2019-09-25 Nr. AB-18057-3-61-3-00053-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-487-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00053-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. VILRS-1941; 2) panaikinti VĮ Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. csprl-271, 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – 1995 m. spalio 3 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis).

2. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus, nurodė, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymą. Kreipdamasis į teritorinį registratorių, pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, kurios neegzistavo 2014 metų lapkričio mėnesį, t. y. kad civilinėje byloje pateiktame priešieškinyje Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pripažino, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu pareiškėjui buvo tik pranešta apie ketinimą nutraukti Nuomos sutartį, bet ne apie Nuomos sutarties nutraukimą, kadangi ji gali būti nutraukta tik teismine tvarka. Pareiškėjas pažymėjo, kad šių aplinkybių nei teritorinis registratorius, nei pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Komisija nevertino, taip pažeisdami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

3. Priimdami ginčijamus sprendimus, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir Komisija taip pat neatsižvelgė į tai, kad jie yra saistomi gero administravimo principo, įpareigojančio išsamiai ir nuodugniai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, imtis papildomo tyrimo, siekiant pašalinti netikslumus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 punkte nurodytas dokumentas, t. y. Nuomos sutartis, pagal kurią Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruotas juridinis faktas. Pareiškėjo manymu, atsakovo reikalavimas pateikti kitą dokumentą yra perteklinis, nes Nuomos sutartis buvo galiojanti, o tai pripažino ir pati Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl Nuomos sutarties išregistravimo teisėtumo, o pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymas buvo paduotas dėl Nuomos sutarties įregistravimo. Atsižvelgęs į tai, kad registratorius nebuvo priėmęs sprendimo tuo pačiu klausimu, pareiškėjas darė išvadą, kad iki civilinės bylos išnagrinėjimo Nuomos sutartis galėjo ir turėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

5. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas teigė, kad remdamasis jam pateiktais galiojančiais dokumentais, Nekilnojamojo turto registre įregistravo juridinį faktą apie ginčo Nuomos sutarties nutraukimą. Šį sprendimą pareiškėjas buvo apskundęs Komisijai, kuri 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. cspr1‑301 skundo netenkino. Pareiškėjas dėl nurodytų sprendimų į teismą nesikreipė, todėl jie ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys yra galiojantys. Atsakovas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teigė, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymą, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, paneigiantys Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumą.

7. Atsakovo manymu, pareiškėjo pateiktas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priešieškinis nėra tas dokumentas, kurio pagrindu gali būti pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymas galėtų būti tenkinamas tik teismui išsprendus tarp jo ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kilusį ginčą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Duomenys Nekilnojamojo turto registre yra teisingi tol, kol jie nenuginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, sprendimai, kurių pagrindu duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti, yra galiojantys, todėl pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymas negalėjo būti tenkinamas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad kartu su 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu teritoriniam registratoriui nebuvo pateikta Nuomos sutartis, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad jis pateikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytus dokumentus, nepagrįsti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjo R. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Nuomos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo R. D. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre fakto.

13. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas iš trečiojo suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos gavo pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, o 2014 m. lapkričio 21 d. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su prašymu Nr. S-(3.1)-492 kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. gruodžio 2 d. pranešimu Nr. VILIN(12.5.13.)-32746 informavo pareiškėją, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymas yra tenkintinas ir 2014 m. lapkričio 28 d. buvo išregistruotas juridinis faktas dėl Nuomos sutarties. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. cspr1‑301 pareiškėjo skundą atmetė.

14. 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl Nuomos sutarties juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nurodydamas naujai susiklosčiusias aplinkybes, t. y. kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija negalėjo vienašališkai nutraukti Nuomos sutarties ir tai, kad ji yra nenutraukta bei galiojanti, pripažino pateiktu priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1984-231/2016. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. VILRS-1941 nusprendė atsisakyti įregistruoti pareiškėjo parašomą juridinį faktą ir teigė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. įrašu įregistruotas Nuomos sutarties nutraukimo juridinis faktas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, kurių pagrindu atlikti įrašai galėtų būti įrašomi ar keičiami, nepateikė, pareiškėjo prašymą atmetė.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. cspr1-271 skundą atmetė ir nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre juridiniai faktai registruojami dokumentų, o ne aplinkybių faktu, o pareiškėjo pateiktas priešieškinis nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintas dokumentas, kurio pagrindu būtų registruojamas juridinis faktas.

16. Teismas atsižvelgęs į tai, kad yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1984-231/2016 dėl 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties nutraukimo, 2017 m. kovo 28 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi 2017 m. kovo 28 d. nutartį panaikino ir išaiškino, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas yra nesusijęs su civilinėje byloje nagrinėjamu dalyku, todėl teismas turi patikrinti, ar viešojo administravimo subjekto veiksmai yra teisėti ir pagrįsti faktiniu sprendimo priėmimo metu.

17. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turi nustatyti, ar Nuomos sutartis pareiškėjo pateikto 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymo metu buvo galiojanti ir ar buvo teisinis pagrindas prašymo pateikimo metu šį juridinį faktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

18. Pareiškėjas pateiktą prašymą grindė naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priešieškiniu civilinėje byloje, kuriame yra pripažįstama, jog Nuomos sutartis nėra nutraukta.

19. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į Nuomos sutarties 7 punktą, kuris įtvirtina sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką. Minėtame punkte numatyta, kad „sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismo tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti“. Šiuo atveju Nuomos sutarties 7 punktas nurodo, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o kita punkto dalis įtvirtina iškeldinimo iš gyvenamojo pastato tvarką, o ne sutarties nutraukimo tvarką. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad nuomos sutarčiai nutraukti pakanka nuomotojo reikalavimo, todėl pareiškėjas pateiktame skunde nepagrįstai teigė, kad Nuomos sutartis gali būti nutraukta tik teismui civilinėje byloje priėmus ir įsiteisėjus galutiniam sprendimui. Remiantis Nuomos sutarties 7 punkte įtvirtintos nuostatos logine konstrukcija, matyti, kad nuomotojui, norinčiam nutraukti Nuomos sutartį, pakanka pateikti reikalavimą dėl šios sutarties nutraukimo, o tolimesnė punkto dalis įtvirtina nuomininkų iškeldinimo tvarką iš gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatytais pagrindais ir tik teismo tvarka. Teismo vertinimu, Nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininkų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų nėra tapatus veiksmas.

20. Atsižvelgęs į minėtą Nuomos sutarties nuostatą ir į tai, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjui buvo nusiųstas pranešimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo, teismas sprendė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pasinaudojo sutartyje įtvirtinta teise nutraukti sutartį vienašališkai ir iki civilinėje byloje nebus priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas laikyti Nuomos sutartį galiojančia ir nutraukta nepagrįstai, Nuomos sutartis laikytina nutraukta.

21. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2014 m. rugsėjo 12 d. vienašališkai nutraukusi Nuomos sutartį ir apie tai pranešusi pareiškėjui, 2014 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą atsakovui dėl juridinio fakto, t. y. Nuomos sutarties nutraukimo, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Komisija 2014 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. cspr1-301, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti įrašą dėl Nuomos sutarties nutraukimo pagal Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymą. Pareiškėjas minėtame sprendime nurodyta apskundimo teise nepasinaudojo ir sprendimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo įregistravimo įsigaliojo.

22. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 29 d. prašyme teigė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. Nuomos sutartis nėra nutraukta ir yra galiojanti, o tai patvirtina Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priešieškinyje nurodyti teiginiai, todėl prašė iš naujo įregistruoti Nuomos sutartį.

23. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 ir 22 straipsniais ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas priešieškinis minėtos nuostatos atžvilgiu nelaikytinas tinkamu įrodymu, galinčiu patvirtinti Nuomos sutarties galiojimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Nuomos sutartis pagal jos 7 punktą buvo nutraukta vienašališkai ir sutarties nutraukimo faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, teismas darė išvadą, kad patvirtinti nepagrįstą Nuomos sutarties nutraukimą ir jos galiojimą gali tik teismo sprendimas, o ne ginčo šalies pateiktas priešieškinis civilinėje byloje. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 100 punktas, pagal kurį juridiniai faktai išregistruojami ir žymos Registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prie pateikto prašymo nepridėjo dokumentų, patvirtinančių Nuomos sutarties galiojimą, todėl teismas laikė, kad pagrindo laikyti Nuomos sutartį pareiškėjo prašymo pateikimo momentu galiojančia ir nenutraukta nėra.

24. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, teismas darė išvadą, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu pareiškėjas prašė įregistruoti Nuomos sutartį, kuri 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu buvo vienašališkai nutraukta pagal Nuomos sutarties 7 punktą ir teismo sprendimo, kuriuo prašoma įregistruoti Nuomos sutartis būtų pripažinta galiojančia ir nenutraukta, nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus nėra.

III. 25. Pareiškėjas R. D. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas padarė sutarčių aiškinimo principams ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams akivaizdžiai prieštaraujančią išvadą, kad Nuomos sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai nuomotojo reikalavimu. Abi Nuomos sutarties šalys pripažįsta, kad Nuomos sutartis gali būti nutraukta tik teismine tvarka. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija Nuomos sutarties galiojimą pripažino ne tik pateiktame patikslintame priešieškinyje, kuriame prašė teismo nutraukti Nuomos sutartį, bet ir teisme reikšdama naują ieškinį dėl nuomos mokesčio skolos už 2016 m. priteisimo iš pareiškėjo. Taigi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija priešieškinyje patvirtino, kad Nuomos sutarties ji nenutraukė ir šiai dienai Nuomos sutartis yra galiojanti, kas yra akivaizdžiai pasikeitusios aplinkybės. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, jog toliau gyvena nuomojamose patalpose ir moka nuomos mokestį. Šios aplinkybės parodo, jog byloje net nebuvo keliamas klausimas dėl Nuomos sutarties nuostatų interpretavimo ir teismo padarytos išvados prieštarauja abiejų Nuomos sutarties šalių valiai.

25.2. Kadangi Nuomos sutartis yra galiojanti, sutarties šalys gali kreiptis į teritorinį registratorių dėl juridinio fakto apie sudarytą sutartį įregistravimo, o teritorinis registratorius privalo tokį juridinį faktą registruoti. Pareiškėjas su 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu pateikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatytus dokumentus, t. y. pareiškėjas pateikė Nuomos sutartį, kas yra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 punkte numatytas dokumentas. Be to, buvo pateiktas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patikslintas priešieškinis, kuriame nurodyta, jog Nuomos sutartis yra galiojanti. Teismo reikalavimas pateikti teismo sprendimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo panaikinimo yra nepagrįstas. Tarp pareiškėjo ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vyksta teisminis ginčas dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir kol šis ginčas nėra išnagrinėtas, tol joks teismo sprendimas negali būti pateiktas. Pareiškėjas pateikė Nuomos sutartį, kaip dokumentą, kurio pagrindu privalo būti įregistruotas juridinis faktas, todėl jis neturėjo pateikti dar vieno Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatyto dokumento, kurio pagrindu turi būti įregistruotas juridinis faktas.

25.3. Teismas nesilaikė pareigos atsakyti į esminius pareiškėjo skundo argumentus. Nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakovas privalėjo vadovautis gero administravimo principu, kuris reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai. Turėjo būti įsitikinta, kad yra ištirti visi pareiškėjo pateikti įrodymai bei išaiškinta, kokia yra tikroji Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos valia, jei ji neaiški – kreiptasi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją su paklausimu dėl Nuomos sutarties galiojimo. Toks elgesys atitiktų ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytą naujovių ir atvirumo permainoms principą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimai priimti skirtingais pagrindais.

26. Atsakovas Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas pažymi, kad Nuomos sutartis buvo išregistruota 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu, įformintu Nekilnojamojo turto registro įrašu, kuris Komisijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo paliktas galioti. Šių registro tvarkytojo sprendimų pareiškėjas teismui neskundė. Nagrinėjamo ginčo esmę sudaro tai, ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šioje byloje skundžiamais sprendimais pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti tą patį juridinį faktą apie sudarytą Nuomos sutartį. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pateiktas priešieškinis negali būti laikomas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatytu dokumentu, patvirtinančiu Nuomos sutarties galiojimą. Apelianto argumentus, kad Nuomos sutarties galiojimą pripažįsta abi šalys, akivaizdžiai paneigia trečiojo suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pozicija nagrinėjamoje byloje. Be to, pareiškėjas yra padavęs ieškinį Trakų rajono apylinkės teismui dėl sprendimo nutraukti Nuomos sutartį pripažinimo negaliojančiu.

28. Atsakovas pabrėžia, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą bei 2014 m. lapkričio 21 d. prašymas išregistruoti juridinį faktą apie Nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro yra nepanaikinti ir galiojantys, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo ir galėjo išsiaiškinti „tikrąją“ Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos valią. Nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta, o teismo sprendimas, kuriuo minėta sutartis būtų pripažinta galiojančia, nepateiktas. Šias aplinkybes pareiškėjas įrodinėja civilinėje byloje, tačiau civilinio ginčo šalių procesiniai dokumentai (priešieškinis) nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatyti dokumentai, kurių pagrindu gali būti pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsisakymo įregistruoti Nekilnojamo turto registre juridinį faktą dėl Nuomos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo R. D. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos. Tarp Trakų istorinio nacionalinio parko ir R. D. 1995 m. spalio 3 d. sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis. Sutarties 1 punktu nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotai naudotis 156,84 kv. m bendro (naudingojo) ploto gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2 punktu nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Sutarties 7 punkte nustatyta, kad ši sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti.

30. Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas iš trečiojo suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos gavo pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. gruodžio 2 d. pranešimu Nr. VILIN(12.5.13.)-32746 informavo pareiškėją, kad 2014 m. lapkričio 28 d. iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotas juridinis faktas dėl Nuomos sutarties. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. cspr1-301 pareiškėjo skundą atmetė.

31. 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl Nuomos sutarties juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nurodydamas naujai susiklosčiusias aplinkybes, t. y. kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija negalėjo vienašališkai nutraukti Nuomos sutarties ir tai pripažino pateiktu priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1984-231/2016. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. VILRS-1941 nusprendė atsisakyti įregistruoti pareiškėjo parašomą juridinį faktą, motyvuodamas tuo, kad 2014 m. lapkričio 28 d. įrašu įregistruotas Nuomos sutarties nutraukimo juridinis faktas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, kurių pagrindu atlikti įrašai galėtų būti įrašomi ar keičiami, nepateikė, pareiškėjo prašymą atmetė.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. cspr1-271 jo skundą atmetė ir nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre juridiniai faktai registruojami dokumentų, o ne aplinkybių faktu, o pareiškėjo pateiktas priešieškinis nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintas dokumentas, kurio pagrindu būtų registruojamas juridinis faktas.

33. Bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų R. D., G. D., D. D., D. D. ir D. D. ieškinį atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir R. D., institucija, teikianti išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priešieškinį ieškovams R. D., G. D., D. D., D. D. ir D. D. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir R. D., institucija, teikianti išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Civilinėje byloje 2018 m. gegužės 17 d. priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (bylos Nr. e3K-3-185-403/2018), kuria byla perduota Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad civilinė byla dar neišnagrinėta.

V. 34. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – nekilnojamojo turto registras) statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę.

35. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.

36. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai) nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

37. Prieš tai paminėti bylos dokumentai patvirtina, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2014 m. pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą dėl Nuomos sutarties su R. D. nutraukimo, iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotas juridinis faktas dėl Nuomos sutarties.

38. 2016 m. pareiškėjas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl juridinio fakto registravimo ir pateikė Nuomos sutartį. Taigi pareiškėjas pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumentą, kurio pagrindu buvęs įregistruotas juridinis faktas, yra išregistruotas (2014 m.). Pareiškėjas nepateikė nekilnojamojo turto registro tvarkytojui naujo dokumento, kurio pagrindu turėtų būti įregistruotas naujas juridinis faktas dėl nuomos sutarties sudarymo. Taigi pareiškėjas nepateikė įstatyme nustatytų dokumentų, kurie yra įtvirtinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, nebuvo pateikta nei nauja nuomos sutartis, nei kiti šiame straipsnyje nurodyti dokumentai, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo įregistruoti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1, 2 straipsniais, Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra registruoti tik įstatymų nustatytus juridinius faktus.

39. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ir pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dalyvaujančio byloje asmens pateiktas procesinis dokumentas civilinėje byloje (Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pateiktas priešieškinis, kuriame, pareiškėjo tvirtinimu, pripažinta, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija negalėjo vienašališkai nutraukti Nuomos sutarties) negali būti pripažintas vienu iš juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, kaip tai yra suprantama pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad tokiu dokumentu galėtų būti pripažintas teismo procesinis dokumentas – sprendimas, kaip tai yra nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje.

40. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – šių asmenų ieškiniai, prašymai, pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai ir atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 110 straipsnis). Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai yra teikiami tam tikrą civilinę bylą nagrinėjančiam teismui ir šioje konkrečioje byloje sukuria asmenims procesines teisines pasekmes, kurias nustato Civilinio proceso kodeksas. Taigi dalyvaujančio byloje asmens pateiktas procesinis dokumentas civilinėje byloje, negali būti pripažintas dokumentu, sukuriančiu teisines pasekmes jį pateikusiam ar kitam asmeniui viešojo administravimo srityje, konkrečiu atveju – nekilnojamojo turto registravimo srityje.

41. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimui neturi esminės reikšmės tarp R. D. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos susiklostę privatūs santykiai (ir ginčai), atsirandantys iš Nuomos sutarties, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi kompetencijos vertinti tarp privačių asmenų susiklosčiusius teisinius santykius ar nagrinėti privačius ginčus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra įregistruoti Nekilnojamo turto registre juridinį faktą dėl Nuomos sutarties sudarymo ar nutraukimo, kai yra pateikiamas šį juridinį faktą patvirtinantis dokumentas. Dėl to vertinant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų dėl juridinio fakto registravimo ar atsisakymo registruoti šį faktą, teisėtumą nėra reikšmingi privačių asmenų tarpusavio ginčai dėl teisių į nekilnojamąjį turtą, yra reikšmingas tik faktas, ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui administracinio sprendimo priėmimo metu yra pagrindas įregistruoti juridinį faktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl juridinio fakto įregistravimo, nes nebuvo pateiktas įstatyme nustatytas dokumentas, taigi sprendimas jo priėmimo metu buvo teisėtas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti teisėto sprendimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.).

42. Nepatenkinus pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius