e0e6800a-66eb-4ac2-bacb-3ab791887948 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-1065-478/2013Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00738-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo K. V. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.

K. V. surašytas už tai, kad jis 2012-09-21, apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Citroen Jumpy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, vairuodamas transporto priemonę nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti ar nėra neblaivus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 18, 133 p. nuostatas.Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla K.

V. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Šį nutarimÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2013 m. sausio 9 d. nutartimi skundÄ tenkino iÅ¡ dalies - Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ panaikino ir K. V. administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Jonavos rajono apylinkės teismas, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs K.

V. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu K. V. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., ir nubaudė 2500 Lt (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.K. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino bylos tyrimo eigoje objektyviai nustatytų aplinkybių ir priėmė iÅ¡ esmės prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , nei buvo priimtas pirmas 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimas Å¡ioje byloje. Minėtame nutarime teisėjui bylos aplinkybės leido padaryti iÅ¡vadÄ , jog apelianto kaltė nėra įrodyta ir, kad jo nurodytos aplinkybės dėl galvos traumos ir patirto Å¡oko yra nepaneigtos byloje, ir tuo pagrindu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Šį nutarimÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai apskundus, Kauno apygardos teismas nusprendė perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo ir skirti apelianto atžvilgiu teismo medicininę ekspertizę (ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę).

Å ioje ekspertizėje K. V. dalyvavo, tačiau ekspertai negalėjo pateikti konkrečių iÅ¡vadų dėl jo sveikatos bÅ«klės, bet jie ir nepaneigė apelianto nurodomų aplinkybių dėl jo sveikatos. Dalyvauti tolesniame sveikatos tikrinime jis negali, nes yra vaiko priežiÅ«ros atostogose ir vienam mėnesiui neturi jokios galimybės palikti savo trečiÄ jį vaikÄ . K. V. nuomone, nors byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti teisingÄ sprendimÄ , tačiau skundžiamu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu nepagrįstai.

Teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje duotus liudytojų parodymus, savaip juos interpretuoja, dėstydamas, jog liudytojas A. T. neužfiksavo stiklo įtrÅ«kimo. Taip pat teismas nepagrįstai nurodo, jog nenustatyta nuotraukų padarymo data, tačiau iÅ¡ apelianto parodymų yra aiÅ¡ku, jog nuotraukos darytos atsiimant automobilį iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės, o liudytojas A. T. yra parodęs, jog suskilusį stiklÄ pastebėjo nukraunant automobilį nuo tralo saugojimo aikÅ¡telėje, todėl, akivaizdu, jog jau iki apeliantui atsiimant automobilį iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės, stiklas buvo įtrÅ«kęs. Be to, policijos pareigÅ«no parodymai, jog stiklas tyčia įskeltas po įvykio, niekuo nepagrįsti.

Skunde taip pat nesutinkama su tuo, jog apylinkės teismui nustatyti vairavimo faktÄ užteko vien to, kad K. V. sėdėjo už vairo, o automobilis buvo stumiamas. Apeliantas yra įsitikinęs, jog negalima remtis nutarime nurodomomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. N1-413/2007, Nr. N5-307-2007, kadangi pagal liudytojų M. S., V. V. ir E. P. parodymus nustatyta, jog K. V. sėdėjo keleivio vietoje ir tik jų buvo papraÅ¡ytas persėsti į vairuotojo vietÄ tuo tikslu, kad jie iÅ¡stumtų automobilį.

Jo įsitikinimu, policijos pareigÅ«nai turėjo tinkamai įvertinti situacijÄ , vietoje apklausti buvusius liudytojus ir sužinoję, kad jis sėdėjo keleivio vietoje, kad liudytojai pastebėjo suskilusį stiklÄ , turėdami didelę patirtį, bÅ«tų tikrai supratę, kad dėl galvos traumos K. V. galėjo neadekvačiai elgtis, bÅ«tų iÅ¡kvietę pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ , o gal ir patys jį pristatę į artimiausiÄ priėmimo skyrių, kur jam bÅ«tų buvę atlikti reikiami tyrimai ir tuo pačiu paimtas kraujas galimam neblaivumui nustatyti.

Todėl teigti, jog atsisakymas tikrintis blaivumÄ Ä¯vykio vietoje buvo tyčinis, negalima, nes nepaneigta aplinkybė, jog dėl patirtos traumos į automobilio stiklÄ , o galbÅ«t ir dėl ankstesnių K. V. patirtų galvos traumų, apeliantas patyrė Å¡okÄ ir nevalingai atsisakė tikrintis neblaivumÄ . Vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinėje byloje Nr. N5-393/2007 nurodyta, kad vairuotojo bÅ«sena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti bÅ«tinų tikrinimui veiksmų, nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindÄ vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti, ir pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 punktÄ sudaro pagrindÄ tokį vairuotojÄ pristatyti medicininei apžiÅ«rai.

Kadangi pareigÅ«nai netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, nepaėmė iÅ¡ įvykio vietoje buvusių asmenų paaiÅ¡kinimų, todėl neturėdami tinkamos informacijos netiksliai vertino situacijÄ , dėl ko apeliantui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, vietoj to, kad jis bÅ«tų pristatytas į artimiausiÄ gydymo įstaigÄ . Apeliantas mano, kad esant Å¡ioms nenuneigtoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla turi bÅ«ti nutraukta ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Institucija atsiliepimu į K. V. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, paaiÅ¡kinimais, taip pat liudytojų parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Policijos pareigÅ«nai M. Z., P. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė, kad automobilį, kuriame K. V. buvo už vairo, stÅ«mė trys asmenys, automobilis judėjo.

Kai buvo norima alkotesteriu patikrinti jo girtumÄ , jis tai daryti atsisakė, sakydamas, kad automobilį vairavo ne jis. PareigÅ«nas patvirtino, kad K. V. veide sužalojimų nebuvo. Pažymėtina, kad jokie apelianto galvos sužalojimai dėl galimai 2012-09-21 patirtos galvos traumos medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti. Liudytojas P. S. parodė, kad K. V. kalbėjo neriÅ¡liai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, elgėsi prieÅ¡iÅ¡kai, teigė, kad dirba Norvegijoje, turės pinigų pasamdyti advokatÄ . Minėti policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad vairuotojas atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , t. y. vengė neblaivumo patikrinimo.

Institucijos nuomone, apelianto elgesys po įvykio, jo skirtingi paaiÅ¡kinimai dėl įvykio aplinkybių turi bÅ«ti vertinami kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. K. V. apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog K.

V. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Apeliaciniame skunde K.

V. ginčija įvykio aplinkybes bei įrodymų vertinimÄ , nurodo, kad automobilio nevairavo, tik sėdėjo vairuotojo vietoje, kuomet automobilis buvo stumiamas, neigia buvęs neblaivus. Å ios apelianto dėstomos aplinkybės yra motyvuotai paneigtos skundžiamame nutarime. Apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti bei K. V. kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų - policijos pareigÅ«nų M. Z., P. S., R. K. ir K. G., parodymais. Patrulio M. Z. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad patikrinus nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kurį stÅ«mė trys jaunuoliai, prie jo vairo sėdėjęs K.

V. pateikė vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio dokumentus. Ä®taręs vairuotojo neblaivumÄ , patrulis pareikalavo pasitikrinti neblaivumÄ , K. V. neneigė vartojęs alkoholį ir dėl to nesuvaldęs automobilio, bet atsisakė pÅ«sti į alkotesterį. AnalogiÅ¡kas aplinkybes tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė ir patrulis P. S.. Å ie liudytojai iÅ¡ karto po eismo įvykio suraÅ¡ytuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir apklausiami teismo posėdyje. Policijos pareigÅ«nai R.

K. ir K. G. teisme parodė, kad dirbo kitame ekipaže ir matė, kaip M. Z. ir P. S. tarnybiniame automobilyje sėdėjo K. V., iÅ¡ automobilio sklido alkoholio kvapas. Å ių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimÄ teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiÅ¡kai, neprieÅ¡taringai, todėl teismas netikėti policijos pareigÅ«nų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti pareigÅ«nai bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus.Apylinkės teismo patikimai nustatytos aplinkybės, kad, atvykus policijos pareigÅ«nams, prie automobilio vairo sėdėjo K.

V. ir automobilis, stumiamas M. S., V. V. ir E. P., judėjo atbuline eiga, nėra ginčijamos nei apelianto, nei automobilį stūmusių asmenų. Apeliantas nesutinka tik su tuo, jog jo veiksmai, sėdint prie stumiamo automobilio vairo, skundžiamame nutarime įvertinti kaip automobilio vairavimas. Tačiau Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 p. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – tai asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika taip pat nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o Å¡ios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-696/2012, Nr. N1-413/2007, N5-307-2007). Todėl apelianto nurodomi teiginiai, kad jis tik sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilio nevairavo, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, K.

V. sėdint prie automobilio vairo, automobilis judėjo. K. V., neigdamas aplinkybes dėl vengimo tikrintis girtumÄ , nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos neprisimena, kÄ kalbėjo su policijos pareigÅ«nais ir kaip atsisakė tikrintis alkotesteriu. Tačiau byloje nėra nustatytas K. V. eismo įvykio metu patirtos galvos traumos faktas ir apelianto keliama versija dėl patirtos traumos, trenkiant galvÄ Ä¯ automobilio priekinį stiklÄ , apygardos teismas netiki. Nors liudytojai M. S., V. V., E. P. ir parodė, kad jie 2012-09-21 matė suskilusį automobilio stiklÄ bei sužalojimÄ ant K.

V. galvos, tačiau pirminėje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie apelianto sužalojimus ar automobilio sugadinimus. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai teigė, kad apeliantas nebuvo sužalotas, jie nepastebėjo ir priekinio stiklo dūžio, kuris transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte taip pat neužfiksuotas (b. l. 7). Iš K. V. byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad nuotraukose užfiksuotas stiklo dūžis, tariamai atsiradęs jam atsitrenkus galva, yra didelis ir aiškiai matomas, ir, apygardos teismo nuomone, turėjęs atsirasti dėl stipraus smūgio.

Todėl sunkiai tikėtina, kad policijos pareigÅ«nai, bendravę su apeliantu savo automobilyje raÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , galėjo nepastebėti po tokio smÅ«gio atsiradusio sužalojimo apelianto kaktos srityje. Pastebėtina ir tai, kad į medikus K. V. kreipėsi tik praėjus 4 dienoms po eismo įvykio, medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuoti jokie po eismo įvykio apelianto patirti galvos sužalojimai, galvos trauma diagnozuota iÅ¡ nukentėjusiojo apibÅ«dintų simptomų (b. l. 81-89).

Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad apelianto sveikatos sutrikimai prasidėjo prieÅ¡ 8 metus, todėl tai nei patvirtina, nei paneigia apelianto dėstomų aplinkybių dėl patirtos galvos traumos eismo įvykio metu (b. l. 114-115). Taigi pagrindo teigti, kad apeliantas nesutiko tikrintis girtumo dėl galvos traumos sukeltos bÅ«senos, nėra, prieÅ¡ingai, policijos pareigÅ«nai aiÅ¡kiai nurodė, kad K. V. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nesitikrinti, jokių aplinkybių dėl savo sveikatos bÅ«klės neminėdamas (b. l. 4, 5).

Pabrėžtina, kad ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ . Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumÄ specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas, pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-1185/2007, Nr. N63-1992/2010).

Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1129659 patvirtina, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudojamas alkotesteris Alcotest 6810 įvykio metu buvo tinkamas naudoti (b. l. 3). Jokių kitų kliūčių patikrinti apelianto girtumÄ byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde K. V. taip pat nepagrįstai teigia, kad policijos pareigÅ«nai privalėjo jį pristatyti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 5 p., policijos pareigÅ«nai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ privalo pristatyti vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Visais kitais atvejais policijos pareigÅ«nų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros neatsiranda. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiÅ«ros ar nesutinka su medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ (Taisyklių 27 punktas).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ant jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklių ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigÅ«nų reikalavimu pasitikrinti neblaivumÄ (girtumÄ ) ar apsvaigimÄ ir neÅ¡alina jo administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-393/2007;

N444-1686/2009). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neiÅ¡tyrė ar kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ , todėl skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ K. V. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasi ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teisėja n u t a r i a : Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir K. V. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja             Jūratė Jakubonienė