2K-626/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–626/2012

Teisminio proceso Nr. 1-63-2-00062-2008-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Jonui Korsakui,

nuteistojo gynėjai advokatei Renatai Narbutienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Iš V. S. priteista nukentėjusiajai O. J. 5000 Lt neturtinės žalos ir 6800 Lt už advokato atstovavimą, taip pat O. J. pripažinti teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinis ieškinys dėl 55 401 Lt turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu V. S. išteistinas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio mėnesio 11 d., Kaišiadorių r. sav. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. R., 2008 m. vasario 20 d. jam davęs įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) vesti paveldėjimo bylą notarų biure mirus pastarojo motinai M. R. bei parduoti paveldėtus po M. R. mirties žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą, yra miręs, 2008 m. birželio 9 d., apgaule atstovaudamas A. R. ir pasinaudodamas pasibaigusiu įgaliojimu, sudarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią V. R. pardavė A. R. nuosavybės teise pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. birželio 4 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. balandžio 24 d. Elektrėnų sav. (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklaususius žemės sklypą, kurio plotas 0,20 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 19 678 Lt, indeksuota vertė 1814 Lt, vertės nustatymo data 2008 m. gegužės 28 d., esantį Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus:

1) gyvenamąjį namą, pažymėtą plane 1A1mp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,76 m2, vidutinė rinkos vertė 32 284 Lt, vertės nustatymo data 2008 m. gegužės 28 d.;

2) ūkio pastatą, pažymėtą plane 21lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 6 m2, vidutinė rinkos vertė 177 Lt, vertės nustatymo data 2008 m. gegužės 28 d.;

3) ūkio pastatą, pažymėtą plane 41lm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 82 m2, vidutinė rinkos vertė 2785 Lt, vertės nustatymo data 2008 m. gegužės 28 d.;

4) pastatą–kiemo rūsį, pažymėtą plane 71lb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 14 m2, vidutinė rinkos vertė 477 Lt, vertės nustatymo data 2005 m. gegužės 28 d., esančius adresu Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini).

V. S., šalių susitarimu žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais įvertinęs 50 000 Lt, taip tyčia pateikęs notarui objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, sudarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios turinyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės 50 000 Lt turtinę teisę.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu V. S. išteistinas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismas sprendė, kad V. S. veiksmai sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį laikytini civiliniu deliktu, nes byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis kaip nors tyčia suklaidino notarą siekdamas apgaule įgyti svetimą turtinę teisę.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų nuostatų ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad esminė aplinkybė šioje byloje yra tai, ar V. S. žinojo apie A. R. mirtį iki sandorio sudarymo dienos, nes šio asmens mirties dieną pasibaigia jo V. S. duotas įgaliojimas tvarkyti turtą ir atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo tai, kad V. S., vykdydamas A. R. jam suteiktus įgaliojimus, dar prieš jo mirtį VĮ „Registrų centras“ užsakė pažymą sandoriui sudaryti. Kadangi ši pažyma sandoriui sudaryti nebuvo užsakyta skubos tvarka, todėl darytina išvada, kad sandorio dėl A. R. turto perleidimo sudarymas pas notarą buvo planuojamas iš anksto, o ne jam mirus. Šią aplinkybę patvirtino ir kaip liudytoja apklausta buvusi notarų biuro darbuotoja N. K. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad duomenis apie A. R. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje sandorio sudarymo dieną tikrino notaras A. B., o ne V. S., kuris neturėjo jokio oficialaus priėjimo šios duomenų bazės. Kadangi A. R. mirties faktas sandorio sudarymo dieną nebuvo užregistruotas, dėl sandorio patvirtinimo teisėtumo notarui jokių abejonių nekilo.

Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vien tik liudytojų R. J. ir B. J. parodymais, nors jie nepatvirtina fakto, kad V. S. iki sandorio sudarymo žinojo apie A. R. mirtį, taigi ir apie įgaliojimo pasibaigimą. Kasatorius pažymi, kad, jam atvykus pas A. R. ir jo neradus, kaimynystėje gyvenantis R. J. pasakė, jog A. R. „guli ant malkų“, tačiau šio pasakymo prasmės jis nesupratęs. Minėti liudytojai buvo suinteresuoti V. S. patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, be to, jie buvo artimiausi A. R. kaimynai ir negalėjo nežinoti, kad jis gyvena vienas ir neturi jokių giminių, taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad A. R. būtų buvęs asocialus, galbūt protiškai atsilikęs, piktnaudžiavęs alkoholiniais gėrimais.

Kasatorius atkreipia dėmesį tai, kad A. R. jo naudai buvo surašęs testamentą, todėl jam nebuvo prasmės suklaidinti notarą nutylint mirties faktą, kad būtų kuo greičiau inicijuotas turto perleidimas tretiesiems asmenims. Nors šias aplinkybes abiejų instancijų teismai ištyrė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nevertino V. S. teisinančių įrodymų ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Nuteistojo V. S. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Nuteistasis V. S. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, pažeisdamas BPK normas įvertino įrodymus, neatsižvelgė į jo nekaltumui svarbias aplinkybes, todėl jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad bylos įrodymų vertinimas, susijęs su jų pakankamumu, patikimumu, užbaigiamas apeliacinės instancijos teisme ir yra šio teismo nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje pasisakydamas dėl skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), skunde keliamais klausimais dėl liudytojų R. ir B. J. parodymų patikimumo pateikti išvadų negali. Taigi nagrinėjami tik tie kasacinio skundo argumentai, kuriais prašoma patikrinti, ar apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais išnagrinėtais teismo posėdyje, ar jame yra išvados dėl veikos kvalifikavimo, ar vertinant bylos duomenis nebuvo pažeisti BPK reikalavimai.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, į tai, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, arba asmenis, turinčius turtinę teisę; į tai, kad apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas suklaidinant šiuos asmenis bei į tai, kad jie gali būti suklaidinami įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą.

Nors pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, kad V. S. veiksmai sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį laikytini civiliniu deliktu, nes byloje nėra surinkta įrodymų, jog V. S. kaip nors tyčia suklaidino notarą, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtinę teisę, kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs išsamesnį įrodymų vertinimą ir nustatęs sąmoningai atliktus nuteistojo veiksmus suklaidinant notarą, pagrįstai panaikino išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir V. S. nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. S., žinodamas, jog įgaliotojas A. R. yra miręs, 2008 m. birželio 9 d., apgaule atstovaudamas A. R. ir pasinaudodamas pasibaigusiu įgaliojimu, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią asocialiam asmeniui - V. R. pardavė A. R. nuosavybės teise priklausiusį didelės vertės nekilnojamąjį turtą, į kurį turtines teises ketino realizuoti ir šio asmens įstatyminiai paveldėtojai.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną reikšmingą bylai išspręsti aplinkybę. Remiantis šio straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Naujame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, be kitų sudėtinių dalių, numatytų BPK 331 straipsnyje, turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kurias numato 305 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kolegija sprendžia, kad šių BPK normų pažeidimai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo padaryti ir nėra pagrindo išvadai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis.

Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstė, kokiais duomenimis vadovaudamasis pripažino įrodyta, kad V. S. apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę, ir kodėl paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. S. panaudotos apgaulės nenustatymo. Šis teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir nurodė įrodymais nustatytas aplinkybes, iš kurių sprendė, kada kasatorius sužinojo apie V. R. mirtį ir įgaliojimo pasibaigimą. Naujame nuosprendyje pasisakyta dėl veikos kvalifikavimo, nurodytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kodėl atmetami V. S. parodymai.

Išanalizavus nuteistojo kasacinio skundo argumentus ir palyginus juos su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais, jų vertinimu bei išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo, taip pat kita bylos medžiaga, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais dėl apeliacinės instancijos teismo neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir dėl to padarytų neteisingų išvadų.

Kasaciniame skunde nuteistojo nurodomi teiginiai dėl atskirų bylos duomenų vertinimo, akcentuojant tam tikras jų detales, nepagrindžia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nors V. S. teigia, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas buvo planuojamas V. R. esant gyvam, buvo užsakytos reikiamos pažymos, tačiau šios aplinkybės šiuo atveju neturi reikšmės V. S. tyčios nustatymui, nes sandoris sudarytas nuteistajam žinant apie įgaliotojo mirtį, panaudojus pasibaigusį įgaliojimą.

Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad A. R. mirties faktas sandorio sudarymo dieną nebuvo užregistruotas, todėl dėl sandorio patvirtinimo teisėtumo notarui jokių abejonių nekilo, tačiau nutylimos aplinkybės, jog tokios abejonės būtų kilusios, jei notaras būtų buvęs įgalioto pardavėjo V. S. informuotas apie pasibaigusį įgaliojimą ir A. R. mirtį.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina teismo išvadą, kad turintis žinių apie notaro atliekamus veiksmus V. S., žinodamas apie įgaliotinio mirtį, sąmoningai nuvyko į notaro biurą sudaryti sandorį tikėdamasis, kad mirusiojo giminaičiai nespės užregistruoti A. R. mirties fakto ir notaro tikrinamame registre šių duomenų nebus.

V. S. pažymi, kad A. R. jo naudai buvo surašęs dar ir testamentą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nustatytos apgaulės ir nuteistojo tyčios, nes A. R. vardu sukurdamas civilinius santykius nuteistasis elgėsi kaip pardavėjas, veikiantis pagal įgaliojimą, o ne kaip asmuo, priėmęs testamentu paliktą turtą. Bylos aplinkybės rodo, kad skubiai inicijuodamas turto perleidimą kitiems asmenims – neatlygintinai V. R., vėliau V. Š., V. S. sąmoningai sudarė situaciją, kurioje kitiems pretendentams paveldėti A. R. turtą, įpėdiniams pagal įstatymą, civilinėmis teisinėmis priemonėmis tapo pasunkinta realizuoti paveldėjimo teises, tą patvirtina iki šiol Trakų rajono apylinkės teisme pagal O. J. ieškinį neišnagrinėta civilinė byla.

Patikrinusi apeliacinės instancijos naują apkaltinamąjį nuosprendį pagal kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad šio nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių šį nuosprendį reikėtų naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Antanas Klimavičius

Tomas Šeškauskas