e0f0a62077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2276/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02362-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.1; 11.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Arūnui Sutkevičiui (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui Valerijui Černovui (Valerij Černov),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėja V. K. su prašymu (b. l. 1−2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Tarnybos Zarasų žemėtvarkos skyrius) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. L. ir O. L. priklausiusį 1,71 ha žemės sklypą, esantį Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Gasių kaime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l. 37–40) pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies – atnaujino praleistą terminą paduoti prašymą Tarnybos Zarasų žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. L. ir O. L. priklausiusį 1,01 ha žemės sklypą, esantį Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Gasių kaime, nustatant šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi (b. l. 65–71) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. L. ir O. L. valdytą žemės sklypą pateikė tinkamai ir antrą kartą tokio prašymo ji teikti neprivalo. Dėl to atnaujinti terminą prašymui paduoti nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad teismas, nustatęs, jog ginčo esmė yra dėl papildomų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, privalėjo išaiškinti pareiškėjai jos teisę teikti skundo patikslinimą ir prašyti teismo atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pažymėjo, kad jei nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra duomenys, kuriais šioje byloje grindžiama teisė į 15,40 ha žemės plotą, ir jų pakanka nuosavybės teisių atkūrimui, pareiškėja turi teisę prašyti Tarnybos priimti papildomą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,71 ha žemės plotą, kuri iki nacionalizacijos valdė A. ir O. L., bet ne teikti prašymą atnaujinti terminą dokumentams pateikti.

Pareiškėja teismui pateikė patikslintą prašymą (b. l. 132−133), kuriuo prašė: 1) atnaujinti pareiškėjai terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. L. ir O. L. priklausiusį 1,71 ha žemės sklypą Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Gasių kaime, pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams apie O. L. ir A. L. Zarasų apskrityje, Dusetų valsčiuje, Gasių kaime turėtą žemę pateikti Tarnybai, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Paaiškino, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 11 d. sprendimu jai atkurtos nuosavybės teisės į mažesnį žemės sklypą, negu turėjo A. ir O. L.. Nurodė, kad jai turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į papildomą 1,71 ha žemės plotą. Pareiškėja teigė, kad terminą, suteikiantį jai teisę kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, praleido dėl svarbių priežasčių – dėl Zarasų žemėtvarkos skyriaus darbuotojų padarytų klaidų. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtoje 2011 m. spalio 17 d. nutartyje išaiškino, kad 1932 metų ir 1940 m. spalio 19 d. duomenys pagal patikimumą negali būti laikomi turinčiais vienodą įrodomąją reikšmę ir nėra pagrindo konstatuoti, kad A. ir O. L. žemės ploto sumažėjimą patvirtina vėliau išduotas dokumentas. Teigė, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010 m. vasario 23 d. pažyma Nr. R4-323, nurodanti, kad A. ir O. L. iki nacionalizacijos turėjo 15,40 ha sklypą, institucijai, priėmusiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebegalėjo būti pateikta, nes buvo praleistas terminas. Argumentai, kuriais pareiškėja grindžia savo reikalavimus, yra jos sužinojimas apie A. ir O. L. Gasių kaime turėtą didesnį nei 14,69 ha žemėvaldos plotą tik 2009 metais bei Gasių kaimo išskirstymo vienkiemiais 1932 m. plano duomenys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Zarasų žemėtvarkos skyrius su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 17−19, 137−138) nurodė, kad pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į A. ir O. L. Gasių kaime, Zarasų rajone, turėtą 13,68 ha žemės sklypą natūra. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje nėra nuostatos, reglamentuojančios papildomo prašymo pateikimo termino atnaujinimui teisme dėl likusio turėtos žemėvaldos ploto nuosavybės teisės atkūrimo, po priimto institucijos (-jų) sprendimo ar parengtų dokumentų, todėl mano, kad pareiškėjos reikalavimas dėl prašymo pateikimo termino atnaujinimui teisme į didesnį tame pačiame kaime ir dėl tų pačių savininkų turėtos žemės, kai dėl šios žemės dalies jau buvo priimtas institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo, yra neteisėtas. Aiškino, kad remiantis pareiškėjos 2009–2010 m. laikotarpiu rašytais prašymais bei archyvo pateiktais buvusių savininkų turėtos žemės nuosavybę patvirtinančiais dokumentais, nustatė, jog 1940 metais A. ir O. L. Gasių kaime turėjo ir valdė mažesnį, nei 1932 metais, žemės ūkį, t. y. A. ir O. L. Gasių kaime valdė 14,69 ha žemės. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 13 punkto antros pastraipos nuostata įpareigoja vadovautis vėliausiai išduotu dokumentu. Teigė, kad duomenų (dokumentų), patvirtinančių faktą, jog buvę savininkai 1940 metais Gasių kaime valdė didesnį nei 14,69 ha žemės plotą pateikta nebuvo. Aiškino, kad pareiškėja 1991 m. liepos 16 d. teikdama prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę, žinojo, kad buvę savininkai A. ir O. L. Gasių kaime valdė didesnį nei 14,69 ha žemės plotą, todėl mano, kad dėl pareiškėjos neveikimo, pasyvumo, 1991–2003 metais nebuvo nustatyta, ar pateiktas dokumentas, patvirtinantis, jog A. ir O. L. iki 1940 m. žemės nacionalizavimo Gasių kaime turėjo daugiau nei 1940 m. spalio 19 d. Dusetų valsčiaus ūkių sąrašuose nurodytos žemės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 146–150) pareiškėjos patikslintą prašymą tenkino ir atnaujino pareiškėjai terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. L. ir O. L. priklausiusį 1,71 ha žemės sklypą Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Gasių kaime, pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams apie O. L. ir A. L. Zarasų apskrityje, Dusetų valsčiuje, Gasių kaime turėtą žemę pateikti Tarnybai, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai gali būti atkurtos nuosavybės teisės į papildomą 1,71 ha žemės plotą, nes faktiškai iki nacionalizavimo A. ir O. L. turėjo 15,40 ha žemės. Nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina pateikta eksplikacija bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma. Teismas vertino, kad termino prašymui pateikti pareiškėja nepraleido, nes dar 1991 metais kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 16 ha žemės. Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius tik 2009 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 80-151 pareiškėjai pranešė, kad nagrinėdami Zarasų rajono žemėtvarkos skyriuje turimus Gasių kaimo archyvinius dokumentus, nustatė, kad A. L. ir O. L. 1932 metais turėjo ne 13,69 ha, bet 15,40 ha žemės. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartyje padaryta išvada, kad 1932 metų ir 1940 m. spalio 19 d. duomenys pagal patikimumą negali būti laikomi turinčiais vienodą įrodomąją reikšmę ir nėra pagrindo konstatuoti, kad A. ir O. L. žemės ploto sumažėjimą patvirtina vėliau išduotas dokumentas. Teismas konstatavo, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010 m. vasario 23 d. pažyma Nr. R4-323, nurodanti, kad A. ir O. L. iki nacionalizacijos turėjo 15,40 ha sklypą, institucijai, priėmusiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo negalėjo būti pateikta dėl praleisto termino, todėl nutarė atnaujinti terminą dokumentams, patvirtinantiems apie O. ir A. L. iki nacionalizacijos turėtą žemės plotą pateikti. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja įstatymu suteikiamomis teisėmis naudojasi sąžiningai, įstatymo nustatytus terminus nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Zarasų žemėtvarkos skyrius padavė apeliacinį skundą (b. l. 156–158), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti administracinės bylos dalį dėl prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. L. ir O. L. priklausiusį 1,71 ha žemės sklypą Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Gasių kaime, pateikti, nes byloje nėra ginčo, jog pareiškėja šio termino nepraleido.

2. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja jau 1991 metais žinojo, kad A. ir O. L. Gasių kaime, Zarasų rajone turėjo daugiau nei 14,69 ha žemės.

3. Pažymi, kad valstybės institucijų sprendimais pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į A. ir O. L. Gasių kaime turėtą 14,69 ha žemėvaldos plotą. Paaiškina, kad pagal 1932 m. plano duomenis A. ir O. L. Gasių kaime valdė 15,40 ha žemės plotą. Todėl teismas galėjo priimti sprendimą tik dėl 0,71 ha žemės ploto.

4. Nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje padaryta išvada, kad Tvarkos 12 punkto nuostatose nurodyti apskričių žemės ūkio komisijos sąrašai nėra patikimi žemės nuosavybės patvirtinantys dokumentai ir remtis vien tik šiuo dokumentu, nėra pagrindo. Mano, kad negalima ignoruoti Tvarkos nuostatos, jog kai yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Teigia, kad pretendentas, žinodamas apie buvusių savininkų 1940 m. turėtą kitą (didesnį, negu nurodytą 1940 m. dokumentuose) žemės nuosavybės faktą iki 2003 m. gruodžio 31 d. galėjo kreiptis į teismą dėl A. ir O. L. 1940 m. nacionalizuotos turėtos žemės nuosavybės juridinio fakto nustatymo ir teismo sprendimas dėl nuosavybės teise turėtos žemės būtų vėlesnis dokumentas, kurio pagrindu galima būtų pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 14,69 ha žemės plotą.

Pareiškėja V. K. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 156–166) nurodo, kad su juo sutinka tik iš dalies – prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo dalį nurodant ne 1,71 ha, bet 0,70 ha papildomą žemės sklypą, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad teismams pripažinus, jog žemėtvarkos institucijų sprendimai, kai vadovaujamasi dokumentais, patvirtinančiais žemės turėjimo faktus po nacionalizacijos, pažeidžia žmogaus teisę į nuosavybę ir yra antikonstituciniai, atsirado galimybė kreiptis dėl žemės plotų, valdytų iki nacionalizacijos, grąžinimo. Akcentuoja, kad Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 80-151 informavo pareiškėją, jog nagrinėjant Zarasų rajono žemėtvarkos skyriuje turimus Gasių kaimo archyvinius dokumentus, nustatyta, kad A. ir O. L. 1932 metais turėjo ne 13,69, bet 15,40 ha žemės. Todėl pareiškėja ir kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą pateikti papildomiems dokumentams į turėtą žemę. Mano, kad priežastys, dėl kurių praleistas terminas, yra svarbios. Sutinka su apelianto teiginiu, kad Vilniaus apygardos teismas spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo, galėjo priimti sprendimą tik dėl 0,71 ha žemės ploto. Paaiškina, kad Tarnyba 2011 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. 42S-30, kuriuo V. K. atkūrė nuosavybės teises į 1,01 ha miško.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti nuosavybės teisių atkūrimui į buvusių savininkų A. L. ir O. L. Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Gasių kaime valdytą žemę, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad procesas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti galimybes (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Taigi dokumentas, kurio pateikimui prašoma atnaujinti terminą, kompetentingai institucijai turi būti būtinas ir apskritai reikalingas sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą. Priešingu atveju teismo procesas dėl termino atnaujinimo būtų beprasmiškas, tokiu būdu nepateisinamai naudojant ribotus teismo ir visuomenės, iš kurios surenkamų mokesčių ir yra iš esmės išlaikoma teismų sistema, resursus. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010 m., P. 301–329).

Nustatyta, kad pareiškėja pirminiame pareiškime teismui buvo suformulavusi vieną reikalavimą – prašė atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. L. ir O. L. priklausiusį 1,71 ha žemės sklypą Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Gasių kaime, pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (b. l. 2). Apeliacinį skundą dėl šioje byloje priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos pareiškimas buvo patenkintas ir terminas nurodytam prašymui pateikti atnaujintas, išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. L. ir O. L. valdytą žemės sklypą pateikė tinkamai ir antrą kartą tokio prašymo ji teikti neprivalo, todėl atnaujinti terminą prašymui paduoti nebuvo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nėra praleidusi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti, nes toks prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 16 ha žemės buvo pateiktas 1991 m. liepos 16 d. (b. l. 20). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėja siekia toliau tęsti nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį toje pačioje vietovėje tų pačių savininkų A. L. ir O. L. turtą, nes sprendimas buvo priimtas tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį pareiškime nurodyto turto. Šiam tikslui realizuoti nėra jokio pagrindo teikti naują prašymą, tuo pačiu nėra reikalingas ir termino atnaujinimas tokio prašymo pateikimui. Pirmosios instancijos teismas, nors ir perrašė apeliacinės instancijos teismo šioje byloje padarytą išvadą – kad atnaujinti terminą prašymui paduoti nebuvo pagrindo, tačiau į ją neatsižvelgė, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja siekia įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal 1991 m. liepos 16 d. pateiktą pareiškimą, todėl administracinę bylą dalyje dėl termino atnaujinimo prašymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.) apskritai ėmėsi nagrinėti nesant tam faktinio nei teisinio pagrindo. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina, nes toks pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo neturi būti nagrinėjamas teisme.

Bylą grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas buvo nurodęs, kad teismas, nustatęs, kad ginčo esmė yra dėl papildomų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, privalėjo išaiškinti pareiškėjai jos teisę teikti skundo patikslinimą ir prašyti teismo atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau jei nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra duomenys, kuriais šioje byloje grindžiamas 15,40 ha žemes plotas, ir jų pakanka nuosavybės teisių atkūrimui, pareiškėja turi teisę prašyti Tarnybos priimti papildomą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,71 ha žemės plotą, kuri iki nacionalizacijos valdė A. ir O. L., bet ne atnaujinti terminą dokumentams pateikti.

Taigi pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad bylą nagrinėjant iš naujo esminė nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, kurių padavimo terminą pareiškėja teismo prašo atnaujinti.

Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Pareiškėja teisę atkurti nuosavybės teises į didesnį – 15,40 ha – žemės sklypą grindžia 2010 m. vasario 23 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduota pažyma Nr. R4-323 (b. l. 5). Įvertinusi šios pažymos turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pažymos dalis dėl A. ir O. L. priklausiusios 15,40 ha žemės parengta vadovaujantis 1933 m. vasario 8 d. patvirtinto 1932 m. parengto Zarasų apskrities Dusetų valsčiaus Gasių kaimo žemės viensėdžiais išskirstymo plano duomenimis. Šis planas pareiškėjai buvo išduotas su aptariama pažyma. Iš 1932 m. parengto Zarasų apskrities Dusetų valsčiaus, Gasių kaimo žemės viensėdžiais išskirstymo plano eksplikacijos matyti, kad A. L. ir O. L. Gasių kaime priklausė trys sklypai – Nr. 5, kurio plotas 13,69 ha, Nr. 9 – plotas 1,20 ha ir Nr. 15 – plotas 0,51 ha – viso 15,40 ha (b. l. 27, 85). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės teises į didesnį žemės sklypą patvirtinantis dokumentas šiuo atveju yra ne 2010 m. vasario 23 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-323, o 1932 m. parengtas Zarasų apskrities Dusetų valsčiaus Gasių kaimo žemės viensėdžiais išskirstymo planas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas pagal pareiškėjos 1991 m. liepos 16 d. pareiškimą buvo vykdomas vadovaujantis 1932 m. parengtu Zarasų apskrities Dusetų valsčiaus, Gasių kaimo žemės viensėdžiais išskirstymo planu. Tai patvirtina pareiškėjai išduota pažyma, nurodanti, kad Zarasų apskrityje Dusetų valsčiuje Gasių kaime A. L. turėjo 13,68 ha žemės (b. l. 99). Šioje pažymoje nurodyta, kad ji parengta pagal 1932 m. Zarasų apskrities Dusetų valsčiaus Gasių kaimo žemės viensėdžiais išskirstymo planą. Šios pažymos pagrindu 1993 m. vasario 11 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į nurodytą kiekį žemės (13,68 ha). Kad aptariamas planas yra nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir juo buvo vadovaujamasi įrodo ir 2009 m. gruodžio 21 d. Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 80-151 (b. l. 4), išaiškinantis pareiškėjai apie nuosavybės teises turinčių patvirtinti dokumentų prieštaravimus.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvada, kad nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, dėl kurio pateikimo pareiškėja prašo atnaujinti terminą, jau yra nuosavybės teisių į A. ir O. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo byloje. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino termino dėl šio dokumento pateikimui praleidimo aplinkybes, nes ir šiuo atveju turėjo administracinę bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Kaip šioje byloje buvo išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustačius, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra duomenys, kuriais šioje byloje grindžiama teisė į 15,40 ha žemės plotą, ir jų pakanka nuosavybės teisių atkūrimui, pareiškėja turi teisę prašyti Tarnybos priimti papildomą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,71 ha žemės plotą, kurį iki nacionalizacijos valdė A. ir O. L., bet ne atnaujinti terminą dokumentams pateikti. Taigi, teismui konstatavus, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra duomenys, kuriais šioje byloje grindžiama teisė į 15,40 ha žemės plotą, pareiškėjai išaiškintina jos teisė, atsižvelgiant į Tarnybos (jos skyriaus) poziciją aptariamu klausimu (Tarnyba vilkina priimti papildomą sprendimą, ar atsisako tenkinti pareiškėjos prašymą dėl tokio sprendimo priėmimo), savo pažeistas teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant skundą dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vertinimas, ar 1932 m. Zarasų apskrities Dusetų valsčiaus Gasių kaimo žemės viensėdžiais išskirstymo planas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises į didesnį žemės sklypą, nėra šios administracinės bylos dalykas. Ši aplinkybė galės būti vertinama sprendžiant ginčą dėl papildomo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai priėmimo, jei Tarnyba atsisakys tokį sprendimą priimti, ar vilkins tokio sprendimo priėmimą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatliko veiksmų, kuriuos atlikti buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas bylą grąžindamas nagrinėti iš naujo, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat neteisingai aiškino bei taikė materialines bei procesines teisės normos, ir tai sąlygojo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl apeliacinius skundu skundžiamas sprendimas naikinamas ir administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 142 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė