2018-09-06 Nr. AB-15334-3-63-3-00162-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4691-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00162-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir negauto darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. PI-204 „Dėl R. B. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų” (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti ją į darbą; 2) priteisti jos negautą darbo užmokestį dėl priverstinės pravaikštos – 750 Eur per mėnesį nuo faktiškai negauto atlyginimo (po termino, kuriuo išmokėta išeitinė kompensacija pagal skundžiamą įsakymą), iki bus įvykdytas teismo sprendimas; 3) priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje ėjo Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio (toliau – ir poskyris) vedėjos pareigas. Ginčijamas Įsakymas pagrįstas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. T2-248 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T2-387 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros ir nuostatų patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Sprendimas Nr. T2-248). Tarybos Sprendimu Nr. T2-248 nuo 2018 m. kovo 1 d. panaikinta Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vadovo pareigybė, vėliau buvo įsteigta Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybė, kurio numatoma funkcija – vidinė komunikacija.

3. Pareiškėjos teigimu, pareigybės naikinimo priežastys yra dirbtinės ir tai aiškiai nurodyta pačiame Sprendimo Nr. T2-248 aiškinamajame rašte (toliau – ir aiškinamasis raštas), t. y. iš esmės niekas nesikeis – 2 pareigybės liks skyriuje, tam pačiam tikslui – viešųjų ryšių organizavimui. Todėl buvo perskirstytas pavaldumas be aiškaus tikslo, kurio esmė buvo panaikinti pareiškėjos pareigybę.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad tikslas „sutrumpės vertikali hierarchijos grandis” galėtų įvykti panaikinant Informavimo ir e. paslaugų skyrių, paliekant poskyrius skyriais, nes skyrių sudaro 3 poskyriai, o visiems jiems vadovauja iš vieno asmens susidarantis struktūrinis padalinys – skyrius, kuriam vadovauja V. V.-P.. Tokia struktūra buvo iki įkuriant minėtą skyrių. Taip pat atliekant struktūrinį pertvarkymą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos teisėtą interesą užimti iki šiol einamas pareigas. Pareiškėja teigė, kad nagrinėjamoje byloje be ginčijamo Įsakymo pagrįstumo turi būti sprendžiamas Tarybos Sprendimo Nr. T2-248 teisėtumas ir pagrįstumas.

5. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Administracijos direktorius nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu yra priskirtas prie išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos. Taryba Sprendimu Nr. T2-248 pakeitė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrą. Administracijos struktūra buvo keičiama, nes esama struktūra nesudaro galimybės tinkamai organizuoti darbo Administracijoje. Aiškinamajame rašte buvo numatyta, kad Sprendimu Nr. T2-248 bus sumažintos 3 vadovaujančios pareigybės skyriuose, kuriuose tarpinė vadovaujama grandis tapo netikslinga. Atsakovo teigimu, pagrindinis visų struktūros pokyčių tikslas yra galimybė efektyviau organizuoti darbą. Administracijos struktūros pakeitimai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus ir nėra jokių prielaidų struktūros pakeitimus laikyti prieštaraujančiais teisės aktams.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybė įsteigta tam pačiam tikslui, kokiam buvo skirta jos pareigybė. Įsteigta nauja pareigybė pagrįsta ne valstybės tarnybos santykiais, o darbo sutarties pagrindu, šios pareigybės funkcijos nėra identiškos ar panašios. Be asmens duomenų apsaugos pareigūno funkcijų šiai pareigybei taip pat priskirtos funkcijos, kurios padėtų Administracijos direktoriui atstovauti Administraciją Lietuvos ir užsienio institucijose, padėtų užtikrinti vidaus administravimą, pavedimų kontrolę, duomenų rinkimą ir teikimą Administracijos direktoriui. Didžioji dalis Viešųjų ryšių poskyrio vedėjo pareigybės funkcijų yra susijusi su darbo poskyryje organizavimu, poskyrio veiklos ir lėšų planavimu, užduočių paskirstymu. Kadangi poskyris buvo sudarytas tik iš poskyrio vedėjo ir 2 specialistų, poskyrio vedėjo funkcijos, susijusios su vadovavimu poskyrio veiklai, iš esmės netikslingos ir vertintinos kaip perteklinės. Siekiant optimizuoti įstaigos veiklą, perteklinių funkcijų nuspręsta atsisakyti ir panaikinti vadovaujančio lygio pareigybę.

8. Administracijos direktorius pažymėjo, kad Administracija laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl valstybės tarnautojo įspėjimo apie atleidimą, informavimo apie laisvas esamas pareigybes, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymą ir tenkinti kitus pareiškėjos skundo reikalavimus.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad Tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-387 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros ir nuostatų patvirtinimo” buvo patvirtinta Administracijos struktūra (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Patvirtintą Administracijos struktūrą, be kita ko, sudarė Informavimo ir e. paslaugų skyrius, susidedantis iš 3 poskyrių – Informacinių technologijų, Vieno langelio ir e. paslaugų bei Viešųjų ryšių. Taryba Sprendimu Nr. T2-248 pakeitė Administracijos struktūrą. Pagal Tarybos Sprendimą Nr. T2-248 Informavimo ir e. paslaugų skyrius susideda iš 2 poskyrių – Informacinių technologijų bei Vieno langelio ir e. paslaugų. Viešųjų ryšių poskyris panaikintas. Pareiškėja ėjo minėto Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos pareigas, todėl Įsakymu nuo 2018 m. vasario 28 d. buvo atleista iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama).

11. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos atliktų funkcijų, patvirtinus naujas pareigybes ir Informavimo ir e. paslaugų skyriaus nuostatus, buvo atsisakyta, jos nebuvo pavestos kitai Informavimo ir e. paslaugų skyriaus (jo poskyrio) pareigybei. Teismo vertinimu, lyginant pareiškėjos pareigybės aprašymą su Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės aprašymu, nepaisant pavienių funkcijų panašumo, akivaizdu, jog pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ir minėtame aprašyme nustatytos funkcijos yra kitokios. Be to, skiriasi ir pavaldumas. Todėl teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumo.

12. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atlikti Administracijos struktūriniai pokyčiai tiek, kiek jie susiję su Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio panaikinimu, atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Teismas nenustatė Administracijos struktūroje atliktų pakeitimų neteisėtumo dėl Viešųjų ryšių poskyrio panaikinimo, nes Administracijoje atlikti struktūros pakeitimai įvykdyti kompetentingų subjektų. Teismas atkreipė dėmesį, kad neturi kompetencijos vertinti, ar vadovo parinkti pareigybių modeliai yra efektyvūs įstaigos skyriaus atžvilgiu.

13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nustatyta, jog Administracijoje skyriais poskyrių skaičius buvo sumažintas nuo 3 iki 2, nėra ginčo dėl to, jog buvo sumažinta pareigybių. Struktūriniai pertvarkymai naikinant dalį pareigybių gali būti ir šiuo atveju yra pateisinami šių struktūrinių pertvarkymų tikslu – optimizuoti Administracijos darbą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas gali pasireikšti tiek visišku atsisakymu tų funkcijų, kurios buvo priskirtos buvusiai pareigybei, tiek jas perskirsčius kitoms pareigybėms, tačiau realiai sumažinus darbuotojų skaičių. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad, nustačius, jog Administracijos poskyrių bei darbuotojų skaičius sumažėjo, faktas, kad buvo naujai įsteigtos kelios pareigybės, esant sumažėjusiam darbuotojų skaičiui, pats savaime nepaneigia pareiškėjos eitos pareigybės panaikinimo realumo. Pareiškėjos eitos pareigybės funkcijoms atlikti po šios pareigybės panaikinimo nauja pareigybė nebuvo įsteigta, todėl teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos teiginius, jog jos eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko ir realiai pareigybė nebuvo panaikinta.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja dėl pirmumo teisės pretenduoti į naujai įsteigtas pareigas galėjo konkuruoti tik su tais valstybės tarnautojais, kurių išsilavinimą ir kvalifikaciją apibrėžiantys rodikliai buvo tokie patys kaip ir jos. Byloje nėra duomenų, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekse įvardytus pirmumo kriterijus pareiškėja būtų atitikusi nors vieną reikalavimą, todėl teismas vertino, kad pareiškėja kitų darbuotojų atžvilgiu pirmumo būti skiriama į kitas pareigas neturėjo. Atitinkamai atsakovas siūlyti užimti aukštesnės kategorijos pareigas pareiškėjai pareigos neturėjo, nes tai nėra įstatymo numatyta. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji atitinka Darbo kodekso numatytus pirmumo skiriant į pareigas kriterijus, taip pat Administracijoje nesant laisvų pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėja, pareiškėja iš einamų pareigų buvo atleista pagrįstai.

15. Dėl Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės teismas pabrėžė, kad ši pareigybė įsteigta, jos pareigybės aprašymas patvirtintas jau po pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dienos, todėl objektyviai atsakovas neturėjo galimybės tokias pareigas siūlyti pareiškėjai. Be to, minėtos pareigos yra ne karjeros valstybės tarnautojo pareigos, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį atsakovas pareiškėjai turėjo pareigą siūlyti to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

16. Nustatęs, kad Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjo pareigybė buvo realiai panaikinta, pareiškėjai laikantis įstatymo reikalavimų buvo pranešta apie pareigybės panaikinimą bei atitinkamai jai buvo suteikta informacija apie Administracijoje esančias laisvas atitinkamos kategorijos pareigas, teismas konstatavo, kad byloje ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra. Atsižvelgęs į tai, likusius pareiškėjos reikalavimus, susijusius su jos grąžinimu į tarnybą bei darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimu už visą priverstinės pravaikštos laiką, teismas atmetė kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas pareiškėjai nepriteisė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 17. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, reglamentuojančius valstybės tarnautojo atleidimą panaikinant pareigybę bei netinkamai aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šioje byloje nagrinėjamais klausimais. Pareiškėjos nuomone, tikslą „sutrumpinti vertikalią hierarchijos grandį“ būtų galima pasiekti panaikinant Informavimo ir e. paslaugų skyrių, paliekant poskyrius skyriais, nes skyrių sudaro 3 poskyriai, o visiems jiems vadovauja iš vieno asmens susidarantis struktūrinis padalinys – skyrius, kuriam vadovauja V.

V.-P.. Panaikinus pareiškėjos pareigybę, faktinė situacija liko tokia – iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo dirbę 2 darbuotojai toliau liko dirbti ir atlikti tiek iki pareigybės panaikinimo jų vykdytas funkcijas, tiek ir perskirstytas funkcijas, kurios buvo priskirtos panaikinus pareiškėjos pareigybę, išskyrus tai, ko realiai nebuvo galima perskirstyti – vadovavimo funkcijos. Pareiškėja pabrėžia, kad Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės aprašymas buvo patvirtintas tik 2018 m. balandžio 4 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. PAD-35.

Pareiškėjos nuomone, minėtas pareigybės aprašymas iš esmės neatitinka Tarybos Sprendimo Nr. T2-248 aiškinamojo rašto, kuris yra sudedamoji minėto sprendimo dalis, nes būtent šiuo raštu remiantis Taryba priėmė sprendimą dėl naujos Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės įsteigimo numatant tos pareigybės įsteigimo tikslus. Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės tikslas – vidinės komunikacijos užtikrinimas. Administracijos direktoriaus vyriausiasis padėjėjas bus atsakingas už vidinės komunikacijos užtikrinimą, konsultavimą ir informacijos keitimosi Administracijos viduje (vertikali ir horizontali komunikacija) organizavimą, už vidaus komunikacijos renginius.

Tai atitinka pareiškėjos eitų pareigų esmę (komunikacinė veikla). Vien ta aplinkybė, kad Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės aprašymas buvo patvirtintas tik 2018 m. balandžio 4 d., patvirtina tai, kad buvo tyčia stengiamasi minėtos pareigybės aprašymą tvirtinti po pareiškėjos atleidimo. Taigi, pareiškėjos nuomone, šiuo atveju matyti, kad jos pareigybės nebuvo atsisakyta, o tik buvo perskirstytas pavaldumas, t. y. 2 darbuotojai, kurie iki jos pareigybės panaikinimo ėjo savo pareigas, po pareigybės panaikinimo liko pavaldūs tiesiogiai Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjui ir įsteigta Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybė tam pačiam tikslui – komunikacijai.

19. Pareiškėja pažymi, kad teismas neatsižvelgė į susiklosčiusią realią situaciją – nevertino aplinkybės, kad jos vadovaujamo poskyrio darbuotojams, kurie savo pareigas yra pradėję eiti daug vėliau, nebuvo pateikti pranešimai apie jų pareigybių panaikinimą. Pareiškėja, kuri iš visų poskyrio darbuotojų pradėjo pareigas eiti ankščiausiai, buvo atleista nepaisant to, kad naikinamas poskyris, o tai reiškia, kad iš poskyrio turėjo būti atleisti visi darbuotojai arba atleistas vienas darbuotojas, neatitinkantis reikalavimų, tarp kurių yra darbo stažas. Pareiškėjos nuomone, jau iš anksto buvo žinoma, kad nebus sudarytos vienodos sąlygos jai užimti laisvų pareigybių po struktūrinių pakeitimų, o struktūriniai pakeitimai sietini su jos personalija. Pareiškėjai nebuvo sudarytos vienodos sąlygos užimti vieną iš likusių 2 pareigybių po struktūrinio pertvarkymo, nors struktūrinis pertvarkymas panaikinant poskyrį turėjo reikšmės visoms 3 iki tol buvusioms pareigybėms. Todėl buvo pažeistos konstitucinės pareiškėjos teisės – teisė į darbą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), teisė nebūti diskriminuojamam (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis).

20. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Administracijos direktorius nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog Administracijos struktūros pokyčiai atlikti laikantis imperatyvių teisės normų, dėl jų nusprendė kompetentingas subjektas. Pažymi, kad aiškinamajame rašte įvardinti tikslai ir planuojami pokyčiai nesuvaržo Administracijos direktoriaus teisės naujai steigiamos pareigybės funkcijas papildyti ar modifikuoti, reaguojant į imperatyvių teisės aktų reikalavimus ir naujai iškilusius poreikius. Atsakovas nesutinka, kad Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybė įsteigta tam pačiam tikslui, kokiam buvo skirta pareiškėjos pareigybė, ir pasikeitė tik pavaldumas. Teismas išsamiai išnagrinėjo pareigybių skirtumus ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pareigybės ir naujai įsteigtos Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės funkcijos yra kitokios, skiriasi pavaldumas. Be to, nauja pareigybė yra įsteigta ne valstybės tarnybos pagrindu. Įsteigtai Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybei paskirta pagrindinė funkcija yra asmens duomenų apsaugos pareigūno funkcija pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimus. Reglamentas (ES) 2016/679 pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d. Administracijai nuo 2018 m. gegužės 25 d. yra pareiga turėti duomenų apsaugos pareigūną, tačiau bendras valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nebuvo didinamas. Be asmens duomenų apsaugos pareigūno funkcijų šiai pareigybei taip pat priskirtos funkcijos, kurios padėtų Administracijos direktoriui atstovauti Administraciją Lietuvos ir užsienio institucijose, padėtų užtikrinti vidaus administravimą, pavedimų kontrolę, duomenų rinkimą ir teikimą Administracijos direktoriui.

22. Atsakovas taip pat nesutinka, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atleisti visi Viešųjų ryšių poskyrio darbuotojai. Pagrindinis struktūros pokyčių tikslas yra galimybė efektyviau organizuoti darbą. Kadangi Viešųjų ryšių poskyris buvo sudarytas tik iš poskyrio vedėjo ir 2 specialistų, poskyrio vedėjo funkcijos buvo įvertintos kaip iš esmės netikslingos ir perteklinės. Viešųjų ryšių poskyrio vedėjo pareigybės didžioji dalis funkcijų buvo susijusi su darbo poskyryje organizavimu, poskyrio veiklos ir lėšų planavimu, užduočių paskirstymu, jų kontrole, todėl, panaikinus poskyrį, pareigybės ir tokio pobūdžio funkcijų neliko. Buvusių poskyrio specialistų pareigybės funkcijos iš esmės nepasikeitė ir pagrindinis pokytis buvo tik pareigybės pavadinimo ir pavaldumo pasikeitimas. Kadangi specialistų pareigybės nebuvo panaikintos, o tik modifikuotos, nėra pagrindo teiginiams, kad šie specialistai turėjo būti atleisti.

23. Administracijos direktorius pabrėžia, kad pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalį pirmenybės teisė taikoma tuo atveju, kai perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų. Šiuo atveju pertekline funkcija tapo poskyrio vedėjo funkcijos ir šias pareigas ėjo tik vienas asmuo. Net jeigu visus buvusio Viešųjų ryšių poskyrio tarnautojus ir darbuotojus būtų galima vertinti kaip atliekančius perteklinę funkciją, pareiškėja neturėtų pirmumo, numatyto Darbo kodekse, kitų darbuotojų atžvilgiu. Pareiškėja neatitinka nei vienos Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto ir pirmenybę suteikiančio kriterijaus. Pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikaciją (Darbo kodekso 57 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjos 2017 m. veikla tiesioginio vadovo buvo įvertinta patenkinamai (Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertinti nespėjo dėl pareiškėjos nedarbingumo), pareiškėjos 2016 m. veikla Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos taip pat įvertinta patenkinamai. Atsakovas pabrėžia, kad Administracija tinkamai vykdė pareigą informuoti pareiškėją apie laisvas pareigas Administracijoje. Pareiškėjos pasyvumas negali būti pagrindu vertinimui, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie laisvas pareigas ir jai nesuteikta galimybė likti dirbti Administracijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. P1-204, kuriuo pareiškėja 2018 m. vasario 28 d. atleista iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjo A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, grąžinimo į pareigas bei negauto darbo užmokesčio dėl priverstinės pravaikštos priteisimo.

25. Nustatyta, kad pareiškėja iš užimamų pareigų buvo atleista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) pagrindu. Pagal šią teisės normą valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „<...> valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama“.

26. Pareiškėjos užimta pareigybė buvo panaikinta vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. T2-248 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T2-387 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros ir nuostatų patvirtinimo” pakeitimo” ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. PAD-40 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. P1-221 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

27. Akcentuotina, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (lot. be kita ko, įskaitant) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3386-520/2016). Iš esmės analogišką praktiką darbo ginčų bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra kompetentingas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumą ir pagrįstumą, bet gali tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Šiuo atveju nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas struktūrinius pertvarkymus vykdė viršydamas savo diskrecijos teisę.

28. Dėl šio tarnybos santykių nutraukimo pagrindo pirmiausia primintina, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ir ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, šios bei to paties įstatymo 43 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nuostatų taikymas pirmiausia reikalauja, kad atitinkama pareigybė būtų realiai (faktiškai) (pa)naikinama. Tai lemia, jog sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės (pa)naikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 247/2010, 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63 2053/2011, 2012 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2330/2012 ir kt.).

29. Susipažinusi su anksčiau minėtais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bei kitais byloje esančiais duomenimis, juos vertinant pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles, teisėjų kolegija, nekartodama tų pačių pirmosios instancijos teismo argumentų, kurie, be kita ko, yra išdėstyti ir šio baigiamojo teismo akto aprašomojoje dalyje, sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų vertinimu, kad Administracijos struktūra nuo 2018 m. vasario 28 d. buvo pertvarkyta, įvyko realūs pokyčiai, lėmę kai kurių iki tol veikusių Administracijos padalinių sujungimą ir pareigybių (darbo vietų) Administracijoje sumažėjimą, o pareiškėjos vykdytų funkcijų buvo atsisakyta, jos nebuvo pavestos vykdyti jokiai kitai Informavimo ir e. paslaugų skyriaus (jo poskyrio) pareigybei.

30. Įvertinusi pirmiau minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog atsakovo atlikti struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs, o fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su pareiškėja. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad priimdamas ginčijamą įsakymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pažeidė VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

31. Pareiškėja teigia, kad Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės aprašymas atitinka jos eitų pareigų esmę (komunikacinė veikla). Sutiktina, kad dalyje buvusio Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjo pareigybės aprašymas sutampa su Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės aprašymu (nustatyti panašūs specialieji reikalavimai). Tačiau lyginant pareigybių aprašymuose išdėstytas funkcijas matyti, kad jos akivaizdžiai skiriasi (nustatyti labai nežymūs pavienių funkcijų panašumai). Nepaisant to, kad Administracijos direktoriaus padėjėjos pareigybių aprašyme ir Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos pareigybės aprašyme specialieji reikalavimai yra panašūs, tačiau funkcijų analizė rodo, jog pareiškėjos vykdytų funkcijų buvo atsisakyta, jų neišliko ir jos nebuvo perkeltos į aptariamą vyriausiojo padėjėjo pareigybės aprašymą. Apeliaciniame skunde pareiškėja cituoja aiškinamojo rašto prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T2-387 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto teiginius, kurie pareigybių aprašymų funkcijų tapatumo vertinimo aspektu nėra reikšmingi.

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad <... pareiškėjai nebuvo sudarytos vienodos sąlygos užimti vieną iš likusių 2 pareigybių po struktūrinio pertvarkymo ...>. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja negalėjo užimti Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės, nes R. B. negalėjo būti vertinama kaip turinti aukštesnę kvalifikaciją nei minėto skyriaus vyriausioji specialistė M. M.. Bylos duomenimis pareiškėjos tarnybinė veikla kelis metus iš eilės buvo vertinama patenkinamai, yra skirta tarnybinių nuobaudų (viena iš nuobaudų buvo galiojanti). Tuo tarpu M. M. tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai, tarnybinių nuobaudų niekada neturėjo. Būtina pažymėti, kad Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme yra specifinių funkcijų (pvz. fotografavimas, kompiuterinis maketavimas), kurių nebuvo pareiškėjos pareigybės aprašyme, todėl M. M. vertinama kaip turinti didesnę patirtį ir didesnę kvalifikaciją atlikti Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Taip pat pažymėtina, kad M. M. yra įgijusi komunikacijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir jos išsilavinimas suteikia galimybę kokybiškiau vykdyti pareigybės funkcijas. Tuo tarpu pareiškėjos turimas išsilavinimas (rusų kalbos ir literatūros) yra nesusijęs su vykdomomis funkcijomis. Taigi visuma anksčiau aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos kvalifikacinių gebėjimų lygis buvo žemesnis, todėl nesuteikė jai pirmumą užimti anksčiau minėtas pareigas.

33. R. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad naikinamo Informavimo ir e. paslaugų Viešųjų ryšių poskyrio darbuotojams nebuvo įteikti pranešimai apie pareigybės panaikinimą ir vykdant struktūrinius pertvarkymus jie nebuvo atleisti iš pareigų. Byloje atlikus pareiškėjos eitos pareigybės panaikinimo teisėtumo tyrimą (pareigybė panaikinta realiai, funkcijos į kitus pareigybės aprašymus neperkeltos, žemesnis kvalifikacinių gebėjimų lygis ir pan.), vertintina, kad nagrinėjamu atveju R. B. teisės nebuvo pažeistos. Be to, atsakovo vykdytų pertvarkymų procedūrų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų plačiau neanalizuoja. Esant šioms aplinkybėms taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėja buvo diskriminuojama kitų valstybės tarnautojų/darbuotojų atžvilgiu atliekant minėtus pertvarkymus.

34. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat įvertino pareiškėjos argumentus dėl Informavimo ir e. paslaugų skyriaus pertvarkymo aiškaus tikslo nebuvimo ir neefektyvumo, pasisakė dėl jos pirmumo teisės pretenduoti į naujai įsteigtas pareigas bei dėl atsakovo suteiktos informacijos apie Administracijoje esančias laisvas atitinkamos kategorijos pareigas. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

35. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo priteisti jos naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė