e0dc1dea-b649-4e9f-abf4-d99f629ef338 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2052-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05550-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 23.; 34.3.; 121.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų D. N. ir V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo D.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. N., V. B. bei Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas D. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kurį vėliau patikslinęs prašė atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ palikimui priimti po motinos R. S. B. mirties. Nurodė, kad 2013-10-17 Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus valstijoje, Čikagos mieste, mirė jo motina R. S. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) ir kuri gydėsi nuo sunkios ligos, kÄ patvirtina mirties liudijimas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog vienu iÅ¡ mirusiosios turto paveldėtoju pagal 2008-07-29 suraÅ¡ytÄ TestamentÄ , patvirtintÄ Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės D. B., yra pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad apie 2013-10-17 d. motinos mirtį jis sužinojo tik 2014-01-29 dienÄ iÅ¡ I. Č., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams bei Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tai, jog 2014-01-31 d. pareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto 43-ajam paÅ¡to skyriui buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl jo vardu gaunamos paÅ¡to korespondencijos persiuntimo kitu adresu.

Be to, po pareiÅ¡kėjo motinos mirties liudijimas jam buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2014-02-04 dienÄ . Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro 2014-01-20 praneÅ¡imas Nr. S-06-15 dėl paveldėjimo pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po jo motinos mirties ir Testamento paskelbimo pareiÅ¡kėjui protokolas patvirtina tÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjo motinos Testamentas jam buvo paskelbtas tik 2014-02-12, t. y. pareiÅ¡kėjas apie savo motinos mirtį sužinojo daug vėliau, be to, apie Å¡iÄ mirtį jis nebuvo artimųjų informuotas, todėl dėl Å¡io nežinojimo jis nedalyvavo net motinos laidotuvėse.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jo santykiai su artimaisiais nuo 2008 metų dėl skirtingų turtinių interesų yra labai įtempti ir tai patvirtina motinos sudaryto Testamento turinys, t. y. kitos jos turto dalies paveldėtoja yra tik jo sesuo suinteresuotas asmuo D. N., be to, tarp pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens D. N. iki Å¡iol vyksta ginčai dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas su savo Å¡eima faktiÅ¡kai gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), nors pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra ir deklaruota (duomenys neskelbtini), todėl visiÅ¡kai yra akivaizdu, jog jis ilgÄ laikÄ nebendravo ir nebendrauja su savo artimais giminaičiais ir dėl Å¡ios priežasties jam nebuvo praneÅ¡ta apie motinos mirtį bei jos laidotuves.

Suinteresuotas asmuo D. N. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės bei pridedami dokumentai patvirtina tÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjo termino palikimui priimti praleidimo priežastys negali bÅ«ti pripažintinos svarbiomis, be to, 2008-07-29 Testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 11 –ojo notarų biuro notarės D. B., jų motina jai priklausančiÄ dalį žemės sklypo su sodo nameliu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir visÄ kitÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko lygiomis dalimis pareiÅ¡kėjui ir suinteresuotam asmeniui D.

N., tačiau 2013 metais, t. y. kai motinai paÅ¡lijo sveikata, ir ji 2013-09-13 dienÄ nuvyko jos slaugyti, iÅ¡ motinos pusės buvo iÅ¡reikÅ¡tas noras pakeisti TestamentÄ , t. y. šį jos norÄ sÄ lygojo 2013 metais per tėvo dienÄ gautas pareiÅ¡kėjo elektroninis laiÅ¡kas, kuriuo jis prašė užmirÅ¡ti jo bet kokius adresus ir neraÅ¡yti jam jokių laiÅ¡kų ir jam neskambinti. Motinos iÅ¡sakyta pozicija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu aiÅ¡kiai atsispindi ir 2013-05-30 bei 2013-06-30 motinos elektroniniuose laiÅ¡kuose, tačiau ji atkalbinėjo mamÄ tai daryti.

Suinteresuotas asmuo nurodė, jog apie tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡sižadėjo savo tėvų patvirtina 2014-02-16 suinteresuoto asmens, t. y. jų tėvo V. B., laiÅ¡kas pareiÅ¡kėjui ir tokie veiksmai sÄ lygojo motinos pageidavimÄ , jog prie jos kapo ir karsto nebÅ«tų pareiÅ¡kėjo. 2013-10-17 mirus jų motinai, 2013-10-18 dienÄ suinteresuoto asmens vyras L. N. parašė informuojantį raÅ¡telį ir paliko prie pareiÅ¡kėjo buto, esančio adresu Lietaus g. 34, Vilniuje, durų ant kėdžių, todėl yra akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas šį praneÅ¡imÄ gavo, be to, pagal įprastÄ tarp jos ir pareiÅ¡kėjo nusistovėjusiÄ tvarkÄ , visa pareiÅ¡kėjui priklausanti korespondencija buvo paliekama prie pareiÅ¡kėjo durų, be to, 2014-01-31 pareiÅ¡kėjo pateiktas praÅ¡ymas 43-ajam paÅ¡to poskyriui patvirtina tÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjo korespondentinis adresas bÅ«davo nurodomas Lietaus g. 34, Vilniuje, be to, apie jų motinos mirtį informacija buvo įdėta ir į Facebook tinklalapį, kuriame visi žinojo apie jų motinos mirtį, be to, pareiÅ¡kėjo nebuvimas minėtose laidotuvėse nesukėlė Å¡eimos nariams jokių klausimų, kadangi niekas net neabejojo, kad informacija apie mamos mirtį yra pasiekusi pareiÅ¡kėjÄ ir pareiÅ¡kėjas gerbia mirusios motinos paskutinę valiÄ , t. y. nebÅ«ti prie jos karsto ir kapo.

Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie motinos mirtį pareiÅ¡kėjui buvo žinoma laiku, kadangi darytina prielaida, jog pareiÅ¡kėjas tinkamai ir laiku buvo Å¡eimos narių informuotas apie Å¡iÄ motinos mirtį, be to, taip pat darytina prielaida, kad pareiÅ¡kėjas apie savo motinos mirtį laiku sužinojo ir iÅ¡ kitų Å¡altinių, todėl prašė pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ .Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ Â per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ patenkino ir atnaujino pareiÅ¡kėjui D. B. terminÄ palikimui priimti, atsiradusiam po jo motinos R. S. B. mirties. Teismas iÅ¡tyręs Å¡ioje civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iÅ¡ visos Å¡ios civilinės bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjo termino praleidimo priežastys yra pripažintinos svarbiomis, kadangi pareiÅ¡kėjas gyvena Lietuvoje, o pareiÅ¡kėjo motina R.

S. B. mirė ne Lietuvoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, be to, iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog tarp pareiškėjo ir jo artimos šeimos narių, t. y. suinteresuotų asmenų, jau seniai yra priešingi turtiniai interesai ir tarp jų egzistuota konfliktiniai santykiai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog suinteresuoti asmenys žinojo apie R. S. B. mirtį, tačiau šioje civilinėje byloje neįrodė tų aplinkybių, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku jų buvo informuotas apie savo motinos mirtį.

Teismas taip pat pažymėjo, jog Å¡iuo atveju Testamentas buvo sudarytas 2008 m. liepos 29 d., o testatorė mirė 2013 m. spalio 17 d., todėl ji turėjo visas realias galimybes ir laikÄ savo norÄ ir valiÄ pilnai įgyvendinti, t.y. norėdama, jog po jos mirties pareiÅ¡kėjas nepaveldėtų jokio turto, turėjo laiko jį pakeisti. Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertino suinteresuotų asmenų pateiktus įrodymus apie Å¡alių elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ , kurio metu testatorė iÅ¡sižadėjo savo sÅ«naus (pareiÅ¡kėjo D.

B.), o pareiÅ¡kėjas iÅ¡sižadėjo savo tėvų.               III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliantai D. N. ir V. B. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties ir praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti bei klausimÄ iÅ¡ spręsti iÅ¡ esmės- atmesti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ . Nurodo, kad teismas tenkindamas pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės vadovavosi liudytojos I. Č. parodymais, kuri kaip teigia pati liudytoja, atsitiktinai sutikusi 2014-01-29 D.

B. pareiÅ¡kė jam užuojautÄ ir tuomet suprato, jog jam apie motinos mirtį nieko nėra žinoma. Apeliantų manymu, Å¡is faktas turėtų bÅ«ti vertintinas kritiÅ¡kai, taip pat jis jokiu bÅ«du negali patvirtinti, kad iki Å¡io susirikimo pareiÅ¡kėjui nebuvo žinoma apie motinos mirtį. Nurodo, jog suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų visuma, vienareikÅ¡miÅ¡kai leidžia konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie motinos mirtį ir tik dėl jam žinomų priežasčių jis savalaikiai nesikreipė į notarų biurÄ ir neužvedė paveldėjimo bylos po motinos R.

S. B. mirties. Pažymi, jog apie motinos mirtį pareiÅ¡kėjas buvo informuotas palikus jo gyvenamosios vietos adresu Lietaus g. 34, Vilniuje, laiÅ¡kÄ . Be tuo adresu gyvenančių asmenų ir pareiÅ¡kėjo D. B. daugiau niekas negali patekti į teritorijÄ , kadangi tai yra privatus namas, kuris nuosavybės teise priklauso tik dviem asmenim. Todėl apeliantai nesutinka su teismo pozicija, kad darytina tik prielaida, kad raÅ¡telį galėjo pasiimti pats pareiÅ¡kėjas. Tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie motinos mirtį patvirtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas 2014-02-13 elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į tėvÄ , neva kodėl jis neinformavo apie motinos mirtį ir tuo pačiu nurodė aplinkybes, kurios galėjo bÅ«ti žinomos tik asmeniui, kuriam buvo žinoma apie laidotuves ir tikėtina, galbÅ«t net jas stebėjęs per atstumÄ , taip vykdydamas motinos valiÄ .

Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, jog apie motinos mirtį D. N. buvo patalpinusi informacijÄ Ä¯ facebook tinklalapį, taip pat, kad mirusioji buvo habilituota mokslų daktarė, todėl medicinos gamtos fakultete visÄ savaitė kabėjo pareiÅ¡kėjo motinos nuotrauka su nekrologu, o atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinės brolis, kuris be kita ko yra Medicino fakulteto docentas, neabejotinai matė nekrologÄ ir tikėtina galėjo pareikÅ¡ti užuojautÄ pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas D.

B. pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliantai skunde nenurodė nė vieno teisinio argumento, kuriuo remiantis pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti nepratęstas/neatnaujintas terminas. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė nė vieno įrodymo, o rėmėsi tik prielaidomis. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 41-as notarų biuras atsiliepimo į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados       Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ priimdamas teismo nutartį, tačiau remiantis tuo, jog byla yra iÅ¡nagrinėta teisingai, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kad nagrinėjant bylÄ dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylÄ privalo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės priimdamas teismo sprendimÄ , o ne teismo nutartį, siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija laiko pirmosios instancijos teismo priimtÄ nutartį, teismo sprendimu ir nagrinėja bylÄ CPK XVI skyriuje neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimui taikomas taisykles bei tvarkÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo D. B. ir suinteresuoto asmens D. N. motina R. S. B. mirė 2013 m. spalio 17 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus valstijoje, Čikagos mieste (b. l. 3). IÅ¡ 2008-07-29 Testamento, patvirtinto Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės D. B., turinio nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas D. B. minėtame Testamente yra nurodytas kaip vienas iÅ¡ mirusiosios turto paveldėtojų (b.l. 6). PareiÅ¡kėjui mirusiosios R. S. B. mirties liudijimas buvo iÅ¡duotas 2014-02-04 (b.l. 29). 2014-01-20 Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras pareiÅ¡kėjui iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl R.

S. B. paveldėjimo bylos ir pareiÅ¡kėjui testamentas buvo paskelbtas 2014-02-12 (b.l. 7-8). 2014-01-31 pareiÅ¡kėjas pateikė Vilniaus miesto 43-jam paÅ¡tui praÅ¡ymÄ dėl jo vardu gautos korespondencijos persiuntimo faktiniu pareiÅ¡kėjo buvimo adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2014-02-01 iki 2014-04-30 (imtinai) (b.l. 9). Be to byloje taip pat nustatyta, jog tarp pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų yra kilę ginčai ir nesutarimai, ko pasėkoje pareiÅ¡kėjo santykiai su suinteresuotais asmenimis konfliktiniai ir labai įtempti ir dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas su suinteresuotais asmenimis tiek prieÅ¡ motinos mirtį, tiek po jos mirties visai nebendravo, kadangi Å¡is bendravimas buvo visai nutrauktas (b.l. 10-17, 20-22, 63-67, 194-198, 205-206). 2014-02-14 pareiÅ¡kėjas nusiuntęs suinteresuotam asmeniui D.

N. laiÅ¡kÄ klausė jos apie tai, kodėl jis nebuvo laiku informuotas apie jų motinos mirtį bei įvykusias laidotuves (b.l. 48-49).Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra – gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimÄ priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra iÅ¡plėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įrodyti, jog Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Ä®statyme įpėdinis neįpareigojamas praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitÄ , t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimÄ asmeniÅ¡kai, pats arba per atstovÄ . Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ , trečia, iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

S. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-295/2011).Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, medžiagÄ , procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas yra pagrįstas, kadangi suinteresuoti asmenys neįrodė aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai ir laiku jų buvo informuotas apie motinos mirtį. Be to Å¡iuo atveju atsižvelgiama į tai, jog pareiÅ¡kėjas gyvena Lietuvoje, o pareiÅ¡kėjo motina mirė ne Lietuvoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat ir į tai, jog tarp Å¡alių yra susiklostę gana konfliktiÅ¡ki santykiai, ko pasėkoje jie faktiÅ¡kai nebendrauja.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjas D. B. ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, tik po to, kai 2014 m. sausio 29 d. visiÅ¡kai svetimas jam asmuo I. Č. pareiÅ¡kė pareiÅ¡kėjui užuojautÄ dėl motinos mirties, t.y. jau praėjus daugiau kaip 3 (trims) mėnesiams. Å ias aplinkybes be kita ko patvirtina pareiÅ¡kėjo 2014 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto 43-am paÅ¡to skyriui pateiktas praÅ¡ymas dėl gautos jo vardu korespondencijos persiuntimo kitu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 98), 2014 m. vasario 12 d. testamento paskelbimo protokolas (b. l. 7).

Apeliantai D. N. ir V. B. nesutikdami, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų pratęstas terminas palikimui priimti, nesutikimÄ iÅ¡ esmės grindžia Å¡iais argumentais:

1) apeliantės D. N. sutuoktinis L. N. parašė informuojantį apie motinos mirtį raÅ¡telį ir paliko prie pareiÅ¡kėjo D. B. įėjimo į namÄ , esančio (duomenys neskelbtini), durų iÅ¡ vidaus pusės, kadangi Å¡iuo adresu yra deklaruota pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta, o kur jis realiai gyvena apeliantei nebuvo žinoma;

2) pareiÅ¡kėjui 2014 m. vasario 13 d. elektroniniu laiÅ¡ku kreipusis į tėvÄ , jis nurodė visas aplinkybes, kurios galėjo bÅ«ti žinomos tik asmeniui, kuriam buvo žinoma apie laidotuves ir tikėtina, galbÅ«t net jas stebėjęs per atstumÄ , taip vykdydamas motinos valiÄ ;

3) apie motinos mirtį tiek apeliantė D. N., tiek jos dukra G. N. buvo patalpinusios informacijÄ Ä¯ facebook tinklalapį;

4) kadangi mirusioji R. S. B. buvo habilituota mokslų daktarė, medicinos fakultete, kuriame dirba pareiÅ¡kėjo sutuoktinės brolis, visÄ savaitę kabėjo pareiÅ¡kėjo motinos nuotrauka su nekrologu;

5) tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo tėvai, vienas kito iÅ¡sižadėjo, o tokie veiksmai sÄ lygojo mirusios pageidavimÄ , kad prie jos kapo ir karsto nebÅ«tų sÅ«naus D. B., be to mirusioji prieÅ¡ mirtį buvo iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ pakeisti testamentÄ . Kolegijos manymu, Å¡ie apeliantų nurodyti argumentai, yra nepagrįsti bei neparemti jokiais įrodymais, o vien abstraktÅ«s teiginiai, jog pareiÅ¡kėjas žinojo, apie motinos mirtį, nepatvirtina pareiÅ¡kėjo žinių ir vertintini kaip galimos prielaidos.

Tai, kad tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, ko pasėkoje jie nebendrauja ir net nežino vienas kito realių gyvenamųjų vietų adresų, niekaip neįtakoja jo teisės į palikimÄ . Pažymėtina tai, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), todėl jis turi tokiÄ pačiÄ teisę į paveldimo turto dalį, kaip ir apeliantė D. N.. Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju pažymi, jog nors įstatymas ir nenumato apeliantams prievolės informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie palikimÄ ar jo priėmimo tvarkÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad civiliniai santykiai turi bÅ«ti tvarkomi protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų pagrindu, kas reiÅ¡kia, jog asmenys yra įpareigoti elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai tam, kad apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems, teismo vertinimu apeliantų veiksmai Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, vertintini kaip pažeidžiantis jo teises, kadangi tokios situacijos atsiradimui turėjo įtakos ir pačių apeliantų elgesys.

Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas terminÄ palikimui priimti, praleido nežymiai, t.y. jo motina mirė 2013 m. spalio 17 d., o dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2014 m. vasario 18 d. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, Å¡ių aplinkybių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas Å¡iuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, įvertindama pareiÅ¡kėjo D. B. elgesį po to, kai jis sužinojo apie paveldimo turto egzistavimÄ , t.y. kad jis buvo aktyvus ir rÅ«pestinga, įstatymo nustatytÄ terminÄ praleido kiek daugiau nei mėnesį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais konstatuoja, kad iÅ¡vardintų aplinkybių kontekste negalima daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjas procesinį terminÄ motinos palikimui priimti praleido dėl savo pačios nepateisinamo aplaidumo, nerÅ«pestingumo.

Konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino LR CK 5.57 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti pratęsimo, įvertino Å¡ios konkrečios bylos aplinkybių visumÄ , palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusiÄ situacijÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovavosi protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijais, todėl teisingai aiÅ¡kino ir taikė LR CK 5.57 straipsnio nuostatas ir nuo kasacinio teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose nenukrypo.

Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡ esmės apeliantai apeliaciniame skunde atkartojo visus tuos pačius argumentus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡tyrė, iÅ¡analizavo bei dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako bei nekartoja tų pačių motyvų, o tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., van de Hurk v.

Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, no. 20772/92, § 56; Marini v. Albania, no. 3738/02, judgment of 18 December 2007, § 105). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytais argumentais dėl ginčo dalyko, todėl kitų pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, o jiems pritaria.

Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡ioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str. 1 d.).

Å iuo atveju apeliantai praÅ¡o priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t.y. už procesinio dokumento- apeliacinio skundo parengimÄ - 1 500 Lt, tačiau netenkinus apeliantų apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems nepriteistinos. PareiÅ¡kėjas D. B. tokių iÅ¡laidų priteisti neprašė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a :            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                          Romualda Janovičienė              Andžej Maciejevski                                                                                                      Alma Urbanavičienė