2019-11-20 Nr. AB-21890-3-61-3-03402-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1201-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03402-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugsėjo 5 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPAZ-3200-(8.30) (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. FPAZ-3200-(8.30)) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo patikrinti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektą bei išduoti teigiamą struktūrinio padalinio išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Pareiškėja 2015 m. vasario 5 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu organizuoti po Pastatu esančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą valstybinėje žemėje, taip pat kreipėsi į Tarnybos Trakų skyrių dėl Trakų mieste neatkurtos nuosavybės teisės, prašydama likusią neatkurtos nuosavybės į 9 arų žemės valdos dalį atkurti prie Pastato.

Administracijos direktorius 2015 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P2-191 leido pradėti rengti Projektą, siekiant suformuoti žemės sklypą prie Pastato, reikalingą Pastatui eksploatuoti. Tarnybos Trakų skyrius 2015 m. kovo 24 d. išdavė reikalavimus Projektui rengti, nurodė, kad formuojamam žemės sklypui taikomas Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Projektas buvo parengtas, Administracija jam pritarė be pastabų, pritarimus patvirtino ir kitos atsakingos institucijos, tačiau Tarnyba 2017 m. liepos 26 d. Žemės planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-2991-(8.30) (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. FPA-2991-(8.30)) teikimui tvirtinti Projektą nepritarė.

Nepritarimo Projektui priežastys – suprojektuoto žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punkto nuostatų, taip pat suprojektuotame sklype yra statinys, t. y. Pastatas, kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės su gyvenamosios paskirties objektu (pastatu). Tarnybai buvo pateikti paaiškinimai, tačiau Tarnyba skundžiamu 2017 m. rugsėjo 5 d. Patikrinimo aktu Nr. FPAZ-3200-(8.30) nepritarė teikimui tvirtinti Projektą.

Pareiškėjos teigimu, Pastatas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jam suteiktas unikalus numeris, jis Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o ne kito daikto priklausinys. Nėra jokių duomenų, kad Pastatas tarnautų kitam statiniui ar įrenginiui, todėl nepritarimas teikimui tvirtinti Projektą, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 3 punktu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėja pažymėjo, jog reikalavimų Projektui rengti išdavimo metu galiojo ta pati Pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkto redakcija, Pastatas buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, Pastato būklė bei paskirtis nepakito, t. y. esant tokiai pačiai teisinei situacijai atsakovas leido pradėti žemės sklypo formavimo procedūras ir suformulavo reikalavimus, kuriais remiantis buvo parengtas Projektas. Tarnybai išdavus reikalavimus formuoti sklypą Pastatui eksploatuoti ir vėliau atsisakius pritarti Projekto tvirtinimui buvo pažeistos ne tik pareiškėjos, bet ir valstybės, kaip žemės savininkės, teisės ir interesai.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad Pastatas nuo 1991 m. rugsėjo 4 d. iki 2002 m. balandžio 24 d. priklausė valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“. Pagal 2017 m. spalio 25 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotas pastatas – Geležinkelio stotis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis AB „Lietuvos geležinkeliai“. Taigi pareiškėjai priklausantis Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), tarnavo pagrindiniam daiktui – Geležinkelio stočiai. Ši aplinkybė nurodyta ir 2006 m. sausio 10 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše. Projekto dokumentaciją yra išnagrinėjusi ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri 2017 m. birželio 13 d. rašte pritarė žemės sklypo formavimui, kuris bus naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę statinio paskirtį – ūkinę. Todėl pareiškėjos ketinimai ateityje rekonstruoti Pastatą į gyvenamąjį, prieštarautų AB „Lietuvos geležinkeliai“ pozicijai. Be to, Projekte suprojektuotą kitos paskirties žemės sklypą Pastatui eksploatuoti nėra numatoma grąžinti natūra, nes jis yra priskirtas valstybės išperkamai žemei.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – pagalbinio ūkio; pareiškėja kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti po Pastatu esančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; Administracijos direktorius 2015 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P2-191 leido pradėti rengti Projektą; Tarnyba 2017 m. liepos 26 d. Patikrinimo aktu Nr. FPA-2991-(8.30) nepritarė teikimui tvirtinti Projektą; pareiškėjai pateikus papildomus paaiškinimus, Tarnyba 2017 m. rugsėjo 5 d. Patikrinimo aktu Nr. FPAZ-3200-(8.30) nusprendė nepritarti teikimui tvirtinti Projektą, kadangi suprojektuotame žemės sklype yra pagalbinio ūkio paskirties Pastatas, po kuriuo nėra galimybės formuoti žemės sklypą.

7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) 2.4 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad žemės sklypai gali būti formuojami tik esamiems statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį, o valstybinės žemės sklypai negali būti parduodami be aukciono, jeigu yra užstatyti neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statiniais, arba ūkinės veiklos pobūdžio ar tarnaujančiais pagrindiniam statiniui statiniais.

8. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad suprojektuotame žemės sklype yra vienas ūkinis pastatas, kurio paskirtis yra pagalbinio ūkio, tą patvirtina byloje esantys VĮ Registrų centro ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-703 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR „Statinių klasifikavimas“) IV skyriaus 3 skirsnio 7.17 papunktyje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai), kurie tarnauja pagrindiniam daiktu. Teismo vertinimu, ginčo Pastatas atitinka pagalbinio ūkinės veiklos pobūdžio statinio, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, apibrėžimą.

9. Pareiškėjos skundo argumentus, kad nėra duomenų, jog Pastatas būtų kito pastato priklausinys ar jam tarnautų, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi pagal VĮ Registrų centro 2006 m. sausio 10 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (su istorija) duomenis Pastatas priklausė Geležinkelio stočiai nuo 1991 m. rugsėjo 4 d. iki 2002 m. balandžio 24 d., išraše Pastatas įvardijamas kaip tarnaujantis pagrindiniam daiktui (pastatui) – Geležinkelio stočiai. Todėl teismui nekilo abejonių dėl Pastato, kaip tarnaujančio pagrindiniam daiktui, statuso. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigė ir pareiškėjos pateikti papildomi duomenys, kad pareiškėja Pastatą naudoja ūkininkavimo veiklai.

10. Vertindamas Projekto aiškinamajame rašte nurodytus duomenis, kad žemės sklypui nustatoma žemės naudojimo paskirtis – kita, o būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 16 punktą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos – tai žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Konstatavęs, jog pareiškėjai priklausantis Pastatas yra pagalbinio ūkio paskirties, teismas pritarė atsakovo argumentams, kad teisės aktai nenustato teisinės galimybės valstybinėje žemėje formuoti kitos paskirties žemės sklypo, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės naudojimo būdo, siekiant eksploatuoti pagalbinio ūkio pastatą.

11. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas Tarnybos Patikrinimo aktas Nr. FPAZ-3200-(8.30) atitinka teisės aktų nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinęs reikalavimo panaikinti minėtą administracinį aktą, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo patikrinti žemės sklypo prie Pastato formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. 12. Pareiškėja M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be to, nustatė jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, 37 straipsnio 7 dalyje bei 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai nurodyta, kad išimtis taikoma tik tiems statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teismui buvo grindžiamas aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju Pastatas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o ne kito pastato priklausinys, ir byloje nėra duomenų, kad Pastatas tarnauja kokiam nors kitam statiniui ar jo priklausiniui. Byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro 2006 m. sausio 10 d. išraše Pastatas nėra įvardintas kaip tarnaujantis pagrindiniam daiktui (pastatui – Geležinkelio stočiai), todėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta.

Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja teikia VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 17 d. raštą, kuriame esą patvirtinta, jog Pastatas įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir niekada nebuvo (ir nėra) įregistruotas kaip kito daikto priklausinys, t. y. kaip daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui. Pareiškėja su apeliaciniu skundu taip pat teikia AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. sausio 12 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Pastatas niekada nebuvo Geležinkelio stoties ar kitų (duomenys neskelbtini), esančių nekilnojamųjų daiktų priklausinys.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytas STR „Statinių klasifikavimas“ įsigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d., be to, net ir šio teisės akto 7.17 punkte nustatyta privaloma tarnavimo pagrindiniam daiktui sąlyga, o šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad Pastatas tarnauja kokiam nors kitam daiktui. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kad Tarnybos atsisakymas pritarti Projekto tvirtinimui pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius bei valstybės interesus; taip pat dėl to, kad Projektas buvo parengtas pagal reikalavimus, kurių 3 punkte nurodytas, jog formuojamam žemės sklypui taikomas Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, pagal kurį žemės sklypas pateka į gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo teritoriją, kurioje galima sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių namų teritorija.

Juo labiau, kad atsakovas kitais atvejais tokį žemės naudojimo būdą nustatydavo žemės sklypams, formuojamiems pagalbinio ūkio pastatams eksploatuoti. Pareiškėja pažymi, kad laikydamas, jog Projekte nurodytas formuojamo žemės sklypo naudojimo būdas nėra galimas, atsakovas ginčijamame Patikrinimo akte Nr. FPAZ-3200-(8.30) turėjo nurodyti, koks žemės sklypo naudojimo būdas gali būti nustatytas.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

15. Pažymi, jog su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus pareiškėja turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinis teismas šių įrodymų neturėtų priimti bei tirti. Be to, Tarnyba pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys, kad Pastatas yra pagrindinio daikto – Geležinkelio stoties priklausinys, laikomi teisingais ir išsamiais. VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 17 d. raštas yra informacinio pobūdžio, nepagrįstas įrodymais bei teisės aktų normomis, nenurodytos Pastato atskyrimo nuo pagrindinio daikto aplinkybės. Tarnybai taip pat neaišku, kokią įrodomąją galią turi AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. sausio 12 d. raštas, kadangi tiek šiai bendrovei pareiškėjos pateikti klausimai, tiek bendrovės atsakymai nesuderinami su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde klaidina teismą teigdama, jog atsakovas kitais atvejais yra nustatęs analogišką žemės naudojimo būdą žemės sklypams, formuojamiems pagalbinio ūkio pastatams eksploatuoti – (duomenys neskelbtini), yra pastatas – gyvenamasis namas bei žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; taigi būtent dėl šių aplinkybių buvo suformuotas pareiškėjos minimas žemės sklypas su ūkiniu pastatu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo tokio prašymo motyvų.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

18. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

19. Pareiškėjos 2015 m. vasario 5 d. prašymas Trakų savivaldybės administracijai patvirtina, kad ji siekia suformuoti žemės sklypą Pastatui (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugsėjo 26 d. išrašas patvirtina, kad Pastato paskirtis yra pagalbinio ūkio (b. l. 9).

20. Pagal skundžiamo akto priėmimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR „Statinių klasifikavimas“ 7.17 punktą pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

21. Šiuo reguliavimu nustatyta, kad pagalbinio ūkio pastato paskirtis yra tarnauti pagrindiniam daiktui. Todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjai priklausantis Pastatas yra atskirtas nuo pagrindinio daikto ir yra atskiras turtinis vienetas, jo paskirtis išlieka tokia, kokia yra įregistruota Nekilnojamo turto registre.

22. Pareiškėja nurodo, kad žemės sklypo formavimo tikslas yra įsigyti sklypą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdu, o tai reiškia, kad pareiškėja siekia įsigyti žemės sklypą privačion nuosavybėn be aukciono.

23. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu juose yra pasatyti statiniai išskyrus statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

24. Kaip minėta (žr. šios nutarties 19–21 pastraipas) pareiškėjai priklausančio Pastato paskirtis – tarnauti pagrindiniam daiktui, todėl prie jo negali būti formuojamas žemės sklypas įsigyti privačiai nuosavybei be aukciono.

25. Nustatęs šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atskiras žemės sklypas minėtam Pastatui eksploatuoti negali būti suformuotas. Šių aplinkybių nepaneigia ir pareiškėjos apeliaciniam teismui pateikti nauji įrodymai, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

26. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius