2018-03-30 Nr. AB-6703-3-63-3-00352-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-240-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00352-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 15.8; 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. R. S., E. F. ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. R. S. ir E. F. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Serenitė“, A. R., A. F., I. F., I. S., M. Š. dėl administracinio akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2015 m. vasario 18 d. įsakymo „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ Nr. A1-161 (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą, kuriuo buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje ir rytinėje gretimybėse, teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje ir rytinėje gretimybėse, teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje ir teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje (M. K. turėtos žemės dalis, posesija (duomenys neskelbtini)) yra laisva (neužstatyta) žemė, kiek tai susiję su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas); 2) įpareigoti atsakovą Administraciją suderinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad 0,2736 ha teritorija, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pietinėje ir rytinėje gretimybėse (M. K. turėtos žemės dalis, posesija (duomenys neskelbtini)) yra laisva (neužstatyta) žemė.

2. Pareiškėjos nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnį jos yra padavusios prašymus dėl nuosavybės teisių į jų tėvo M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos Šventosios kaime valdytą žemę atkūrimo. Teigė, kad pagal kartografinę medžiagą M. K. valdė 11,13 ha ploto žemės sklypą (posesija (duomenys neskelbtini)). Paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jos išreiškė valią, kad nuosavybės teisės į M. K. žemę būtų atkurtos natūra. Dalis žemės sklypų paveldėtojams jau yra grąžinti, tačiau, pareiškėjų nuomone, dar yra laisvos (neužstatytos) žemės, iš kurios galima suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, kuriuos būtų galima grąžinti pretendentams.

3. Pareiškėjos pažymėjo, kad prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,0612 ha. Šis žemės sklypas nuomos sutarties pagrindu 26 metų terminui išnuomotas UAB „Serenitė“, kurios nuosavybe yra septyni poilsio pastatai, kurių bendras užstatymo plotas – 539 kv. m (0,0539 ha), jų būklė – „nebaigti statyti“. Apžiūrėjus sklypą matyti, kad yra likę tik du pastatai, kiti nugriauti iki pamatų. Dalis šio sklypo patenka į žemės sklypą, kuris patenka į M. K. turėtos žemės (posesija (duomenys neskelbtini)) ribas. Šioje žemės sklypo dalyje jokių statinių nėra, todėl, pareiškėjų nuomone, tokiu būdu yra dirbtinai sumažinamas natūra grąžintino žemės sklypo plotas ir ribos.

4. Pareiškėjos nekvestionavo teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo, tačiau, jų teigimu, vien pastatų buvimas nėra pagrindas grąžintinos žemės teritorijos nevertinti kaip laisvos (neužstatytos) žemės. Lyginant UAB „Serenitė“ nuosavybės teise valdomais pastatais užstatytą jos nuomojamo žemės sklypo plotą su žemės sklypu, suplanuotu pastatams eksploatuoti, matyti, jog suplanuotas žemės sklypas daugiau nei dvidešimt kartų viršija pastatų užstatymo plotus, todėl žemės sklypo dalis, patenkanti į posesijos (duomenys neskelbtini)ribą, turi būti vertinama kaip laisva (neužstatyta) žemė.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime nurodė, kad nesutinka, jog būtų panaikintas visas Įsakymas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. R. (šioje proceso stadijoje jau mirusi) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu sutinka.

7. M. M. R. nurodė, kad iš Administracijos Įsakymo nematyti, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendime nurodytos aplinkybės būtų vertintos. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių valstybės išperkamai priskirtinos žemės poreikį. Ginčijamu Įsakymu patvirtintoje schemoje nėra pagrįstas visos išperkamos teritorijos reikalingumas ir dydis, be to, iš patvirtintos schemos neaišku, ar teritorijos dydis yra būtent tokio ploto, koks nurodytas detaliuose planuose, ir ar šis dydis objektyviai pagrįstas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, žemės sklypo dalis, patenkanti į M. K. turėtą žemę (posesiją (duomenys neskelbtini)), nesanti užimta jokiais UAB „Serenitė“ nuosavybės teise priklausančiais statiniais, turi būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Serenitė“ atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti.

9. UAB „Serenitė“ nurodė, kad 1,0612 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) valdo nuomos sutarties pagrindu. Teigė, kad iki Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) patvirtinimo galiojo patvirtintas šio žemės sklypo detalusis planas. Galiojantis Bendrasis planas leidžia užstatymo intensyvumo padidinimą, todėl detalusis planas yra koreguojamas.

II. 10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies – Įsakymo dalį panaikino ir įpareigojo atsakovą Administraciją suderinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę M. K. valdytoje žemėje, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtoje (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

11. Teismas nustatė, kad M. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė, esanti posesijoje, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtoje (duomenys neskelbtini), į kurią pareiškėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra Palangos mieste, t. y. iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog į posesijos, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtos (duomenys neskelbtini), ribas patenka žemės sklypo dalis. M. K. valdytos žemės ribų plane nurodyta, kad žemės sklypo, patenkančio į M. K. valdytą žemę (posesija (duomenys neskelbtini)), dalis sudaro 0,2736 ha. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Serenitė“ yra šešių nebaigtų statyti pastatų-poilsio namelių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu laikotarpiui nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2028 m.gegužės 29 d. UAB „Serenitė“ perduotas 1,0612 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – „kita“, naudojimo būdas – „rekreacinės teritorijos“.

12. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypo dalyje, esančioje M. K. turėtos nuosavybės vietoje, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Serenitė“ priklausančių pastatų ar kitų statinių nėra.

13. Nors dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patenkanti į M. K. turėtą žemę (posesija (duomenys neskelbtini)) Įsakymu patvirtintoje schemoje nėra pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė, teismo vertinimu, nėra aišku, dėl kokių konkrečių aplinkybių Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyto teisinio reguliavimo prasme ginčui aktuali teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme ir priskirta valstybės išperkamai žemei.

14. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštas „Dėl žemės sklypo nuomos“ Nr. (4.17.)-D3-2843 patvirtina, jog skundžiamo administracinio akto priėmimo metu Administracijai net nebuvo žinoma, kokio dydžio žemės sklypas realiai reikalingas UAB „Serenitė“ pastatų, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, ir kam žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojamas.

15. Teismo nuomone, tik įvertinus, ar UAB „Serenitė“ išnuomotas valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme yra realiai reikalingas atitinkamiems (konkretiems) trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Serenitė“ pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, o jei reikalingas, tai kuria apimtimi (visas plotas, jo atitinkama konkreti dalis), taip pat ar į jį yra konkretus visuomenės ar jos dalies interesas, galima spręsti dėl ginčo žemės priskirtinumo (nepriskirtinumo) valstybės išperkamai žemei.

16. Kadangi skundu Įsakymo dalis dėl žemės sklypo nepagrįsta objektyviais duomenims ir teisės normomis, šioje dalyje nenurodytos konkrečios aplinkybės ir šios Įsakymo dalies priėmimo teisiniai pagrindai, neįrodytas ginčo schemoje nurodytos informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę teisingumas, teismo vertinimu, ši Įsakymo dalis negali būti laikoma teisėta, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

17. Siekiant įvertinti, ar ginčo teritorija yra laisva (neužstatyta), teismo nuomone, būtina atlikti teritorijos išsamią analizę, už kurios atlikimą yra atsakinga Administracija. Todėl teismas netenkino pareiškėjų reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti Administraciją suderinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad 0,2736 ha teritorija, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pietinėje ir rytinėje gretimybėse (M. K. turėtos žemės dalis, posesija (duomenys neskelbtini)) yra laisva (neužstatyta) žemė. Tačiau teismas įpareigojo Administraciją iš naujo suderinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir nustatyti, ar žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, patenkanti į M. K. turėtą žemę (posesija (duomenys neskelbtini)), gali būti laikoma laisva (neužstatyta).

III. 18. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo iš naujo suderinti informaciją apie laisvą žemę visoje posesijoje (duomenys neskelbtini), nes Įsakymo visos posesijos atžvilgiu pareiškėjos neginčijo. Įsakymas apie laisvą žemę visoje didžiulėje posesijoje galioja, yra nenuginčytas, pagal Įsakymą jau yra padaryti sklypų kadastriniai matavimai, atkurtos nuosavybės teisės, t. y. pabaigtos procedūros. Dalį atgauto turo pretendentai jau pardavė, o pirmosios instancijos teismas vėl įpareigojo nagrinėti laisvos žemės klausimą visos posesijos atžvilgiu. Visoje posesijoje yra daug naujų ginčytinų vietų, kuriose tretieji asmenys nesutinka su žemės, žymėtos kaip laisva, statusu. Palangos miesto apylinkės teisme net šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-94-558/2016 pagal E. R. S., E. F. ir M. M. R. teisių perėmėjo ieškinį dėl registruotų statinių nukeldinimo nuo pretendentams grąžintos natūra žemės.

20. Administracija teigia, kad teismas išėjo už pareiškėjų skundo ribų, nes pareiškėjos antru reikalavimu nurodė, jog ginčas yra tik dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir prašė įpareigoti šią teritoriją pažymėti kaip laisvą, o ne spręsti klausimą dėl visos posesijos. Pareiškėjos prašė įpareigoti atsakovą pažymėti kaip laisvą 0,2736 ha žemės plotą sklype (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikė matininko parengtą tikslų planą. Todėl teismas, turėdamas visus duomenis, turėjo juos išanalizuoti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjų konkretaus reikalavimo pagrįstumo.

21. Pareiškėjos padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jų skundą tenkinti visiškai.

22. Pareiškėjos nesutinka su teismo sprendimo rezoliucine dalimi, kuria nuspręsta įpareigoti Administraciją suderinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę M. K. valdytoje žemėje, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtoje (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjų nuomone, toks teismo sprendimas daro niekiniu visa teisminį procesą, nes toks įpareigojimas jau buvo priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-412-243/2015.

23. Pareiškėjos teigia, kad teismas teisingai pažymėjo, jog Administracijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštas „Dėl žemės sklypo nuomos“ Nr. (4.17.)-D3-2843 patvirtina, kad Įsakymo priėmimo metu atsakovui net nebuvo žinoma, kokio dydžio žemės sklypas realiai reikalingas UAB „Serenitė“ pastatų, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimui ir kam žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojamas.

24. Pareiškėjos pabrėžia, kad Įstatymas žemės suteikimo nuomos pagrindais kitam asmeniui nenumato kaip kliūties nuosavybės teisių atkūrimui natūra teisėtam pretendentui į žemę. Įstatymai žemės užimtumą sieja tik su žemės užstatymu. Todėl, pareiškėjų nuomone, žemės sklypo dalis nepagrįstai nepriskirta laisvai (neužstatytai) žemei. Atsakovas taip pat sutiko, kad ginčo žemėje nėra jokių statinių. Tokiu būdu ši teritorija neturi užstatytos teritorijos statuso ir negali būti priskirta valstybės išperkamai žemei. Pagal faktines aplinkybes nurodyta teritorija yra laisva (neužstatyta) ir nenaudojama visuomenės poreikiams. Pareiškėjų teigimu, žemė, kuri nepatenka į ribas, kurių reikia pastatams eksploatuoti, turi būti grąžinama natūra nuosavybėn piliečiui kaip laisva žemė.

25. Atsakovas administracija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti bylą iš esmės. Nurodo analogiškus argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodo, kad neprieštarauja dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų.

27. NŽT pažymi, kad laisvų (neužstatytų) sklypų formavimas ir rengimas yra savarankiška Administracijos funkcija. NŽT nagrinėjamu atveju dėl nuosavybės teisių atkūrimo spręstų, gavusi iš Administracijos reikiamus dokumentus ir informaciją teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į buvusio savininko M. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę turėtų būti vykdoma, remiantis Administracijos pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę ginčo teritorijoje, esančioje žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūrų atlikimo teisėtumo.

29. Procedūra, dėl kurios kilo ginčas, nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 1061 punktu, kuriuo numatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka (Tvarkos 1061 punkto 1 dalis). Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas (Tvarkos 1061 punkto 2 dalis) (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 31 d.).

30. Ginčijamas Įsakymas patvirtina, kad jis priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. įsiteisėjusį sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį (administracinė byla Nr. A756-735/2014), Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą (administracinė byla Nr. eI-412-243/2015).

31. Remiantis šiam ginčui aktualiu paskutiniu administracinio teismo sprendimu, tai yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-412-243/2015) daroma išvada, kad Įsakymas buvo priimtas vykdant minėtą sprendimą, kuriuo buvo patenkinti iš dalies pareiškėjų E. R. S., M. M. R., I. F., M. Š., E. F., A. F., I. S. skundai ir Palangos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota suderinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę M. K. valdytoje žemėje Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtoje posesijoje (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

32. Vykdydamas šį teismo sprendimą atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos 1061 punkto 2 dalimi, privalėjo pateikti žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei visame M. K. valdytame iki nacionalizacijos žemės sklype, kuris buvo posesijoje (duomenys neskelbtini), Palangoje.

33. Byloje nustatyta, kad paaiškėjus, jog prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,0612 ha, ir neužimta dalis šio sklypo patenka į žemės sklypą, kuris yra M. K. turėtos žemės posesijoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjos kreipėsi į teismą, kad atsakovas būtų įpareigotas pažymėti šį žemės plotą kaip laisvą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus nuosavybės teisių atkūrimui. Tokiu būdu pareiškėjos iškėlė tapatų ginčą, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pažymėti visus laisvus žemės plotus, patenkančius į M. K. valdytos žemės sklypą ir tuo ginčą išsprendė, o pareiškėjos pakartotinai prašo pažymėti plotą, kuris nepateko į ginčijamo Įsakymo turinį, priimtą vykdant minėtą teismo sprendimą.

34. Šios bylos pareiškėjos E. R. S. ir E. F. buvo pareiškėjomis administracinėje byloje Nr. eI-412-243/2015 ir jų teisės buvo apgintos toje apimtyje, kuris nurodytas įsiteisėjusiame teismo sprendime, dėl to jos negalėjo kelti naujo ginčo ta pačia apimtimi inicijuodamos kitą bylą, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu toms pačioms šalims draudžiama po įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kelti naują bylą. Po įsiteisėjusio teismo sprendimo jo vykdymas perkeliamas į vykdomąjį procesą ir ten gali būti sprendžiama, ar teismo sprendimas tinkamai įvykdytas. Kitaip būtų paneigta teismo sprendimų privalomumo reikšmė ir ginčų nagrinėjimo ribos.

35. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs absoliutų teismo sprendimo panaikinimo apeliacine tvarka pagrindą, kada pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant proceso teismo normas ir dėl šios pažaidos byla išspręsta neteisingai, turi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis) ir bylą nutraukti (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas), nepaisydamas apeliacinių skundų argumentų. Tuo pareiškėjų E. R. S., E. F. ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai tenkinti dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, o kiti apeliacinių skundų reikalavimai atmestini.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis teismo baigimasis aktas nepaneigia pareiškėjų teisės, nustačius naujas aplinkybes, patvirtinančias apie kitus laisvus žemės plotus, kurių atsakovas nesvarstė, inicijuoti procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš naujo, tai yra kreiptis į žemėtvarkos skyrių, prašant, remiantis Tvarkos 106 ir 1061 punktais, teikti prašymą savivaldybei suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, tinkančią nuosavybės teisių atkūrimui. Ši nuostata grindžiama teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. išplėstinės kolegijos nutartimi (administracinė byla Nr. A-1432-858/2015).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų E. R. S., E. F. ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjų E. R. S. ir E. F. skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius