2019-08-21 Nr. AB-16085-3-61-3-02652-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1690-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02652-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo A. D.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 83–88), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. K-289 „Dėl A. D. skyrimo į kitas pareigas“ (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011 m. spalio 17 d. ėjo Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas, 2014 metais išvyko į rotaciją. 2016 m. gruodžio 21 d. buvo paskelbta atranka į 2017 m. vasarą atsilaisvinančias Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas, nurodyti reikalavimai – ne mažiau kaip viena rotacija į diplomatinę atstovybę, anglų kalba C1 ir kita užsienio kalba B2 lygiu, taip pat nurodytas privalumas – vadovaujančio darbo patirtis. Pareiškėjas rotacijos anketoje nurodė pageidavimą grįžti į šią pareigybę. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) diplomatų atestacijos komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 7 d. svarstė diplomatų atrankos klausimą ir priėmė protokolinį sprendimą rekomenduoti į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas (A lygis, 14 kategorija) A. D., o pareiškėjo kandidatūrą atmesti.

3. Pasak pareiškėjo, Komisija protokoliniame sprendime ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Įsakyme, nesivadovaudami skelbime nurodytais atrankos kriterijais ir Komisijos nuostatuose įtvirtintomis pirmenybės suteikimo sąlygomis, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus VTĮ viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir karjeros principus. Pareiškėjas nurodė, jog tikėtina, kad Komisija, o vėliau ir ministras neatsižvelgė į konkurse nurodytą rekomendacinį kriterijų – vadovavimo patirties reikalavimą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad subjektas turi laikytis rekomendacijos ta prasme, kad, nustatant konkretų specialaus pareigybės reikalavimo dėl būtinumo turėti atitinkamos darbo patirties laiką, turi orientuotis į šią rekomendaciją bei nuo jos esmingai nenukrypti dėl protingumo ir proporcingumo požiūriu nepateisinamų priežasčių (LVAT 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3172/2011). Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal LVAT praktiką, kai laisvas pareigas užimti pretenduoja keli asmenys, pirmenybė turi būti teikiama aukštesniam diplomatiniam laipsniui bei kvalifikacijai, atsižvelgiant ir į turimą specialių žinių lygį, reikalingą konkrečios pareigybės funkcijoms vykdyti (LVAT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1668/2008).

4. Pareiškėjas pastebėjo, kad Diplomatų atestacijos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Nuostatai) 24 punktas nurodo papildomus atrankos kriterijus tam atvejui, jei į tas pačias pareigas pretenduoja keli juos atitinkantys diplomatai: kiek laiko praėjo nuo diplomato paskutinės rotacijos ar priėmimo į diplomatinę tarnybą pradžios, jo sukauptų karjeros balų skaičių, paskutinį tarnybinės veiklos vertinimą ir į pokalbio rezultatus, jei diplomatas buvo pakviestas pokalbio į Komisijos posėdį. Pareiškėjas nurodė, jog tikėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į sukauptų balų skaičių.

5. Pareiškėjas taip pat kėlė Įsakymo netinkamo (nepakankamo) motyvavimo klausimą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. URM nurodė, kad, paskirdama A. D. į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas, įstatymų reikalavimų nepažeidė. URM pastebėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, kuris neišskiria jokių kriterijų, į kuriuos atsižvelgdamas užsienio reikalų ministras asmenį paskiria į tam tikrą diplomatinę atstovybę ar diplomato pareigas URM. Užsienio reikalų ministras yra asmeniškai atsakingas už diplomatinio korpuso formavimą ir turi santykinai plačią diskreciją, o Komisija yra patariamasis organas, teikiantis ministrui rekomendacijas.

8. URM paaiškino, kad Komisijos nariams buvo prieinama visa informacija apie abu pretendentus (pareiškėją ir A. D.) ir šiuo atveju Komisija turėjo pagrindą pripažinti A. D. tinkamesniu asmeniu vykdyti Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas. URM taip pat pastebėjo, kad LVAT, vertindamas Komisijos sprendimą, priimtą balsavimo būdu, konstatavo, kad protokoliniam nutarimui netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio visos nuostatos dėl individualaus administracinio sprendimo turinio (LVAT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1668/2008).

9. Dėl teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartyje suformuluoto įpareigojimo pateikti paaiškinimą, kaip buvo skaičiuojami pareiškėjo ir A. D. karjeros balai ir tai pagrindžiančius dokumentus, URM 2017 m. spalio 13 d. pateikė teismui tik rašytinius paaiškinimus, kad URM pozicija dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo nėra grindžiama aplinkybe, jog Įsakymo priėmimą lėmė A. D. sukauptų karjeros balų skaičius. URM nurodė, kad A. D. per 2012–2016 m. sukaupė 8 karjeros balus, 2016 m. vasario 1 d. jis buvo perkeltas iš A lygio, 14 kategorijos į A lygio, 15 kategorijos pareigas ir jo turimi 7 balai buvo anuliuoti, šiuo metu A. D. turi 1 karjeros balą. URM nurodė, kad pareiškėjas šiuo metu turi 4 karjeros balus iš 2012–2016 m. laikotarpiu sukauptų 6 karjeros balų.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (I t., b. l. 159–160).

11. A. D. nurodė, kad neturi pagrindo abejoti URM priimto sprendimo pagrįstumu, taip pat pastebėjo, kad negali sutikti su skunde išdėstyta prielaida, jog jo kvalifikacija galimai yra žemesnė, nei pareiškėjo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (II t., b. l. 73–79).

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 13 d. buvo perkeltas į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas (A lygis, 14 kategorija) ir šias pareigas ėjo iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., kai buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje patarėjo (A lygis, 14 kategorija) pareigas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. K-195 paskyrė pareiškėją eiti Jungtinių Tautų ir globalios politikos skyriaus patarėjo (A lygis, 14 kategorija) pareigas, o skundžiamu Įsakymu Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėju (A lygis, 14 kategorija) nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. paskyrė A. D.

14. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prielaida, jog Komisija neatsižvelgė į atrankoje nurodytą rekomendacinį kriterijų – vadovavimo patirties reikalavimą, yra aiškiai nepagrįsta. Teismas nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog Komisija didelę svarbą teikė A. D. vadovavimo patirties pobūdžiui, t. y., kad jis Lietuvos nuolatinėje misijoje Jungtinėse Tautose vadovavo darbo grupėms, o dirbdamas Tarptautinių sutarčių skyriuje, pavaduoja skyriaus vedėją ir šias funkcijas vykdo be priekaištų. Teismas konstatavo, kad Komisija didelę svarbą teikė A. D. nurodytai informacijai apie vadovavimo skyriui viziją.

15. Teismas taip pat konstatavo, kad Komisija atsižvelgė į abiejų kandidatų tarnybinės veiklos vertinimą per pastaruosius 4 metus ir surinktus per šį laikotarpį karjeros balus (pareiškėjas sukaupė 6 karjeros balus, o A. D. – 8). Teismas pastebėjo, kad Komisija taip pat atsižvelgė ir į Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktoriaus siūlymą. Komisijos teisė atsižvelgti į tiesioginio vadovo siūlymą tiesiogiai numatyta Komisijos Nuostatų 24 punkte.

16. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 3 d. raštu pareiškėjui buvo pakankamai detaliai nurodyti Komisijos sprendimo motyvai, todėl pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę suprasti, kuo remdamasi Komisija priėmė rekomendacinį sprendimą ir turėjo galimybę ginčyti šio sprendimo pagrindu priimtą Įsakymą.

17. Teismas nurodė, kad pagal Komisijos Nuostatų 24 punktą, atrankoje dalyvaujant keliems diplomatams, Komisija pirmenybę gali suteikti atsižvelgdama į tai, kiek laiko praėjo nuo diplomato paskutinės rotacijos ar priėmimo į diplomatinę tarnybą pradžios, sukauptų karjeros balų skaičių, paskutinį tarnybinės veiklos vertinimą ir į pokalbio rezultatus, jei diplomatas buvo pakviestas pakalbiui į Komisijos posėdį. Teismas konstatavo, kad iš formuluotės „pirmenybę gali suteikti atsižvelgdama“ spręstina, jog ši nuostata neimperatyvaus pobūdžio. Joje nėra numatyta, kuriai iš išvardytų aplinkybių teikiama didesnė reikšmė, be to, joje nurodytas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama nustatant tinkamiausią pretendentą, sąrašas nebaigtinis. Tai reiškia, kad Komisijai suteikti įgaliojimai spręsti, kokios aplinkybės, nurodytos Komisijos Nuostatų 24 punkte, konkrečiu atveju turi didesnę svarbą, taip pat Komisijai suteikti įgaliojimai atsižvelgti ir į kitas objektyvias aplinkybes, atskleidžiančias kandidatų pasirengimą tinkamai vykdyti pareigas.

18. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnybos principų bei ministrui suteiktos kompetencijos ribų. Teismas pažymėjo, kad ministras užtikrino pareiškėjo teisę tęsti diplomatinę tarnybą ir paskyrė pareiškėją į pareigas, kurios pagal darbo užmokesčio lygį yra ne žemesnės už tas, kurias pareiškėjas ėjo iki išvykdamas dirbti į diplomatinę atstovybę, todėl teismas sprendė, kad skundžiamas Įsakymas jokių pareiškėjo, kaip diplomato, teisių nepažeidė.

19. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad ministrui suteikta pakankamai plati diskrecijos teisė sprendžiant dėl diplomatinės tarnybos formavimo, joje dirbančių diplomatų skyrimo į konkrečias pareigas rotacijos ar kitais atvejais.

III. 20. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti ginčijamą Įsakymą neteisėtu (II t., b. l. 82–86).

21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. URM nagrinėjant skundą nepateikė jokios informacijos apie Įsakymo motyvus, o Komisijos motyvai priimant rekomendaciją nebuvo apibrėžti, išreikšti ir įtvirtinti. Komisija, nepateikdama sprendimo motyvų, pažeidė VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Nemotyvuotas administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja asmens teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę.

21.2. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras viršijo turimą diskrecijos teisę, nesivadovaudamas skelbime nurodytais atrankos kriterijais ir Komisijos Nuostatuose įtvirtintomis pirmenybės suteikimo sąlygomis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad rekomendacinis vadovaujamojo darbo patirties reikalavimas Komisijos ir ministro nebuvo vertinamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo vertinta tai, jog A. D. Lietuvos narystės Jungtinėse Tautose laikotarpiu Lietuvos nuolatinėje misijoje Jungtinėse Tautose vadovavo darbo grupėms, nes vadovavimas arba vadovaujamas darbas suprantamas kaip tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas, tvarkymas ir buvimas atsakingu už jo veiklą. Vadovavimas darbo grupės susitikimo eigai akivaizdžiai negali būti laikomas vadovaujamo darbo patirtimi.

21.3. Komisijos Nuostatų 24 punktas vardija alternatyvius, tačiau imperatyvius kriterijus. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Nuostatų 2 punkto nuostatą „pirmenybę gali suteikti, atsižvelgdama“ ir padarė klaidingą išvadą, kad, kad Komisija pati sprendžia ar vadovautis Nuostatų 24 punkte išvardytais kriterijais, ar kitais kriterijais. Toks aiškinimas pažeidžia teisėtumo, įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

21.4. Remdamasis argumentu, kad A. D. per 2012–2016 metus buvo sukaupęs 8 karjeros balus, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad perkėlus diplomatus į aukštesnės ar žemesnės valstybės tarnautojo pareigybės kategorijos pareigas, karjeros balai anuliuojami. Šiuo atveju A. D. veikla buvo įvertinta 2016 m. jį perkėlus į patarėjo pareigas ir jo sukaupti karjeros balai buvo anuliuoti.

22. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 90–100).

23. URM pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymėdamas, kad priimant Įsakymą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes ir Komisijai ir ministrui svarstant pareiškėjo prašymą užimti Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigybę buvo įvertinta visa surinkta ir URM prieinama informacija. URM taip pat pažymi, kad pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą, nes jo skundas jau nagrinėjamas teisme. Kita vertus, skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas tinkamai parinktomis įstatymų normomis, todėl nėra pagrindo skundžiamą Įsakymą naikinti. Pareiškėjas sužinojo jo nepaskyrimo į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas detalius pagrindus dar nepasibaigus Įsakymo apskundimo terminui, todėl nepakankamas Komisijos sprendimo ir (ar) Įsakymo motyvavimas nėra pagrindas panaikinti Įsakymą.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti (II t., b. l. 89).

25. A. D. nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjas nepateikė naujų argumentų. Bylos medžiagą pareiškėjas, pasak A. D., interpretuoja tendencingai, ištraukęs iš konteksto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2017 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. K-289 „Dėl A. D. skyrimo į kitas pareigas“ pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (ABTĮ 140 str. 2 d.) bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pareiškėjas, turėdamas diplomato statusą, grįžęs iš diplomatinės tarnybos Kinijoje nebuvo paskirtas į prieš tai jo eitas skyriaus vedėjo pareigas (A lygis, 14 kategorija), į šias pareigas skirtas kitas užsienio reikalų ministerijos valstybės tarnautojas, kurio atžvilgiu priimtą ministro įsakymą pareiškėjas ginčija. Pareiškėjas buvo paskirtas į kito skyriaus patarėjo pareigas ( A lygis, 14 kategorija).

29. Ginčo santykius reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad diplomatas, išdirbęs Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytą laikotarpį, jo sutikimu paskiriamas URM pareigoms, kurios pagal darbo užmokesčio lygį yra ne žemesnės už tas, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jei užsienio reikalų ministras Atestacijos komisijos teikimu nenusprendžia kitaip. Taigi šioje normoje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad asmeniui išdirbus Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytą laikotarpį, jam turi būti užtikrintos pareigos ne žemesnės už tas, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Ši taisyklė gali būti netaikoma, jei užsienio reikalų ministras Atestacijos komisijos teikimu nusprendžia kitaip. Kitų garantijų, išdirbus Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje nustatytą laiką, susijusių su pareigų ėjimu Užsienio reikalų ministerijoje užtikrinimu, įstatyme nėra nustatyta.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui grįžus iš diplomatinės tarnybos buvo pasiūlytos kito skyriaus patarėjo pareigos (A lygis, 14 kategorija), t. y. pareigos, kurios pagal darbo užmokesčio lygį yra ne žemesnės už tas, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę Kinijoje.

31. Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (aktuali redakcija ginčo metu), diplomatų atestacijos komisija vertina diplomatų tarnybinę veiklą užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, svarsto diplomatų kandidatūras, ar diplomatai atitinka skiriamas ar einamas pareigas, diplomatų siuntimo mokytis ar stažuoti užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo klausimus ir teikia rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus tvirtina ir jos pirmininką bei narius skiria užsienio reikalų ministras.

32. Taigi, Diplomatinės tarnybos įstatyme, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis ministras sprendžia dėl diplomatų skyrimo į konkrečias pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar URM. Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įvardyta patariamoji institucija, t. y. Atestacijos komisija (toliau – ir Komisija), kuriai suteikiami įgaliojimai svarstyti diplomatų kandidatūras, taip pat vertinti, ar diplomatai atitinka skiriamas ar einamas pareigas, ir teikti rekomendacijas šiais klausimais ministrui.

33. Komisijos nuostatų 20 punkte įtvirtinta, kad diplomatai į laisvas pareigas skiriami vykdant atrankos procedūrą – diplomatai, pageidaujantys dalyvauti atrankoje į laisvas pareigas, Personalo departamentui pateikia motyvuotą prašymą, o į diplomatų rotacijos plane nurodytas pareigybes – rotacijos anketą ir nurodo, kad jis atitinka pareigybės specialiuosius reikalavimus ir turi reikalaujamą patirtį.

34. Kaip matyti iš šios Nutarties 31 punkte pacituotos Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos Atestacijos komisija, įvertinusi diplomatų tarnybinę veiklą, inter alia tais atvejais, kai vertinama, ar diplomatai atitinka skiriamas pareigas, teikia tik rekomendacijas užsienio reikalų ministrui jo nustatyta tvarka. Komisijos nuostatų 24 punkte nurodyta, kad Komisija, įvertinusi diplomato atitiktį pareigybės specialiesiems reikalavimams ir diplomato rotacijos anketoje nurodytus pageidavimus bei ministerijos administracijos padalinių vadovų ar atstovybių vadovų pasiūlymus, rekomenduoja diplomatą skirti ar perkelti į pareigas ministerijoje ar atstovybėje arba atidėti diplomato rotaciją vieneriems metams. Taigi, Komisija turi įvertinti: 1) diplomato atitiktį pareigybės specialiesiems reikalavimams, reikalaujamą patirtį ir diplomato rotacijos anketoje nurodytus pageidavimus bei 2) ministerijos administracijos padalinių vadovų ar atstovybių vadovų pasiūlymus. Tačiau ministro nesaisto minėto įvertinimo rezultatai, nes jie yra tik rekomendacinio pobūdžio.

35. Pareiškėjas teigia, kad ministras ir Komisija neatsižvelgė į rekomendacinį kriterijų – reikalavimo turėti vadovavimo patirties, nurodytą atrankos dokumentuose, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens vadovavimą darbo grupėms vertino kaip vadovavimo patirties turėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiojo asmens, pretendavusio į pareiškėjo anksčiau eitas pareigas, funkcijos buvo, be kita ko, susijusios su administravimu, koordinavimu, todėl negalima teigti, kad trečiasis asmuo apskritai jokio vadovaujamo darbo nedirbo, ar, kad trečiojo asmens darbas buvo susijęs tik su vadovavimu darbo grupėms (I t., b. l. 159–160). Be to, šis kriterijus buvo nurodytas tik kaip privalumas, t. y. pageidautina, o ne būtina sąlyga, siekiant užimti ginčo pareigas (I t.; b. l. 43). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apelianto argumentas, kad ministras ir Komisija neatsižvelgė į rekomendacinį kriterijų, atmestinas.

36. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Nuostatų 2 punkto nuostatą „pirmenybę gali suteikti, atsižvelgdama“ ir padarė klaidingą išvadą, kad Komisija pati sprendžia, ar vadovautis Nuostatų 24 punkte išvardytais kriterijais, ar kitais kriterijais. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad Nuostatų 2 punkte vartojama sąvoka „atsižvelgti“, apelianto nuomone, turi tą patį turinį kaip ir sąvoka „vadovautis“, o pirmosios instancijos teismas nelaikė jos imperatyvia. Teisėjų kolegija pažymi, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ir Konstitucinio Teismo praktikoje šios sąvokos akivaizdžiai turi skirtingą turinį ir nelaikomos tapačiomis. Sąvoka „vadovautis“ Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra siejama su privalomumu laikytis, remtis įstatymais, o sąvoka „atsižvelgti“ reiškia tik atitinkamą dėmesio atkreipimą, reagavimą. Antai, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (dabar – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas) jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. gruodžio 4 d., 2009 m. kovo 27 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimus), taip pat ne kartą yra nurodęs, kad EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai). Tačiau niekada nevartojo sąvokos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinėdamas bylas „vadovaujasi“ ESTT, EŽTT jurisprudencija. Konstituciniam Teismui nagrinėjant bylas į nurodytų teismų praktiką yra atsižvelgiama, vertinama minėtų teismų praktika, tačiau vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip aukščiausiąja teise, kurios 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalioja joks aktas priešingas Konstitucijai. Taigi aptariamos sąvokos „atsižvelgti“ ir „vadovautis“ nėra tapačios. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Nuostatų 24 punkte nurodyta formuluotė „pirmenybę gali suteikti, atsižvelgdama“ nereiškia privalumą besąlygiškai vadovautis šiame Nuostatų punkte nurodytais kriterijais, ar juo labiau besąlygiškai vadovautis tik šiame punkte nurodytais kriterijais ignoruojant kitas svarbias aplinkybes.

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad kandidatai buvo įvertinti ir pagal kriterijus, nurodytus Nuostatų 24 punkte (sukauptų karjeros balų skaičius, paskutinės tarnybinės veiklos vertinimas, laikas, praėjęs nuo diplomato paskutinės rotacijos).

38. Vertinant apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog perkėlus diplomatus į aukštesnės ar žemesnės valstybės tarnautojo pareigybės kategorijos pareigas, karjeros balai anuliuojami (A. D. veikla buvo įvertinta 2016 m. jį perkėlus į patarėjo pareigas ir jo sukaupti karjeros balai buvo anuliuoti), pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo, kokiu teisės aktu grindžia savo poziciją. Pabrėžtina, kad šiuos visuomeninius santykius reglamentuoja du teisės aktai – Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Užsienio reikalų ministro 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.V-136, 28 punkte nurodyta, be kita ko, kad valstybės tarnautoją perkėlus į aukštesnes pareigas, jo karjeros balai anuliuojami. Būtent taip ir teigia pareiškėjas. Minėtas Aprašas reglamentuoja tarnybinės veiklos vertinimo tvarką. Tačiau kito akto – Diplomatų atestacijos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Nuostatai), 24 punkte, kaip minėta šios Nutarties 37 punkte, nurodyta, kad atsižvelgiama, be kita ko, ir į sukauptų karjeros balų skaičių, paskutinės tarnybinės veiklos vertinimą. Minėti Nuostatai, be kita ko, reglamentuoja Komisijos funkcijas, viena iš kurių yra rekomenduoti perkelti diplomatus į kitas pareigas, atsižvelgiant ir į sukauptų karjeros balų skaičių, paskutinės tarnybinės veiklos vertinimą. Taigi Komisijos nuostatų 24 punktas yra specialioji norma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją taikė. Kartu pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas, kai teisės aktuose vienu metu skirtingai reguliuojami tie patys visuomeniniai santykiai, teisės subjektams gali būti pasunkintos galimybės žinoti, ko iš jų reikalauja teisė (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai minėti teisės aktai koreguotini.

39. Nagrinėjamu atveju Komisija vadovavosi jos veiklą reglamentuojančiais Nuostatais ir taikė joje įtvirtintas nuostatas, be kita ko, atsižvelgė ir į sukauptų karjeros balų skaičių, paskutinės tarnybinės veiklos vertinimą. Tačiau šie du kriterijai nebuvo vieninteliai, kurių pagrindu buvo nuspręsta neskirti pareiškėjo į skyriaus vedėjo pareigas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent šiems dviem minėtiems reikalavimams būtų suteikta svarbi reikšmė, kuri galėjo lemti tokį ginčijamo įsakymo turinį. Priešingai, Komisijos pirmininko pavaduotojo rašte Nr. (4.11) 3-1264 „Dėl prašymo paaiškinti diplomatų atestacijos komisijos sprendimo motyvus“ apie šiuos kriterijus užsiminta tik kaip apie papildomą aplinkybę. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui formulavo priešingą nei apeliaciniame skunde poziciją, t. y., kad Komisija galimai neatsižvelgė į sukauptų karjeros balų skaičių.

40. Apelianto teigimu, URM nagrinėjant skundą nepateikė jokios informacijos apie Įsakymo motyvus, Komisijos motyvai nebuvo pateikti iki kreipimosi į teismą dienos ir taip pažeidė VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, ribojo asmens teisę tokį aktą skųsti, pažeidė VAĮ 8 straipsnį. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčijamame įsakyme yra expressis verbis nurodyta, kad įsakymas priimtas atsižvelgiant į Užsienio reikalų ministerijos Diplomatų atestacijos komisijos rekomendaciją (2017 m. vasario 7 d. posėdžio protokolas Nr. 4) (I t., b. l. 82). Byloje taip pat yra Komisijos pirmininko pavaduotojo raštas Nr. (4.11) 3-1264 „Dėl prašymo paaiškinti diplomatų atestacijos komisijos sprendimo motyvus“, kuriame paaiškinta kuriais kriterijais vadovaujantis priimtas Komisijos sprendimas.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių motyvų nepateikimas ginčijamame įsakyme ir skirtingas tų pačių santykių reglamentavimas poįstatyminiais aktais, aptartais šios nutarties 38 punkte gali sudaryti prielaidas apsunkinti asmens, kuriam adresuotas aktas, suprasti priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad valstybės tarnautojas yra teisininkas, kriterijai pagal kuriuos vertinami kandidatai į užimamas pareigas, buvo nustatyti teisės aktuose, pareiškėjui Komisijos motyvai buvo paaiškinti dar iki kreipimosi į teismą. Tokių aplinkybių konstatavimas įgalina pripažinti esamus trūkumus, kaip nepaneigiančius priimto sprendimo esmės suvokimo. Todėl pareiškėjo nurodyti trūkumai (įsakyme ir Komisijos protokole nenurodyti sprendimo motyvai) nagrinėjamu atveju vertintini kaip neesminiai, nesudarantys savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė