2022-12-07 Nr. AB-3009-3-61-3-03124-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-953-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03124-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. U. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Get Fresh Cosmetics Limited su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus Nr.: 1IŠ-54, 1IŠ-55, 1IŠ-56, 1IŠ-57, 1IŠ-58 (toliau – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė Get Fresh Cosmetics Limited, veikianti komerciniu pavadinimu Bomb Cosmetics, gamina įvairius rankų darbo kosmetikos ir parfumerijos gaminius. Ji veikia nuo 1998 m., savo gaminius platina per mažmeninės prekybos platintojus įvairiose Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse (taip pat ir Lietuvoje), trečiosiose valstybėse, taip pat internetu (per savo interneto svetainę https://bombcosmetics.co.uk/, per internetinės prekybos platformas ebay, Amazon ir kt.). Lietuvoje pareiškėjo kosmetikos gaminius pastaraisiais metais platino kelios įmonės, taip pat ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. U. (toliau – ir Platintojas). Pareiškėjo žiniomis, jo produktus Platintojas platino per interneto svetainę www.shop4top.lt.

2.2. Visi platinami pareiškėjo gaminiai atitinka privalomuosius reikalavimus kosmetikos gaminiams. Pareiškėjas, kaip reikalaujama pagal ES teisės aktus, saugo kiekvieno jos gaminamo kosmetikos gaminio informacijos bylą ir, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (toliau – ir Reglamentas), visi pareiškėjo gaminiai yra registruojami per Pranešimo apie kosmetikos gaminius portalą (angl. Cosmetic Products Notification Portal, toliau – ir CPNP). Atsižvelgiant į Reglamento 4 straipsnio reikalavimus, pareiškėjas yra nurodytas kiekvieno iš gaminių, registruotų per CPNP, „atsakingu asmeniu“. Esant poreikiui, pareiškėjas visuomet pateikia gaminio informacijos bylą bet kuriai atsakingai rinkos priežiūros institucijai ES. Kadangi pareiškėjo gamybos veikla vykdoma ES, šią veiklą kiekvienais metais tikrina Jungtinės Karalystės gaminių saugos kompetentinga institucija – Prekybos standartų biuras (angl. Trading Standards Authority).

2.3. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Sprendimus dėl 5 pareiškėjo gaminių: „101 Hydrations“ (110 g), „Coco Beach“ (110 g), „Distant Shores“ (110 g), „Pink Polka“ (110 g), „Skin Candy“ (110 g) (toliau – ir Gaminiai), kuriais uždraudė tiekti į rinką Gaminius ir įpareigojo Platintoją pašalinti juos iš rinkos, įspėti vartotojus apie su pavojingais Gaminiais susijusią riziką, informuoti juos apie galimybę šiuos Gaminius grąžinti pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos.

2.4. Sprendimai turi būti panaikinti, nes jie prieštarauja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei kitų ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms bei teismų praktikai, priimant Sprendimus buvo pažeistos Įstatyme ir kituose taikomuose teisės aktuose nustatytos procedūrinės taisyklės.

2.5. Sprendimai pareiškėjui sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes, kadangi jų pagrindu buvo apribota pareiškėjo teisė tiekti Gaminius Lietuvos Respublikos rinkai. Be to, Lietuvos Respublikoje priėmus nepagrįstus Sprendimus, buvo padaryta žala pareiškėjo reputacijai, kadangi Sprendimais nuspręsta, jog pareiškėjas, skiriantis didelį dėmesį savo gaminamų gaminių saugos klausimams, tariamai tiekia į rinką nesaugius (taigi – ir nekokybiškus) gaminius.

2.6. Tarnyba 2018 m. balandžio 10 d. priėmusi sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo pareiškėjo gaminiams, kuriuos platino UAB „Kosmelita“, šių sprendimų pagrindu informaciją apie gaminius ir jų tariamą rimtą pavojų įkėlė į Bendrijos skubaus keitimosi informacija sistemą RAPEX (angl. Rapid Alert System, toliau – ir RAPEX sistema), per kurią ES valstybių narių atsakingos rinkos priežiūros institucijos keičiasi informacija apie priemones bei veiksmus, kurių ėmėsi siekdamos savo teritorijoje neleisti naudoti gaminių, jais prekiauti, apriboti jų prekybos ar naudojimosi sąlygas dėl to, kad tie gaminiai kelia rimtą pavojų. Nurodo, kad pareiškėjo verslo partneriai įvairiose valstybėse (mažmeninės prekybos įmonės, interneto parduotuvės, įskaitant internetinės prekybos gigantą Amazon), pastebėję per RAPEX sistemą Tarnybos paskelbtą informaciją apie gaminius, pradėjo teikti užklausas ir reikšti pretenzijas dėl gaminių kokybės tiesiogiai pareiškėjui. Kai kurie pareiškėjo verslo partneriai išėmė visas jo prekes (ne tik Tarnybos tirtus gaminius) iš prekybos. Dėl tokių Tarnybos sprendimų pareiškėjas patyrė didelius finansinius nuostolius – prarado dalį stambių užsakymų, turėjo sugaišti daug laiko ir investuoti lėšų, siekdamas paaiškinti susidariusią situaciją savo verslo partneriams. Be to, tokia padėtis daro žalą pareiškėjo gerai reputacijai, kurią jis kuria jau dvidešimt metų, bei prekybos santykiams su verslo partneriais visame pasaulyje. Teisinių procedūrų, pagal kurias pareiškėjas galėtų tiesiogiai Europos Komisijai, valdančiai RAPEX sistemą, apskųsti nepagrįstą ir neteisėtą Tarnybos sprendimą įkelti informaciją apie gaminius į RAPEX sistemą, nėra.

2.7. Sprendimai grindžiami išimtinai 1987 m. birželio 25 d. Direktyva 87/357/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo“ (toliau – ir Direktyva 87/357), kurios 1 straipsnio 2 dalies nuostata nedraudžia rinkai tiekti ir platinti visų ir bet kokių gaminių, turinčių maisto produkto formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį. ES teisės aktais draudžiama tiekti rinkai ir platinti tik tokius į maistą panašius ne maisto gaminius, kuriuos vartotojai gali sumaišyti su maisto produktais ir kurie vartotojams gali būti pavojingi juos įsidėjus į burną, pačiulpus ar prarijus.

2.8. Gaminiai yra registruoti CPNP, Gaminiai turi suformuotas Gaminių saugos bylas. Tuo atveju, jei Gaminiai būtų nesaugūs ar tuo labiau keltų „rimtą“ pavojų, jie nebūtų buvę notifikuoti arba šių Gaminių platinimas ES būtų sustabdytas jau gerokai anksčiau. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į ne pelno organizacijos „Prosafe“ (angl. Product Safety Forum of Europe) ataskaitą, remiantis kuria ES laikomasi bendros pozicijos, kad ne kiekvienas produktas, kuris panašus į maisto produktus, yra automatiškai pavojingas vartotojams. Tuo tarpu atsakovas laikosi kardinaliai priešingos pozicijos – teigia, jog kiekvienas gaminys, kuris turi maisto produkto formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, automatiškai kelia pavojų vartotojams, todėl turi būti draudžiamas platinti. Pareiškėjas, siekdamas užtikrinti ir įsitikinti, kad jo gaminiai, įskaitant ginčo Gaminius, nėra pavojingi vartotojams (net jei vartotojai juos įsidėtų į burną, čiulptų ar prarytų), atliko daugelį tyrimų. Pareiškėjo turimose tyrimų ataskaitose nurodyta, kad Gaminiai yra pagaminti iš maisto produktams naudojamų ingredientų, todėl jie nėra pavojingi vartotojams, net jei vartotojai Gaminius nurytų. Maža to, Gaminiai yra kartūs, todėl jų atsikandus (jei vartotojas teoriškai jo atsikąstų), natūrali vartotojo (vaiko) reakcija būtų kąsnį išspjauti, o ne jį praryti.

2.9. Formali Tarnybos pozicija be konkrečios su Gaminiais susijusios situacijos papildomos analizės ar vertinimo neatitinka nei ES ir nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių gaminių saugos tyrimus, reikalavimų, nei viešojo administravimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Pabrėžia, jog, kaip reikalaujama pagal Reglamentą, Direktyvą 87/357 ir kitus susijusius ES teisės aktus, pareiškėjas turi parengtas savo kosmetikos gaminių saugos ataskaitas (įvertinimus) (angl. Cosmetic Product Safety Report (assessment), įvertinimus dėl pavojingų imitacijų (angl. Dangerous Imitations Assessment), kitas ataskaitas, patvirtinančias Gaminių saugą. Visi šie dokumentai yra oficialūs ir parengti nepriklausomų šios srities ekspertų arba laboratorijų, juose pateikiama plataus pobūdžio Gaminių saugos ir rizikos analizė, jais įrodoma, kad Gaminiai nekelia rimto pavojaus vartotojams.

2.10. Kiekvienam iš savo Gaminių pareiškėjas užsakė nepriklausomos laboratorijos arba šios srities ekspertų (priklausomai nuo atitinkamo gaminio pristatymo rinkai metų) nepriklausomą saugos vertinimą. Visų Gaminių ingredientų sąrašas iš esmės yra toks pat – visi ingredientai naudojami maisto pramonėje ir šiuose produktuose esantys kiekiai yra saugūs vartoti. Šiems produktams reaguojant tarpusavyje, vyksta neutrali pH reakcija, kurios šalutiniai produktai yra natrio citratas (maisto pramonėje naudojamas rūgštingumo reguliatorius), anglies dvideginis ir vanduo. Cukraus pagrindo papuošimus ant daugelio iš šių gaminių pareiškėjas naudoja visiškai sąmoningai. Juos atskyrus nuo Gaminio ar mažai tikėtinu atveju atsitiktinai prarijus, tai yra maisto produktai ir todėl nepakenktų nei vaikui, nei suaugusiam žmogui. Pareiškėjo nurodymu atliktame vertinime dėl pavojingų imitacijų (angl. Dangerous Imitations Assessment) nurodyta, jog gaminys kelia tik „nedidelį pavojų (angl. low risk) vartotojams“. Be to, jame pateikti pardavimų skaičiai rodo, kad nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. parduota daugiau kaip 2,5 mln. tokios išvaizdos gaminių vienetų. Per šį laikotarpį pareiškėjo registruotų vartotojų skundų analizė patvirtina, kad nebuvo gauta nei vartotojų, nei ES institucijų skundų ar pranešimų dėl šių gaminių supainiojimo su maisto produktais ir (ar) prarijimo. Be to, teismai kitose ES valstybėse narėse (Vengrijoje, Italijoje) yra pripažinę, jog ne bet koks gaminys, panašus į maisto produktą, automatiškai laikomas pavojingu gaminiu.

2.11. Tarnyba, priimdama Sprendimus, pažeidė pareiškėjo teises ir esmines procedūrines taisykles. Sprendimuose nepateikiamas absoliučiai joks vertinimas ar argumentacija, jog prieš priimdama Sprendimus Tarnyba atliko kokį nors su Gaminiais susijusį rizikos vertinimą ar kokį nors kitą išsamų tyrimą dėl Gaminių galimai keliamo pavojaus. Sprendimuose tik formaliai pacituojamos teisės aktų nuostatos ir tiesiog konstatuojama, kad Gaminiai kelia pavojų vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatai ar saugai.

2.12. Tarnyba neįrodė, kad Gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugai. Pareiškėjo žiniomis, Tarnyba Sprendimus dėl pavojingų gaminių priėmė, įvertinusi vien Platintojo interneto svetainėje (elektroninėje parduotuvėje www.shop4top.lt) skelbiamas Gaminių nuotraukas. Gaminių pavyzdžiai iš Platintojo nebuvo paimti. Vertindama vien Gaminių nuotraukas, Tarnyba niekaip negalėjo nustatyti Gaminių tikrojo dydžio, kvapo, spalvos ir kitų elementų, pagal kuriuos būtų galėjusi įvertinti realų šių gaminių panašumą į maisto produktus ir jų galimai keliamą pavojų. Vertindama Gaminių saugos klausimą, Tarnyba neįvertino fakto, kad Gaminiais jokiam vartotojui nebuvo padaryta jokia žala ir nė vienas vartotojas niekada nesiskundė dėl Gaminių.

2.13. Vadovaudamasis Reglamento 28 straipsniu, Įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintos Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 8 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimai turi tiesioginę įtaką pareiškėjui (kadangi jais buvo apribota pareiškėjo teisė tiekti Gaminius Lietuvos rinkai), pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba privalėjo apie Sprendimus pranešti ne tik Platintojui, bet ir pareiškėjui. Nors Tarnyba žinojo pareiškėjo pavadinimą ir kontaktinius duomenis (juos nurodė Sprendimuose), tačiau apie Sprendimus pareiškėjui nepranešė.

2.14. Tarnyba Sprendimus priėmė vienašališkai, tinkamai neįvertinusi situacijos, pateiktų įrodymų ir nesusisiekusi su kompetentinga Jungtinės Karalystės institucija, kuri būtų galėjusi suteikti papildomos teisingiems Sprendimams priimti esminės informacijos.

3. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo Direktyvos 87/357 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos aiškinimo su šiais klausimais:

3.1. Ar Direktyvos 87/357 dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai taikymo tikslais, produktas, nebūdamas maisto produktu, laikomas keliančiu pavojų vartotojų sveikatai ar saugai pagal direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalis vien tik dėl to, kad jis turi tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja jį su maisto produktais?

3.2. Ar Direktyvos 87/357 valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai taikymo tikslais, produktas, nebūdamas maisto produktu, laikomas keliančiu pavojų vartotojų sveikatai ar saugai pagal tos direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalis vien tik dėl to, kad jis turi tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja jį su maisto produktais ir dėl to įsideda jį į burną, čiulpia ar praryja?

3.3. Ar produktui, kuris nebūdamas maisto produktu, turi tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja jį su maisto produktais, Direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai 1 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos tik tuomet, kai atlikus produkto vertinimą nustatoma, kad produktas, jį įsidėjus į burną, pačiulpus ar prarijus, sukelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai?

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

5.1. Nagrinėjamu atveju Tarnyba atliko Platintojo, o ne pareiškėjo patikrinimą bei Platintojo atžvilgiu priėmė Sprendimus, kurie tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Platintojas, kuriam tiesiogiai adresuoti Sprendimai, neišreiškė siekio per nustatytą terminą skųsti jo atžvilgiu priimtus Sprendimus. Daro išvadą, kad pareiškėjas siekia ginčyti kito asmens, t. y. Platintojo, atžvilgiu Tarnybos priimtus 2018 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimus, kuris (Platintojas) nesiekia, kad Sprendimai būtų panaikinti. Sprendimais pareiškėjui tiesiogiai pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba teigė, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl Tarnybos priimtų Sprendimų panaikinimo.

5.2. Tarnybos Telšių apskrities skyrius, vykdydamas Gaminių, panašių į maisto produktus, tikrinimo programą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1-76 „Dėl gaminių, panašių į maisto produktus, tikrinimo programos patvirtinimo“, interneto svetainėje www.shop4top.lt, kurią valdo Platintojas, atsitiktinės atrankos būdu įvertino 7 rūšių kosmetikos gaminius – tirpius vonios sūkurius iš kakavos sviesto, kurių forma, dydis, spalva, vaizdiniai, kvapas ir išvaizda imituoja maisto produktus – pyragaičius. Pabrėžia, kad kosmetikos gaminiai buvo tikrinami, vadovaujantis Reglamentu bei Kosmetikos gaminių kontroliniu klausimynu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-235 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kontrolinių klausimynų patvirtinimo“ (toliau – ir Kosmetikos gaminių kontrolinis klausimynas). Atlikus patikrinimą, 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 1IM-46 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad Gaminių forma (pyragaitis), dydis (110 g, 6,5 cm), vaizdiniai (pyragaitis popierinėje pakuotėje su plaktos grietinėlės ir uogų („101 Hydrations“), gėlytės žiedo bei lapelio („Coco Beach“, „Pink Polka“), gėlytės žiedo („Distant Shores“, „Polkadot Princess“, „Twilight Bloom“), gėlytės žiedų ir šokolado drožlių („Skin Candy“) papuošimais), nurodomas kvapas (braškių ir grietinėlės („101 Hydrations“), kokosų („Coco Beach“), tropinio smėlio („Distant Shores“), romantiškas muskuso („Pink Polka“), vyšnių („Polkadot Princess“), aviečių („Skin Candy“), gėlių („Twilight Bloom“)) ir išvaizda imituoja pyragaitį. Patikrinimo akte nustatyta, kad Gaminiai neatitinka Reglamento VI skyriaus 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi patikrintų Gaminių forma, kvapas ir vaizdinys atrodo kaip maisto gaminio, t. y. pyragaičio.

5.3. Direktyva 87/357 numato draudimą ES valstybėse narėse prekiauti, importuoti ir gaminti bei eksportuoti produktus, kurie kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, kadangi jie gali būti supainioti su maisto produktais. Direktyva 87/357 taikoma gaminiams, kurie, nebūdami maisto produktai, turi formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais ir dėl to deda juos į burną, čiulpia ar praryja, o tai gali būti pavojinga, nes gali tapti apsinuodijimo ir virškinamojo trakto perforacijos ar obstrukcijos priežastimi. Reglamento 3 straipsnio a dalis numato draudimą tiekti į rinką gaminius, neatitinkančius Direktyvos 87/357 reikalavimų.

5.4. Dėl kosmetikos gaminių, imituojančių maisto produktus, atsiranda vartotojų, ypač vaikų, apsinuodijimo tokiais gaminiais rizika, kuri pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį negali būti laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateikto saugaus gaminio apibūdinimą, patiekti rinkai Gaminiai galimai yra nesaugūs, t. y. vartojant šiuos Gaminius įprastomis ir galimomis iš anksto pagrįstai numatytomis vartojimo sąlygomis, keliamas pavojus vartotojų sveikatai ir / ar gyvybei, o tai nesuderinama su šių Gaminių vartojimu ir neatitinka aukšto vartotojų saugos ir sveikatos lygio (Gaminių išvaizda (forma ir dydis), kvapas gali suklaidinti vartotojus, ypač vaikus ir pagyvenusius žmones).

6. Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, privalo apie patikrinimo rezultatus ir priimamus sprendimus informuoti ūkio subjektą, kurio atžvilgiu vykdomas patikrinimas ir priimamas sprendimas, todėl Tarnybos Telšių apskrities skyrius 2018 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 4T‑198 bei 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. 4T-284 kreipėsi į Platintoją, prašydamas pateikti pirmiau minėtų kosmetikos gaminių įsigijimo dokumentus, likučius sandėlyje ir kitą informaciją. Priešingai, nei teigė pareiškėjas, Tarnyba neturėjo pareigos kreiptis į jį, kadangi patikrinimas buvo vykdomas ir Sprendimai surašomi ne pareiškėjo, o Platintojo atžvilgiu. 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. liepos 3 d. elektroniniais pranešimais (reg. Nr. 5T-131 ir reg. Nr. 5T-178) Platintojas pateikė prašomą informaciją apie kosmetikos gaminius.

7. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir gautą informaciją, Patikrinimo akto pagrindu buvo priimti Sprendimai, kuriais buvo uždrausta Platintojui Lietuvos Respublikoje platinti Gaminius būtent dėl to, kad jie yra panašūs į maisto produktus ir dėl šios priežasties neatitinka Reglamente keliamų reikalavimų. Priimant Sprendimus buvo laikomasi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, Gaminiai buvo įvertinti, atsižvelgiant į Kosmetikos gaminių kontrolinį klausimyną, apie patikrinimą ir jo rezultatus Tarnyba tinkamai informavo tinkamą asmenį. Pareiškėjo argumentus, kad Sprendimai prieštarauja Įstatymo bei kitų ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms bei teismų praktikai, o priimant Sprendimus buvo pažeistos Įstatyme ir kituose taikomuose teisės aktuose nustatytos procedūrinės taisyklės, Tarnyba vertino kaip nepagrįstus.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited skundą tenkino iš dalies t. y. panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus Nr.: 1IŠ-54, 1IŠ-55, 1IŠ-56, 1IŠ-57, 1IŠ-58 ir įpareigojo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iš naujo nagrinėti klausimą dėl kosmetikos gaminių „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“ ir „Skin Candy“ atitikties Reglamento 3 straipsnio a punkto reikalavimams.

9. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovo VVTAT apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimų, kuriais nuspręsta uždrausti tiekti į rinką pareiškėjos Gaminius ir įpareigoti Platintoją Gaminius pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingais Gaminiais riziką, informuoti apie galimybę grąžinti pavojingą kosmetikos gaminį pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

13.1. Tarnybos Telšių apskrities skyrius 2018 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 4T-198 „Dėl ūkio subjekto patikrinimo“ kreipėsi į Platintoją ir nurodė, kad vykdydamas Gaminių, panašių į maisto produktus, tikrinimo programą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1-76 „Dėl Gaminių, panašių į maisto produktus, tikrinimo programos patvirtinimo“, 2018 m. gegužės 15 d. interneto svetainėje http://www.shop4top.lt/ pradės parduodamų kosmetikos gaminių patikrinimą, bei paprašė pateikti iki 2018 m. gegužės 14 d. atsitiktinės atrankos būdu tikrinimui atrinktų kosmetikos gaminių – tirpių vonios sūkurių „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“, „Polkadot Princess“, „Skin Candy“ ir „Twilinght Bloom“ – gamintojo (atsakingo asmens) pavadinimą bei adresą, ženklinimo etiketes lietuvių ir originalo kalba, papildomus identifikavimo duomenis (brūkšninius kodus, artikulą, partijos Nr.), ingredientų (INCI) sąrašus, šių prekių gavimo dokumentus ir likučius įmonės sandėlyje bei kitus patikrinimui reikalingus duomenis.

13.2. Platintojas 2018 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku informavo Tarnybą, kad minėti produktai yra išimti iš interneto svetainės prieš porą savaičių, gavus informaciją apie jų panašumą į maisto produktus. Nurodė, kad laukia informacijos iš gamintojo, ar galima šiuos produktus pardavinėti. Taip pat nurodė, kad visi produktai turi CPNP kodus ir yra užregistruoti ES, ant visų produktų yra etiketės, kuriose nurodyta, kad nuryti ar dėti produktus į burną negalima, ir pateikė Tarnybai jos prašytus dokumentus.

13.3. Tarnyba, nustačiusi, kad produktai „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“, „Polkadot Princess“, „Skin Candy“ ir „Twilinght Bloom“, kurių forma, dydis, vaizdiniai, kvapas ir išvaizda imituoja pyragaitį, yra galimai pavojingi, nes kelia rimtą pavojų sveikatai ir saugai, neatitinka gaminio saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neatitinka Reglamento 3 straipsnio a dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat neatitinka Direktyvos 87/357 suderinimo nuostatų, kurios numato draudimą ES valstybėse narėse prekiauti, importuoti ir gaminti bei eksportuoti produktus, kurie kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, kadangi gali būti supainioti su maisto produktais, surašė 2018 m. birželio 8 d. pranešimą „Apie nustatytą galimai nesaugų gaminį / paslaugą“ Nr. 1IM-25.

13.4. Tarnybos Telšių apskrities skyrius 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. 4T-284 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ paprašė Platintojo pateikti pagal sąskaitą Nr. SIN128415 gautų iš pareiškėjo gaminių „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“, „Polkadot Princess“, „Skin Candy“ ir „Twilinght Bloom“ kiekius ir 2018 m. liepos 3 d. gavo prašytus duomenis.

13.5. Tarnybos Telšių apskrities skyrius 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 4T-364 „Dėl patikrinimo dokumentų pasirašymo“ nusiuntė Platintojui kosmetikos gaminių „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“ ir „Skin Candy“ patikrinimo medžiagą (patikrinimo aktą, sprendimus dėl pavojingų produktų, produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą), prašydamas po vieną pasirašytą dokumento egzempliorių kuo skubiau persiųsti Tarnybos Telšių apskrities skyriui.

13.6. Tarnyba, patikrinusi pateiktų į rinką kosmetikos gaminių „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“, „Polkadot Princess“, „Skin Candy“ ir „Twilinght Bloom“ atitiktį Reglamento ir Įstatymo reikalavimams, 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. 1IM‑46 padarė išvadą, kad šie gaminiai yra panašūs į populiarius maisto produktus taip, kad vartotojai, o ypač vaikai, galėtų būti klaidinami, ir tai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a dalies bei 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, draudžiančių tiekti į rinką gaminius, neatitinkančius Direktyvos 87/357 nuostatų. Dėl kosmetikos gaminių, imituojančių populiarius maisto produktus, atsiranda vartotojų, ypač vaikų, apsinuodijimo tokiais gaminiais rizika, kuri pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį negali būti laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Platintojas, tiekdamas rinkai kosmetikos gaminius, neatitinkančius minėtų teisės aktų reikalavimų, pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimą – tiekti į rinką tik saugius gaminius. Patikrinimo metu rasti pavojingi kosmetikos gaminiai – tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „Polkadot Princess“ ir tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „Twilinght Bloom“ – skelbti RAPEX sistemoje.

13.7. Tarnyba dėl Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pažeidimo (platintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius) Platintojui surašė 2018 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1IM-47.

13.8. Tarnyba, Sprendimais konstatavusi, kad Gaminiai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a punkto ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jie pagal išorinę išvaizdą imituoja maisto produktus (konditerinius gaminius), kadangi išvaizda, kvapas, forma ir dydis panašūs į konditerinių gaminių ir, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių, sveikatai ar saugai, nusprendė uždrausti tiekti Gaminius į rinką ir įpareigoti Platintoją juos pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingais Gaminiais riziką, informuoti apie galimybę grąžinti pavojingą kosmetikos gaminį pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos.

14. Teismas, pasisakydamas dėl Gaminių atitikties ir Direktyvos 87/357 nuostatų taikymo, nurodė, kad ginčo santykiams taikytinas šis reguliavimas – Įstatymas (1 str. 1 d. ir 2 d., 2 str. 1 d. ir 2 d., 3 str. 5 d.), Reglamentas (3 str. a p., 20 str. 1 d. ), Direktyva (1 str. 1 d. ir 2 d., 2 str., 3 str.), Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (6 str. 2 d.).

15. Aiškindamas Direktyvos 87/357 turinį, teismas nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pozicija, jog Direktyva taikoma produktams, kurie yra ne tik panašūs į maisto produktus, bet ir gali būti painiojami ir dėl to įsidedami į burną, čiulpiami ar praryjami, ir toks naudojimas yra pavojingas. Teismas pažymėjo, kad tai reiškia, jog be panašumo į maisto produktus, dar reikia konstatuoti painiojimą su maisto produktais ir dėl to sekantį įsidėjimą į burną bei tolimesnius faktorius, nes toks aiškinimas tiesiogiai išplaukia iš Direktyvos 87/357 1 straipsnio 2 dalies teksto.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, teismas nurodė, kad ginčas kilęs ne tiek dėl Direktyvos 87/357 normų aiškinimo, kiek dėl taikymo (fakto klausimų), t. y. ar pakanka įrodymų teiginiui, kad ginčo produktas atitinka Direktyvoje 87/357 nurodytas sąlygas. Atsižvelgus į aptartą Direktyvos 87/357 1 straipsnio 2 dalies turinį, šioje byloje reikia išsiaiškinti, ar savo forma, kvapu, spalva, išvaizda, ženklinimu, pakuote, dydžiu ar kitaip ginčo gaminiai yra panašūs į maisto produktus, be to, jeigu yra panašumas – ar gaminiai atitinka tolimesnes keliamas sąlygas, t. y. ar gaminiai yra painiojami su maisto produktais, dėl to įsidedami į burną, čiulpiami ar praryjami, ir ar toks naudojimas yra pavojingas.

17. Teismas konstatavo, jog Patikrinimo akte nustatyta, jog:

17.1. Tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „101 hydrations“ yra pyragaičio formos, jo dydis 110 g, 6,5 cm, vaizdinys – baltos spalvos pyragaitis popierinėje pakuotėje, su plaktos grietinėlės ir uogų papuošimais), kvapas – braškių ir grietinėlės. Vaizdinį patvirtina pridedamos nuotraukos.

17.2. Tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „Coco Beach“ yra pyragaičio formos, jo dydis 110 g, 6,5 cm, vaizdinys – baltos spalvos pyragaitis popierinėje pakuotėje, su plaktos grietinėlės ir gėlytės žiedo bei lapelio papuošimais), kvapas – kokosų. Vaizdinį patvirtina pridedamos nuotraukos.

17.3. Tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „Distan Shores“ yra pyragaičio formos, jo dydis 110 g, 6,5 cm, vaizdinys – baltos spalvos pyragaitis popierinėje pakuotėje, su gelsvos spalvos plaktos grietinėlės ir gėlytės žiedo papuošimais), kvapas – tropinio smėlio. Vaizdinį patvirtina pridedamos nuotraukos.

17.4. Tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „Pink Polka“ yra pyragaičio formos, jo dydis 110 g, 6,5 cm, vaizdinys – baltos spalvos pyragaitis popierinėje pakuotėje, su baltos spalvos plaktos grietinėlės ir gėlytės žiedo bei lapelio papuošimais), kvapas – romantiškas muskuso. Vaizdinį patvirtina pridedamos nuotraukos.

17.5. Tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „Polkadot Princess“ yra pyragaičio formos, jo dydis 110 g, 6,5 cm, vaizdinys – baltos spalvos pyragaitis popierinėje pakuotėje, su plaktos grietinėlės ir gėlytės žiedo papuošimais), kvapas – vyšnių. Vaizdinį patvirtina pridedamos nuotraukos.

17.6. Tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „Skin Candy“ yra pyragaičio formos, jo dydis 110 g, 6,5 cm, vaizdinys – baltos spalvos pyragaitis popierinėje pakuotėje, su plaktos grietinėlės ir gėlytės žiedų ir šokolado drožlių papuošimais), kvapas – aviečių. Vaizdinį patvirtina pridedamos nuotraukos.

17.7. Tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „Twilight Bloom“ yra pyragaičio formos, jo dydis 110 g, 6,5 cm, vaizdinys – baltos spalvos pyragaitis popierinėje pakuotėje, su plaktos grietinėlės ir gėlytės žiedo papuošimais), kvapas – gėlių. Vaizdinį patvirtina pridedamos nuotraukos.

18. Atsižvelgęs į aptartų gaminių charakteristikų savybes, teismas konstatavo, kad pagal savo formą ir visą vaizdinį gaminiai yra panašūs į plačiai paplitusį maisto produktą – pyragaitį su grietinėlės papuošimais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad gaminių svoris ir dydis (110 g ir 6,5 cm) iš esmės atitinka įprastą pyragaičio su papuošimais dydį, kvapai daugeliu atveju tiesiogiai siejami su maisto kvapais (pvz., vyšnių, braškių, grietinėlės, kokoso). Teismas pažymėjo, jog jeigu kvapai ir nėra tiesiogiai pavadinti maisto kvapais, pagal gaminio funkcines charakteristikas jie turi skleisti malonų kvapą. Pareiškėjas ir neneigia, kad gaminiai yra malonaus kvapo, be to, gaminių papuošimui naudojamos cukraus pagrindo medžiagos. Teismas sprendė, kad taip gaminiai pagal kvapą ir pojūtį juos liečiant dar labiau priartinami prie maisto gaminių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės ir neginčija Gaminių panašumo į maisto gaminius, tik remiasi tuo, kad panašumo neužtenka tam, kad būtų taikomos Direktyvos 87/357 nuostatos. Teismas konstatavo, kad gaminiai yra panašūs į maisto produktus.

19. Teismas išaiškino, jog priėjus išvadą, kad gaminiai pagal aptartas charakteristikas yra panašūs į maisto produktus, darytina prezumpcija, kad jie gali būti painiojami su maisto produktais, o pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo išvadomis, pateikiamais argumentais ir įrodymais, galėtų paneigti šią prezumpciją.

20. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Gaminių nepainiojimo su maisto produktais, teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde pateikė nuorodą į vieno iš savo gaminių Vertinimą dėl pavojingų imitacijų (pareiškėjo gaminio „I believe in unicorns“, kuris nėra skundžiamo sprendimo objektas) vertinimo ataskaita. Atsižvelgus į tai, kad minėta ataskaita sudaryta pareiškėjo užsakymu, manytina, kad ji turi mažesnę įrodomąją vertę kitų įrodymų kontekste. Vertindamas šią ataskaitą teismas pabrėžė, jog nors joje nurodyta, kad „statistiniai duomenys rodo, kad vartotojai nėra linkę tokio tipo (dizaino) produktų klaidingai palaikyti maisto produktais“, tačiau šis teiginys yra deklaratyvus, pernelyg abstraktus (neaišku, nei kokie tyrimai, nei kokie jų rezultatai) ir neįrodo konkrečių gaminių savybių ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima laikyti, kad jie nebus painiojami su maisto produktais. Pasisakydamas dėl nurodytoje ataskaitoje nurodyto teiginio, jog produkto „tankis ir pojūtis palietus (kieta granulių tabletė) neprimena maisto produkto“, teismas pažymėjo, jog savybė, kad produktas yra kietas nebūtinai lemia, kad dėl to jis lengvai atskiriamas nuo maisto produkto (pyragaičio), kuris tam tikrais atvejais taip pat gali būti pakankamai kietas. Teismas taip pat nurodė, jog ataskaitos teiginys, kad „gaminys tiesiogiai neprimena kokio nors maisto produkto, pvz., pyragėlių“ yra taip pat deklaratyvus, nes nepateikia nuorodos į kokias nors konkrečias savybes. Teismas pabrėžė, kad Ataskaita sudaryta kitam gaminiui nei ginčo gaminiai ir kuris yra kitokios formos nei ginčo gaminiai.

21. Vertindamas pareiškėjo pateiktą Vengrijos teismo sprendimą, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo kitų gaminių, turinčių maisto produktų formą atitikties Direktyvai 87/357 klausimas, teismas nurodė, jog, nors šis dokumentas nėra teisės šaltinis šioje byloje, bet gali būti vertinamas kaip faktas. Teismas pažymėjo, kad šiame sprendime aptariant eksperto dr. Czifra išvadą nurodyta, jog „paprasti vartotojai, vaikai, silpnai matantys asmenys, nuo demencijos kenčiantys asmenys galėtų juos supainioti su maisto produktais“.

22. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepaneigė prezumpcijos, kad gaminiai būtų painiojami su maisto produktais, todėl šią aplinkybę teismas laikė nustatyta.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl Gaminių vartojimo maistui ir pavojaus, teismas nurodė, jog šiuo atžvilgiu svarbūs pareiškėjo teiginiai, kad jo gaminiai nekelia „rimto“ pavojaus, nes turi vertinimo ataskaitas, visų gaminių ingredientai iš esmės yra tokie patys ir kad jie naudojami maisto pramonėje, esantys kiekiai yra saugūs vartoti, jų skonis kartus, todėl net ir atkandus būtų išspjautas, medžiagos yra birios taip, kad nekelia pavojaus užspringti. Teismas pabrėžė, kad šiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas pateikė kosmetikos gaminio vertinimo išvadą, kurioje vertinta pareiškėjo gaminio „I believe in unicorns“ atitiktis Reglamento reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad išvada parengta pareiškėjo užsakymu, todėl ji turi žemesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai. Teismas pabrėžė, jog Išvadoje nurodomi teiginiai, susiję su poveikiu odai, taip pat daroma išvada apie bendrą atitiktį saugumo reikalavimams, taigi pateikiami deklaratyvūs, apibendrinti teiginiai, tačiau nėra konkrečių duomenų, kurie rodytų, kad pavartojus gaminius kaip maistą būtų išvengta pavojaus vartotojo sveikatai. To paties produkto Vertinimo ataskaitoje dėl pavojingų imitacijų nurodoma, kad gaminys nesukels virškinimo trakto perforacijos ir obstrukcijos, gaminys nėra toksiškas nurijus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokie teiginiai nėra pagrįsti konkrečiomis gaminių savybėmis ir mokslu grindžiamais teiginiais, t. y. deklaratyvūs, be to, nurodyti tyrimai atlikti ne dėl ginčo gaminių. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, kad paneigtų prezumpciją, jog gaminių kaip maisto vartojimas yra saugus.

24. Teismas pažymėjo, jog Gaminiai neatitiko Reglamento 3 straipsnio a punkto, nes pateko į Direktyvos 87/357 reguliavimo sritį, taip pat dėl savo panašumo į maisto produktus ir painiojimo su jais gaminiai pateko į Reglamento 20 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, kuri draudžia naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi.

25. Pasisakydamas dėl procedūros ir teisės apskųsti Sprendimus, teismas nurodė, jog sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Tarnyba privalėjo pranešti jam (Gaminių gamintojui) apie Tarnybos patikrinimo rezultatus (planuojamas taikyti rinkos ribojimo priemones). Vadovaudamasis Reglamento nuostatomis (4 str. 3 d., 6 d., 5 str. 1 d., 25 str. 1 d., 28 str. 1 d. ir 2 d.), teismas konstatavo, kad būtent pareiškėjas laikytinas atsakingu asmeniu, privalančiu užtikrinti, kad kiekvienas kosmetikos gaminys rinkai būtų pateiktas laikantis tam tikrų Reglamente išvardytų prievolių, be kita ko, Reglamento 3 straipsnio reikalavimų. Teismas nurodė, kad Tarnyba, prieš pradėdama Gaminių patikrinimą, paprašė šių gaminių Platintojo pateikti informaciją apie minėtų kosmetikos gaminių gamintoją (atsakingą asmenį), todėl Tarnyba atsakingu asmeniu laikė būtent gaminių gamintoją. Teismas nurodė, kad Platintojo tiekiamų gaminių, kuriuos pagamino pareiškėjas, patikrinimo metu nustačius, kad Gaminiai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a punkto, Tarnyba apie patikrinimo rezultatą turėjo pranešti ne tik Platintojui, bet ir pareiškėjui, suteikdama jam galimybę pareikšti savo nuomonę.

26. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog procedūra buvo pažeista, savaime nereiškia, kad Sprendimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti, nes šalių ginčas yra pasiekęs teismą ir, kilus ginčui dėl teisės, teismas turi įvertinti šalių argumentus ir dėl jų pasisakyti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje pasisakė, jog ginčijami Sprendimai, kuriuose pasisakyta, kad Gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, o teismui nėra kliūčių įvertinti, ar tokie kaltinimai yra pagrįsti. Teismas konstatavo, kad vien procedūros pažeidimas nelaikytinas pakankamu pagrindu panaikinti Tarnybos Sprendimus, o teismas šioje byloje pasisakė dėl ginčo esmės ir Gaminių atitikties teisės aktų reikalavimams.

27. Teismas taip pat nurodė, jog Sprendimais, be kita ko, buvo uždrausta tiekti į rinką Gaminius, t. y. Sprendimai pablogino pareiškėjo teisinę padėtį, nes jo galimybės tiekti į rinką Gaminius buvo apribotos. Be to, teismas nurodė, jog Gaminių gamintojas yra ir atsakingas asmuo pagal Reglamentą, todėl Tarnybos taikytos procedūros ir priimti Sprendimai turėjo įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai.

III. 28. Pareiškėjas Get Fresh Cosmetics Limited apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

29. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 ir 2 dalimis, VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad Sprendimai turi būti panaikinami, nes jie prieštarauja Įstatymo, VAĮ, Reglamento bei kitų Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms bei teismų praktikai, o priimant Sprendimus buvo pažeistos Įstatyme ir kituose taikomuose teisės aktuose nustatytos procedūrinės taisyklės.

30. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Direktyvos 87/357 nuostatų aiškinimo ir taikymo, nurodo, kad lingvistiškai aiškinant Direktyvos 87/357 1 straipsnio 2 dalį konstatuotina, kad ši nuostata gali būti taikoma tik tiems ne maisto produktams, kurie (išpildant visas ir kiekvieną iš žemiau nurodytų sąlygų):

30.1. turi maisto produkto formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį;

30.2. yra tokie, kad vartotojai juos painioja su maisto produktais;

30.3. dėl šios priežasties gaminys dedamas į burną, čiulpiamas arba praryjamas;

30.4. toks dėjimas į burną, čiulpimas ar prarijimas gali būti pavojingas, nes dėl to galima, pavyzdžiui, uždusti, apsinuodyti arba gali būti virškinimo trakto perforacija ar obstrukcija.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad tik tuo atveju, kai produktas atitinka visas Direktyvos 87/357 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir pirmiau išvardytas sąlygas, jis gali būti laikomas keliančiu pavojų vartotojų sveikatai ar saugai. Atitinkamai, tik tuomet, kai išpildomos visos anksčiau nurodytos sąlygos, rinkos priežiūros institucija gali taikyti Įstatyme (16 str. 1 d. 2 p. ir 3 d.) numatytas rinkos ribojimo priemones, t. y. uždrausti pavojingo produkto tiekimą rinkai, įpareigoti nedelsiant pašalinti iš rinkos pavojingą produktą arba organizuoti jo pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusią riziką (jeigu pavojingas produktas jau yra rinkoje) bei pavojingą gaminį susigrąžinti iš vartotojų arba organizuoti jo susigrąžinimą, jeigu gaminys jau yra perduotas vartotojams.

32. Pareiškėjo nuomone, proceso metu Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose pateikiami įrodymai, kad Direktyvos 87/357 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata nedraudžia rinkai teikti ir platinti visų ir bet kokių gaminių, kurie turi maisto produkto formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį. Europos Sąjungos teisės aktais draudžiama teikti rinkai ir platinti tik tokius į maistą panašius ne maisto gaminius, kuriuos vartotojai gali sumaišyti su maisto produktais ir kurie vartotojams gali būti pavojingi juos įsidėjus į burną, pačiulpus ar prarijus. Pareiškėjas pažymi, kad tokia praktika daugelį metų yra formuojama ir taikoma visoje ES, tai bendra praktika, patvirtinta kompetentingų rinkos priežiūros institucijų ir ES valstybių narių nacionalinių teismų, ši pozicija vienareikšmiškai suformuluota ir kitų ES valstybių narių (Didžiosios Britanijos) teisės aktuose.

33. Pareiškėjas akcentuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad: „ginčas kilęs ne tiek dėl Direktyvos 87/357 normų aiškinimo, kiek taikymo (fakto klausimų), t. y. ar pakanka įrodymų teiginiui, kad ginčo produktas atitinka Direktyvoje 87/357 nurodytas sąlygas“. Pareiškėjas teigia, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Direktyvos 87/357 nuostatų (1 straipsnio) aiškinimo – pareiškėjo įsitikinimu, Gaminys galėjo būti pripažintas pavojingu tik atlikus tyrimą ir nustačius, kad jis atitinka visas Direktyvos 87/357 1 straipsnyje nustatytas kumuliatyvias sąlygas, tuo tarpu Tarnyba laikėsi pozicijos, kad Gaminys yra pavojingas vien todėl, kad jis panašus į maisto produktus (o kitų kumuliatyvių sąlygų, įskaitant galimai keliamą pavojų, anot Tarnybos, įrodinėti net nereikia).

34. Pareiškėjas pabrėžia, kad galimą Gaminių keliamą riziką turėjo įvertinti tyrimo metu. Vadovaudamasis Reglamento 28 straipsniu, 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 20 straipsniu, Tvarkos 14 punktu, pareiškėjas akcentuoja, jog Sprendimuose nepateikiamas absoliučiai joks vertinimas ar argumentacija, jog prieš priimdama Sprendimus Tarnyba atliko kokį nors su Gaminiais susijusį rizikos vertinimą ar kokį nors kitą išsamų tyrimą dėl gaminių galimai keliamo pavojaus, Sprendimuose tik formaliai pacituojamos teisės aktų nuostatos, ir tiesiog konstatuojama, kad Gaminiai kelia pavojų vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatai ar saugai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba patvirtino, jog tokio tyrimo nėra atlikusi, nes, Tarnybos nuomone, neturėjo pareigos jo atlikti. Pareiškėjas prašo įvertinti skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl Tarnybos tyrimo trūkumų.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarnybos atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog Gaminių vertinimą atliko tik iš Gaminių nuotraukų Gaminių Platintojo interneto svetainėje. Pareiškėjo nuomone, vertindama vien Gaminių nuotraukas interneto svetainėje, Tarnyba niekaip negalėjo nustatyti šių Gaminių tikrojo dydžio, kvapo, spalvos ir kitų elementų, pagal kuriuos būtų galėjusi įvertinti realų šių gaminių panašumą į maisto produktus ir tuo labiau – realiai įvertinti jų galimai keliamą pavojų. Tarnyba taip pat patvirtino, jog netyrė Gaminių galimo pavojaus vartotojų sveikatai ar saugai, tačiau Tarnyba tinkamai neatliko net šio pirminio vertinimo – neįsitikino, ar Gaminiai iš tiesų turi formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, dėl kurių vartotojai juos galėtų sumaišyti su maisto produktais, nes vien iš nuotraukų interneto svetainėje to nėra įmanoma padaryti.

36. Pareiškėjas teigia, kad ne kartą pabrėžė, jog sprendžiant dėl produktų galimai keliamo pavojaus turi būti atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai ir bandymai, pvz., tikrinama, ar gaminio galima lengvai atsikąsti ar atsilaužti, ar gaminiu arba nuo jo atskirta dalimi galima užspringti ar uždusti, susižeisti ar pan., o iš Gaminių nuotraukų Tarnyba niekaip negalėjo įvertinti, ar Gaminys gali kelti, pavyzdžiui, springimo arba uždusimo pavojų, ar juo galima susižeisti arba apsinuodyti. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog vertinant galimą apsinuodijimo Gaminiais pavojų ar Gaminių įtaką virškinamojo trakto obstrukcijai ar perforacijai turėjo būti įvertinta ir Gaminių sudedamųjų dalių cheminė sudėtis – t. y. ar sudedamosios dalys gali kelti apsinuodijimo pavojų vartotojams jas įsidėjus į burną, prarijus ar pačiulpus, taip pat turėjo būti vertinami kiti Gaminių saugos aspektai.

37. Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pareiškėjas pažymi, jog tiek VAĮ, tiek Įstatymas, tiek Reglamentas ir kiti nacionaliniai bei ES teisės aktai reikalauja, kad rinkos priežiūros institucijos prieš taikydamos bet kokias ribojimo priemones atliktų išsamų tyrimą, tinkamai nustatytų galimus pažeidimus ir galimas rizikas, o savo sprendimus pagrįstų ir motyvuotų, todėl ne pareiškėjas turėjo paneigti, kad Gaminiai nėra pavojingi, o būtent Tarnyba turėjo įrodyti, kad Gaminiai yra pavojingi (t. y. atitinka visas Direktyvoje 87/357 nustatytas kumuliatyvias sąlygas, įskaitant galimą realų pavojų pavartojus Gaminius). Pareiškėjas nurodo, kad tokia pozicija patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-45-438/2020).

38. Pareiškėjas akcentuoja, jog objektyvūs įrodymai patvirtina, kad gaminiai nekelia rimto pavojaus. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

38.1. Nors gaminių keliamos rizikos tyrimus turėjo atlikti Tarnyba prieš priimdama Sprendimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime analizuoja ir vertina, ar Gaminiai atitinka Direktyvos 87/357 1 straipsnyje nustatytas kumuliatyvias sąlygas – ar pareiškėjas tinkamai įrodė, jog Gaminiai nėra painiojami su maistu, nėra naudojami maistui ir nekelia pavojaus.

38.2. Visi pareiškėjo platinami gaminiai atitinka privalomuosius reikalavimus kosmetikos gaminiams. Kaip reikalaujama pagal ES teisės aktus, pareiškėjas saugo kiekvieno jo gaminamo kosmetikos gaminio informacijos bylą ir, remiantis Reglamentu, visi pareiškėjo gaminiai yra registruojami per Pranešimo apie kosmetikos gaminius portalą (angl. Cosmetic Products Notification Portal, CPNP).

38.3. Vadovaudamasis Reglamento 4 straipsnyje nustatytais reikalavimais, pareiškėjas yra nurodytas kiekvieno iš savo gaminių, registruotų Pranešimo apie kosmetikos gaminius portalą (CPNP), atsakingu asmeniu. Esant poreikiui, pareiškėjas visuomet pateikia Gaminio informacijos bylą bet kuriai atsakingai rinkos priežiūros institucijai Europos Sąjungoje. Kadangi Pareiškėjo gamybos veikla vykdoma Europos Sąjungoje, šią veiklą kiekvienais metais tikrina Jungtinės Karalystės gaminių saugos kompetentinga institucija – Prekybos standartų biuras (angl. Trading Standards Authority).

38.4. Pareiškėjas yra ne kartą nurodęs šio teisminio proceso metu, kad Gaminiai atitinka taikomų teisės aktų reikalavimus. Kaip reikalaujama pagal Reglamentą, Direktyvą 87/357 ir kitus susijusius Europos Sąjungos teisės aktus, pareiškėjas turi parengtas savo gaminių Kosmetikos gaminių saugos ataskaitas (įvertinimus) (angl. Cosmetic Product Safety Report (assessment)); Įvertinimus dėl pavojingų imitacijų (angl. Dangerous Imitations Assessment), kitas ataskaitas, patvirtinančias Gaminių saugą. Visi nurodyti dokumentai yra oficialūs ir parengti nepriklausomų šios srities ekspertų arba laboratorijų, visuose pareiškėjo turimuose dokumentuose pateikiama plataus pobūdžio Gaminių saugos ir rizikos analizė, jais įrodoma, kad Gaminiai nekelia rimto pavojaus vartotojams.

38.5. Kadangi Tarnyba neatliko tyrimo dėl Gaminių saugos ir neinformavo pareiškėjo apie planuojamas taikyti rinkos ribojimo priemones, pareiškėjas neturėjo galimybių Gaminių saugos įrodymus Tarnybai pateikti prieš priimant Sprendimus.

38.6. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nesiėmė iniciatyvos paprašyti, kad pareiškėjas pateiktų Tarnybos vertinimui savo turimus įrodymus, o Gaminių saugą vertino tik iš nuotraukų internete, Tarnyba priėmė nepagrįstus, neteisėtus ir klaidingus Sprendimus.

39. Pareiškėjas teikia kiekvienam iš Gaminių parengtus saugos dokumentus ir pažymi, jog visi šie pirmiau nurodyti dokumentai yra parengti anksčiau nei Tarnyba priėmė Sprendimus, todėl, jei Tarnyba būtų atlikusi tyrimą ir kreiptųsi į pareiškėją dėl Gaminių saugos įrodymų pateikimo, pareiškėjas šiuos dokumentus būtų nedelsiant pateikęs.

40. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „ataskaita parengta pareiškėjo užsakymu, todėl ji turi žemesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai“. Pareiškėjas, ginčydamas minėtą išvadą nurodo, kad:

40.1. Kosmetikos gaminių saugos ataskaitos yra privalomos visiems kosmetikos gaminiams pagal Kosmetikos gaminių saugos reglamento reikalavimus. Šios ataskaitos yra rengiamos kosmetikos gaminių gamintojo iniciatyva, taigi, savaime suprantama, kad šios ataskaitos buvo parengtos „Pareiškėjo užsakymu“.

40.2. Kosmetikos gaminių saugos ataskaitas parengė trečiasis asmuo – Jungtinėje Karalystėje veikianti kosmetikos gaminių laboratorija – „Advanced Development & Safety Laboratories Limited“ (ADSL) (interneto svetainė: https://www.adslaboratories.com/), kuri specializuojasi ir teikia įvairias su kosmetikos gaminių tyrimais ir vertinimu susijusias paslaugas, bendradarbiaudama ne tik su pareiškėju, bet ir su įvairiais kitais kosmetikos gamintojais bei platintojais.

40.3. Neaišku, su kokiais „kitais įrodymais“ Vilniaus apygardos administracinis teismas lygina pareiškėjo pateiktus Gaminių saugos dokumentus, nurodydamas kad jie turi žemesnę galią, nors Tarnyba nėra atlikusi Gaminių rizikos vertinimo ir nėra pateikusi absoliučiai jokių įrodymų, kad Gaminiai kelia pavojų ir / ar pažeidžia Direktyvos 87/357 nuostatas.

40.4. Analizuojamų Gaminių saugos dokumentų pagrindu šie Gaminiai buvo registruoti Pranešimo apie kosmetikos gaminius portale (angl. Cosmetic Products Notification Portal, CPNP). Atsižvelgiant į tai, kad Kosmetikos gaminių saugos ataskaitų nekvestionavo nei atsakinga Jungtinės Karalystės kosmetikos gaminių rinkos priežiūros institucija, nei Europos Sąjungos CPNP portalo administratorius, Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginiai dėl Kosmetikos gaminių ataskaitų tariamai „mažesnės įrodomosios galios“ yra visiškai nepagrįsti ir pažeidžia ABTĮ nuostatas (56 str. 6 d.).

41. Pareiškėjas nurodo, jog Tarnybos procedūrinis pažeidimas pažeidžiant pareigą pranešti pareiškėjui yra esminis. Vadovaudamasis Reglamento 28 straipsniu, pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vien procedūros pažeidimas nelaikytinas pakankamu pagrindu panaikinti Tarnybos Sprendimus. Pareiškėjas akcentuoja, jog turi ir iki Sprendimų priėmimo turėjo Gaminių saugą įrodančius dokumentus, t. y. jei Tarnyba būtų atlikusi tyrimą teisės aktų nustatyta tvarka, vertintų Gaminių saugą ir galimą riziką, pareiškėjas būtų Tarnybai šiuos dokumentus pateikęs kartu su savo argumentais ir paaiškinimais dėl Direktyvos 87/357 taikymo praktikos Europos Sąjungoje. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba nevertino pareiškėjo turimų įrodymų ir net nežinojo apie tokių įrodymų egzistavimą, todėl pareigos pranešti pareiškėjui pažeidimas reiškia esminį procedūrinį pažeidimą. Dėl šio pažeidimo nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės ir priimti neteisėti, nepagrįsti ir teisės aktų reikalavimų neatitinkantys Sprendimai.

42. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

43. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo išvadas nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas esminę reikšmę tinkamam sprendimui priimti turinčias bylos aplinkybes, nurodytas tiek apelianto, tiek Tarnybos procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas apelianto skundžiamą Sprendimą, pasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių bei teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad apelianto skundžiami Tarnybos priimti Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

44. Papildomai atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog visi pareiškėjo platinami gaminiai atitinka privalomuosius reikalavimus kosmetikos gaminiams, jie yra registruojami per Pranešimo apie kosmetikos gaminius portalą, nagrinėjamo atvejo kontekste neturi teisinės reikšmės, kadangi minimi reikalavimai susiję su reikalavimais kosmetikos produkto sudėčiai, o registruojant gaminius Pranešimo apie kosmetikos gaminius portale nėra vertinama gaminių nagrinėjamu atveju aktualioms Reglamento ir Direktyvos 87/357 nuostatoms atitiktis.

IV. 45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi nutarta kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti, ar 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo 1 straipsnio 2 dalį reikėtų aiškinti kaip apibrėžiančią, kad to straipsnio 1 dalyje paminėti tokie produktai, kurie, nebūdami maisto produktais, turi tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais ir dėl to įsideda juos į burną, čiulpia ar praryja, o tai gali būti pavojinga, nes objektyviais ir pagrįstais duomenimis įrodyta, jog dėl to galima, pavyzdžiui, uždusti, apsinuodyti arba gali būti virškinimo trakto perforacija ar obstrukcija. Teigiamo atsakymo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teisingumo Teismo taip pat teiravosi, ar tokia įrodinėjimo našta tenka valstybės narės kompetentingai kontroliuojančiai institucijai. Be to, minėta nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 102 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą byloje Get Fresh Cosmetics Limited, C‑122/21, nutarė atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą.

47. Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo priimtą sprendimą minėtoje byloje ir jame pateiktą Direktyvos 87/357 nuostatų išaiškinimą, pareiškėjas prašė šią administracinę bylą nagrinėjančios kolegijos atidėti teismo posėdį ir suteikti teisę pateikti į bylos medžiagą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktą ginčo gaminių poveikio žmogaus organizmui dedant į burną, čiulpiant ar ryjant, tyrimą (toliau – ir LSMU išvada). Pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas, referuodamas į LSMU išvadą, nurodo, jog ginčo gaminiai nėra pavojingi žmogaus organizmui, o konkrečiai – nedaro didelio pavojaus žmogaus sveikatai (gyvybei) juos ryjant, čiulpiant ar dedant į burną, kaip tai numatyta Direktyvoje 87/357. Remdamasis Teisingumo Teismo sprendimu minėtoje byloje, pareiškėjas nurodo, kad nesant panašių į maistą produktų pavojingumo prezumpcijos, vertinti produktų pavojų būtina kiekvienu konkrečiu atveju, todėl nagrinėjamoje byloje būtina remtis LSMU išvada, patvirtinančia, kad ginčo gaminiai nepavojingi (sudėtyse nėra naudojamos jokios žmogaus (vaiko) gyvybei pavojingos medžiagos, taigi, įsidėjus į burną, čiulpiant ar prarijus, didelis pavojus, kaip tai numatyta Direktyvoje 87/357, nepasireiškia). Pareiškėjas taip pat akcentuoja Vengrijos Sombathėjaus administracinių ir darbo bylų teismo (apeliacinė instancija) sprendimą dėl pareiškėjo kosmetikos gaminių atitikties Direktyvos 87/357 reikalavimams: minėto teismo paskirti nepriklausomi ekspertai patvirtino, kad pareiškėjo kosmetikos gaminiai nekelia vartotojams pavojaus. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą produktų, panašių į maisto produktus pavojingumo ir draudimo prezumpcija negalioja ir neegzistuoja, taigi, atsakovas turėjo įrodyti ginčo gaminių pavojingumą, tačiau to nėra padaręs, todėl minėti gaminiai konstatuotini kaip nepavojingi ir yra leistini pardavinėti Lietuvos Respublikos ir ES rinkose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 48. Ginčas šioje byloje kilo dėl Tarnybos Sprendimų, kuriais nuspręsta uždrausti tiekti į rinką pareiškėjo Gaminius ir įpareigoti Platintoją Gaminius pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingais Gaminiais riziką, informuoti apie galimybę grąžinti pavojingą kosmetikos gaminį pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos, pagrįstumo ir teisėtumo.

49. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepaneigė prezumpcijos, jog Gaminiai yra pavojingi, taip pat įvertinęs tai, kad procedūriniai pažeidimai, padaryti priimant Sprendimus, nebuvo esminiai, pareiškėjo skundą atmetė.

50. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, nepagrįstai procedūrinių pažeidimų nepripažino esminiais, neteisingai taikė ir aiškino Direktyvos 87/357 nuostatas.

51. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

52. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

53. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

54. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ginčijami Sprendimai priimti atsakovui nustačius, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami ginčo Gaminiai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 3 straipsnio a punkto ir 20 straipsnio 1 dalies. Reglamento 3 straipsnio a punktas nustato, kad rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai turi būti saugūs žmonių sveikatai, jei naudojami laikantis įprastų ar numanomų naudojimo reikalavimų, ypač atsižvelgiant į: a) pateikimą, įskaitant atitiktį Direktyvai 87/357. Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ženklinant, pateikiant rinkai ir reklamuojant kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi.

55. Direktyvos 87/357 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad direktyva taikoma 2 dalyje apibrėžtiems produktams, kurie, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai. To paties straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad 1 dalyje paminėti tokie produktai, kurie, nebūdami maisto produktais, turi tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais ir dėl to įsideda juos į burną, čiulpia ar praryja, o tai gali būti pavojinga, nes dėl to galima, pavyzdžiui, uždusti, apsinuodyti arba gali būti virškinimo trakto perforacija ar obstrukcija. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato draudimą teikti į rinką gaminius, savo forma, kvapu, spalva, išvaizda, ženklinimu, pakuote, dydžiu ar kitaip panašius į maistą taip, kad vartotojai, ypač vaikai, galėtų būti klaidinami ir vartojant šiuos gaminius kaip maistą galėtų kilti pavojus sveikatai ar gyvybei.

56. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija apibendrina, kad ginčo esmę sudaro klausimas, ar priimdamas ginčijamus Sprendimus, atsakovas privalėjo nustatyti ginčo Gaminių pavojingumą Direktyvos 87/357 1 straipsnio prasme.

57. Siekdamas išsiaiškinti, ar Direktyvos 87/357 1 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta į maisto produktus panašių gaminių pavojingumo prezumpcija, ar priešingai – tokių gaminių pavojingumas turi būti įrodytas objektyviais ir pagrįstais duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

58. 2022 m. birželio 2 d. priimtame sprendime Get Fresh Cosmetics Limited, C-122/21 Teisingumo Teismas pirmiausia konstatavo, kad remiantis Direktyvos 87/357 1 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų formuluote niekaip negalima daryti išvados, kad jomis būtų nustatoma kitaip atrodančių, nei yra iš tikrųjų, produktų pavojingumo prezumpcija arba kompetentingų nacionalinių institucijų pareiga objektyviais ir pagrįstais duomenimis įrodyti, kad dedant tokius produktus į burną, juos čiulpiant ar ryjant, gali kilti uždusimo, apsinuodijimo, virškinimo trakto perforacijos ar obstrukcijos pavojus. Iš tiesų, anot Teisingumo Teismo, Direktyvos 87/357 1 straipsnyje nenustatytas aplinkybės, kad produktas atrodo kitoks nei yra iš tikrųjų, ir aplinkybės, kad jis kelia pavojų vartotojų saugai ar sveikatai, tiesioginis ryšys (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo Get Fresh Cosmetics Limited 29, 30 p.). Sprendime pažymėta, kad Direktyvoje 87/357 nėra nuostatos, įtvirtinančios produktų, kurie atrodo kitokie nei yra iš tikrųjų, pavojingumo prezumpcija ar visų pirma prezumpcija, kad tokius produktus dedant į burną, čiulpiant ar ryjant kyla pavojus, tačiau atvirkščiai – matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas reikalauja, kad toks pavojus būtų vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Priešingas aiškinimas, pasak Teisingumo Teismo, reikštų de facto draudimą prekiauti tokiais produktais, tačiau iš esmės šia direktyva nesiekiama uždrausti prekiauti visais produktais, kurie nėra maisto produktai ir kurie gali būti supainioti su jais. Apibendrinant, Direktyva 87/357 suponuoja, kad kompetentingos nacionalinės institucijos kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar įvykdytos šios direktyvos 1 straipsnyje išvardytos sąlygos, pateisinančios sprendimą uždrausti produktą pagal minėtos direktyvos 2 straipsnį tam, kad būtų galima atlikti tokio sprendimo administracinę arba teisminę kontrolę (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo Get Fresh Cosmetics Limited 35-37, 40 p.).

59. Tokios sąlygos (t. y. pirma, kad produktas turi būti ne maisto produktas, tačiau jo forma, kvapas, spalva, išvaizda, pakuotė, etiketė, tūris ar dydis yra kaip maisto produkto; antra, minėtos savybės turi būti tokios, kad būtų galima numatyti, jog vartotojai, ypač vaikai, gali supainioti produktą su maisto produktu; trečia, turi būti galima numatyti, kad dėl šios aplinkybės vartotojai šį produktą gali dėti į burną, čiulpti ar praryti; ketvirta, šį produktą dedant į burną, čiulpiant ar ryjant, gali kilti uždusimo, apsinuodijimo, virškinimo trakto perforacijos ar obstrukcijos pavojus), anot Teisingumo Teismo, yra kumuliacinės (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo Get Fresh Cosmetics Limited 30 p.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kai konkrečiu atveju tikrinama gaminių atitiktis Direktyvai 87/357, bet kurios iš minėtų sąlygų nebuvimas lemia išvadą, kad atitinkamas gaminys nepatenka į Direktyvos 87/357 taikymo sritį. Kitaip tariant, siekiant pagrįsti tikrinamų gaminių priskyrimą Direktyvos 87/357 1 straipsnyje apibrėžtai gaminių kategorijai, nepakanka konstatuoti vizualinį tikrinamo produkto panašumą su maisto produktu, suponuojantį to produkto supainiojimo su maistu tikimybę ir atitinkamai šios aplinkybės implikuojamą tokio produkto dėjimą į burną – būtina nustatyti Direktyvos 87/357 1 straipsnyje nurodytų sąlygų visetą, taigi, inter alia produktų supainiojimo su maistu keliamą pavojų vartotojų saugai ar sveikatai.

60. Svarbu pabrėžti, kad pagal Teisingumo Teismo pateiktą išaiškinimą toks ne maisto produktų vertinimas visų pirma turi būti grindžiamas objektyviais atitinkamų produktų požymiais, taip pat turi būti atsižvelgiama į tokias savybes, kaip ne maisto produkto medžiagos ir sudėtis, kurias prireikus turi nurodyti minėtu produktu prekiaujantis asmuo, bei į asmenų kategorijų ir vartotojų, kurie gali susidurti su maisto produktų išvaizdą turinčiais gaminiais, visų pirma vaikų pažeidžiamumą (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo Get Fresh Cosmetics Limited 42, 43 p.). Anot Teisingumo Teismo, nereikalaujama, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos objektyviais ir pagrįstais duomenimis įrodytų, kad vartotojai supainios gaminius su maisto produktais ir yra realus uždusimo, apsinuodijimo, virškinimo trakto perforacijos ar obstrukcijos pavojus. Pakanka, kad atitinkamą produktą įsidedant į burną, čiulpiant ar ryjant galėtų kilti toks pavojus (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo Get Fresh Cosmetics Limited 44, 45 p.).

61. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia, jog ginčo Gaminių atitiktį Direktyvos 87/357 reikalavimams atsakovas įvertino nuotoliniu būdu, pagal Platintojo pateiktą faktinį Gaminių aprašymą bei interneto svetainėje pateiktus Gaminių vaizdinius. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nebuvo pagrindo abejoti tikrintoje interneto svetainėje nurodytų Gaminių faktiniu aprašymu, pavyzdžiui, nurodomu svoriu, kvapu ar pateikiamais vaizdiniais, kadangi pardavėjas teisės aktų imperatyviai įpareigojamas pateikti vartotojui neklaidinančią, tikslią informaciją apie parduodamas prekes.

62. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi pirmiau nurodytu Teisingumo Teismo išaiškinimu dėl panašių į maistą gaminių vertinimo kriterijų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad informacija apie Gaminius, kuria nagrinėjamu atveju disponavo atsakovas, nebuvo pakankamai išsami pagrįstam sprendimui dėl Gaminių pavojaus vartotojų saugai ar sveikatai Direktyvos 87/357 1 straipsnio 2 dalies prasme priimti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad lemiamą įtaką atitinkamam vertinimui galėtų turėti inter alia tokios Gaminių savybės, kaip, pavyzdžiui, įpakavimas, galbūt sudarantis reikšmingą prieigos prie gaminio kliūtį pažeidžiamų kategorijų asmenims, Gaminių konsistencija (kietumas), galbūt minimizuojantis pažeidžiamų kategorijų asmenų galimybę gaminio atsikąsti ir pan. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jokios panašios Gaminių savybės, reikšmingos Gaminių vertinimui Direktyvos 87/357 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų keturių sąlygų kontekste, nagrinėjamu atveju vertintos nebuvo. Atsakovas apsiribojo informacija, leidžiančia konstatuoti tikrintų kosmetikos gaminių panašumo į maisto produktus aplinkybę, ir tuomet iš esmės darė prielaidas dėl kitų Direktyvos 87/357 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas neginčija, kad Gaminių supainiojimo su maisto produktais pavojus vartotojų saugai ar sveikatai buvo preziumuotas. Šiuo aspektu atsakovas remiasi 2020 m. gegužės 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1165-261/2020, kurioje buvo nurodyta, kad nagrinėtam ginčui taikytina prezumpcija, kad kosmetikos gaminių, panašių į maisto produktus, vartoti maistui negalima, nes jie gali kelti pavojų vartotojų sveikatai, todėl įrodinėti tokių gaminių vartojimo pavojingo poveikio ar pasekmių sveikatai nėra pagrindo.

63. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi nacionaliniams teismams tenkančią bendrą Teisingumo Teismo suformuluotą užduotį, taikant nacionalinės teisės aktus, aiškinti juos kuo labiau atsižvelgiant į direktyvų formuluotes ir tikslus, kad būtų pasiektas tuose teisės aktuose numatytas rezultatas ir laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos. Ši pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad aiškinimas atitiktų Sąjungos teisę, iš tiesų pagrįsta pačia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo sistema, nes sudaro sąlygas, kad nacionaliniai teismai, nagrinėdami gautas bylas, pagal savo kompetenciją užtikrintų visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (2012 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimo Dominguez, C-282/10, EU:C:2012:33, 24 p. ir jame nurodyta jurisprudencija). Minėta Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga apima visas nacionalinės teisės normas, įskaitant nacionalinių teismų praktiką (2000 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Centrosteel, C-456/98, EU:C:2000:402, 17 p.). Bet koks pripažinimas, kad nacionalinės teisės aktai, įsiterpiantys į tą sritį, kurioje Sąjunga įgyvendina savo teisės aktų leidybos kompetenciją, arba kitaip nesuderinami su ES teisės nuostatomis, sukelia teisines pasekmes, paneigtų veiksmingumą tų įsipareigojimų, kuriuos pagal Sutarties nuostatas besąlygiškai ir neatšaukiamai prisiėmė valstybės narės, ir dėl to tektų suabejoti pačiais Sąjungos pagrindais. Atitinkamai kiekvienas nacionalinis teismas, spręsdamas jo jurisdikcijai priklausančią bylą, privalo visapusiškai taikyti Sąjungos teisę bei apsaugoti teises, kurias ji suteikia privatiems asmenims, atitinkamai netaikydamas jokios nacionalinės teisės nuostatos, galinčios prieštarauti ES teisei, neatsižvelgiant į tai, ar ji priimta anksčiau, ar vėliau už ES teisės nuostatą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo Amministrazione delle Finanze dello Stato prieš Simmenthal SpA, byla 106/77, EU:C:1978:49, 18, 21 p.).

64. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Teisingumo Teismo išaiškinimais, pateiktais minėtame sprendime Get Fresh Cosmetics Limited, C-122/21, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2020 m. gegužės 27 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1165-261/2020 remtis yra nepagrįsta, todėl atmeta atsakovo argumentus, kad, nustatęs Gaminių panašumą į maisto produktus, jis neturėjęs pareigos papildomai įrodyti, kad Gaminius dedant į burną, čiulpiant ar ryjant, gali kilti pavojus vartotojų saugai ar sveikatai.

65. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pareiškėjo skundą nepagrįstai atmetė. Atsižvelgiant į tai ir laikantis apeliacinio skundo, kuriame prašyta panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovo Sprendimus, ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, t. y. panaikinami ginčijami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimai Nr.: 1IŠ-54, 1IŠ‑55, 1IŠ-56, 1IŠ-57, 1IŠ-58.

66. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo 9.1. punkte suformuluota išvada dėl atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo. Vis dėlto, atsižvelgiant į šios administracinės bylos procesinę baigtį, spręstina, kad tokio procedūrinio pažeidimo įtaka ginčijamų Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimui šiuo konkrečiu atveju nebėra reikšminga, todėl teisėjų kolegija papildomai šiuo klausimu nepasisako.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited skundą tenkinti.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus Nr.: 1IŠ‑54, 1IŠ-55, 1IŠ-56, 1IŠ-57, 1IŠ-58 panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys