Legislator Case Law & Legislation
2023-12-06 Nr. AB-21337-4-49-3-00030-2023-0 AI generated

2023-12-06 Nr. AB-21337-4-49-3-00030-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-12-06 Nr. AB-21337-4-49-3-00030-2023-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei M. D. C. P. ir jos atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės M. D. C. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei M. D. C. P..

Legislator headnote

AI generated

2023-12-06 Nr. AB-21337-4-49-3-00030-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: D. C. P. ir jos atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės M. D. C. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei M. D. C. P..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2644-602/2023

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00030-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei M. D. C. P. ir jos atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

vertėjui Pauliui Stasiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės M. D. C. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei M. D. C. P..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su 2023 m. lapkričio 8 d. teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliete M. D. C. P., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusiai užsienietei (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nustatant priemonės taikymo terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietė buvo sulaikyta 2023 m. spalio 8 d. pasienio ruože su Latvijos Respublika, (duomenys neskelbtini). Užsienietė neturėjo jokių asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinančių bei suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir joje būti dokumentų. Užsienietė, neteisėtai atvykusi į Europos Sąjungą, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o bandė pažeidžiant Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus tyčia, neteisėtai vykti tranzitu per Latviją į Lietuvos Respubliką. Prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kada buvo numatytas jos perdavimas į Latvijos Respubliką. Užsienietės veiksmai akivaizdžiai parodo, kad ji piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, prieglobsčio prašymo pateikimas yra tik priemonė išvengti judėjimo laisvės apribojimo, Užsienietė yra linkusi nesilaikyti Lietuvos migracinių įstatymų ir tvarkos. Neapribojus Užsienietės judėjimo laisvės, ji gali pasislėpti, nes ji neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietė gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms perduoti Užsienietę valstybei, atsakingai už jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietė įgijusi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jos prieglobsčio prašymas galutinai nėra išnagrinėtas, taip pat jai buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau Užsienietė nėra suinteresuota ar motyvuota tai padaryti, todėl tik Centro siūloma priemonė galėtų užtikrinti Užsienietės buvimą Lietuvos Respublikoje.

3. Užsienietė prašė, esant galimybei, skirti švelnesnę priemonę, sutiko bendradarbiauti su VSAT. Užsienietė nurodė, kad atvykdama į Lietuvos Respubliką neturėjo asmens dokumento. Iš savo šalies bėgo, nes buvo įkalinta, paleista lygtinai, negalėjo dirbti, buvo persekiojama. Užsienietė nori likti Lietuvos Respublikoje.

4. Užsienietės atstovė teismo prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant ją Centre, nustatant teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes VSAT prašoma priemonė yra neproporcinga. Užsienietė iš savo šalies bėgo dėl neįmanomų gyvenimo sąlygų. Lietuva jai atrodo tinkama valstybė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ji bėgs ar slėpsis.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, paskyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad VSAT pareigūnai 2023 m. spalio 8 d. pasienio ruože su Latvijos Respublika, (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį, kuriame vyko Užsienietė kartu su kitais užsieniečiais. Užsienietė teigė, kad ji nelegaliai atvyko iš Rusijos, per Baltarusijos Respubliką, o vėliau neteisėtai, tranzitu per Latviją atvyko į Lietuvos Respubliką. VSAT 2023 m. spalio 9 d. sprendimu dėl laikino apgyvendinimo Nr. MD-2161 Užsienietė apgyvendinta Centre nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2023 m. lapkričio 8 d. VSAT 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. 21-14-2312 kreipėsi į Latvijos Respublikos kompetentingą įstaigą dėl užsieniečių perdavimo pagal readmisijos sutartį. Perdavimas buvo numatytas įvykdyti 2023 m. lapkričio 6 d., tačiau Užsienietė pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą. VSAT 2023 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 21-14-2354 informavo Latvijos Respublikos kompetentingą įstaigą, kad neįvyks perdavimas pagal readmisijos sutartį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 23S199323 (teismo sprendime nurodytas Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. 23S199083) prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo prašyme pateikė tik tokią informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant prašymą. Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas, todėl šiuo metu ji yra prieglobsčio prašytoja.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad nagrinėjamas Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį, todėl vertino, kad prašymo motyvai nėra aiškūs. Teismas iš Užsienietės asmens byloje esančių duomenų nustatė, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko iš Latvijos Respublikos, nesikreipė į institucijas dėl jos teisinės padėties nustatymo, o bandė neteisėtai vykti tranzitu per Latviją į Lietuvos Respubliką. Užsienietė prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo numatytas jos perdavimas Latvijos Respublikai. Užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, todėl neapribojus jos judėjimo laisvės, ji gali pasislėpti, nes neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms perduoti Užsienietę valstybei, atsakingai už jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 12 punkte, 4 dalies 2, 4 punktuose įtvirtinti užsieniečių sulaikymo pagrindai.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nusprendė, kad nagrinėjamu atveju alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant judėjimo teisę tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – būtų pakankama ir leidžianti pasiekti tikslus – priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje.

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą, t. y. Centro teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietė, akcentuodama prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies bei 14019 straipsnio nuostatas. Užsienietės vertinimu, neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos abi kumuliatyvios sąlygos: nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsienietės nesulaikius, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji pateikė prieglobsčio prašymą, o tai rodo, kad Užsienietė yra pasirengusi bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis; byloje nėra duomenų, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nustatyta Užsienietės tapatybė – žinomi vardas, pavardė, gimimo data. Užsienietė teismui nurodė, kad nori likti Lietuvos Respublikoje, nes čia nepažeidžiamos žmogaus teisės, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ji bandys slėptis / palikti Lietuvos Respubliką. Užsienietė vadovaujasi Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir teigia, kad priešingai nei nurodyta teismo sprendime, Įstatymo tikslams pasiekti nėra būtina jai taikyti de facto griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės – sulaikymo.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą.

12. Centras palaiko savo argumentus, nurodytus teikime teismui, ir akcentuoja, kad nėra priežasčių Užsienietei taikyti švelnesnę kontrolės priemonę, nes byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų (neteisėtas sienos kirtimas, prieglobsčio prašymo pateikimas tik po sulaikymo, neturi asmens tapatybę nustatančio dokumento). Užsienietės veiksmus Centras vertina kaip piktnaudžiavimą prieglobsčio prašytojo teisėmis ir teigia, jog Užsienietė gali vengti galimo jos perdavimo Latvijos Respublikai, todėl judėjimo laisvės apribojimas yra proporcingas ir tikslingas, siekiant, kad Užsienietė nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki kol bus priimtas sprendimas dėl jos prieglobsčio prašymo. Centras nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas) 13 straipsnio 1 dalimi, kreipsis į Europos Sąjungos valstybę dėl atsakomybės prisiėmimo už Užsienietės Lietuvos Respublikoje pateiktą prieglobsčio prašymą. Gavus iš valstybės, prisiėmusios nagrinėti prieglobsčio prašymą atsakymą, Užsienietė bus perduota valstybei, kuri yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2024 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalies 2–4, 12 punktais, 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendė, kad Centro prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė, apribojanti Užsienietei judėjimo laisvę, yra proporcinga ir būtina, siekiant užtikrinti prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, nes yra didelė tikimybė, kad šis tikslas nebūtų pasiektas Užsienietei paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo pritaikyta alternatyvia sulaikymui priemone ir teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintų kumuliatyvių sąlygų, o Įstatymo tikslams pasiekti nėra būtina taikyti jai de facto griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės – sulaikymo.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra duomenų, jog Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 23S199323 nagrinėti Užsienietės prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės skubos tvarka, taigi Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja (Įstatymo 2 str. 20 d.).

17. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (Įstatymo 113 str. 4 d. 4 p.).

18. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išdėstytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų – užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2023 ir joje nurodytą praktiką).

20. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

21. Teisėjų kolegija iš Užsienietės asmens bylos nustatė, kad VSAT pareigūnai 2023 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį, kuriame vyko Užsienietė kartu su kitais užsieniečiais. Užsienietė teigė, kad ji nelegaliai atvyko iš Rusijos, per Baltarusijos Respubliką, o vėliau neteisėtai, tranzitu per Latviją atvyko į Lietuvos Respubliką. VSAT 2023 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. MD-2161 „Dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo“ Užsienietė apgyvendinta Centre nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2023 m. lapkričio 8 d. VSAT 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. 21-14-2312 kreipėsi į Latvijos Respublikos kompetentingą įstaigą dėl Užsienietės perdavimo pagal readmisijos sutartį. Perdavimas buvo numatytas įvykdyti 2023 m. lapkričio 6 d., tačiau Užsienietė pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą. VSAT 2023 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (21)-14-2354 informavo Latvijos Respublikos kompetentingą įstaigą, kad neįvyks perdavimas pagal readmisijos sutartį. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 23S199323 prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo prašyme pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant prašymą. Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas.

22. Teisėjų kolegija, vertindama Užsienietės prašymą taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojančią jos judėjimo laisvės, pažymi, jog nors byloje nėra jokių Užsienietės asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau byloje nekyla ginčas dėl Užsienietės tapatybės. Byloje taip pat nėra ir duomenų, jog Užsienietė nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdama suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.), nėra duomenų apie jos daromus pažeidimus, kitas Užsienietės padėtį sunkinančias aplinkybes, nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą, be kita ko, grįsdamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punktu, tokio savo sprendimo nemotyvavo, todėl šis Užsienietės sulaikymo pagrindas pripažintinas nepagrįstu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Užsienietės judėjimo laisvės ribojimas nėra proporcinga ir tinkama priemonė, kurios taikymas būtų būtinas Centro ir pirmosios instancijos teismo nurodytam tikslui – sprendimui Užsienietės prieglobsčio byloje priimti – pasiekti.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į Užsienietės paaiškinimus teismo posėdžio metu bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Įvertinus alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį ir tikslą, konstatuotina, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nustatant judėjimo laisvės ribojimus Centre nėra tinkama ir būtina priemonė šiam tikslui pasiekti, todėl keistina į alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsižvelgus į tai, Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės M. D. C. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei M. D. C. P. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė