e0d9599f-de9d-4bb3-8bb8-c2a802b56e23 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-10432-446/2020 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01043-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.10; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 18 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. Č., jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, atsakovui R. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

Č. ieÅ¡kinį atsakovui R. Č., tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „B. L.“, uždaroji akcinė bendrovė „G.“, uždaroji akcinė bendrovė „S.“, antstoliai T. U., E. R., A. B., A. P., R. K., V. Å ., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad jos ir atsakovo santuokos metu nupirktas 0,1207 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei ant Å¡io žemės sklypo stovintys pastatai ir kiti inžinieriniai kiemo statiniai yra įgyti už ieÅ¡kovės asmenines lėšas ir lėšas, gautas realizavus jos turėtÄ asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ , bei priklauso jai asmeninės nuosavybės teisėmis.

IeÅ¡kovė J. Č. paaiÅ¡kino, kad su atsakovu R. Č. gyvena ir veda bendrÄ Å«kį nuo (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) susituokė. (duomenys neskelbtini) metais mirė jos mama, ji paveldėjo motinos pinigus 18 635 Eur, už kuriuos nusprendė įsigyti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). GyvenamÄ jį namÄ ir namų valdos žemės sklypÄ pirko iÅ¡ E. G., pirkimo-pardavimo sandorį pas notarÄ sudarė su savininkės dukra D. G., kuriai ir pervedė iÅ¡ savo mamos paveldėtus pinigus – 18 500 Eur.

NekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ji pirko už 20 000 Eur. Pardavusi namÄ , bÅ«dama garbingo amžiaus E. G. nebeturėjo savo bÅ«sto, todėl sutarė, kad už likusiÄ nesumokėtÄ pirkimo kainÄ ji leis gyventi E. G. jos nepilnametei dukrai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur E. G. iki Å¡iol tebegyvena. Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu jos sutuoktinis R. Č. nedalyvavo, pirkimo-pardavimo sutartyje ji pasirašė viena, notarei buvo žinoma, kad turtas perkamas už jos paveldėtas lėšas, notarė nurodė, kad Å¡io sandorio sudarymo metu jos sutuoktinis nereikalingas, todėl ji buvo įsitikinusi, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigyja savo vardu.

Kadangi namas įsigytas už jos paveldėtus mamos pinigus, jis yra jos asmeninė nuosavybė, kuriÄ areÅ¡tavus už jos sutuoktinio skolas, atsiradusias dėl jo padarytų pažeidimų, iÅ¡kilo grėsmė prarasti šį turtÄ , kas bÅ«tų neteisinga jos atžvilgiu. Gyvenant santuokoje namas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo perstatytas, jam nebuvo atliktas kapitalinis remontas, jis nebuvo esmingai pagerintas. Nekilnojamojo turto įsigijimo metu, vėliau ir Å¡iuo metu jos sutuoktinis niekur nedirbo, dalį savo neįgalumo lėšų dengė įvairius įsiskolinimus, kurie iÅ¡ieÅ¡komi per antstolių kontoras, prie namo iÅ¡laikymo neprisidėjo, ji už savo uždirbtas lėšas keitė namo duris ir langus, už Å¡iuos darbus mokėdama dalimis.

Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio jie faktiškai kartu nebegyvena, R. Č. išsikraustė iš jos namų. Atsakovas R. Č. su ieškiniu sutinka, paaiškino, kad jis prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo savo lėšomis neprisidėjo, namas įsigytas už jo sutuoktinės motinos pinigus, kuriuos jo žmona paveldėjo po savo motinos mirties. Nei darbu, nei lėšomis prie namo išlaikymo jis neprisidėjo, nes yra neįgalus nuo (duomenys neskelbtini), dalimis moka įvairius įsiskolinimus ir baudas už padarytus administracinius nusižengimus.

Namo įsigijimo dokumentų nematė, kieno vardu įteisinta nuosavybė, nežinojo. Pripažįsta, kad ginčo namas ir žemės sklypas yra jos sutuoktinės asmeninė nuosavybė, jis į šį nekilnojamÄ jį turtÄ nepretenduoja. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio jis gyvena (duomenys neskelbtini), iÅ¡sikraustė iÅ¡ sutuoktinės namų, jų santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę. Nenori, kad jo asmeninės skolos bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ turto, kuris jam nepriklauso, yra jo sutuoktinės asmeninė nuosavybė.

Tretieji asmenys teisme nuomonės nepareiÅ¡kė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos atsiliepime nurodė, kad Å¡i institucija nėra susijusi jokiais teisiniais santykiais nei su viena iÅ¡ proceso Å¡alių, priimtas teismo sprendimas nedarys įtakos jos teisių ir pareigų apimčiai, todėl sprendimÄ praÅ¡o priimti teismo nuožiÅ«ra. Antstolė E. R. atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės J. Č. ieÅ¡kiniu, kadangi leistinomis priemonėmis nėra įrodyta, kad turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. A.

T. Ubartas atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis turtas įgytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pripažinus jį asmenine J. Č. nuosavybe būtų pabloginta R. Č. turtinė padėtis, taip pat apsunkintas jau ir taip užsitęsęs vykdymo procesas, todėl ateityje jis taptų nemokus, taip būtų pažeisti valstybės, kaip kreditoriaus, interesai, todėl nesutinka, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas asmenine J. Č. nuosavybe. Antstolis R.

K. sprendimÄ praÅ¡o priimti teismo nuožiÅ«ra, atsiliepime nurodė, kad jo kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl skolos/baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo R. Č., valstybei iÅ¡ieÅ¡komos skolos likutis 75,93 Eur, UAB „S.“ – 186,78 Eur, per abi bylas iÅ¡ieÅ¡kotina 60,92 Eur vykdymo iÅ¡laidų. Antstolė V. Å . parÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Kiti tretieji asmenys nuomonės dėl ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas. IeÅ¡kovė J. Č. ir atsakovas R.

Č. susituokė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas, iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. B., patvirtina, kad ieÅ¡kovė paveldėjo testatorės M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turtÄ , kurį sudaro visos lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijos sÄ skaitoje, priklausančioje testatorei. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ pinigai - 18 635,46 Eur – iÅ¡ M.

M. sÄ skaitos pervesti į ieÅ¡kovės J. Č. sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios tÄ pačiÄ dienÄ 18 500 Eur pervesta į D. G. sÄ skaitÄ banke, pavedimo paskirtyje nurodant - už perkamÄ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, pastatų ir statinių pirkimo-pardavimo sutartimi, sudarytoje tarp pardavėjos E. G. atstovės D. G. ir pirkėjos J. Č., pastaroji bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu R. Č. įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , du Å«kinius pastatus, kiemo statinius, 0,1207 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registre turtas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas bendrÄ ja jungtine J. Č. ir R. Č. nuosavybe. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 2 punktu asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama sutuoktinio po santuokos sudarymo paveldėtas turtas, jei testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis.

Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Jeigu tokia valia nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtÄ , toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2012 balandžio 11 d. nutartis byloje 3K-3-52/2012 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiÅ¡kindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl teismas, spręsdamas ginčus, tikrina pagrindÄ nuosavybės teisėms atsirasti pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamu atveju abejonių nekyla, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas Å¡alių santuokos metu, tačiau už asmenines ieÅ¡kovės lėšas – pinigus, jos paveldėtus iÅ¡ savo motinos.

Tai patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, esantys byloje - paveldėjimo teisės liudijimas, pinigų pervedimai iÅ¡ sÄ skaitų, įsigyto turto kaina, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimo matyti, kad ji siekė namÄ Ä¯sigyti savo asmeninėn nuosavybėn ir buvo įsitikinusi, kad mamos paveldėti pinigai ir už juos įsigytas turtas yra jos asmeninis turtas. Nėra pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovė, žinodama galimybę sandorio metu įteisinti turtÄ kaip savo asmeninę nuosavybę, bÅ«tų to nenorėjusi, žinodama apie savo sutuoktinio skolas, bÅ«tų rizikavusi už paveldėtas lėšas įgytÄ turtÄ prarasti.

IÅ¡klausius ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, matyti, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovei nebuvo žinomos pasekmės, kurios gali kilti už savo asmenines lėšas įgyjant turtÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, sandorio sudarymo metu jai nebuvo suteikta tinkamas teisinių pasekmių iÅ¡aiÅ¡kinimas. Esminė Å¡ios bylos aplinkybė yra ta, kad atsakovas, ieÅ¡kovės sutuoktinis, neginčija, kad ieÅ¡kovės paveldėtos lėšos ir už jas įsigytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė.

Jis pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu nedalyvavo, pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, jis net nežinojo, kad turtas, kurį sutuoktinė pirko už paveldėtus pinigus, yra ir jo nuosavybė, pretenzijų į šį turtÄ nereiÅ¡kia, pripažįsta, kad nei prie turto įsigijimo, nei prie jo iÅ¡laikymo savo asmeninėmis lėšomis nėra pridėjęs, pastaruoju metu nekilnojamuoju turtu net nesinaudoja, iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡sikraustė, santuokinius ryÅ¡ius su ieÅ¡kove nutraukė.

Visuma Å¡ių aplinkybių suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas nuo pat pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), sudarymo momento buvo susitarę, kad Å¡is turtas yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė. Esant tokioms aplinkybėms, tvirtinimas, kad Å¡alių santuokos metu įgytas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Ä®vertinus visumÄ aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas. Ä®rodymų, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bÅ«tų įsigytas už ieÅ¡kovės lėšas, gautas realizavus jos turėtÄ asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovė nepateikė, nors tokį reikalavimÄ ieÅ¡kinyje nurodė. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad ji jokio nekilnojamojo turto, kurį bÅ«tų realizavusi prieÅ¡ įsigyjant gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), neturėjo, tokių aplinkybių teisme net neįrodinėjo, apie tai ieÅ¡kovė nieko nepaaiÅ¡kino, todėl jos reikalavimo dalis dėl pripažinimo, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) įsigytas už lėšas, gautas realizavus jos asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ , yra akivaizdžiai perteklinis, galimai atsiradęs dėl ieÅ¡kovės atstovės netinkamo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių vertinimo.

Šio reikalavimo dalis ieškinio patenkinimui esminės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jo pagrįstumo teismas nepasisako. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje: vienos iš tokių išlaidų yra išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 96 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Å io straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo 100 procentų atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriui sprendimu suteikus jai antrinę teisinę pagalbÄ . Å ioje byloje mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iki sprendimo paskelbimo susidarė 40,87 Eur. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ mokamas užmokestis ir Å¡iam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos.

Taigi, Å¡iuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieÅ¡kovei valstybės garantuojamÄ 100 procentų apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir paskyrus ieÅ¡kovei advokatę, valstybė patyrė iÅ¡laidų, kurios, kaip matyti iÅ¡ pažymos, Å¡ioje byloje yra 248 Eur. Nors ieÅ¡kinys patenkintas, sprendimas priimtas ieÅ¡kovės naudai, tačiau nagrinėjamu atveju laikytina, kad dėl abiejų Å¡alių, abiejų sutuoktinių kaltės, jų nepakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo elgesio, turtas buvo įteisintas bendrÄ ja jungine sutuoktinių nuosavybe, dėl ko ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ , todėl bÅ«tų neteisinga visas valstybės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei turėtų bÅ«ti priteistinos iÅ¡ abiejų Å¡alių lygiomis dalimis. Kadangi ieÅ¡kovė atleista nuo tokių iÅ¡laidų mokėjimo, iÅ¡ jos Å¡ios iÅ¡laido nepriteisiamos, iÅ¡ atsakovo priteistina pusė žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei – 181,93 Eur (37,50 Eur (žyminis mokestis)+20,43 Eur (procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos)+124 Eur (antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti. Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1207 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - įgytas už J.

Č. asmenines lėšas, yra asmeninė J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Priteisti iÅ¡ R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei 181,93 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 93 ct), iÅ¡ jų 57,93 Eur (penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 93 ct) sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų įmokos kodu 5660, 124 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt keturis eurus) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Teisėja Vilma Raščiuvienė