e0dec5df-97e6-47da-b4e3-9741f5594296 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

        Civilinė byla Nr.2-1228-639/2013(Proceso Nr.2-06-3-06862-2010-6)                        Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.6., 20.3.7,20.3.10, 30.2, 30.3, 30.10, 99.5, 99.7, 116.1, 116.7 (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 3 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant D. G., E. K., dalyvaujant ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui T.

B., atsakovui N. A., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei R. V., trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „RÅ«ta“ atstovui advokato padėjėjui N. J. ir trečiajam asmeniui L. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui N. A., dėl savavaliÅ¡kos statinių statybos padarinių paÅ¡alinimo, ir pagal ieÅ¡kovų N. A. ir Z.

K. ieÅ¡kinį atsakovei L. Ž., A. V. individualiai įmonei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybės įmonei „Registrų centras“ ir n u s t a t ė :            ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ N. A., per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti I grupės nesudėtingus statinius – Å«kinį pastatÄ ir Å¡iltnamį, dėl kurių 2009 m. rugsėjo 11 d., suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. 61- (14.10), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad jeigu atsakovas N. A. per nustatytÄ terminÄ teismo reikalavimo neįvykdys, leisti ieÅ¡kovui, nugriauti pastatytus I grupės nesudėtingus statinius – Å«kinį pastatÄ ir Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo N. A.. PaaiÅ¡kino, kad Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte įtvirtinta taisyklė, kad statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos privalomas raÅ¡ytinis gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimas.

Statybos įstatymo 23 straipsnio l dalies 5 punktas nustato, kad tais atvejais, kai supaprastinto statybos projekto rengti neprivaloma, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininku ar valdytojų sutikimus, statybÄ leidžiantis dokumentas yra Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai. 2012 m. gegužės 2 d. Inspekcijos skyriuje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raÅ¡tas Nr. 13SD-(14.3.7)-368, prie kurio pridėta schema patvirtina, kad atstumas nuo N. A.

Å«kinio pastato iki L. Ž. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ties Å«kinio pastato kairiuoju kampu yra 1,69 m, ties deÅ¡iniuoju- 1,43 m. 2012-05-08 Inspekcijos skyriaus specialistė atliko Å¡iltnamio statybos faktinių duomenų patikrinimÄ ir nustatė, kad N. A. Å¡iltnamio dalis, anksčiau byloje pateiktais įrodymais buvusi 0,55 m valstybinėje žemėje, yra nugriauta, ir Å¡iuo metu Å¡iltnamis yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose apie 0,25 m atstumu iki valstybinės žemės sklypo ribos, t.y. - neiÅ¡laikytas norminis 3 m atstumas iki gretimo sklypo ribos.

IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, konstatuotina, kad Å¡iltnamis pastatytas nesilaikant 3 m norminio atstumo ir nuo L. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo ribos. Tokiu bÅ«du statytojas, pastatęs Å«kinį pastatÄ ir Å¡iltnamį, nesilaikydamas privalomo minimalaus atstumo (3 m) nuo statinių iki gretimų žemės sklypų ribų be gretimų žemės sklypų savininkų, valdytojų - L. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raÅ¡tiÅ¡kų sutikimų pastato statybai, pažeidžia Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punktÄ .

             A. N. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Å¡iltnamį ir Å«kinį pastatė dar 1999 m. Klaipėdos miesto valdyba 1997 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 337 leido iÅ¡imties tvarka statyti individualų gyvenamÄ jį namÄ su jo priklausiniais.              Tretieji asmenys L. Ž., Sodų bendrijos „RÅ«ta“ atstovas ir Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

             N. A. ir Z. K. kitoje byloje pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovams L. Ž. ir A. V. individualiai įmonei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybės įmonei „Registrų centras“ kuriuo prašė pripažinti, 2006 06 16, atliktus A. V. individualios įmonės, L. Ž., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo matavimus neteisėtais taip pat panaikinti L. Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2008 10 09, Nekilnojamojo turto registre registracijÄ ir įpareigoti L.

Ž. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti tvorÄ besiribojančia su N. A. ir Z. K. sklypais. Nurodė, kad matininkas A. V. atliko atsakovės sklypo kadastrinius matavimus neturėdamas tokiems darbams atlikti licenzijos, nesivadovavo preliminariais matavimais parengtu žemės sklypo planu ir prie sklypo prijungė sodų bendrijos "RÅ«ta" bendro naudojimo žemės dalį bei užėmė ieÅ¡kovų nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, pažeidė nuosavybės teisės ribas ir užėmė ieÅ¡kovo N. A. pietinėje sklypo, (duomenys neskelbtini), dalyje 7 m2, Z.

K. 11 m2. Sklypo plotai jo ribos ir kontūrai neteisėtai pakeisti, neatsižvelgiant į ankstesnius preliminarius sklypo matavimus. A. V. individualios įmonės surašytame žemės sklypo paženklinimo akte nebuvo įrašyta besiribojančiu žemės sklypo ieškovo N. A. pavardė, Z. K. šio akto nepasirašė.              A. L. Ž. su N. A. ir Z. K. ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovai šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad L.

Ž. priklausančio sklypo ribos neatitinka pirminių žemės paskyrimo dokumentų. Ieškovai nėra atlikę savo sklypų kadastrinių matavimų, o jų pateikti žemės sklypų planai neatitinka pirminių žemės sklypų suformavimo dokumentų. Tai, kad matininkas A. V. atliko jos sklypo kadastrinius matavimus neturėdamas tokiems darbams atlikti licenzijos, negali būti pagrindu panaikinti teisingus jos sklypo matavimus.              Atsakovas A. V. su N. A. ir Z. K. ieškiniu taip pat nesutiko.

PaaiÅ¡kino, kad yra diplomuotas inžinierius geodezininkas, tačiau atliekant L. Ž. sklypo matavimus jo licenzijos galiojimas buvo pasibaigęs. Vienok nepaisant to matavimai atlikti vadovaujantis privatizavimo dokumentais ir schemomis, todėl naikinti ar pripažinti juos negaliojančiais vien dėl to, kad buvo pasibaigusi licenzija nėra pagrindo.              Trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė N. A. ir Z. K. ieÅ¡kinio patenkinimo ar atmetimo klausimÄ paliko spręsti teismui.

             Valstybinės įmonės „Registrų centras“ atstovas į posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla iÅ¡nagrinėta jų atstovui nedalyvaujant. Kadangi nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi abi civilines bylas sujungė į vienÄ bylÄ ( II t. b.l. 103-104). N. A. ir Z. K. ieÅ¡kinys atmestinas.              Pagal LR CK 4.45 straipsnio 1 dalį jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu bÅ«du naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto sklypo. Å alių paaiÅ¡kinimais bylos dokumentais nustatyta, kad Z. I. (L. Ž. motina) 1993 m. balandžio 27 d. iÅ¡ valstybės nusipirko (privatizavo) 849 kv. metrų žemės sklypÄ , esantį sodininkų bendrijoje „RÅ«ta“. Z. I. 2006-05-20 d. minėta 849 kv. metrų žemės sklypÄ padovanojo L.

Ž.. A. V. 2008-05-06 atliko paminėto sklypo geodezinius matavimus ir nustatė, kad L. Ž. sklypas sudaro 841 kv. metrus, t.y. aštuoniais metrais mažiau nei teisiškai įtvirtintas sklypo plotas. Kaip minėta kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams.

Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo įrodyti, kad jų faktiškai valdomo sklypo ribos atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentus.

IeÅ¡kovas N. A. savo sklypÄ 1997-03-27 gavo dovanų iÅ¡ M. K.. Dovanojimo sutartyje nurodoma, kad Å¡io sklypo plotas 617 kv.m. (I t. b.l. 140). Taigi ieÅ¡kovas N. A. nuosavybės teisėmis valdo paminėto dydžio žemės sklypÄ . IeÅ¡kovas vengė teismui pateikti savo naudojamo sklypo tikslius geodezinius matavimus. Tačiau nustatyta, kad vis dėlto tokie geodeziniai matavimai buvo atlikti UAB „Korporacija matininkai“ ir nustatyta, kad N. A. naudojamas sklypo plotas sudaro 643 kv.m., o tai net 26 metrais virÅ¡ija teisiÅ¡kai įtvirtintÄ sklypÄ (nuosavybės plotÄ ) (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00266-09 III t. b.l. 74).

Tokiu bÅ«du nustatyta, kad ieÅ¡kovo N. A. faktiÅ¡kai naudojamas sklypo plotas, yra ženkliai didesnis už jo nuosavybės teise (teisiÅ¡kai įtvirtinto ) teisėtai valdomÄ sklypÄ , be to, jis neatitinka pirminių žemės sklypų suformavimo dokumentų. Todėl laikantis minėtų CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, jei tarp sklypo savininkų yra ginčas, tai sklypo plotas turėtų bÅ«ti mažinamas to, kurio faktiÅ¡kai naudojamas plotas virÅ¡ija teisiÅ¡kai įtvirtintÄ plotÄ , Å¡iuo atveju N. A..

Dėl išdėstyto pripažintina, kad ieškovo N. A. argumentai, kad atsakovė L. Ž. pasisavino jo žemės sklypo dalį nepasitvirtino. Z. K. savo sklypų tikslių kadastrinių matavimų neatliko ir tokiu būdu byloje neįrodė, kad L. Ž. ginčijamais sklypo matavimais buvo pažeisti jos teisėti interesai. Ieškovų teismui pateiktas UAB „Geosmart“ 2012-12-04 atliktas planas neturi koordinačių žiniaraščio, jame nėra nurodyta N. A. ir Z. K. žemės sklypų plotai.

Taigi ieÅ¡kovai N. A. ir Z. K. patys neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų ir todėl neįrodė, kad kaimyninio sklypo matavimais buvo pažeisti jų teisėti interesai (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad A. V. IÄ® atlikti kadastriniai matavimai iÅ¡ esmės atitinka pirminius matavimus, atliktus suteikiant sklypÄ pirmajai sklypo savininkei Z. I.. Pažymėtina, kad Z. I. sklypo schemoje kraÅ¡tinė tarp jos ir N. A. ir Z. K. pažymėta tiesa linija. Tuo tarpu ieÅ¡kovų teismui pateikto UAB „Geosmart“ 2012-12-04 atlikto plano L.

Ž. žemės sklypo kraÅ¡tinė yra nelygi, nes N. A. ir Z. K. sklypai, anot plano sudarytojų turėtų įsiterpti į L. Ž. sklypÄ Tai prieÅ¡tarautų pirminėms žemės sklypų schemoms (III t. b.l. 40). Atsakovės L. Ž. sklypo kadastrinius matavimus atliko A. V., neturėjęs tam licenzijos. Tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti atliktus matavimus. Žemės sklypas 2008-08-27 d. patikrintas žemėtvarkos skyriuje ir žemės sklypo ribos 2008-10-07 pažymėtos VÄ® „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje.

Atlikus Å¡iuos veiksmus nenustatyta, kad L. Ž. sklypas įsiterptų į kitiems asmenims priklausantį sklypÄ . IeÅ¡kovai taip pat prašė panaikinti L. Ž. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliktus A. V. individualios įmonės ir tuo pagrindu, kad L. Ž. suraÅ¡ytame žemės sklypo paženklinimo akte nebuvo įraÅ¡yta besiribojančiu žemės sklypo, t.y. ieÅ¡kovo N. A. pavardė, o Z. K. Å¡io akto nepasirašė. Tačiau L. Ž. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2006-06-16 d. aktas patvirtina, kad Z.

K. minėta aktÄ pasirašė, kadangi jame yra jos paraÅ¡as. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų N. A. ir Z. K. ieÅ¡kinys atmestinas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieÅ¡kinys tenkintinas. Å alių paaiÅ¡kinimais bylos dokumentais nustatyta, kad N. A. pasistatė Å«kinį pastatÄ ir Å¡iltnamį nesilaikydamas bÅ«tinos 3 metrų ribos iki L. Ž. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Kretingos g. 163A, Klaipėda, ribos. Nustatyta, kad ties Å«kinio pastato kairiuoju kampu yra 1,69 metrų riba o, ties deÅ¡iniuoju - 1,43 metrų riba. 2012-05-08 Inspekcijos skyriaus specialistė atliko Å¡iltnamio statybos faktinių duomenų patikrinimÄ ir nustatė, kad N. A.

šiltnamio dalis, anksčiau byloje pateiktais įrodymais buvusi 0,55 m valstybinėje žemėje, yra nugriauta, ir šiuo metu šiltnamis yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose apie 0,25 m atstumu iki valstybinės žemės sklypo ribos, t.y. - neišlaikytas norminis 3 m atstumas iki gretimo sklypo ribos. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, konstatuotina, kad šiltnamis pastatytas nesilaikant 3 m norminio atstumo ir nuo L. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo ribos.

Tokiu bÅ«du statytojas, pastatęs Å«kinį pastatÄ ir Å¡iltnamį, nesilaikydamas privalomo minimalaus atstumo (3 m) nuo statinių iki gretimų žemės sklypų ribų be gretimų žemės sklypų savininkų, valdytojų - L. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raÅ¡tiÅ¡kų sutikimų pastato statybai, pažeidžia Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punktÄ .N. A. nesutikdamas su inspekcijos ieÅ¡kiniu nurodė, kad Å«kinis pastatas ir Å¡iltnamis buvo statomas pagal leidimÄ ir suderintÄ bendrÄ projektÄ .

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodyti statybų reglamentai neturėtų bÅ«ti jam taikomi, kadangi jis paminėtus pastatus pastatė ankščiau nei įsigaliojo paminėti reglamentai. Å iam teiginiui pagrįsti N. A. pateikė Klaipėdos miesto valdybos 1997-06-05 sprendimÄ Nr. 337, kuriuo leista iÅ¡imties tvarka N. A. statyti individualių gyvenamÄ jį namÄ ir jo priklausinius jam priklausančiame 617 kv.m. žemės sklype sodininkų bendrijos „RÅ«ta“ ( I t. b.l.141). N. A. taip pat pateikė leidimo vykdyti statybos darbus 1997-09-25 Nr. 25/97, kuriuo leista statyti individualų gyvenamÄ jį namÄ 149,6 kv.m. bendro ploto (I t. b.l. 143 ). Tačiau N. A. nepateikė projekto grafinės dalies.

Byloje nėra ginčo, kad N. A. teisėtai pasistatė gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovas statybos inspekcija neteigia, kad N. A. pastatytas namas pastatytas savavaliÅ¡kai. Tačiau jei namas pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, tai savaime nereikia, kad kiti pastatai pastatyti teisėtai. Pažymėtina, kad nors N. A. teigia, kad Å«kinį pastatÄ ir Å¡iltnamį jis pasistatė daug ankščiau, tačiau kažkodėl minėtų pastatų teisinės registracijos jis neatliko.Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-23 d. nutartyje Nr. AS-557-08 iÅ¡aiÅ¡kino, kad savavaliÅ¡kos statybos sustabdymo aktas gali bÅ«ti skundžiamas.

Tačiau N. A. jam suraÅ¡ytų savavaliÅ¡kos statybos akto nustatyta tvarka neginčijo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje Nr. 3K-7-230/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad statybÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

Tuo atveju, kai reikalavimas reiÅ¡kiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. bÅ«tina įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami.              Šioje byloje sprendžiant klausimÄ dėl ginčo statinių statybos taisyklių pažeidimo teisinių pasekmių, vertintinas taip pat faktas, kad nurodytas statybos taisyklių pažeidimas yra esminis.

Jis pažeidžia L. Ž. teises. Todėl teismas taiko LR CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytÄ sankcijÄ , t. y. įpareigoja statytojÄ N. A. per 3 mėnesius nugriauti minėtus statinius (Å«kinį pastatÄ ir Å¡iltnamį), nes juos palikti pagal teisės aktų reikalavimus be kaimynų sutikimo nėra galimybės.              Dėl iÅ¡dėstytų motyvų patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas.              Dėl bylinėjimo iÅ¡laidų              IÅ¡ N. A.

į valstybės biudžetÄ priteistinos valstybės turėtos bylos vedimo iÅ¡laidos, 144 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieÅ¡kovas (statybos inspekcija) buvo atleista pagal įstatymÄ Â (CPK 80, 83, 85 str. 88 str. ).             Kadangi ieÅ¡kovų N. A. ir Z. K. ieÅ¡kinys prieÅ¡ L. Ž. buvo atmestas iÅ¡ pastarųjų atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi (teisinės pagalbos ) iÅ¡laidos po 1270,50 Lt iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. Trečiojo asmens sodų bendrijos „RÅ«ta“ atstovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi (teisinės pagalbos) iÅ¡laidas.

Tačiau nustatyta, kad paminėtÄ trečiÄ jį asmenį atstovavo tas pats asmuo kaip ir atsakovę L. Ž. , t.y. advokato padėjėjas N. J.. Kadangi paminėto atstovo pasirengimas bylai, dalyvavimas posėdžiuose sutapo su L. Ž. atstovavimu, priteisti turėtas atstovavimo ir teisinės pagalbos iÅ¡laidas dar ir trečiajam asmeniui nėra pagrindo (CPK 88, 93, 96, 98 str.).  Vadovaudamasis LR CPK 185, 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.             Įpareigoti atsakovÄ N. A. (N. A.), per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti I grupės nesudėtingus statinius – Å«kinį pastatÄ ir Å¡iltnamį, dėl kurių 2009 m. rugsėjo 11 d., suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. 61- (14.10), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.             Nustatyti, kad jeigu atsakovas N. A. per nustatytÄ terminÄ teismo reikalavimo neįvykdys, leisti ieÅ¡kovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, nugriauti pastatytus I grupės nesudėtingus statinius – Å«kinį pastatÄ ir Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo N. A..

             Priteisti iÅ¡ atsakovo N. A. į valstybės biudžetÄ valstybei 144,00 Lt (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt keturis litus ir 00 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. I. N. A. ir Z. K. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų N. A. ir Z. K. po 1270,50 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Lt 00 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, L. Ž.. Ä®siteisėjus sprendimui, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 31-1-00569-10 (1 tomas) grÄ Å¾inti Klaipėdos apskrities VPK, o ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 30-2-00266-09 (4 tomai) grÄ Å¾inti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                    Saulius Zajarskas