅ¡o priteisti už laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2013-12-21. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 6-11) pateikdamas pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ , nurodė, jog pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiais 2013-01-10 ryte, 2013-01-17 ryte, 2013-03-08 ryte, 2013-05-14 ryte, 2013-05-17 vakare, nuo 2013-05-18 iki 2013-06-07, 2013-06-19 vakare, nuo 2013-07-26 iki 2013-07-27, 2013-08-12, 2013-09-12, 2013-10-10, 2013-10-15, 2013-10-24, nuo 2013-12-09 iki 2013-12-12, nuo 2013-12-14 iki 2013-12-21 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytÄ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, jog asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 8 str., kuris nustato, jog asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.PaaiÅ¡kino, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų, todėl kai kurios kameros bÅ«na perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliant į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t.y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos žalos atlyginimo nurodė, jog nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-12-21 laikomas LukiÅ¡kių TI-K. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

IÅ¡ bylos dokumentų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 177 (plotas 7,94 m2), Nr. 127 (plotas 7,94 m2), Nr. 142 (plotas 7,94 m2), Nr. 197 (plotas 7,94 m2), Nr. 146 (plotas 7,94m2), Nr. 108 (plotas 7,38 m2), Nr. 373 (plotas 7,25 m2), Nr. 301 (plotas 8,03 m2), Nr. 266 (plotas 7,74 m2), Nr. 109 (plotas 7,31 m2), Nr. 317 (plotas 7,61 m2), Nr. 313 (plotas 7,79 m2), Nr. 256 (plotas 23,32 m2) kartu su 1-8 asmenų. PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 6-9, 12) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visÄ laikÄ buvo stabilus.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, minėtu laikotarpiu, LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas Å¡iÄ normÄ iÅ¡ dalies atitiko Å¡iomis dienomis: 2013-01-10 ryte, 2013-01-17 ryte, kai kameroje Nr. 177, kai kameroje buvo laikomas su dar 1 asmeniu, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,97 m2; 2013-03-08 ryte, kai kameroje Nr. 127 buvo laikomi 2 asmenys, kuriems teko po 3,97 m2; 2013-05-14 ryte, kai kameroje Nr. 146, buvo su dar 1 asmeniu, todėl ploto teko 3,97 m2; 2013-05-17 vakare, kai buvo kameroje Nr. 108 su dar 1 asmeniu, todėl ploto teko 3,69 m2; 2013-06-19 vakare, kai buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 109, kurioje buvo vienas, todėl teko 7,31 m2; 2013-08-12, 2013-09-12, kai buvo kameroje Nr. 317 kartu su dar 1 asmeniu, ploto teko po 3,8 m2; 2013-10-10, 2013-10-15, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 313 kartu su dar 1 asmeniu, todėl teko po 3,8 m2; 2013-10-24, kai buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 256, kurioje kalėjo iÅ¡ viso 5 asmenys, iÅ¡ kurių kiekvienam teko po 4,6 m2; nuo 2013-05-18 iki 2013-06-07 kameroje Nr. 373, nuo 2013-07-26 iki 2013-07-27 kameroje Nr. 317 m2; nuo 2013-12-09 iki 2013-12-12, nuo 2013-12-14 iki 2013-12-21 kameroje Nr. 256 buvo užtikrintas minimalus 3,6 m2 kameros plotas.

Valandomis laikas, kai kameroje bÅ«davo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiÅ¡kėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vienÄ parÄ dalijant per pusę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-12-21 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 353 paras, iÅ¡ kurių tik 43 paras buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.IÅ¡analizavus bylos duomenis matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-12-21 310 parų LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ patalpose pažeidžiant minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, t.y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat argumentuoja, jog pagrindas neturtinei žalai kilti atsirado ir dėl netinkamai įrengtų kamerų - kamerose nėra galimybės valgyti prie stalo, nes staliukai maži. Be to, kamerose nuo sienų ir lubų luposi tinkas. Kamerose trÅ«ko erdvės, gryno oro, buvo bloga ventiliacija, didelė drėgmė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11).

IÅ¡ to seka, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. PareiÅ¡kėjas teiginiams dėl kamerų bÅ«klės pagrįsti nepateikė konkrečių objektyvių įrodymų, o apsiribojo abstrakčiais teiginiais. Tuo remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai dėl blogos kamerų bÅ«klės negali bÅ«ti laikomi pagrįstais ir atmestini.Be to, remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 24 punktu gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

PareiÅ¡kėjas nekelia ginčo dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K nesudarė sÄ lygų jam vėdinti kamerų per langus, todėl skundo argumentai dėl didelės drėgmės kamerose atmestini.Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę, kuria pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį (1 000 Lt), bazinę pensijÄ (360 Lt), minimaliÄ pensijÄ (650 Lt) į tai, kad pareiÅ¡kėjas rėmėsi iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokiÄ neturtinę žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti įvertinta 30 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 6 200 Lt neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog jo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo vertinimu, priteistina suma yra adekvati patirtoms neigiamoms pasekmėms.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

             pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti M. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 6 200 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus litų) (1795,64 Eur (tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis euro centus)) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                          Henrikas Sadauskas