e0eff641-2b46-41ca-91b5-a1e077d76695 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1474-601/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12277-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.5; 3.4.5.2 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiÅ«ra“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-122-435/2020 pagal pareiÅ¡kėjų I.

J. ir J. R. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė ,,Kapinių priežiÅ«ra“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjos I. J. ir J. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamos nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų prosenelis V. R., miręs. (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Kauno miesto savivaldybės PetraÅ¡iÅ«nų kapinėse kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kėjos nurodė, jog daug metų jų Å¡eimos prižiÅ«rėjo kapÄ Kauno miesto savivaldybei priklausančiose PetraÅ¡iÅ«nų kapinėse, kuriame yra palaidotas jų prosenelis V. R.. Kapavietė yra gerokai mažesnė negu kitos greta esančios ir neturi aiÅ¡kiai apibrėžtų ribų; greta esančios kapavietės nuolatos plėtėsi. 2013 m. liepos 22 d. pareiÅ¡kėja J. R. kreipėsi į Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra” direktorių su praÅ¡ymu V.

R. kapavietės priežiÅ«rÄ Ä¯teisinti jos vardu. Å is praÅ¡ymas buvo priimtas ir pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duota Å¡io praÅ¡ymo kopija su administratorės–inžinierės I. D. rezoliucija „įteisinti galima” ir Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra” direktoriaus A. V. rezoliucija „įteisinti”. Tačiau 2018 metų gruodžio 14 d. pareiÅ¡kėja J. R., atvykusi į savo prižiÅ«rimo kapo vietÄ , pamatė, kad Å¡iame kape yra palaidotas svetimas asmuo.

Dėl to pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiÅ«ra” ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariatui, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04789-19. Palaidotas asmuo buvo skubiai iÅ¡keltas į kitas kapines, o Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra” specialistai paprašė, kad J. R. pakartotinai paraÅ¡ytų praÅ¡ymÄ dėl palaidojimo įteisinimo ir prižiÅ«rėtojo paskyrimo, kadangi 2013 m. liepos 22 d. praÅ¡yme buvo nurodyta netiksli V.

R. mirties data, kuri neatitinka jo mirties liudijime nurodytos datos, todėl pareiÅ¡kėja J. R. 2018 m. gruodžio 27 d. tokį praÅ¡ymÄ parašė. IÅ¡nagrinėjusi naujai pateiktÄ praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto vieÅ¡osiose kapinėse esančių neprižiÅ«rimų kapaviečių pripažinimo neprižiÅ«rimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimÄ â€žDėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės PetraÅ¡iÅ«nų kapinėse”, kuriuo nusprendė neidentifikuoti kapo, esančio Kauno miesto PetraÅ¡iÅ«nų kapinėse tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip kapo, kuriame palaidotas V.

R., miręs (duomenys neskelbtini) Komisija rėmėsi tik tokiais duomenimis, kurie nesudarė jai pagrindo identifikuoti kapo ir neleido padaryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Komisija neturėjo juridinio pagrindo apklausti esančių gyvų liudytojų bei remtis jų parodymais, taip pat duomenis tyrė neiÅ¡samiai. Nurodytas Komisijos sprendimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, todėl yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nustatytos sÄ lygos, reikalingos juridinę reikÅ¡mę turintiems faktams nustatyti.

Nenustačius Å¡io juridinio fakto, bÅ«tų pasikėsinta į pareiÅ¡kėjų protėvio palaikų gerbimÄ bei neliečiamumÄ , bÅ«tų atimta iki Å¡iol turėta jų teisė prižiÅ«rėti artimo žmogaus kapÄ . PraÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , siekiant pareiÅ¡kėjÄ J. R. įregistruoti atsakingu asmeniu už kapo priežiÅ«rÄ ir turėti teisę pareiÅ¡kėjoms prižiÅ«rėti artimojo kapÄ .

3. Suinteresuotas asmuo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka ir paaiÅ¡kino, jog ginčo kapavietėje ilgus metus buvo senas kapas, pažymėtas tik suskilusiu antkapiu, neturintis jokio paminklo ar kitų kape palaidotÄ asmenį leidžiančių identifikuoti užrašų, Å¡iame kape 2018 m. gruodžio 6 d. buvo palaidotas naujai miręs asmuo. 2018 m. gruodžio 27 d. „Kapinių priežiÅ«ra“ gavo pareiÅ¡kėjos J. R. praÅ¡ymÄ (pretenzijÄ ) dėl palaidojimo įteisinimo ir prižiÅ«rėtojo patvirtinimo, kuriame nurodė, kad bÅ«tent Å¡ioje vietoje iÅ¡ tiesų yra palaidotas jos prosenelis V.

R., kurio kapo priežiÅ«ra 2013 m. liepos 22 d. buvo įteisinta pareiÅ¡kėjos J. R. vardu. Atsižvelgus į faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ , skubos tvarka buvo inicijuotas naujai palaidoto asmens perlaidojimas. Pakartotinai peržiÅ«rėjus pareiÅ¡kėjos J. R. pirminį praÅ¡ymÄ dėl kapavietės įteisinimo jos vardu, buvo nustatyti trÅ«kumai (neatitikimai). PareiÅ¡kėjai pateiktus dokumentus iÅ¡ bažnyčios laidojimo knygos nustatyta, kad V. R. palaidotas Amalių kapinėse. Amalių kapinės ir PetraÅ¡iÅ«nų kapinės iki Å¡iol yra atskiros Kauno miesto vieÅ¡osios kapinės, turinčios skirtingÄ statusÄ ir esančios skirtingose geografinėse vietose.

Kitų įrodymų pareiškėjai nepateikus, buvo priimtas sprendimas neidentifikuoti ginčo kapo. Pateikti liudytojų I. M. J. ir B. G. parodymai, nesutampantys su oficialiais rašytiniais įrodymais, negali būti laikomi tinkama ir pakankama fakto įrodinėjimo priemone.

4. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su praÅ¡ymu taip pat nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad Å v. A. P. parapijos bažnytinės knygos įraÅ¡o Nr. 41 kopija aiÅ¡kiai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjų prosenelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Amalių kapinėse. Atsižvelgiant į tai, nėra vienos iÅ¡ aplinkybių, privalomų tam. kad teismas galėtų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Byloje nėra dokumentų, paneigiančių Å v. A. P. bažnyčios laidojimo knygos įraÅ¡Ä Nr.

41. PareiÅ¡kėjų atstovas klaidingai interpretuoja ant 2013 m. liepos 22 d. praÅ¡ymo esančias kapinių prižiÅ«rėtojos (savivaldybės įmonės) tuometinio vadovo ir A. V. rezoliucijÄ â€žÄ®teisinti“ ir administratorės–inžinierės I. D. vizÄ â€žÄ®teisinti galima“. PareiÅ¡kėjų atstovas vertina, kad tai yra teigiamas sprendimas vienos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, visi kapinių prižiÅ«rėtojai, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, neturi įgaliojimų spręsti kapų identifikavimo klausimų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punktÄ , kapaviečių (kapų) identifikavimo klausimai priskirti savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytai komisijai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino, t. y. nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų I.

J. ir J. R. senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse, kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas kapavietės, Petrašiūnų kapinėse esančios tarp kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) ir kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo ir pareiškėjos J. R. įregistravimo šios kapavietės prižiūrėtoja tikslu.

Teismas taip pat priteisė iš suinteresuoto asmens Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ pareiškėjai I. J. 1 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo neginčija to, jog pareiÅ¡kėjų nurodytoje vietoje apskritai yra nenustatyto asmens kapavietė, o taip pat nėra jokių įrašų apie ginčo kapavietę suinteresuoto asmens registracijos žurnaluose. Tuo tarpu vienintelis įrodymas, kuris galimai paneigtų pareiÅ¡kėjų praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ , t. y. Amalių kapinių laidojimo knygos, nėra iÅ¡likęs. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek pareiÅ¡kėjos, tiek jų giminaičiai nuolat lanko ginčo kapavietę laikant, jog joje yra palaidotas jų tėvas, senelis, prosenelis, įvertinęs Å v.

A. P. bažnytinės knygos įraÅ¡us „platesniu spektru“, sprendė, jog labiau tikėtina, kad pareiÅ¡kėjų senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Kauno miesto PetraÅ¡iÅ«nų kapinėse, kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negu kad nėra palaidotas. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiÅ«ra“, atstovaujama advokato E. R., Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-122-435/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų I.

J. ir J. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti. Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. vadovavosi tik bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų (pareiÅ¡kėjų motinų) paaiÅ¡kinimais, nemotyvuotai atmetė suinteresuoto asmens pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (kapinių registrÄ ), netinkamai vertino byloje pateiktÄ Å v.

Paduviečio bažnyčios knygÄ , rėmėsi neteisėta rezoliucija „įteisinti“ kapavietę, be to, įrodymus vertino CPK bei teismų praktikoje neapibrėžtu „platesniu spektru“. 7.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ â€“ iÅ¡ vienos pusės atleisdamas pareiÅ¡kėjas nuo įrodinėjimo pareigos, iÅ¡ kitos perkeldamas nepakeliamÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ suinteresuotam asmeniui. Teismas iÅ¡ esmės sprendė, kad jei negalima patikrinti ar V.

R. nėra palaidotas Amalių kapinėse, tai automatiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad jis yra palaidotas PetraÅ¡iÅ«nų kapinėse. Jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nereikalavo ir vien tik neiÅ¡likusių kapinių knygų faktu grindė iÅ¡vadÄ , kad V. R. negalėjo bÅ«ti palaidotas Amalių kapinėse, tad yra palaidotas PetraÅ¡iÅ«nuose. Taigi, suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiÅ¡kimo reikalavimu, iÅ¡ esmės įpareigotas įrodinėti kur, jei ne ginčo kapavietėje, yra palaidotas V.

R., kas reiÅ¡kia pareigÄ Ä¯rodyti neiginį. Juolab, kad pareiÅ¡kėjos ne tik, kad atsisakė pačios įrodinėti reikalaujamÄ nustatyti juridinį faktÄ , bet kartu užkirto keliÄ suinteresuotam asmeniui gauti įrodymÄ (atlikti palaikų ekshumacijÄ ir mėginio ekspertizę), kuris iÅ¡ esmės iÅ¡spręstų šį ginÄÄ ir patvirtintų arba paneigtų reikalaujamo nustatyti fakto egzistavimÄ .

8. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjos I. J. ir J. R., atstovaujamos advokato Sauliaus Dambrausko, Kauno apygardos teismo praÅ¡o palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimÄ , apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti pareiÅ¡kėjoms iÅ¡ apeliantės iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie esminiai motyvai: 8.1. Apeliantės motyvai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, nes teismas byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus įvertino objektyviai, atsižvelgdamas ne tik į jų, bet ir panaÅ¡ių įrašų turinį, kitus įrodymus, leidžiančius spręsti dėl įrodymų visumos, tame tarpe ir liudytojų parodymus, kurie, atsižvelgiant į bylos kontekstÄ , yra labai reikÅ¡mingi.

Tuo tarpu kapinių knyga/žurnalas 1946 metų įrašų dalyje negali bÅ«ti laikoma oficialiu įrodymu (neaiÅ¡ku kurių teisės aktų pagrindu tokie įraÅ¡ai buvo padaryti); 8.2. Apeliantė, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo byloje, taiko ginčo teisenos taisykles, o ne juridinio fakto nustatymÄ ypatingosios teisenos tvarka. PrieÅ¡ingai, anot pareiÅ¡kėjų, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pagrįstai tyrė ir vertino ne tiktai tuos įrodymus, kurie galėjo patvirtinti šį faktÄ (liudytojų parodymai bei bažnytiniai įraÅ¡ai), tačiau ir tuos, kurie leido daryti iÅ¡vadas apie raÅ¡ytinių įrodymų patikimumÄ (lyginamieji duomenys apie T.

U. palaidojimÄ Bažnytiniuose įraÅ¡uose bei PetraÅ¡iÅ«nų kapinių žurnale ir pan.), o taip pat tuos įrodymus, kurie paneigė prieÅ¡ingas versijas praÅ¡omam nustatyti juridiniam faktui (V. R. palaidojimÄ Amalių ar kitose kapinėse, kito asmenų galimÄ palaidojimÄ ginčo kapavietėje, ir pan.). Savo ruožtu, suinteresuotas asmuo, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl palaikų ekshumavimo, taip pat pateikė duomenis, kad vien pagal V. R. bei iÅ¡likusių gyvų jo moteriÅ¡kos lyties vaikaičių bei provaikaičių DNR giminystės ryÅ¡ys negalėtų bÅ«ti nustatytas, todėl tam reikėtų ekshumuoti dar ir kitÄ asmenį, kurį ekshumuoti nėra jokių teisinių galimybių.

Todėl teismas suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ dėl palaikų ekshumavimo atmetė pagrįstai, o pareiÅ¡kėjų iÅ¡dėstyta pozicija negalėtų bÅ«ti vertinama, kaip vengimas gauti patikimus ir neginčijamus įrodymus.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus Viliaus Å iliausko, Kauno apygardos teismo praÅ¡o Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra" apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimo dėl juridinio fakto nustatymo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad: 9.1. Å v. Antano Paduviečio parapijos bažnytinės knygos įraÅ¡as Nr. 41 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų prosenelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Amalių kapinėse.

Taigi Å¡iuo atveju net nėra vienos iÅ¡ aplinkybių, privalomų tam, kad teismas galėtų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 9.2. Nagrinėjamu atveju juridinis faktas, jog V. R. yra palaidotas ginčo kapavietėje, nustatytas iÅ¡ esmės remiantis vien liudytojų, kurie yra su pareiÅ¡kėjomis susiję giminystės ryÅ¡iais, parodymais, todėl jų paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«tų vertinami kritiÅ¡kai. Juolab, kad liudytojų parodymus paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, o bÅ«tent – Kauno miesto PetraÅ¡iÅ«nų viešųjų kapinių bei Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ vedamas oficialus kapinių registras;

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja J. R. 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiÅ«ra“ dėl palaidojimo įteisinimo ir prižiÅ«rėtojo paskyrimo, kuriuo siekė nustatyti faktÄ , jog jos nurodomame kape yra palaidotas jos senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto vieÅ¡osiose kapinėse esančių neprižiÅ«rimų kapaviečių pripažinimo neprižiÅ«rimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija priėmė sprendimÄ â€žDėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės kapinėse“, kuriuo nusprendė neidentifikuoti kapo, esančio Kauno miesto PetraÅ¡iÅ«nų kapinėse tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip kapo, kuriame palaidotas V.

R., miręs (duomenys neskelbtini) Nepatenkinus praÅ¡ymo, pareiÅ¡kėjos, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamos nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų prosenelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Kauno miesto savivaldybės PetraÅ¡iÅ«nų kapinėse kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino, t. y. nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų I. J. ir J. R. senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Kauno miesto savivaldybės PetraÅ¡iÅ«nų kapinėse, kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiÅ«ra“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija sutinka su apeliaciniu skundu.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos galutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, dėl kokių juridinių faktų nustatymo teismas nagrinėja bylas. Be CPK 444 straipsnio 2 dalies 1– 8 punktuose nustatytų juridinių faktų, teismas taip pat nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

17. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

18. Kai iÅ¡ paduoto pareiÅ¡kimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė Å¡ių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylÄ nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nes neįvertino to, jog įstatymu yra numatyta neteisminė tvarka nustatyti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omÄ faktÄ . Teismas netinkamai taikė 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 445 straipsnio nuostatas.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 6 dalimi, 25 straipsnio 4 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 27 ir 31 straipsniais, 33 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles (toliau taisyklės). Taisyklių V skyriuje (31-33 punktai) yra reglamentuota kapaviečių (kapų) identifikavimo tvarka, t. y.

1) asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapÄ ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietÄ Å¾yminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapÄ ) žurnale neiÅ¡liko, turi: pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ savivaldybei, kurios teritorijoje yra kapinės; praÅ¡yme nurodyti giminystės ryÅ¡ius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neiÅ¡liko duomenų apie kapavietę (kapÄ ); pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapÄ ) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie praÅ¡ymo pridedami turimi dokumentai (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ bažnytinių registravimo knygų, mirties faktÄ liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis (31 punktas);

2) sprendimÄ dėl kapavietės (kapo) identifikavimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo pateikimo priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktÄ medžiagÄ ir apžiÅ«rėjusi kapavietę (kapÄ ) <...> (32 punktas). AnalogiÅ¡kos kapaviečių (kapų) identifikavimo nuostatos numatytos ir Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėse (95-97 punktai), patvirtintose 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-474.

21. Taigi, kapaviečių identifikavimo tvarka yra reglamentuota ir tai yra priskirta savivaldybės kompetencijai, todėl tokio paties fakto nustatymo (kad kape yra palaidotas pareiškėjų senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) negalima reikalauti nustatyti civilinio proceso tvarka kaip juridinę reikšmę turinčio fakto, nes tai neatitinka CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 445 straipsnyje numatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija nusprendė neidentifikuoti kapo, esančio Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip kapo, kuriame palaidotas V.

R., miręs (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo šį faktÄ nustatinėti teisme ypatingosios teisenos tvarka, reiÅ¡kiant reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Teismo sprendimu nustačius pareiÅ¡kėjų praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bÅ«tų paneigta savivaldybės kompetencija bei bÅ«tų priimti du skirtingi sprendimai (tiek teismo, tiek savivaldybės) dėl to paties.

22. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas; CPK 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 23. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

24. PareiÅ¡kėjos nepagrįstai pateikė pareiÅ¡kimÄ teismui (civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka), todėl jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ suinteresuotų asmenų nepriteistinos.

25. Suinteresuotas asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiÅ«ra“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų 2 090,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 1 568,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog suinteresuotas asmuo bylos eigoje neprašė nutraukti bylos, kaip nenagrinėtinos teisme, o vedė ginÄÄ , rinko įrodymus, kurie nebuvo Å¡iuo atveju reikalingi, sprendžia, kad jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteistina 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimÄ panaikinti, o civilinę bylÄ nutraukti. Priteisti suinteresuotam asmeniui Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiÅ«ra“, j. a. k. 132626180, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Evaldas Burzdikas