2020-03-04 Nr. AB-4781-3-61-3-04292-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-167-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04292-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RGGLED“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RGGLED“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „RGGLED“ (toliau – ir UAB „RGGLED“, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. lapkričio 19 d. vertinimo išvados Nr. 4S-1280 (7.4) dalį, kuria konstatuota, jog laimėtojas pateikė gamintojo sertifikatus bei kitus dokumentus, patvirtinančius atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, ir vertinimo išvados IV dalį; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti 2019 m. balandžio 12 d. viešojo pirkimo Nr. 413310 sutarties vykdymo vertinimą, o nustačius pažeidimus – įpareigoti Tarnybą ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti skundžiamą Tarnybos išvadą. 2020 m. sausio 7 d. pareiškėjas teismui pateikė skundžiamą Tarnybos išvadą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas išanalizavo ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl skundžiamų individualių teisės aktų.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnį, pažymėjo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. vykdydama vieną jos kompetencijai priskirtą funkciją, įvertino dokumentus, susijusius su Lietuvos jūrų muziejaus įvykdyto „Delfinariumo LED ekranas“ supaprastinto atviro pirkimo konkursu, bei jo pagrindu sudarytą sutartį. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad perkančioji organizacija – Lietuvos jūrų muziejus neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo laikymosi. Tarnyba, vadovaudamasi teismų praktika, atsižvelgdama į tai, kad perkančioji organizacija pagal gamintojo/tiekėjo pateiktų sertifikatų ir deklaruotų duomenų visumą įvertino tiekėjo SIA PALAMI sumontuoto LED ekrano atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams ir į tai, kad pirkimo sutarties sąlygų vykdymas prekės garantiniu laikotarpiu užtikrinamas besąlygine ir neatšaukiama banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimu, neprieštaravo, kad perkančioji organizacija tęstų pirkimo sutarties vykdymą. Išvadoje pateikti tik teisės aktai, dėl kurių nustatyti pažeidimai – Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo laikymosi ir šis pažeidimas nustatytas perkančiosios organizacijos atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad ši išvada pareiškėjui jokių teisinių pasekmių savaime nesukelia.

Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje suformuota nuostata, kad asmenys negali skųsti teismui konstatuojamojo pobūdžio Tarnybos išvadų. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. lapkričio 19 d. vertinimo išvados Nr. 4S-1280 (7.4) dalis, kurioje konstatuota, jog laimėtojas pateikė gamintojo sertifikatus bei kitus dokumentus, patvirtinančius atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, ir vertinimo išvados IV dalis, ABTĮ prasme nėra administraciniam teismui skundžiamas aktas.

Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje suformuluotas taisykles, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame prašoma panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. lapkričio 19 d. vertinimo išvados dalį.

III. Pareiškėjas UAB „RGGLED“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad teismas netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjas skunde prašė ne tik panaikinti Tarnybos 2019 m. lapkričio 19 d. vertinimo išvados Nr. 4S-1280 (7.4) dalį, bet ir įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti 2019 m. balandžio 12 d. viešojo pirkimo Nr. 413310 sutarties vykdymo vertinimą. Vertinimo metu Tarnyba nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyto skaidrumo principo pažeidimus, tačiau leido šiuos pažeidimus tęsti, todėl pareiškėjo nuomone, Tarnyba neatliko įstatymu jai priskirtų pažeidimų prevencijos ir priežiūros funkcijų. Atitinkamai pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, kuris buvo įformintas vertinimo išvadoje.

Pirmosios instancijos teismo nurodytos praktikos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kadangi šiuo atveju pareiškėjas nėra Tarnybos vertinimo išvados adresatas.

Pareiškėjo teigimu, administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, jog Tarnybos vertinimo išvados nėra skundžiamos teismams, turėtų būti peržiūrėtas, kadangi tokiu atveju, kai Tarnybos vertinimo išvados nėra skundžiamos teismui, yra sudaromos sąlygos Tarnybos neveikimui, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnyje įtvirtintos pažeidimų ir kontrolės funkcijos tampa neveiksmingos ir Tarnybos veikla šioje srityje formali.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintose Pirkimų priežiūros taisyklėse nėra nustatyta, jog Tarnybos vertinimo išvados įforminamos konstatuojamojo pobūdžio sprendimais, taip pat nenurodyta, kad atsakovas negali įpareigoti tyrimo subjekto atlikti Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus veiksmus ar imtis 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytų veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Vertinant pareiškėjo skundo priimtinumo klausimą, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai (b. l. 45-46), kuriame prašė Tarnybos: 1) įpareigoti Klaipėdos Jūrų muziejų-delfinariumą atlikti nepriklausomos notifikuotos laboratorijos ekspertizę techninių parametrų įvertinimui, 2) įpareigoti Klaipėdos Jūrų muziejų-delfinariumą atlikti nepriklausomą auditą dėl neatitinkančio viešojo pirkimo reikalavimų pasiūlymo pripažinimo laimėtoju ir sutarties pasirašymo, 3) stabdyti viešą LED ekrano pirkimą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų. Skundžiama Tarnybos vertinimo išvada surašyta vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų – vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius.

Atsakovas vertinimo išvadoje nustatė, kad perkančioji organizacija – Lietuvos jūrų muziejus – neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo laikymosi. Tarnyba, vadovaudamasi teismų praktika, atsižvelgdama į tai, kad perkančioji organizacija pagal gamintojo/tiekėjo pateiktų sertifikatų ir deklaruotų duomenų visumą įvertino tiekėjo SIA PALAMI sumontuoto LED ekrano atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams ir į tai, kad pirkimo sutarties sąlygų vykdymas prekės garantiniu laikotarpiu užtikrinamas besąlygine ir neatšaukiama banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimu, neprieštaravo, kad perkančioji organizacija tęstų pirkimo sutarties vykdymą. Įvertinusi pareiškėjo skundžiamą vertinimo išvadą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokie įpareigojimai pareiškėjui nagrinėjamu atveju skundžiamoje vertinimo išvadoje nesuformuluoti, todėl tokio pobūdžio aktas negali būti administracinės bylos dalyku.

Administracinių teismų praktikoje taip pat yra suformuota nuostata, jog asmenys negali skųsti teismui konstatuojamojo pobūdžio Tarnybos išvadų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-261/2017; 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-575/2017; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-146/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-270-662/2018 ir šiose nutartyse nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog skiriasi bylų faktinės aplinkybės ir nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas, nekeičia prieitos išvados, kadangi, kaip minėta pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Tarnybos vertinimo išvados laikytinos konstatuojamojo pobūdžio dokumentais, kurie nėra skundžiami teismui.

Dėl pareiškėjo argumento, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė ginčo ribas, nes pareiškėjas skunde prašė, be kita ko, įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti 2019 m. balandžio 12 d. viešojo pirkimo Nr. 413310 sutarties vykdymo vertinimą, teisėjų kolegija pažymi, jog šis pareiškėjo skundo reikalavimas yra išvestinis. Todėl nustačius, kad pagrindinis skundo reikalavimas (panaikinti Tarnybos vertinimo išvados dalį) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išvestinio skundo reikalavimo teismas taip pat neturi pagrindo priimti.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RGGLED“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė