e0dadf21-e0f7-46d4-9644-27b3fd638dae · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-726-718/2012                                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00871-2011-5                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.; 2.3.6.; 1.1.7.

                                                                                                                    (S)                                                                                  KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                  N U O S P R E N D I S                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                                   2012 m. birželio 20 d.                                                                                                                     Klaipėda                                                    Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei,  dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,nukentėjusiajai J.

M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, iÅ¡situokęs, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) autoremontininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. J. bÅ«damas neblaivus pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2011m. gruodžio 21 d., apie 07:45 val., Klaipėdoje, Smiltelės-Vingio g.

Å¡viesoforų reguliuojamoje sankryžoje,  bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį Ford Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant Å¡lapiai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apÅ¡vietimui, kai matomumas į priekį apie 200 metrų, sukdamas į deÅ¡inę sankryžoje, kur ties raudonu Å¡viesoforo signalu pritvirtina lentelė su žalia rodykle, nukreipta į deÅ¡inę, vairuotojas nedavė kelio pėsčiajai J. M. ir jÄ partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J.

M. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Å iais savo veiksmais R. J. pažeidė kelių eismo taisyklių 81 p. (jeigu sankryžoje ties raudonu Å¡viesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į deÅ¡inę, vairuotojams leidžiama sukti į deÅ¡inę ir degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti keliÄ ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems).Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. apie 07:30 val. važiavo automobiliu „Ford Scorpio“ į darbÄ UAB „Auto jÅ«ra“.

TÄ rytÄ alkoholio nevartojo, tačiau vakare prieÅ¡ tai gėrė vyno ir alaus. Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje, esant Å¡lapiai kelio dangai, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, suko iÅ¡ Smiltelės g. į Vingio g., pajuto smÅ«gį į automobilį. IÅ¡lipęs prie galinio deÅ¡inio automobilio rato pamatė J. M., per langÄ jos nepastebėjo, kadangi langai buvo apÅ¡erkÅ¡niję. Paklausė J. M., ar jai reikalinga pagalba, tačiau ji atsakė, jog viskas gerai, todėl jÄ palikęs nuvažiavo į darbÄ .

Sutinka, jog eismo įykis įvyko dėl jo kaltės - nukentėjusiajai degė žalias Å¡viesoforo signalas, jis privalėjo jÄ praleisti. Vos tik atvykus į darbo vietÄ , paskambino policijos darbuotojai ir nurodė grįžti į įvykio vietÄ , ir jis grįžo. Jam buvo nustatytas girtumas apie 2 promilės. Su nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, nes neturi iÅ¡ ko atlyginti, jo atlyginimas apie 1000 litų. Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. apie 07:30 val.

ėjo į bažnyčiÄ . Prie perėjos per Vingio gatvę sulaukė kol užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas, automobilių nebuvo, todėl pradėjo eiti per gatvę. Paėjus du ar tris metus, pajuto smÅ«gį, nuvirto į deÅ¡inę pusę. Pajuto, jog iÅ¡muÅ¡ti trys dantys, striukė suplyÅ¡o, trumpam aptemo akyse ir ji nieko neatsimena. Atvyko greitoji medicinos pagalba, policija. Veido deÅ¡inė pusė buvo nubrozdinta į asfaltÄ , skilo kojos kaulas. Nepamena, kad asmuo vairavęs automobilį bÅ«tų priėjęs ir klausęs, ar reikalinga pagalba.

Nurodė, jog koja buvo sugipsuota apie 2 mėnesius, dėl ko negalėjo normaliai vaikščioti ir judėti, todėl samdė moterį, kuri padėdavo apsirengti, apsitvarkyti, jai mokėjo po 40 Lt per dienÄ . Gydymas tęsiasi iki Å¡iol, kadangi kojos sÄ narys gyja sunkiai, reikalinga reabilitacijos programa, gali prireikti ir sÄ nario operacijos. Prasidėjo stresas, depresija, vartoja vaistus. Iki autoįvykio jautėsi gerai, nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais. PaaiÅ¡kino, jog kaltinamas po įvykio neskambino, jos neaplankė.

Draudimo bendrovė ir atlygino visÄ patirtÄ turtinę žalÄ , bei dalį neturtinės žalos- 4000 litų, tačiau praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo dar 20 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad po draudimo iÅ¡mokos, reabilitacija vis dar tęsiasi, reikia pirkti vaistus.Liudytojas A. G. parodė, kad matė įvykį stovėdamas prie gatvės, maždaug už 7-10 metrų nuo įvykio vietos. Tai įvyko praeitų metų žiemÄ , ryte tarp 07:30 val. ir 08:00 val. jam vykstant į darbÄ . Matė, kaip moteris ėjo per perėjÄ degant žaliam Å¡viesoforo signalui, o baltos spalvos Ford markės automobilis suko į deÅ¡inę ir atsitrenkė į moterį, kuri nuo smÅ«gio nugriuvo.

Automobilio vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, klausė, ar nereikia pagalbos, kÄ atsakė nukentėjusioji, negirdėjo. Po to vairuotojas įlipo į automobilį ir nuvažiavo, o jis iÅ¡kvietė policijÄ . Matė, kad moters veidas buvo nubrozdintas. Ar vairuotojas buvo blaivus, negali pasakyti, nepastebėjo. IÅ¡ 2011-12-21 eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta netrukus po įvykio (b.l. 4-5).IÅ¡ 2011-12-21 eismo įvykio vietos plano matyti, koks buvo objektų iÅ¡sidėstymas, į kuriÄ gatvę suko kaltinamojo automobilis, per kuriÄ perėjÄ Ä—jo nukentėjusioji (b.l. 7).IÅ¡ 2011-12-21 apžiÅ«ros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiÅ«rėjus automobilį „Ford Scorpio“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyta iÅ¡orinių apgadinimo požymių (b.l. 8-10).IÅ¡ 2012-03-07 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos praneÅ¡imo Nr. A1-1033, matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 273,82 Lt žalÄ už nukentėjusiosios gydymÄ (b.l. 21).IÅ¡ 2012-01-12 specialisto iÅ¡vados G 89/12 (03) matyti, kad J. M. padarytas galvos sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimais nosies, lÅ«pų, smakro srityje, kairiojo blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžimas, sužalojimai nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 28).IÅ¡ 2011-12-27 specialisto iÅ¡vados T-A 2066/11 (03) matyti, kad J.

M. kraujyje įvykio dienÄ etilo alkoholio nerasta (b.l 29). IÅ¡ 2011-12-21 medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 281 matyti, kad 2011-12-21 09:30 val. kaltinamajam R. J. nustatytas 1,20 prom. girtumas (neblaivumas) (b.l 45). IÅ¡ 2011-12-27 specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 2060/11 (03) matyti, kad 2011-21-21 09:25 val. kaltinamojo R. J. kraujyje rasta 1,13 promilės etilo alkoholio (b.l. 46).IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad 2011-12-21 08:02 val. kaltinamajam R. J. nustatytas 1,40 prom. girtumas (neblaivumas) (b.l. 47).IÅ¡ transporto priemonės registracijos liudijimo duomenų matyti, kad automobilis „Ford Scorpio“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo sukeltas eismo įvykis, priklauso kaltinamajam R. J., o iÅ¡ 2011-07-08 draudimo sutarties Nr. 03/187499615 matyti, kad minėtas automobilis privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 49,50).IÅ¡ 2012-05-23 AB „Lietuvos draudimas“ vyr. teisininko G. Tunkevičiaus raÅ¡to matyti, kad draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo J. M. 4828,71 litų dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡mokos už patirtÄ neturtinę žalÄ 4000 litų, 673,08 litai už gydymo iÅ¡laidas, 155,63 litai už kelionės iÅ¡laidas (b.l. 94, 96).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais. Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino. IÅ¡ nukentėjusiosios, liudytojo parodymų, eismo įvykio vietos plano, specialisto iÅ¡vados, medicininės pažiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, asmens blaivumo testo nustatyta, kad kaltinamasis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „Ford Scorpio“, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, sukdamas sankryžoje, kai pėstiesiems degė žalias Å¡viesoforo signalas neįsitikino, jog per perėjÄ neina pėstieji, nesiėmė bÅ«tinų žiemos metu saugumo priemonių – nenusivalė apÅ¡alusių automobilio langų, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl patirtų sužalojimų J.

M. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu bÅ«du R. J. pažeidė kelių eismo taisyklių 81 p. reikalavimus ir padarė neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. Å ios normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Remiantis teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatyta, kad R. J. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nesunkus J. M. sveikatos sutrikdymo mastas įrodytas 2012-01-12 specialisto iÅ¡vada G 89/12 (03), kuria nukentėjusiajai konstatuotas galvos sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimais nosies, lÅ«pų, smakro srityje, kairiojo blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžimas.Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ - padarytas neatsargus nusikaltimas, ir rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, kaltininko asmenybę – nusikalto pirmÄ kartÄ , į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis po padarytos nusikalstamos veikos iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, nukentėjusiosios sveikatos bÅ«kle nesidomėjo, jai patirtos žalos neatlygino, Å¡iuo metu dirba, prižiÅ«ri neįgalų 25 metų amžiaus sÅ«nų. Teismo nuomone kaltinamajam už padarytÄ neatsargų nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Teismas laiko galimu kaltinamajam skirti mažesnę už sankcijos vidurkį, laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Â padarė apsvaigęs nuo alkoholio naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, dėl savo veiksmų gailisi, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Taikytinas LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant teismo įpareigojimÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiosios J. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Automobilis, kurį vairuodamas R. J. padarė eismo įvykį, apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalÄ , padarytÄ Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ .

Pagal 2001-06-14 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.

Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalÄ . Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ visais sveikatos sužalojimo atvejais, Å¡i prievolė reiÅ¡kia atsakingo už žalÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ , o draudiko – AB „Lietuvos draudimas“ pareiga atlyginti žalÄ kyla iÅ¡ draudimo sutarties ir ji ribojama draudimo iÅ¡mokos dydžiu.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos neatsargios nusikalstamos veikos  nukentėjusiajai J. M. nesunkiai sutrikdyta  sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmÄ , nepatogumus dėl sužaloto kÅ«no, dvasinį sukrėtimÄ , atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai 2 mėnesius buvo sugipsuota koja, tokiu bÅ«du apribotas jos judėjimas, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji J. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į patirtos turtinės žalos dydį, kuriÄ nukentėjusiajai sumokėjo AB „ Lietuvos draudimas“ (828,71 litus), taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiÅ¡kinius, asmens turėtų galimybių praradimÄ .

Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajai nebuvo atliekamos operacijos, tačiau esant senyvam nukentėjusiosios amžiui, dėl ko sudėtingiau ir ilgiau vyksta gijimas, iÅ¡lieka nerimas dėl intervencijų (kojos sÄ nario operacijos) ateityje. Taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – Å¡iuo metu kaltinamasis dirba, pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä turi žemės sklypÄ , iÅ¡laiko, kaip nurodė, neįgalų 25 metų amžiaus sÅ«nų.

AB „Lietuvos draudimas“ 4000 litų, kas sudaro 1158,48 eurus, neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino. Nukentėjusioji praÅ¡o priteisti papildomai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ , į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos J. M. tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajai 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui, kita ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ 4000 litų, kas sudaro 1158,48 eurus neturtinės žalos J. M. atlygino, o draudiko atsakomybė ribojama draudimo išmokos dydžiu, tai yra 2500 eurų, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 4632 litai neturtinės žalos atlyginimui, kas sudaro 1341,52 euras (vienas euras atitinka 3,4528 lito). Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai J. M. 368 litai neturtinės žalos atlyginimui. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismasn u s p r e n d ž i a : R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnį ir skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3d., ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ R. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 4632 litus  neturtinės žalos atlyginimÄ J. M.. Priteisti iÅ¡ R. J. 368 litus neturtinės žalos atlyginimo J.

M.. KitÄ J. M. ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant nuosprendį priėmusiam teismui. Teisėja                                                                                         Laimutė Venckuvienė