e0ea70d3-7adc-48e9-8a34-b2c0daaa3702 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3289-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00057-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.;55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 22 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-4 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 2800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2017-03-13 nebuvo laikomasi Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos 2009-07-09 įsakymo Nr. V-172 dėl bÅ«tiniausių prekių ir reikmenų kainų kontrolės, kainos bÅ«davo didesnės nei nustatyta minėtame įsakyme.

Be to, pirkdamas gėrimus sumokėdavo ir už tarÄ , tačiau nebuvo sudaryta galimybė depozitinę tarÄ grÄ Å¾inti. Dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , labai iÅ¡gyveno ir depresavo, nes artimieji atsiunčia pinigų prekėms iÅ¡ paskutinių lėšų, o Å iaulių TI veikianti parduotuvė pelnosi naudodamasi tokia padėtimi. PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (4, 49, 51-52 b. l.). Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (49 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (24-27 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016-09-28 iki 2017-03-13. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse, taip pat kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius.

Kalėjimų departamento direktorius 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtino Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles, kuriose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sÄ lygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainos nevirÅ¡ytų Å¡ių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, ir veikiančių toje miesto teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo įstaiga.

Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisijÄ arba paskiria atsakingÄ asmenį tikrinti veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas, jos turi bÅ«ti tikrinamos ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, kainų tikrinimo rezultatai įforminami aktu. Nustačius, kad parduotuvėje kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu Å¡ių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, ir veikiančių toje miesto teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raÅ¡tiÅ¡kÄ Ä¯spėjimÄ .

Atsakovas nurodo, kad aukščiau nurodytų nuostatų Å iaulių TI yra laikomasi, paskirtas atsakingas asmuo nuolat tikrina maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainas, o patikrinimo rezultatai įforminami aktu. IÅ¡ pridėtų aktų matyti, kad pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas į įstaigos direktorių su skundais, praÅ¡ymais dėl per didelių kainų, depozito užstato grÄ Å¾inimo nesikreipė, be to, atsakovas neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų turėjęs tokių pakuočių, nekonkretizavo, kada ir kokių pakuočių jis turėjo, tačiau negalėjo atgauti depozito už jas, todėl nekonkretizavus nurodomų aplinkybių, laikytina, jog pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. PareiÅ¡kėjo R. S. skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2017-03-13 kainos buvo didesnės, nei reglamentuoja teisės aktai, be to, jis neturėjo galimybės grÄ Å¾inti depozitinės taros ir atgauti sumokėto užstato.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

IÅ¡ byloje esančios 2018-02-07 pažymos Nr. 20/01-705 (29 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas R. S. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-09-28 iki 2017-03-13. Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės).

Å ių Taisyklių tikslas – užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos nevirÅ¡ytų Å¡ių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo įstaiga. Taisyklių 5-8 punktuose nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisijÄ arba paskiria atsakingÄ asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas, kainos turi bÅ«ti tikrinamos ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, tikrinimo rezultatai įforminami aktu, nustačius, kad maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainos parduotuvėje yra didesnės kaip 10 procentų, negu Å¡ių prekių kainos toje miesto (rajono) teritorijoje esančiose parduotuvėse ir kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, parduotuvės savininkui įstaigos direktorius pateikia raÅ¡tiÅ¡kÄ Ä¯spėjimÄ , o pakartotinai nustačius didesnį kainų skirtumÄ , nuomos sutartis su parduotuve nutraukiama.

Atsakovas į bylÄ pateikė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės veiklai sutartį, sudarytÄ 2015-07-16 su UAB „L. B.“, pagal kuriÄ nuomininkas įsipareigojo vykdant veiklÄ laikytis ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių reikalavimų, leisti nuomotojo įgaliotam atstovui tikrinti prekių kainas, asortimentÄ , ar nėra prekiaujama draudžiamais daiktais ar maisto produktais (58-62 b. l.).

Ä® bylÄ pateikti ir Å iaulių TI parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo aktai už laikotarpį nuo 2016-10-03 iki 2017-03-30, iÅ¡ kurių matosi, kad kainos parduotuvėje tikrinamos ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, lyginamos su maisto produktų ir bÅ«tiniausių prekių kainomis Å¡alia esančiose parduotuvėse, pažeidimų nenustatyta (31-46 b. l.). PareiÅ¡kėjo teiginys dėl didesnių kainų Å iaulių TI parduotuvėje abstraktus, nesusietas su juo pačiu, pareiÅ¡kėjas tik nurodo, kad parduotuvėje kainos didesnės, tačiau Å¡io teiginio nedetalizuoja, nenurodo, kad bÅ«tent jis pirko prekes didesnėmis kainomis negu Å¡alia esančių parduotuvių, kokias konkrečiai prekes, kiek tos prekės buvo brangesnės, kada tai buvo, todėl toks jo teiginys, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pirkdamas gėrimus sumokėdavo ir už tarÄ , tačiau nebuvo sudaryta galimybė susigrÄ Å¾inti už depozitinę tarÄ mokamÄ užstatÄ . Atsakovas į bylÄ pateikė Å iaulių TI direktoriaus 2017-10-02 įsakymu Nr. 1/01-287 patvirtintÄ Vienkartinių pakuočių priėmimo iÅ¡ (suimtųjų) nuteistųjų ir užstato už jas grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matosi, kad Å iaulių TI vienkartinės pakuotės iÅ¡ suimtųjų (nuteistųjų) priimamos aprÅ«pinimo maisto prekėmis iÅ¡ parduotuvės grafike nustatytu laiku, asmenys, pageidaujantys grÄ Å¾inti vienkartinę pakuotę, kartu su praÅ¡ymu apsipirkti parduotuvėje pateikia ir praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti vienkartines pakuotes, suimtojo (nuteistojo) sÄ skaita už nupirktas prekes sumažinama pinigų suma, kuriÄ nurodo parduotuvės darbuotojas praÅ¡yme grÄ Å¾inti vienkartines pakuotes (56-57 b. l.).

Tačiau pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2016-09-28 iki 2017-03-13, t. y., anksčiau, nei buvo priimtas Å iaulių TI direktoriaus 2017-10-02 įsakymas dėl vienkartinių pakuočių priėmimo ir užstato grÄ Å¾inimo. Atsakovas 2019-03-08 raÅ¡te Nr. 14/01-3407 pažymėjo, kad iki nurodyto Å iaulių TI direktoriaus įsakymo priėmimo jokie teisės aktai pareigos grÄ Å¾inti depozitÄ nenumatė (53 b. l.). PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad pildė praÅ¡ymus grÄ Å¾inti tarÄ ir atgauti sumokėtÄ užstatÄ , kad tokie jo praÅ¡ymai nebuvo patenkinti, Å iaulių TI pareiga grÄ Å¾inti depozitÄ atsirado vėliau, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Å iaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, o nesant vienos iÅ¡ trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė