e0f89801-1655-4bbf-8a1b-d1d4e9f75bc7 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-356-245/2019 Proceso Nr. 1-01-1-55153-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.7.2.5.; (S) 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Algirdo Giedraičio, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistojo V.

L. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. L. (toliau – V. L.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimis, Å¡ios bausmės buvo subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant visÄ Å¡velnesnę bausmę, paskiriant V. L. subendrintÄ 4 (ketverių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant V. L. galutinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. sausio 8 d.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. L. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 27 d. apie 03.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, rankoje turėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, jis vienÄ kartÄ sudavė savo artimam giminaičiui – broliui A. K. (toliau – A. K.) į galvÄ , padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje ir taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to, V. L. buvo pripažintas kaltu pagal 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 18 d. apie 11.00 val., V. L., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pro neuždarytas duris įsibrovė į O. Z. J. (toliau – O. Z. J.) priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir panaudodamas fizinį bei psichinį smurtÄ prieÅ¡ senyvo amžiaus buto savininkę, t. y. rankomis pastÅ«męs ir prirėmęs prie sienos O. Z. J., sakydamas, kad turi peilį ir pagrasinęs jÄ nužudyti, pareikalavo iÅ¡ jos pinigų ir tokiu bÅ«du pagrobė jai priklausantį turtÄ â€“ 50 Eur ir 200 Eur vertės auksinį vestuvinį žiedÄ , kurį numovė nukentėjusiajai nuo pirÅ¡to.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. 3.1. Apelianto teigimu, komentuojamo įvykio metu tai jis buvo sužalotas ir apiplėštas A. K. ir jo draugo V. M., jokių veiksmų A. K. atžvilgiu jis neatliko, o savo kaltę pirmosios instancijos teisme pripažino tik siekdamas padėti savo broliui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Å iÄ aplinkybę, pasak apelianto, patvirtina tai, kad po įvykio jis kreipėsi į medicinos įstaigÄ , kur jam buvo nustatyti atitinkami sužalojimai. Tuo tarpu nors A. K. sužalojimas taip pat buvo nustatytas, tačiau jis, V. L. teigimu, galvÄ susižalojo pats. Å ių aplinkybių iÅ¡tyrimui, pasak apelianto, reikia iÅ¡reikalauti jo mobilaus telefono pokalbių iÅ¡klotinę. Be Å¡ių aplinkybių, nuteistasis mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta bausmė.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su pateiktu apeliaciniu skundu bei jame iÅ¡dėstytais argumentais, prašė jį atmesti.

5. Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų bei nuosekliai laikydamasis vieningos teismų praktikos, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas V. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl V. L. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant V. L. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

8. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, neginčydamas savo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (todėl šie klausimai išsamiau nevertinami), V. L. nesutinka tik su jo veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad jokių sužalojimų savo broliui jis nepadarė, priešingai, tai jis buvo sužalotas ir apiplėštas tyčiniais A. K. ir V. M. veiksmais. Ir vis tik sutikti su tokiais apelianto motyvais, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

9. Remiantis V. L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, vertinamo įvykio dienÄ jis buvo labai girtas, viso įvykio gerai nepamena, tačiau aiÅ¡kiai prisimena, kaip sudavė savo broliui. Nematė, ar Å¡iam bėgo kraujas dėl to, kad iÅ¡ karto po smÅ«gio jis išėjo. Å iuos nuteistojo parodymus patvirtino ir nukentėjusiojo A. K. iÅ¡dėstytos vertinamo įvykio faktinės aplinkybės. Jo teigimu, 2018 m. spalio 27 d. jis kartu su savo sugyventine G. V. pas draugus V. M. ir jo draugę A. J., Å¡ventė jo gimtadienį. Apie 23 val. jo pasveikinti atvažiavo brolis V. L.. Apie 3 val. V. L. ėmė elgtis neadekvačiai, pradėjo stumdyti V. M., prie jo kabinėjosi. Bandė V. L. nuraminti, iÅ¡skirti jį su V. M., tačiau V. L. staiga atsisukęs jam vienÄ kartÄ sudavė kažkokiu daiktu į galvÄ . SmÅ«gis buvo stiprus, iÅ¡ galvos virÅ¡ugalvio pradėjo bėgti kraujas (1 t., b. l. 111-114).

10. Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais, iÅ¡ esmės patvirtinančiais V. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra. Å iuos savo parodymus A. K. patvirtino pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, papildomai paaiÅ¡kindamas, kad nepamena, kuo jam buvo suduota, nes įvykio metu jis taip pat buvo neblaivus, jie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K., be kita ko, buvo įspėtas ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas V. L. atžvilgiu dėl A. K. sužalojimo buvo pradėtas ne A. K. pareiÅ¡kimo pagrindu, bet pagal faktÄ â€“ remiantis Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroro S. K. 2018 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotais duomenimis (1 t., b. l. 105), pats A. K. raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl savo brolio veiksmų atsisakė, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad meluoti ar nepagrįstai apkalbėti savo brolį V.

L. Å¡iuo konkrečiu atveju A. K. neturėjo jokio objektyvaus pagrindo. Be to, bÅ«tent A. K., o ne V. L. apeliaciniame skunde pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ betarpiÅ¡kai patvirtino ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti V. M. ir A. J., kurių parodymais, įvertinus jų nuoseklumÄ ir iÅ¡ esmės jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjimÄ , tiki ir teisėjų kolegija. Juo labiau, kad tiek jų, tie ir A. K. iÅ¡dėstytas komentuojamo įvykio aplinkybes betarpiÅ¡kai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 31 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3297/2018(02) nustatytos aplinkybės, kurių duomenimis, A.

K. konstatuota muÅ¡tinė žaizda galvoje, padaryta kietu buku daiktu užduotyje nurodytu laiku (t. y. 208 m. spalio 28 d.), sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 119-120), kas iÅ¡ esmės atitinka A. K. nurodyta V. L. tyčiniais veiksmais jam suduoto smÅ«gio lokalizacijÄ ir mechanizmÄ .

11. Tuo tarpu vertinant nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ vis tik pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus V. L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kuriais jis iÅ¡ esmės patvirtino jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pagrįstumÄ , atsižvelgiant į tai, kad jokie objektyvÅ«s nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktos įvykių versijos nepatvirtina, nesant pagrindo netikėti tiek aukščiau aptartais nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais, remtis vien tik apelianto teiginiais ir jų pagrindu keisti/naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Nors apeliaciniu skundu nuteistasis teigia, kad komentuojamo įvykio metu jis pats buvo sužalotas ir apiplėštas kaltais A. K. ir V. M. veiksmais, tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Å¡ių asmenų kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl jokios reikÅ¡mės V. L. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neturi. Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, dėl galimai neteisėtų A. K. ir V.

M. veiksmų V. L. atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate 2018 m. spalio 28 d. buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 105).

12. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl V. L. kaltės ir tėra jo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Iš to seka, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. L. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apeliacinio skundo motyvai, kad dėl nagrinėjamo įvykio V. L. nebuvo kaltas, yra argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Pripažindamas V. L. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V.

L. kaltės bei jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

14. Be V. L. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nuteistojo apeliaciniu skundu nesutinkama ir su jam paskirta bausme, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti, remiantis jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.

15. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. L. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

16. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

17. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę V. L. apylinkės teismas atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kiekį ir pavojingumÄ (padaryti du nusikaltimai, priskiriami nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms), stadijÄ (visi nusikaltimai baigti), bei kaltės formÄ (nusikaltimai įvykdyti tyčia). Ä®vertino ir V. L. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka, teistas net 8 kartus, tame tarpe ir už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ , nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikias įvykdė turėdamas neiÅ¡nykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , laisvėje jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo, nedirbo, o Marijampolės pataisos namuose jis buvo charakterizuojamas neigiamai.

Spręsdamas V. L. skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , apylinkės teismas taip pat įvertino ir vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimÄ Ä¯vykdė apsvaigęs nuo alkoholio, bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

18. Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas V. L. skyrė griežčiausiÄ BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje bei vienintelę BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Nesutikti su Å¡iuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi aukščiau iÅ¡vardintos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad V.

L. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu ir atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, akcentuotina ir tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė netrukus po jo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos – 2018 m. spalio 10 d. jis buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų, o 2018 m. spalio 27 d. įvykdė naujus nusikaltimus, kas rodo, kad jokios teigiamos įtakos net ir griežčiausia laisvės atėmimo bausmė V.

L. nedaro, savo elgesio tinkama linkme jis nekoreguoja, toliau smurtauja ir vykdo finansinio pobÅ«džio nusikaltimus, tokiu bÅ«du neabejotinai užsidirbdamas pragyvenimui. Tinkama elgesio korekcija V. L. nepasižymėjo ir atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Kaip matyti iÅ¡ Marijampolės pataisos namų pateiktos nuteistojo charakteristikos, V. L. apibÅ«dinamas kaip silpnos valios žmogus, turintis silpnas nuostatas, nors yra įgijęs vos 10 klasių iÅ¡silavinimÄ , tačiau pataisos namuose mokytis nesiekė, drausmine tvarka už įvairaus pobÅ«džio ir pavojingumo, tame tarpe ir itin Å¡iurkščius drausmės pažeidimus (narkotinių medžiagų vartojimas) pataisos namuose jis buvo baustas net 17 kartų, skatintas nebuvo, kas nuteistÄ jį iÅ¡ esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog jokių iÅ¡vadų iÅ¡ savo neteisėto elgesio jis nedaro, nesiekia pasitaisyti.

Nors komentuojamoje V. L. charakteristikoje užsimenama apie teigiamÄ nuteistojo darbinę motyvacijÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, laisvėje jis nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo, kas įvertinus skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, finansinį pobÅ«dį, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nusikaltimų darymas ir iÅ¡ to gaunamos pajamos yra vienintelis nuteistojo pragyvenimo Å¡altinis laisvėje.

Juo labiau, jog ir praeityje daugiausia V. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra susijusios su finansinės naudos siekimu.

19. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstytÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas V. L. bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Bausmės nuteistajam paskirtos tinkamai. Juo labiau, jog įvertinus nuteistojo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį dėl padaryto, baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o jam paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu BK 641 straipsnio pagrindu.

Dar labiau Å¡velninti nuteistojo teisinę atsakomybę, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. AnalogiÅ¡kai vertintini ir pirmosios instancijos teismo motyvai dėl V. L. paskirtų bausmių bendrinimo. Šį procesÄ reglamentuojančios teisės normos pažeistos taip pat nebuvo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Kęstutis Dargužis Daiva Jankauskienė Algirdas Giedraitis