Legislator Case Law & Legislation
e0ef7e69-f386-4e9f-90cf-6dfeebe0ccd0 AI generated

Court reduces driver's license suspension from 15 to 1 year due to low BAC and mitigating circumstances.

Case Number e0ef7e69-f386-4e9f-90cf-6dfeebe0ccd0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially upheld the appeal against a 15-month driver's license suspension, reducing it to 12 months. The defendant drove drunk with a BAC of 0.44‰, but the court found the original penalty excessive given his low intoxication level, employment status, and family responsibilities. Consequently, the appellate court rejected the prosecution's appeal while modifying the lower court's decision to impose a shorter suspension period.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalis; 653 straipsnio 1 dalis 3 punktas; 654 straipsnis: When an administrative penalty is disproportionate to the offense and mitigating circumstances exist, the court must reduce the sanction to ensure proportionality.

Keywords

AI generated
administrative violation drunk driving license suspension proportionality principle mitigating circumstances alcohol concentration administrative appeal

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalis 3 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 654 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-218-813/2019 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00245-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.1.7; 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties I. A. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (tolia – ir Institucijos) vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimu I. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 375 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių.

2. Administracinė nuobauda I. A. paskirta už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 8 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini) plente, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilių (± 0,017 promilių) girtumas, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

3. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundÄ apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi skundas tenkintas iÅ¡ dalies ir Institucijos nutarimas pakeistas sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimÄ iki 3 mėnesių.

4. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad I. A. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, alkotesterio parodymai, policijos patrulio A. R. tarnybinis praneÅ¡imas, nenuoseklÅ«s paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai. I. A. ir jo draugo S. P. parodymus apie tai, kad nustatytas neblaivumas galėjo bÅ«ti įtakotas S. P. į pažeidėjo termosÄ Ä¯piltos kavos su brendžiu, teismas vertino kritiÅ¡kai, kaip gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu specialisto iÅ¡vada, jog I.

A. kraujyje etilo alkoholio nerasta, teismas nesivadovavo, kaip įrodymu, paneigiančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kadangi ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kino, jog nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo praėjus 1 valandai 35 minutėms I. A. kraujyje etilo alkoholio galėjo bÅ«ti nerasta. Konstatavęs, kad I. A. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad I. A. buvo nustatytas 0,42 promilių girtumas, kuris nežymiai virÅ¡ija įstatymo leistinÄ normÄ ir kad asmuo galėjo sÄ Å¾iningai klysti manydamas, jog jau yra blaivus. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala niekam nebuvo padaryta, anksčiau jis nėra baustas už analogiÅ¡kus pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis.

Be to, darbovietėje asmuo charakterizuojamas teigiamai, jo užimamos pareigos reikalauja pastovaus dalinių vizitavimo bei tikrinimo. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sutrumpinus I. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki 3 mėnesių.

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo ir priimti naujÄ nutarimÄ , kuriuo bÅ«tų paliktas Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje. 5.1. Skunde pažymima, kad pagal teismų praktikÄ administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tačiau Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nėra.

Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių ir priskiriamas prie Å¡iurkščių. Juo keliamas pavojus ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu. Aplinkybės, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui pažeidėjui sukels neigiamų padarinių, kadangi asmuo negalės pilnai atlikti savo darbinių funkcijų, kokybiÅ¡kai pasirÅ«pinti artimaisiais, pasak Institucijos virÅ¡ininko, nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, lemiančiomis iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ , nes neigiamų pasekmių kilimas yra neiÅ¡vengiama administracinės nuobaudos dalis.

Todėl, Institucijos virÅ¡ininko nuomone, teismas nepagrįstai sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , kadangi Å¡ios nuobaudos skyrimo taisyklės policijos įstaigoje nebuvo pažeistos. 5.2. Skunde pabrėžiama, kad I. A. yra daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymÄ , kas rodo, kad jis ignoruoja galiojančius įstatymus, nėra itin teigiama asmenybė. Jis nesigailėjo padaręs nusižengimÄ , kėlė vis naujas versijas dėl alkoholio vartojimo, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Todėl teismo paskirta nuobauda nepasiekia nuobauda siekiamų tikslų, yra aiÅ¡kiai per Å¡velni, o jos paskyrimas nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovas advokatas Žilvinas StaÅ¡aitis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir Institucijos vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimÄ bei administracinio nusižengimo teisenÄ I. A. atžvilgiu nutraukti. 6.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota ir prieÅ¡taringa, o iÅ¡vados nėra pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Anot apelianto, teismas neįvertinęs visų surinktų įrodymų visumos, jų prieÅ¡taravimų, visų faktinių aplinkybių bei visos bylos medžiagos, neįvertinęs abejonių dėl neblaivumo laipsnio bei medicininių duomenų prieÅ¡taravimų alkotesterio duomenims, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo parodymų dėl alkoholio turinčios kavos netyčinio įsipylimo į burnÄ likus mažiau nei 10 minučių iki pÅ«timo alkotesteriu, taip pat vaizdo ir garso medžiagos turinio, priėmė neteisėtÄ nutartį.

Teismas selektyviai vertino tik administracinėje byloje esančius duomenis (įrodymus), kurie neva patvirtina kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus, tačiau nevertino tų duomenų, kurie patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę I. A. buvo blaivus, o alkotesterio parodymai galėjo būti klaidingi dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių. 6.2. Skunde akcentuojama tai, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp protokole, nutarime bei nutartyje nurodytų duomenų, susijusių su nusižengimo padarymo laiku, neatitikimo byloje esantiems objektyviems duomenims.

Nurodoma, jog protokolas buvo surašytas už tai, kad I. A. 2018 m. gruodžio 8 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo ir garso stebėjimo duomenys patvirtina, kad I. A. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 10.14 val., o pūtimas į alkotesterį atliktas 10 val. 15 min. 47 sek. 6.3. Skunde taip pat pažymima, kad teismas neanalizavo ir nevertino I. A. ginčijamos aplinkybės, susijusios su nutarimo išvada, jog „nekyla abejonių, kad bėgant laikui ir asmeniui nevartojant alkoholio jo koncentracija žmogaus organizme mažėja, taigi per 1 val. 45 min. organizmas galėjo eliminuoti 0,42 promiles alkoholio iš kraujo.“ Atkreipiamas dėmesys, kad pūtimas į alkotesterį atliktas 10 val. 14 min. 47 sek.

Pareigūnai dokumentus baigė pildyti tik 11.20 val. Iš kart po to I. A. nuvyko į Kauno klinikas, kur 11 val. 42 min. buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, nenustatyta alkoholio kvapo iš burnos, o 11.50 val., t. y., po 1 val. 35 min. paimtas kraujas, kuriame etilo alkoholio nerasta. Teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino, neatsižvelgė į tai, kad kraujyje nustatoma alkoholio koncentracija yra tikslesnė (didesnė) nei nustatant alkotesteriu. Be to, neanalizavo ir nevertino jokių I.

A. skundo argumentų ir pateiktų duomenų, susijusių su suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholio metabolizavimu ir jo skaidymo apskaičiavimais, naudojama Vidmarko formule, taikomais tokio pobÅ«džio bylose, kai nėra skiriama ekspertizė. Pagal Å¡iÄ formulę laikoma, kad vidutinio sudėjimo suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniÅ¡kai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniÅ¡kai 0,15-0,2 promilės/per 1 val., vidutinis eliminacijos greitis yra 0,18 promilės per 1 valandÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013;

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-245/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-237-238/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-8-383/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-86-361/2015 ir kt.). IÅ¡ nurodyto, akivaizdu, kad vertinant vidutinį emisijos greitį, taikomÄ analogiÅ¡kose bylose, kai nėra (nebuvo) skiriama individuali ekspertizė, Å¡iuo atveju, per 1 val. 35 min. iÅ¡ I.

A. kraujo galėjo pasiÅ¡alinti ne daugiau kaip 0,27 promilės, todėl tyrimo alkotesteriu metu I. A. kraujyje objektyviai turėjo bÅ«ti mažiau nei 0,3 promilės, kas reiÅ¡kia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Tačiau teismas, nusprendęs neskirti teismo ekspertizės, nenurodė, kodėl nesivadovauja minėta teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose ir nenurodė jokių įrodymų, motyvų ar argumentų, kuriais remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad asmuo vairavo neblaivus (daugiau kaip 0,4 promilės).

Teisme nebuvo apklaustas ekspertas, atlikęs I. A. kraujo tyrimÄ , pareigÅ«nas, atlikęs patikrinimÄ alkotesteriu. 6.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, prieÅ¡ingai nei nurodyta nutartyje, policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio vaizdo ir garso stebėjimo duomenys patvirtina, jog I. A. ne kartÄ pareigÅ«nams pakartojo, jog nesutinka su alkotesterio rodmenimis, praÅ¡o leisti pakartoti pÅ«timÄ arba leisti važiuoti tirtis kraujÄ . Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į jo paaiÅ¡kinimus, kad alkoholio patikrinimo dienÄ nevartojo, tačiau dėl burnoje prieÅ¡ pat patikrinimÄ dėl draugo iÅ¡krėsto pokÅ¡to turėjo kavos su brendžiu, kuriÄ iÅ¡spjovė.

Tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek jo draugo S. P. parodymai patvirtina, kad Å¡iuo atveju alkotesteriu buvo patikrintas ne alkoholio kiekis organizme, bet garų koncentracija burnos ertmėje, tačiau teismas Å¡ių duomenų nevertino. Skunde akcentuojama, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių I. A. versijÄ , kad jo blaivumas buvo patikrintas tuoj pat, kai policijos pareigÅ«nai jo automobilį sustabdė, kad iki to laiko nuo tada, kai jis iÅ¡gėrė kavos su brendžiu, nebuvo praėję 15 minučių, kas tik patvirtina, jog nebuvo laikomasi alkotesterio naudojimo instrukcijų, o tai galėjo turėti įtakos netikslių rezultatų nustatymui. 6.5.

Skunde nesutinkama su teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kinimais, kad jei I. A. buvo nustatytas girtumas 0,44 promilės, tai praėjus 1 val. 35 min., jo kraujyje etilo alkoholio galėjo bÅ«ti nerasta. Anot apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡is ekspertas, neatlikęs jokių bylos faktinių aplinkybių, I. A. fiziologinių duomenų įvertinimo ir ar apskaičiavimo vidutinio alkoholio skaidymo greičio Å¡iuo individualiu atveju, kas bÅ«dinga tokio pobÅ«džio bylose, padarė jokiais objektyviais duomenimis neparemtÄ iÅ¡vadÄ .

Å iuo atveju buvo visiÅ¡kai neatsižvelgta į I. A. paaiÅ¡kinimus, kad jis (duomenys neskelbtini), stovėdamas automobilių spÅ«styje apie 10.06 val. atsigėrė porÄ gurkÅ¡nių draugo paruoÅ¡tos kavos, kuri pasirodė keisto skonio, todėl jÄ iÅ¡spjovė Tarp kavos atsigėrimo ir sustabdymo praėjo apie 3-4 minutės. Kadangi I. A. nesuprato, kad dėl tų dviejų gurkÅ¡nių kavos, kuriuos iÅ¡spjovė, gali įpÅ«sti draudžiamÄ kiekį alkoholio, jis net nepagalvojo pareigÅ«nams sakyti Å¡ios aplinkybės, nurodė, kad vakar vakare iÅ¡gėrė ir papÅ«tė į alkotesterį, o antrÄ kartÄ pÅ«sti jam nebuvo leista, nors I.

A. aiÅ¡kino, kad jeigu leistų pakartoti, tikrai parodytų, kad jis blaivus. 6.6. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad asmuo vairavo neblaivus ir taip padarė administracinį nusižengimÄ , negalima. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas neblaivumo įrodymas. Å ie duomenys vertinami kartu su kitais bylos įrodymais.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose esant tokioms aplinkybėms dėl neblaivumo fakto prieÅ¡taringumo, taip pat, pritaikius Vidmarko formulę, ne kartÄ konstatuota, kad tokiu atveju administracinė teisena turi bÅ«ti nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties, pavyzdžiui:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-237-238/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-8-383/2018 ir kt. Todėl, skundo autoriaus įsitikinimu, įvertinus visus esančius faktinius duomenis bei aukščiau nurodytus motyvus bei tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad I. A. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,42 promilių girtumas, pirmos instancijos teismo nutartis bei Institucijos nutarimas naikintini, o administracinio nusižengimo teisena I.

A. atžvilgiu nutrauktina.

7. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato Žilvino StaÅ¡aičio apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Institucijos nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. A. atsiliepime į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir visa apimtimi tenkinti jo paties pateiktÄ apeliacinį skundÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , k o n s t a t u o j a :

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato Žilvino StaÅ¡aičio apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko Viginto LukoÅ¡iaus apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl I. A. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 10. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. A. atstovas apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimÄ , nesutinka su I. A. nubaudimu dėl vairavimo neblaiviam, abejoja pareigÅ«nų atlikto apsvaigimo nuo alkoholio matavimo rezultatais, pažymėdamas, kad juos paneigia medicininės apžiÅ«ros rezultatai bei atliktas kraujo tyrimas, kurių metu apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo nustatytas ir yra įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo teisena I. A. atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta.

11. Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikÅ¡mingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti;

Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

12. Patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs I. A. skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, iÅ¡samiai, objektyviai iÅ¡tyrė, iÅ¡analizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigÅ«no) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigÅ«nui) tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Å iuo konkrečiu atveju apylinkės teismas iÅ¡analizavo bei įvertino iÅ¡tirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimÄ , iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo, nutarime jokių prieÅ¡taravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties iÅ¡vadoms dėl I. A. kaltės.

13. Ä®vykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistÄ patikrinimo procedÅ«rÄ , paprastai geriausiai atspindi asmens bÅ«senÄ vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ , taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

14. I. A., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0260, 2018 m. gruodžio 8 d. 10.15 val. buvo nustatytas 0,44 promilių (±0,017 promilės) neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigÅ«nai, atlikę patikrÄ , nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra.

Paprastai pareigÅ«nai patikrinimÄ atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma prieÅ¡ingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodikÄ ir pan. Å is sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas I. A. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo.

15. Apeliaciniame skunde nesutinkama su alkotesteriu nustatytu neblaivumo laipsniu ir teigiama, kad jo parodymams įtakos galėjo turėti tai, jog I. A. prieÅ¡ pat jį sustabdant policijos pareigÅ«nams buvo iÅ¡gėręs du gurkÅ¡nius (kuriuos iÅ¡spjovė) kavos su brendžiu, tačiau apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams tokius jo, o taip pat ir teisme apklausto pastarojo draugo S. P., aiÅ¡kinusio, kad siekdamas iÅ¡krėsti pokÅ¡tÄ Ä¯pylė I. A. į kavÄ brendžio, parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iÅ¡vengti pakankamai griežtos atsakomybės. Tokia iÅ¡vada pirmiausia daroma atsižvelgus į I.

A. parodymų nenuoseklumÄ dėl neblaivumo priežasties. Garso ir vaizdo stebėjimo duomenys patvirtina, kad policijos pareigÅ«nams jį sustabdžius, aiÅ¡kino, kad iÅ¡ vakaro gėrė su draugu. Pamatęs alkotesterio rodmenis, jis ėmė aiÅ¡kinti, kad yra nieko nevalgęs, prašė leisti pÅ«sti antrÄ kartÄ , tačiau policijos pareigÅ«nai jam paaiÅ¡kino, jog tai galima bÅ«tų daryti tik tokiu atveju, jei nuo alkoholio vartojimo momento nebuvo praėję 15 minučių, o pasiteiravus, ar jis Å¡iandien gėrė, kategoriÅ¡kai tai paneigė:

„Nejuokaukit, Å¡iandien negėriau“, apie tai, kad bÅ«tų paragavęs kavos su brendžiu, nors bÅ«damas kariÅ¡kiu neabejotinai turėjo suprasti, kad tokiu atveju alkotesterio rodmenys gali bÅ«ti netikslÅ«s ir gresiančias pasekmes dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams net neužsiminė, o tik kartojo, kad nori važiuoti tirtis kraujÄ . PaaiÅ¡kinime administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ draugo paragavo alaus gurkÅ¡nį. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, jog medikams jis aiÅ¡kino, kad alkoholį vartojo iÅ¡ vakaro, o ryte iÅ¡gėrė apie 70 ml alkoholio.

Ir tik bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu I. A. iÅ¡kėlė versijÄ apie tai, kad draugas prieÅ¡ iÅ¡važiuojant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) jam buvo padaręs į termosÄ kavos, kuri, kaip paaiÅ¡kėjo iÅ¡gėrus porÄ gurkÅ¡nių (dar vėliau ėmė aiÅ¡kinti, kad tuos pora gurkÅ¡nių net iÅ¡spjovė), buvo su brendžiu, ir kad bÅ«tent dėl to, jog nuo kavos atsigėrimo iki pÅ«timo į alkotesterį momento nebuvo praėję 15 minučių, alkotesteriu buvo užfiksuotas 0,44 promilių neblaivumas.

Toks jo parodymų kitimas jau savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad I. A. nėra nuoÅ¡irdus ir leidžia jo parodymus vertinti kritiÅ¡kai, juolab, kad ir jo elgesys, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio A. R. tarnybinio praneÅ¡imo, įvykio metu leido dar iki neblaivumo nustatymo alkotesteriu įtarti, kad jis neblaivus. Kaip užfiksuota minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime, policijos priemonės vykdymo metu buvo pastebėta, kaip (duomenys neskelbtini) plentu link patikrinimo vietos važiavęs automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga apsisuko ir pradėjo važiuoti į prieÅ¡ingÄ pusę.

Kilus įtarimų, kad vairuotojas stengiasi iÅ¡vengti patikrinimo, policijos pareigÅ«nas jį nusivijo tarnybiniu automobiliu, sustabdė, alkoholio detektoriumi nustatęs, kad asmuo yra vartojęs alkoholio, pristatė į policijos priemonės vykdymo vietÄ . Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, o kiek vėliau alkotesteriu buvo nustatytas ir 0,44 promilių (±0,017 promilės) neblaivumas. Be kita ko, minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad vairuotojui paaiÅ¡kinus, jog pakartotinai alkotesteriu tikrinti neblaivumÄ Å¡iuo atveju nėra tikslinga, Å¡is iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio bėgiojo pirmyn atgal, Å¡okinėjo, darė pritÅ«pimus, valgė sniegÄ , sakė, kad vyks į medicinos įstaigÄ atlikti kraujo tyrimus.

Toks jo elgesys tik dar labiau sustiprina teismo manymÄ , kad įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis buvo sÄ lygotas ne atsitiktinai prieÅ¡ tikrinimÄ Ä¯ burnÄ patekusio ir iÅ¡spjauto alkoholio (kavos su brendžiu), o sÄ moningai suvartoto tam tikro kiekio alkoholinių gėrimų ir taip pat netiesiogiai patvirtina, kad policijos pareigÅ«nų atlikto tyrimo metu nustatytas 0,44 promilių (± 0,017 promilių) neblaivumas buvo objektyviai nulemtas I. A. neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo ar netinkamų pareigÅ«nų veiksmų tikrinant asmens neblaivumÄ .

16. Nesutikęs su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, I. A. vyko į gydymo įstaigÄ â€“ VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos iÅ¡vadoje konstatuota, kad I. A. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 8 d. 11.50 val., t. y., praėjus 1 val. 35 min. po policijos pareigÅ«nų atlikto tikrinimo alkotesteriu, etilo alkoholio nerasta. Taigi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareigÅ«nų tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau apygardos teismo vertinimu apelianto pateikti gydymo įstaigoje atliktos medicininės apžiÅ«ros neblaivumui nustatyti bei kraujo tyrimo rezultatai kitiems bylos duomenims neprieÅ¡tarauja.

Tokia išvada daroma atsižvelgus į pirmosios instancijos teisme apklausto eksperto Gregoire Abi Chaker išsamius paaiškinimus. Pastarasis teisme apklaustas, kadangi pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi. Ekspertas patvirtino, kad tuo atveju, jei alkotesteriu buvo nustatytas 0,44 promilių neblaivumas, tai nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo bandinio paėmimo praėjus 1 val. 35 min., asmens kraujyje etilo alkoholio galėjo būti nerasta.

Jis nurodė, kad remdamasis specialiomis žiniomis, praktika bei moksline literatÅ«ra gali patvirtinti, jog sÄ moningo žmogaus organizmas gali paÅ¡alinti nuo 0,10 promilių iki 0,62 promilių per valandÄ . Be to, pažymėjo, kad jei specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad etilo alkoholio kraujyje nerasta, vadinasi alkoholio koncentracija kraujyje yra nuo 0,00 promilių iki 0,14 promilių.

17. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumÄ , apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad blaivumo tikrinimo rezultatai galėjo bÅ«ti iÅ¡kreipti. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai, nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta, apylinkės teismas vertino įrodymų visumÄ , nė vienam jų nesuteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės.

18. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama teismų praktikoje taikomai moksliÅ¡kai patvirtintai formulei, pagal kuriÄ dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, suaugusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniÅ¡kai 0,15–0,2 promilės/val. Tuo remdamasis apeliantas pažymi, kad pagal Vidmarko formulę jam galėjo pasiÅ¡alinti ne daugiau kaip 0,27 promilės etilo alkoholio, o tai apelianto nuomone reiÅ¡kia, kad patikrinimo alkotesteriu metu jam galėjo bÅ«ti nustatytas ne didesnis nei 0,3 promilių neblaivumas, o tai administracinės atsakomybės neužtraukia.

Å iems apelianto argumentams negalima besÄ lygiÅ¡kai pritarti. Apygardos teismas pastebi, kad moksliniais skaičiavimais iÅ¡vesta formulė rodo apibendrintÄ , vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimÄ Å¾mogaus organizme, o teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad žmogaus organizmas gali paÅ¡alinti net iki 0,62 promilių per valandÄ . Pažymėtina ir tai, kad alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai. Ir nors apeliantas skunde daug dėmesio skiria Vidmarko formulei ar skaičiavimams, tačiau teismui, kaip ir minėta, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o kitomis testavimo techninėmis priemonėmis gauti duomenys teismui yra neprivalomi ir vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Apygardos teismas pastebi, jog Vidmarko formule naudojasi ekspertai raÅ¡ydami ekspertizės aktus ir remdamiesi Å¡ia formule nustato galimÄ alkoholio koncentracijÄ kraujyje tam tikru metu. Tačiau nei policijos, priėmusios nutarimÄ , nei apelianto ar jo atstovo paaiÅ¡kinimai ir samprotavimai apie galimÄ neblaivumo laipsnį nėra teismui privalomi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Todėl kaip deklaratyvÅ«s vertinami apelianto argumentai dėl jo (ne)blaivumo nustatymo pažeidimų.

19. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad byloje yra neteisingai nustatytas nusižengimo padarymo laikas, pastebėtina, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Administracinio nusižengimo protokole ir administracinio nusižengimo nutarime yra užfiksuotas ne vairuotojo patikrinimo laikas, t. y. 10.15 val., o būtent padaryto pažeidimo laikas, t. y. 10 val.

Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju yra visiÅ¡kai logiÅ¡ka, kad gali nežymiai skirtis pažeidimo padarymo ir asmens blaivumo patikrinimo laikas, nes pareigÅ«nas bet kokiu atveju užtrunka tam tikrÄ laiko tarpÄ kol asmenį sustabdo ir tik tada pradeda blaivumo patikrinimo procedÅ«rÄ ir atitinkamų procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ . Taigi, byloje esantis 15 minučių skirtumas tarp administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyto pažeidimo padarymo laiko ir alkotesterio panaudojimo laiko nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog bÅ«tent I.

A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

20. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kuriÄ padarė ir Institucija, jog I. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Apylinkės teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jokių prieÅ¡taravimų byloje nepaliko, o iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo medžiagÄ , įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus.

Apelianto deklaratyvÅ«s argumentai, kad bylos medžiaga iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Ä®rodymų rinkimas negali bÅ«ti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad asmenį bÅ«tų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi bÅ«ti nutraukta. Ä®rodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų konstatuoti, kad I. A. Institucijos vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino 21. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur.

ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

22. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Institucija, 2019 m. sausio 9 d. nutarimu pripažinusi I. A. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė sankcijos vidurkiui lygias administracinę nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę – 375 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių. Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs pažeidėjo skundÄ , atsižvelgė į pažeidėjui nustatytÄ neblaivumo laipsnį, jo darbo ir Å¡eiminę padėtį, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminÄ sutrumpino iki 3 mėnesių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytÄ Å¡ios administracinio poveikio priemonės terminÄ už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Tam pagrindo neduoda nei apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, nei pažeidėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateikti bei kiti byloje surinkti duomenys.

23. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal teismų praktikÄ administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

24. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad, kaip teisingai nurodyta ir Institucijos apeliaciniame skunde, I. A. padarė vienÄ pavojingiausių ir Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – jis sėdo prie vairo bÅ«damas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis iÅ¡vengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio pasekmių.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Institucija, atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, nustatė I. A. sankcijos vidurkiui lygų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ â€“ 15 mėnesių. Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino papildomai atsižvelgė dar ir į I. A. asmenybę, t. y., į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau už tokio pobÅ«džio nusižengimus nebuvo baustas ir konstatavo, kad Å¡is nusižengimas yra atsitiktinio pobÅ«džio, padarytas sÄ Å¾iningai suklydus dėl savo bÅ«senos.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones I. A. reikalinga jo darbinėms funkcijoms vykdyti, rÅ«pinantis Å¡eimas. Teismas Å¡ioms aplinkybėms suteikė iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę ir konstatavo, jog jos yra pakankamos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms taikyti ir sutrumpinti administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki 3 mėnesių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Institucijos skundo argumentams, visgi nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir mano, kad atsižvelgus į paminėtas aplinkybes yra pagrindas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ sutrumpinti tik iki sankcijoje numatyto minimalaus.

25. I. A. darbo pobÅ«dis (užima (duomenys neskelbtini) vado pareigas, kurios reikalauja pastovaus padalinių vizitavimo bei tikrinimo), teisės vairuoti reikalingumas rÅ«pinantis savo mažamete dukra negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu, kad bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo Å¡eimos narių poreikiai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

BÅ«tų neteisinga, jei padaręs nusižengimÄ asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. I. A. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiesiogiai atliekant darbo funkcijas, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirÅ«pinti tiek savimi, tiek ir dukra (atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. A. nurodė, jog jo mažametė dukra su motina gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, tad tokiu atveju, jei dukters mama yra nevairuojanti (teismui duomenų apie tai nepateikta), pas gydytojus gali nuvykti ir vieÅ¡uoju transportu ar taksi automobiliu), tačiau akivaizdu, jog Å¡ios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo.

Jis iÅ¡ vakaro girtavo, o kitÄ rytÄ sėdo prie vairo neblaivus ir važiavo pakankamai ilgÄ atstumÄ vietomis, kur yra itin intensyvus eismas - greitkeliu ((duomenys neskelbtini)), tiek (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) miestų gatvėmis, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiÅ«rį į savo darbÄ , kuris yra jo pragyvenimo Å¡altinis, ir Å¡eimÄ , kuria rÅ«pinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. A. nurodo užimantis vado pareigas viename iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tad teismo vertinimu, jam turi bÅ«ti keliami dar griežtesni elgesio standartai.

Toks asmuo turi bÅ«ti itin atidus ir esant bent menkiausiai abejonei dėl galimo neblaivumo (Å¡iuo atveju I. A. nurodė, jog vakare su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, po to po vidurnakčio vyko į koktelių barÄ â€“ klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kur kurį laikÄ vakarojo, o ryte kėlėsi apie 8.30 val., tad buvo nedaug miegojęs, ir sėdo už vairo), turi atsisakyti nuo vairavimo. Tačiau Å¡iuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Å¡ių aplinkybių bei savo bÅ«senos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali bÅ«ti neblaivus (policijos pareigÅ«nams jį sustabdžius, nuo jo sklido alkoholio kvapas), ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį.

Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas Å¡eiminius ryÅ¡ius, norėdamas iÅ¡laikyti darbÄ , tinkamai pasirÅ«pinti savo dukra, kitais Å¡eimos nariais, turi pats bÅ«ti itin atidus, nes tokios gyvenimiÅ¡kai įprastos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti Å¡velnesnes nuobaudas, nei už analogiÅ¡kus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

26. Tokia išskirtine aplinkybe nelaikytina ir apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, jog dėl I. A. padaryto nusižengimo žala niekam nepadaryta. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso ar net Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

Å iuo atveju I. A. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ , Å¡io nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi Å¡io numatyto pažeidimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti apylinkės teismo argumentacijai, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo niekam nepadarė žalos, nes tokiu atveju Å¡io asmens veika ir bÅ«tų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius.

27. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog pažeidėjas praeityje nėra baustas už vairavimÄ esant neblaiviam, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡is administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, tačiau apygardos teismas su tokia iÅ¡vada visgi nesutinka. Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad I. A. yra baustas už leistino greičio virÅ¡ijimÄ 24 km/h (nusižengimas padarytas 2017 m. spalio 6 d.), už naudojimÄ si mobiliojo ryÅ¡io priemone vairuojant automobilį (2016 m. rugsėjo 11 d.), už automobilio palikimÄ stovėti kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (2016 m. sausio 30 d.), už iÅ¡tisinės kelio ženklinimo linijos kirtimÄ (2015 m. birželio 25 d.).

Å ie duomenys patvirtina, kad I. A. nėra visiÅ¡kai pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pažeidėjo požiÅ«rio į eismo saugumÄ pasekmė. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi bÅ«ti paskirta bent minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui tam, kad bÅ«tų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei prieÅ¡ingo elgesio.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. A. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skyrė pernelyg Å¡velniÄ , neproporcingÄ padarytam nusižengimui ir neatitinkančiÄ nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingÄ administracinio poveikio priemonę. Todėl apylinkės teismo nutarties dalis dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo naikintina.

29. Tačiau teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių (sankcijos vidurkis), taip pat netinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgus iÅ¡ esmės vien tik į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , visiÅ¡kai nevertinant kitų Å¡ios administracinio poveikio priemonės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad I.

A. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai virÅ¡ija įstatymo leidžiamÄ normÄ , į tai, kad nors pažeidėjas anksčiau ir yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi mažamečių vaikų, rÅ«pinasi jų poreikiais, padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinį nusižengimÄ padariusio asmens asmenybei proporcinga bÅ«tų minimali sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 1 metams.

Dėl Å¡ių priežasčių iÅ¡ dalies tenkinamas Institucijos virÅ¡ininko apeliacinis skundas, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimas keičiamas I. A. paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ sutrumpinant iki 1 metų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I.

A. atstovo advokato Žilvino StaÅ¡aičio apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimas ir I. A. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių laikotarpiui sutrumpintas iki 3 mėnesių, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutarimÄ â€“ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I.

A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimo dalį, kuria I. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas 15 mėnesių, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ sutrumpinant iki 1 (vienerių) metų. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistÄ . Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjas Darius Kantaravičius