2023-08-30 Nr. AB-15549-3-61-3-07569-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-512-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07569-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. ATRS-5110 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti krašto apsaugos ministro 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 12-01-1118 „Dėl 2023 m. birželio 2 d. skundo“ (toliau – ir KAM Sprendimas); 3) įpareigoti krašto apsaugos ministrą išspręsti klausimą ir priimti sprendimą atidėti pareiškėjui nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2024 m. kovo 10 d.

2. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Komisijos Sprendimo ir KAM Sprendimo galiojimą bei uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, kadangi privalomoji karo prievolė jau gali būti įvykdyta, o žala (nuostoliai) – patirta (-i). Pareiškėjas akcentavo, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui ir proporcingos pareiškėjo keliamiems reikalavimams. Privalomąją karo tarnybą atlikti pareiškėjas yra šaukiamas jau šiais metais (pareiškėjo žiniomis, jo tarnybos pradžia yra 2023 m. liepos mėnesį), todėl būtina skubiai taikyti prašomas reikalavimų užtikrinimo priemones.

4. Pareiškėjas nurodė, kad, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, bylos nagrinėjimas taptų beprasmis ir pažeistų jo teisę į teisminę gynybą, kadangi, kol vyktų bylos nagrinėjimas, privalomoji pradinė karo tarnyba jau turėtų būti atliekama ar atlikta. Nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, nes privalomoji pradinė karo tarnyba jau gali būti atlikta, todėl yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tai yra konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikoje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo L. B. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

6. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (70 str. 1 ir 3 d.), pažymėjo, kad, nors pareiškėjas skunde nurodė neigiamas pasekmes, kurios kiltų pašaukus jį atlikti karo tarnybą, tačiau iš esmės jis nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

7. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai yra tik subjektyvi nuomonė, neįrodyta jokiais objektyviais duomenimis (nepridėti jokie dokumentai ir pan.), pareiškėjas nei teismui, nei atitinkamoms institucijoms iš esmės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokios žalos kilimą. Teismas nurodė, kad prielaida, jog pareiškėjas galbūt patirs didelę žalą, tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.

8. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. 9. Pareiškėjas L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

10. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra pateikęs pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų atidėta privalomoji karo tarnyba, taip pat jis pagrindė, kad, nesustabdžius jo šaukimo į privalomąją karo tarnybą procedūros, jam būtų padaryta nepataisoma žala. Siekiant apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nagrinėjamu atveju turėjo būti pritaikytos pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

11. Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai prioritetą skyrė institucijos (Lietuvos kariuomenės) galimybei vykdyti jai priskirtas funkcijas, o ne pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtą interesų gynybai, kurią, kaip prioritetinę kitų konstitucinių teisių atžvilgiu, garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija). Tiek pareiškėjo teisė dirbti ir turėti šeimą bei ją išlaikyti, tiek ir pareiga atlikti privalomąją karo tarnybą yra Konstitucijos ginamos vertybės, todėl pagrindo suabsoliutinti vien tik pareigą valstybei nėra.

12. Pareiškėjas pažymi, kad, atsakovui šiais kalendoriniais metais nepašaukus pareiškėjo į karo tarnybą, vietoj jo bus pašauktas kitas, karo tarnybą galintis atlikti ir neturintis pagrindų privalomosios karo tarnybos atidėjimui, šauktinis, todėl nei Lietuvos kariuomenei, nei valstybei iš esmės jokia reikšminga žala negresia, o pareiškėjo teisės ir teisėti interesai būtų apginti ir būtų išvengta galimų teisminių procesų dėl patirtos žalos atlyginimo ir pan.

13. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-697-822/2019, nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo esmė yra pareiškėjo byloje keliamo reikalavimo laikinas užtikrinimas. Nurodytoje byloje konstatuota, kad egzistuoja pagrindas individualia tvarka atidėti privalomąją karo tarnybą, nes, skundo tenkinimo atveju, nepritaikius asmens prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, kadangi privalomoji karo tarnyba jau gali būti įvykdyta.

14. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų ir aiškių argumentų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo L. B. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (stabdyti KAM Sprendimo ir Komisijos Sprendimo galiojimą ir uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje), pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

19. Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

20. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės argumentavo tuo, jog įvertinus jo (pareiškėjo) keliamo reikalavimo pobūdį ir aplinkybes, dėl kurių jis prašo privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti, galima daryti išvadą, jog tai yra susiję su neišvengiamu žalos (nuostolių) kilimu (pablogės pareiškėjo karjeros galimybės; nukentės jo partnerės interesai), todėl nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Pareiškėjas nurodė, kad privalomoji karo prievolė jau gali būti įvykdyta, o žala (nuostoliai) – patirta (-i), privalomąją karo tarnybą atlikti pareiškėjas yra šaukiamas jau 2023 m. liepos mėnesį, todėl šios bylos nagrinėjimas taptų beprasmis ir pažeistų jo teisę į teisminę gynybą, kadangi kol vyktų bylos nagrinėjimas, privalomoji pradinė karo tarnyba jau turėtų būti atliekama ar atlikta.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (neatidėjus karo tarnybos, pablogės pareiškėjo karjeros galimybės; pareiškėjas yra vienintelis maitintojas šeimoje, nes jo partnerė neseniai baigė studijas ir neturi darbo) nepagrindžia, kad pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas skunde teigė, jog jis karo tarnybą turėtų pradėti 2023 m. liepos mėnesį, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2023 m. liepos 17 d., pareiškėjo atskirasis skundas pateiktas 2023 m. liepos 24 d., t. y. jau po pareiškėjo nurodomos karo tarnybos pradžios datos, tačiau, kaip minėta, jokių duomenų apie tai, kad yra žinoma tiksli pareiškėjo karo tarnybos pradžios data ar kad pareiškėjas pradėjo vykdyti karo tarnybą, nėra pateikta, todėl nėra pagrindo teigti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bylos nagrinėjimas taptų beprasmis. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

24. Teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio prašymą dėl užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat konstatuojama, kad pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nėra pagrindo stabdyti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos sprendimą dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos ir uždrausti Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-435-525/2023).

25. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-697-822/2019 buvo nustatytos kitos, nei nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje buvo akcentuota, kad asmuo ginčijo jo galimybę atlikti privalomąją karo tarnybą dėl sveikatos būklės, todėl vadovautis nurodytoje byloje pateiktu išaiškinimu nėra pagrindo.

26. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė