2016-02-02 Nr. ATPB-167-4-08-3-00789-2015-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinė byla Nr. 2AT-2-693/2016 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00789-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4. 2.7.4.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių patrulių būrio pareigūnas 2015 m. kovo 3 d. nutarimu K. J. nubaudė pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 12 mėnesių už chuliganišką vairavimą, t. y. už tai, kad ji 2015 m. vasario 18 d. 8 val. Panevėžyje, Pramonės–Projektuotojų–Kniaudiškių g. vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama iš pirmosios į antrąją eismo juostą neparodė posūkio signalo, važiuodama antrąja eismo juosta sankryžoje suko į dešinę, kai iš antrosios eismo juostos privaloma važiavimo kryptis tik į kairę, taip pat apvažiavo prie sankryžos pirmojoje eismo juostoje stovintį automobilį, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų, norėdama pademonstruoti savo išskirtinumą, parodė aiškią nepagarbą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms; pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį nubausta 5 Eur bauda už tai, kad, atvykusi į policiją, pareiškėja policijos pareigūnui pareikalavus nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nuobaudas subendrinus, paskirta 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 12 mėnesių.

2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi K. J. skundą iš dalies tenkino: panaikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių patrulių būrio pareigūno 2015 m. kovo 3 d. nutarimo dalį dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalies ir dėl to priėmė naują nutarimą – K. J. pripažino kalta pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį (pavojingas vairavimas) ir nubaudė 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Panaikinta nutarimo dalis dėl nubaudimo pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį ir dėl to byla nutraukta.

3. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi K. J. skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patrauktos K. J. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Pareiškėja K. J., vadovaudamasi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, nenurodydama konkretaus prašymo.

5.1. Pareiškėja teigia, kad pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo padaryti du kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimai paeiliui, bet ir tai, jog šiais pažeidimais buvo ar galėjo būti sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu teismai nutartyse nepateikė įrodymų bei argumentų dėl padarytos veikos pavojingumo, pavojaus aplinkybė nėra įrodyta. Apylinkės teismas nutartyje tik konstatavo, kad buvo padaryti du KET pažeidimai (persirikiuojant iš pirmosios į antrąją juostas, neparodytas posūkio signalas ir, važiuojant antrąja eismo juosta, sankryžoje pasukta į dešinę, kai iš antrosios eismo juostos privaloma važiavimo kryptis tik į kairę, apvažiuotas prie sankryžos pirmojoje eismo juostoje stovintis automobilis) sukeliant realią grėsmę eismo saugumui.

5.2. Byloje nėra įrodymų, jog persirikiuojant iš pirmosios į antrąją juostą buvo neparodytas posūkio signalas. Tokių įrodymų nenurodė nei apylinkės, nei apygardos teismas. Peržiūrint vaizdo medžiagą posėdžio metu 2015 m. gegužės 7 d. pati teisėja nurodė, kad iš šios medžiagos yra sunku pasakyti, buvo ar nebuvo rodomas posūkio signalas. Posėdžio garso įrašai, pasak pareiškėjos, leidžia manyti, jog pati teisėja išreiškė abejones, buvo rodomas posūkis ar nebuvo, tačiau teismas, nurodęs, kad vertina įrodymų visumą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, skundo argumentus atmetė.

5.3. Panevėžio apygardos teismas kitoje tapačioje byloje nurodė, kad tuo atveju, kai asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal skirtingus ATPK straipsnius, kurių vienas yra griežtesnis, grėsmės eismo saugumui sudėties požymis turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodomas, motyvuojant, kodėl būtent šioje situacijoje asmens veiksmai turėtų būti vertinami griežčiau, t. y. pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, o ne pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę tik už tai, kad buvo padaryti KET pažeidimai (2014 m. spalio 16 d. nutartis). Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, šioje byloje apygardos teismas turėjo vadovautis tokia praktika, tačiau teismas neįrodinėjo ir nepateikė jokių argumentų, kodėl nustatyti KET pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį.

5.4. Kartu pareiškime nurodoma, kad teisėjas S. B. nuo 1981 m. iki 1994 m. dirbo su K. J. tėvu A. J., buvo jam pavaldus, taigi, žinodamas, kad pareiškėja yra jo dukra, jis turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

6. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti.

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismų nutartys yra teisėtos bei pagrįstos, priimtos atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, nuobauda individualizuota tinkamai.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. prašymas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo

8.1. Vadovaujantis ATPK 30221 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja.

8.2. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

8.3. Pagal bylos duomenis bei pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad teismų išvados dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Teismai, laikydamiesi šio ATPK straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginę tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedami juos į vientisą loginę grandinę. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog posūkio signalas buvo nerodytas, buvo nustatyta vaizdo įrašu, liudytojo E. V. parodymais, kuriuos apylinkės teismas ištyrė ir įvertino. Apygardos teismas dar kartą pasisakė dėl įrodymų vertinimo, patvirtindamas apylinkės teismo išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padarytomis išvadomis vertinant bylos įrodymus.

Dėl ATPK 1242 straipsnio 1 dalies taikymo

9.1. ATPK 1242 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už vieną iš jame numatytų alternatyvių veikų: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

9.2. K. J. policijos pareigūno nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, t. y. už chuliganišką vairavimą. Apylinkės teismas, K. J. veiksmus perkvalifikavo iš chuliganiško vairavimo į pavojingą vairavimą pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad ji padarė du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y., persirikiuodama iš pirmosios į antrąją eismo juostą, neparodė posūkio signalo, važiuodama antrąja eismo juosta ir apvažiuodama prie sankryžos pirmojoje eismo juostoje stovinį automobilį, sankryžoje suko į dešinę, kai iš antrosios eismo juostos privaloma važiavimo kryptis tik į kairę, taip sukeldama grėsmę eismo saugumui.

9.3. Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad K. J. padarė du pažeidimus, nurodė, kad šie pažeidimai kėlė grėsmę eismo saugumui, kartu ir sankryžą ketinančioms kirsti mašinoms, todėl jos veika atitiko ATPK 1242 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas nutartyje sutiko su išvada, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai kėlė realią grėsmę eismo saugumui. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad nebuvo motyvuotas ir įrodytas veikos pavojingumas, nes iš teismų sprendimų turinio matyti, kad grėsme buvo pripažinta būtent ta aplinkybė, jog keli paeiliui KET pažeidimai buvo padaryti ne tuščiame kelyje, bet gatvėje vykstant eismui, o vien ta aplinkybė, kad vairuotoja, nerodydama jokių persirikiavimo į kitą eismo juostą ženklų (posūkio signalo), neleistinu būdu apvažiavo kitą – prie šviesoforo sustojusį – automobilį, suponuoja, kad kitų automobilių vairuotojai negalėjo numatyti tokių pažeidėjos veiksmų. Jau pats minėto manevro pobūdis kelia grėsmę eismo saugumui. Pažymėtina, kad grėsmės eismo saugumui sukėlimas netapatus pavojingos situacijos sudarymui. Sukelti grėsmę reiškia savo veiksmais sudaryti tokias sąlygas, kurioms esant gali kilti pavojinga situacija. Taigi šioje byloje nustatyti pareiškėjos padaryti KET pažeidimai pagrįstai pripažinti kėlę grėsmę eismo saugumui.

9.4. Pareiškėjos nurodoma 2014 m. spalio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-492-491/2014 nelaikytina precedentu nagrinėjamai bylai, visų pirma dėl to, kad bylų aplinkybės nelaikytinos tapačiomis, nes vairuotojo padaryti KET pažeidimai cituojamoje byloje buvo skirtingo pobūdžio (asmuo persirikiuodamas nerodė įspėjamųjų šviesos posūkių signalų, kirto plačią ištisinę liniją ir važiavo eismo juosta, pažymėta horizontaliuoju ženklinimu raide „A“).

Pažymėtina, kad vertinant, ar keli pažeidimai kėlė grėsmę eismo saugumui, neabejotinai svarbus pažeidimų pobūdis, todėl esant skirtingiems pažeidimams bylos aplinkybės negali būti laikomos tapačiomis.

9.5. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes K. J. veiksmai dėl kelių iš eilės padarytų KET pažeidimų, sukėlusių grėsmę eismo saugumui, tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį.

Dėl šališkumo

10. Pareiškėja tvirtina, kad apygardos teismo teisėjas, nagrinėjęs jos bylą, buvo šališkas, nes nuo 1981 m. iki 1994 m. dirbo su jos tėvu, buvo šiam pavaldus. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti šališką bylos nagrinėjimą pagal nurodomą pareiškėjos aplinkybę, byloje nėra konkrečių duomenų, kurie keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo nagrinėjant bylą. Tolimoje praeityje galbūt buvę darbiniai santykiai tarp teisėjo ir pareiškėjos tėvo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti šališkumą.

11. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje priimti teismų sprendimai yra teisėti, juos keisti ar naikinti prašyme nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai

Olegas Fedosiukas Artūras Pažarskis Vytautas Masiokas