e0d2b850-ce5c-4866-9b51-059eb9e07873 · Panevėžio apygardos teismas

Baudž                                                             Baudž. bylos Nr. 1A-38-185/2016                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00351-2014-2                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2016 m. gegužės 5 d.

    Panevėžys                 Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Å imkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo CiesiÅ«no, sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei,dalyvaujant: prokurorui Ričardui Juozainiui,iÅ¡teisintajam K. K.,nuteistajam R. B.,gynėjams advokatams M. Å ., Vytautui Kupcikevičiui,nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Juozainio apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžio, kuriuo, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p., K.

K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisintas neįrodžius, kad padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. B. pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir jam paskirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas R. B. laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014-07-16 iki 2014-09-01. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir 8 p., R.

B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. B. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., R. B. paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-27 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant R. B. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės, atliktos pagal 2014-11-27 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį, laikas.

Vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., R. B. pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisintas neįrodžius, kad padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nepilnametės nukentėjusiosios M. Č. įstatyminės atstovės K. Č. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu, Å¡audmenimis, t. y. 2014 m. birželio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , Kauno miesto automobilių turguje iÅ¡ nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro, pusiau automatinį dujinj pistoletÄ â€žZORAKI“, mod. 914, numeris panaikintas, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) Å¡oviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ yra priskiriamas Å¡aunamiesiems C kategorijos ginklams, bei du vienos grupės pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujinius Å¡ovinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ yra Å¡audmenys, skirti Å¡aunamiesiems C kategorijos (dujiniams pistoletams) ginklams, tÄ pačiÄ dienÄ juos neteisėtai gabeno į savo namus Pasvalio r., KraÅ¡tų k., (duomenys neskelbtini), ir savo namuose neteisėtai įsigytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , 2 vnt.

Å¡audmenų neteisėtai laikė, o 2014-07-15 apie 22 valandÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, neturėdamas tam leidimo, minėtÄ pusiau automatinį dujinį pistoletÄ â€žZORAKI“, mod. 914, su dviem dujiniais Å¡oviniais neteisėtai neÅ¡iojo su savimi, o bÅ«tent: A. D. vairuojamu automobiliu „VW SHARAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ savo namų pusiau automatinį dujinį pistoletÄ â€žZORAKI“, mod. 914, du dujinius Å¡ovinius atsivežė į Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaime esančiÄ R.

P. negyvenamÄ sodybÄ , jį demonstravo kitų akivaizdoje, po to tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tÄ patį Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir tuos pačius Å¡audmenis, tuo pačiu automobiliu gabeno į savo namus Pasvalio r., KraÅ¡tų k., (duomenys neskelbtini), kuriuose neturėdamas leidimo laikė iki 2014-07-16, 16.24 valandos, kol pusiau automatinį dujinį pistoletÄ â€žZORAKI“, mod. 914, bei du vienos grupės pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius Å¡ovinius kratos metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigÅ«nai, tokiais savo veiksmais neturėdamas leidimo įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį pistoletÄ â€žZORAKI“, mod. 914, bei du vienos grupės pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujinius Å¡ovinius.            K.

K. ir R. B. buvo kaltinami tuo, kad 2014-07-15 apie 23 valandÄ vieÅ¡oje vietoje, Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., negyvenamos sodybos, priklausančios R. P., kambaryje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, patyčiomis dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų nesilaikymo, siekdami prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kitų paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje plÅ«do, įžūliai elgėsi ir tyčiojosi iÅ¡ nukentėjusios nepilnametės M.

Č., gim. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent: R. B. reikalaujant su juo lytiÅ¡kai santykiauti, o nukentėjusiajai nesutikus, siekiant įbauginti nukentėjusiÄ jÄ M. Č., R. B. rankose demonstruojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį pistoletÄ â€žZORAKI“, mod. 914, iÅ¡ jo dėtuvės iÅ¡imant ir vėl įdedant Å¡ovinį, po to įrėmus dujinį pistoletÄ sėdinčiai prie stalo M. Č. į krÅ«tinę ir grasinant jÄ nuÅ¡auti, vadinant įžeidžiančiais žodžiais, M. Č. pradėjus verkti ir norint iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, K.

K. jÄ apkabinus ir neleidus jai atsistoti, reikalaujant sėdėti, po to tęsdami ciniÅ¡kus ir įžūlius veiksmus – K. K. paėmus nukentėjusiÄ jÄ M. Č. ant rankų, užkėlus ir paguldžius jÄ ant stalo, užšokus ant jos, apžergus ir užgulus nukentėjusiÄ jÄ , R. B. užlaužus M. Č. rankas, K. K. prieÅ¡ jos valiÄ bučiuojant nukentėjusiajai krÅ«tinę, taip bendrais veiksmais atimdami galimybę nukentėjusiajai prieÅ¡intis, pasikėsino prieÅ¡ jos valiÄ išžaginti nepilnametę M.

Č., tačiau nusikalstamos veikos baigti negalėjo dėl priežaščių, nepriklausančių nuo jų valios, nes į patalpas užėjo nukentėjusiosios M. Č. mama K. Č. ir nutraukė jų veiksmus, tokiais veiksmais pasikėsino išžaginti nepilnametę M. Č. bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžio dalį, kuria K. K. ir R. B. dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. iÅ¡teisinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo K.

K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., BK 284 str. 1 d. Pripažinti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. l d. 1 p.) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. l d. 9 p.), ir pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. jam paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 284 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes subendrinti (BK 63 str. 5 d. l p.) ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 metams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ kardomajame kalinime – suėmime. R. B. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., BK 284 str. 1 d., ir pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. jam paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 284 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes subendrinti (BK 63 str. 5 d. l p.) ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., prie paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu pagal BK 253 str. 1 d. paskirtÄ ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su 2014-11-27 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme subendrintÄ bausmę ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 metams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ kardomajame suėmime. R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. l d., padarymÄ panaikinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jo visiÅ¡kÄ pripažinimÄ padarius nusikaltimÄ bei nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir 8 p. nuostatų taikymÄ . R. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d. BK 149 str. 3 d., BK 284 str. 1 d., padarymo pripažinti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. l d. 1 p.) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. l d. 9 p.).

Tenkinti civilinės ieÅ¡kovės K. Č. pareikÅ¡tÄ 2896,20 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Nurodo, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pasisakė ir rėmėsi tik tais K. K. ir R. B. parodymais, kurie juos teisina, be to, jų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi, o palyginus juos tarpusavyje, jie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja vieni kitiems bei kitų liudytojų parodymams.

Teismas rėmėsi K. K. ir R. B. draugų parodymais, kurie juos keitė ir akivaizdžiai buvo suinteresuoti padėti kaltinamiesiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, nelygindamas ir negretindamas vienų parodymų su kitais parodymais, neiÅ¡analizavęs įvykio situacijos ir jo eiliÅ¡kumo, padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, suklydo nustatydamas įvykio sekÄ , todėl, prokuroro nuomone, toks nuosprendis negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Teigia, kad nukentėjusioji M. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus apie jos pasikėsinimo išžaginti aplinkybes.

Jos parodymus patvirtino liudytojų A. Ž. ir K. Č. parodymai, kurie teismo buvo tik cituojami, pasisakant tik tiek, jog liudytojos tiesiogiai įvykio nematė, dėl ko reikia suprasti, kad dėl Å¡ios priežasties jie nevertinami. Tačiau K. Č. buvo įvykio vietoje, matė buvusiÄ situacijÄ ir apie tai davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su kitų liudytojų, nukentėjusios duotais parodymais, tiesiogiai iÅ¡ karto po įvykio iÅ¡ dukros girdėjo jos pasakojimÄ apie įvykio sekÄ . Teisme nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kad A.

Ž., K. Č., nukentėjusioji M. Č. gali apkalbėti kaltinamuosius ir būti šališkos. Be to, nors K. K. ir R. B. dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., 284 str. 1 d. savo kaltės nepripažino, tačiau savo parodymuose iš dalies patvirtino kai kurias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kai kuriuos atliktus veiksmus kaltinamieji nelogiškai paaiškino, kad juos ne taip suprato nukentėjusioji, o teismas tokius jų išgalvotus paaiškinimus, atskyręs nuo kitų įrodymų, vertino kaip teisingus.

K. K. pirminiuose parodymuose nurodė, kad jis prie M. iš viso nebuvo prisilietęs, o lietėsi tik tiek, kiek lietėsi kartu sėdėdami. Jos neglostė, nebuvo apkabinęs, nebučiavo, taip pat nelaikė už rankų, nebuvo jos išrengęs, pats taip pat nebuvo nusirengęs. M. Č. pastūmė, nes ji jį apipylė alumi. Teismas šiuos jo parodymus vertino kaip teisingus, papildomai dar remdamasis liudytojo A. D. parodymais. Tačiau aplinkybė, kad K. K. nukentėjusios buvo apipiltas alumi, atsirado tik kaltinamajam duodant parodymus teisme, o liudytojas A.

D., teisme pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, todėl, prokuroro nuomone, Å¡ie K. K. parodymai turi bÅ«ti vertinami kaip jo gynybinė versija. K. K. teisme nurodė, kad po įžeidžiančių žodžių M. pasakė, kad nori namo. JÄ apsikabino A. ir paprašė, kad ji dar pabÅ«tų. Po to jis su M. buvo paprastai apsikabinęs, ir tiek, jokių kitų kontaktų nebuvo, tai vyko tiesiog draugiÅ¡kai. Per tÄ laikÄ gal ir pasakė kelis įžeidžiančius žodžius, neprisimena, ar liepė jai pasilikti.

Nežino, kodėl aÅ¡arojo M.. M. nebuvo ant stalo, ji tik trumpam buvo ant kelių (reikia suprasti, kad ant K. K. kelių). R. B. nurodė, kad jis gal tik juokais nukentėjusiajai pasiÅ«lė „pačiulpti“, dar lyg kažkÄ , buvo gal trys žodžiai ir tiek, tai buvo tik juoko formos „pasisveikinimas“. Jis suduoti jai tikrai nenorėjo. Mano, kad sprigtas (reikia suprasti kaip smurtÄ ) buvo prieÅ¡ ginklo rodymÄ . Taigi teismo padaryta iÅ¡vada, kad R. B. ginklÄ rodė ir jį demonstravo tik tada, kai M.

Č. ir jos mama išėjo iÅ¡ sodybos, neatitinka net paties R. B. parodymų, kitų liudytojų parodymų ir padarytos nusikalstamos veikos sekos. Be to, teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad nepilnametė M. Č. (kuri jokio supratimo apie ginklus neturi), nemačiusi nebÅ«tų galėjusi atpažinti R. B. ginklo ir nurodyti, kad ginklas buvo užtaisomas Å¡oviniais. Teismas, atmesdamas tÄ aplinkybę, jog R. B., užlaužęs nukentėjusios rankas, laikė jÄ prispaudęs, neleisdamas iÅ¡silaisvinti, be R.

B. parodymų rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos iÅ¡vada, kad M. Č. kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimų nenustatyta. Tačiau pati nukentėjusioji M. Č. parodė, kad po įvykio sužalota nebuvo, jos rankos buvo sveikos, nors R. jas stipriai ir buvo suspaudęs, į gydytojus nesikreipė. Dėl Å¡ios priežasties nukentėjusios nurodyti R. B. veiksmai neprivalomai turėjo suformuoti sužalojimus. Prokuroro nuomone, bÅ«tina vertinti ir tai, kad nukentėjusioji nepilnametė M. Č. buvo viena tarp neblaivių, daugiausia jai nepažįstamų, už jÄ gerokai vyresnių 6–8 vyrų (vieni įeidavo, kiti iÅ¡eidavo), kurie buvo agresyvÅ«s. R.

B. ir K. K. turi kriminalinę praeitį, ne vienÄ kartÄ teisti. Å ių asmenų agresyvumas buvo stebimas net teismo posėdžio metu, o už nepagarbÄ teismui R. B. vieno iÅ¡ posėdžių metu buvo paÅ¡alintas iÅ¡ teismo posėdžio salės. Taigi tiek R. B., tiek K. K. ir jų draugų parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, juos atriboti ir iÅ¡samiai patikrinti bei sulyginti su kitais įrodymais. Nurodo, kad teismas neapklausė liudytojo A. N., nors prokuroras buvo pareiÅ¡kęs tokį praÅ¡ymÄ jį apklausti.

Nors teismas dėjo tam tikras pastangas jį apklausti, tačiau jos buvo formalios, nebuvo išnaudotos visos galimybės jį apklausti, pvz., nuotoliniu būdu ir pan. Nesutinka su teismo motyvais dėl K. K. ir R. B. išteisinimo pagal BK 284 str. l d., t. y. kad neįrodyta, jog kaltinamieji viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje plūdo, įžūliai elgėsi ir tyčiojosi iš nukentėjusiosios, kad nusikaltimo padarymo vieta – Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., R. P. priklausanti sodyba, yra negyvenama, todėl ji negali būti laikoma vieša vieta, nes yra privati teritorija.

Pažymi, kad teismas, prieÅ¡taraudamas padarytai iÅ¡vadai, kad neįrodyta, jog K. K. ir R. B. vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje plÅ«do, įžūliai elgėsi ir tyčiojosi iÅ¡ nukentėjusios, pripažino, kad sodyboje kaltinamieji (K. K., R. B.) triukÅ¡mavo, be jų triukÅ¡mavo ir kiti joje buvę asmenys, tačiau tokiais veiksmais jie nesiekė sutrikdyti vieÅ¡osios tvarkos, nesuvokė, jog savo elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, kad tokiais jų veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka ir Å¡ių padarinių nenorėjo.

Padarydamas tokias iÅ¡vadas teismas nepasisakė ir nevertino kitų liudytojų, pvz., A. Ž. parodymų, kad P. sodyba yra negyvenama. Ji, bÅ«dama ant keliuko, girdėjo triukÅ¡mÄ . Priartėjus prie sodybos jai buvo girdėti, kad sodyboje triukÅ¡maujama, girtaujama. Jei asmenys bÅ«na sodyboje, įjungia muzikÄ , kuri bÅ«na girdėti. IÅ¡girdo riksmÄ . Girdėjo M. mamÄ Å¡aukiant. Girdėjo asmenis, svaidantis grasinimais. IÅ¡girdo M. ir K. Å¡aukiant „A., kviesk policijÄ â€œ. Ji iÅ¡kvietė policijÄ .

Girdėjo, kaip vienas asmuo Å¡aukė, kad nuÅ¡aus tÄ , kuris iÅ¡kvies policijÄ . Po to, po kiek laiko iÅ¡girdo, kaip M. ir K., Å¡aukdamos bėgo į jos pusę. TriukÅ¡mas tęsėsi apie 15 minučių. Kad sodyba, esanti nuo tvenkinio 300–400 metrų, yra negyvenama ir apleista, kad bet kas ten gali užeiti ir kÄ nori daryti, patvirtino ir A. D., M. Č.. Tiek R. B., tiek ir K. K. yra parodę, kad jau bÅ«nant prie vandens iÅ¡ sodybos buvo girdėti muzika, matė degančiÄ Å¡viesÄ , nuėjo pažiÅ«rėti, žinojo, kad ten dvi dienas buvo girtaujama.

Kaip liudytojas apklaustas sodybos savininkas R. P. taip pat parodė, kad jis buvo pametęs spynos raktÄ , todėl spynÄ iÅ¡plėšė ir po to nesutvarkė. Patvirtino pagarsintus parodymus, kad toje sodyboje nuolat niekas negyvena, joje susirenka draugai „pabaliavoti“. Sodybos durys nerakinamos. IÅ¡ A. N. sužinojo, kad B. norėjo iÅ¡prievartauti M. Č., tačiau atėjo M. motina ir jiems sutrukdė. Kas ten buvo sodyboje, jam neįdomu ir jis nesidomėjo. Prokuroras nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra suformavęs praktikÄ , jog vieÅ¡a vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu lankosi kiti asmenys, svarbu, kad bÅ«tų laisvas priėjimas ir bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltinamojo veiksmų patirs nepatogumų.

Esminis kriterijus pripažįstant konkrečiÄ vietÄ vieÅ¡a yra nustatymas, ar toje vietoje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys, o ne tokios vietos priklausymas nuosavybės teise. Nors teismas nuosprendžiu pripažino, kad sodyboje kaltinamieji K. K. ir R. B. triukÅ¡mavo, tačiau nekonkretizavo, dėl ko ir kaip jie triukÅ¡mavo, nevertino K. K. parodymų, kur jis aiÅ¡kiai parodė, kad žodžiais ėmė tyčiotis iÅ¡ M., jÄ Ä¯Å¾eidinėjo įvairiais žodžiais, vadino jÄ â€žÅ¾iurke“, „kale“, ji dėl to buvo supykusi, bet neatsimena, ar verkė.

KÄ darė tuo metu jo draugai, kiti kartu buvę vaikinai, negali pasakyti, jie tiesiog gėrė alų (pagarsinti parodymai). R. B. yra parodęs, kad M. Č. siÅ«lė „čiulpti“ lytinį organÄ , liepė dingti. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios M. Č. tais parodymais, kurie yra palankÅ«s kaltinamiesiems, kad ji neprisimena, ar jÄ vadino įžeidžiančiais žodžiais, tačiau nepasisakė dėl kitos jos parodymų dalies, kad R. B. jÄ vadino „žertva“, o K. K. užkėlus ir paguldžius jÄ ant stalo, jam užšokus ant jos, apžergus ir užgulus jÄ , girdėjo, kaip visi iÅ¡ jos juokėsi, ji jautėsi blogai, verkė.

Å ias aplinkybes patvirtino prieÅ¡ tai cituoti A. Ž. bei K. Č. parodymai. Taigi sujungus visus parodymus į vientisÄ sekÄ , darytina neginčijama iÅ¡vada, kad K. K. ir R. B., bÅ«dami neblaivÅ«s, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, patyčiomis dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų nesilaikymo, siekdami prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kitų paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje plÅ«do, įžūliai elgėsi ir tyčiojosi iÅ¡ nukentėjusios nepilnametės M.

Č., o tęsdami savo nusikalstamus veiksmus vėliau kėsinosi jÄ išžaginti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai R. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymo pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiÅ¡kai pripažino padaręs šį nusikaltimÄ ir dėl jo padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymi, kad pirminėje apklausoje R. B. nurodė, jog įvykio metu nei jis, nei kažkas kitas iÅ¡ jo draugų jokio Å¡autuvo neturėjo (2 t., b. l. 38–39).

Tik vėlesnėje apklausoje ir tik esant papildomiems įrodymams R. B. davė parodymus apie pusiau automatino dujinio pistoleto „ZORAKI“, mod. 914, ir Å¡audmenų įsigijimo aplinkybes. Todėl atsižvelgiant į tai, teismo pripažinta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis visiÅ¡kai pripažino padaręs nusikaltimÄ ir dėl jo padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), yra neteisėta, todėl turi bÅ«ti panaikinta. Nurodo, kad R. B. negali bÅ«ti taikomos ir BK 75 str. nuostatos, nes nebÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, be to, nėra tam ir sÄ lygų.

Tokia iÅ¡vada darytina vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ . R. B. nuteistas už apysunkį baigtÄ nusikaltimÄ , anksčiau teistas, ne kartÄ baustas administracine tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Ä® visas teismo nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytas jos vidurkis. Kadangi nuteistojo R.

B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam taikant BK 75 str. nuostatas.Teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodant, kad K.

K. ir R. B. buvo kaltinami ne pasikėsinimu išžaginti nepilnametę M. Č. ir vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymu, o kaltinami tuo, kad pasikėsino seksualiai prievartauti nepilnametę M. Č. bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 150 str. 3 d., 284 str. 1 d. Teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jame iÅ¡dėstytais motyvais K. K. bei R. B. pripažinti kaltais pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 3 d., 284 str. 1 d., panaikinti R.

B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymo pripažintÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jo prisipažinimÄ padarius Å¡iÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, netaikyti R. B. BK 75 str. nuostatų ir priteisti civilinį ieÅ¡kinį, K. K., R. B. ir jų gynėjai prašė palikti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Tenkinama apeliacinio skundo dalis.Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas R. B. pripažino kaltu pagal BK 253 str. 1 d., o jį ir K.

K. pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., 284 str. 1 d., iÅ¡teisino neįrodžius, kad buvo padarytos Å¡ios veikos. Apeliacinės instancijos teismas apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu prokuroras, neginčydamas R. B. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d., nesutinka su K. K. ir R.

B. iÅ¡teisinimu. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras, pakeitęs kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, prašė K. K. ir R. B. pripažinti kaltais pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 3 d., 284 str. 1 d. (skundžiamu nuosprendžiu jie buvo iÅ¡teisinti pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. ir 284 str. 1 d.), taip pat prašė panaikinti R. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymo pripažintÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jo prisipažinimÄ padarius Å¡iÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bei netaikyti R.

B. BK 75 str. nuostatų, tenkinti K. Č. pareikÅ¡tÄ 2896,20 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas K. K. ir R. B. iÅ¡teisinimÄ pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. motyvavo tuo, kad K. K. ir R. B., tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu vieningai ir nuosekliai teigė, jog jie nesiekė turėti lytinių santykių su nepilnamete nukentėjusiÄ ja M. Č., o duomenų, kurie paneigtų tokius jų parodymus, nėra.

Apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymėjo, jog ji pati nuėjo į sodybÄ , ten vartojo alkoholinius gėrimus ir jautėsi girta, kÄ patvirtina ir blaivumo testas, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas 2,10 promilės girtumas. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad R. B. jai pasiÅ«lė pasimylėti, po ko jai atsisakius, jis demonstravo prieÅ¡ jÄ ginklÄ , įdėdamas ir iÅ¡imdamas iÅ¡ jo kulkas, vėliau ginklÄ pridėdamas jai prie krÅ«tinės, paneigė R.

B., kuris parodė, kad jis turėjo ginklÄ , bet jį rodė tik A. N., ginklÄ galėjo dar matyti K. K., taip pat pripažino, kad juokų forma galėjo pasiÅ«lyti nukentėjusiajai „pačiulpti“, tačiau ginklo nukentėjusiajai į krÅ«tinę tikrai nebuvo įrėmęs, kÄ , anot teismo, patvirtina ir liudytojai D. R., A. D., o K. K. parodė, kad ginklÄ sodyboje buvę asmenys apžiÅ«rėjo po to, kai nukentėjusioji su mama jau buvo išėjusios. Teismo nuomone, tos aplinkybės, kad R. B. buvo įrėmęs nukentėjusiajai M.

Č. ginklÄ Ä¯ krÅ«tinę, nepatvirtina ir jos motinos K. Č. parodymai, nes Å¡iÄ aplinkybę ji sužinojo iÅ¡ dukros, pati to nematė. Teismas taip pat atmetė nukentėjusiosios parodymus, kad jai pradėjus verkti ir norint iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, K. K. jÄ apkabino, neleido atsistoti, kad vėliau užkėlęs jÄ ant stalo, apžergęs užgulė, bučiavo prieÅ¡ jos valiÄ krÅ«tinę, o R. B., užlaužęs jos rankas, jas laikė prispaudęs, neleisdamas nukentėjusiajai iÅ¡silaisvinti, taip atimdami nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, motyvuodamas tuo, kad Å¡ių aplinkybių nepatvirtino nei kaltinamieji, nei liudytojai, buvę sodybos viduje.

PrieÅ¡ingai, kaltinamieji ir kiti liudytojai patvirtino, kad M. Č. bÅ«dama sodyboje juokėsi, o verkti ji pradėjo tada, kai į sodybos vidų užėjo jos motina ir jÄ iÅ¡sivedė. Teismas K. K. prisipažinimÄ , kad jis sodybos viduje buvo apkabinęs nukentėjusiÄ jÄ , vertino kaip draugiÅ¡kumo gestÄ , nes ir nukentėjusioji buvo jį apsikabinusi. Teismas nustatė, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo ant stalo, bet, kaip parodė K. K., jis paprasčiausiai pastÅ«mė M. Č., nes ji apipylė jį alumi, kÄ patvirtino ir A.

D., o liudytojas D. R. parodė, jog K. K. M. Č. pastÅ«mė, kai ji norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ už stalo. Teismas nurodė, kad sodyboje buvę liudytojai taip pat nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų, jog K. K., užkėlęs nukentėjusiÄ jÄ ant stalo ir jÄ apžergęs, bučiavo jos krÅ«tinę. Teismo nuomone, nenustatyta ir tai, kad M. Č., bÅ«nant ant stalo, R. B. laikė užlaužęs jos rankas, nes, kaip parodė liudytojai, tuo metu sodyboje jis jau snÅ«duriavo. Be to, Å¡iÄ aplinkybę paneigia specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, jog M.

Č. kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimų nenustatyta. Teismas pabrėžė ir tai, kad visÄ tÄ laikÄ , kai buvo sodyboje, nukentėjusioji galėjo laisvai iÅ¡ jos iÅ¡eiti, nes sodybos durys buvo nerakinamos. Be to, tiek kaltinamieji, tiek ir kiti sodyboje buvę liudytojai parodė, jog jie visi pradžioje norėjo, kad M. Č. iÅ¡ sodybos iÅ¡eitų, nes ji yra nepilnametė, tačiau ji joje pasiliko savo laisva valia. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad K.

K. ir R. B. veiksmuose nėra vieno iÅ¡ bÅ«tino jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., subjektyviosios pusės požymio – tyčios.K. K. ir R. B. iÅ¡teisinimÄ pagal BK 284 str. 1 d. apylinkės teismas motyvavo tuo, kad kaltinimas dėl Å¡ios veikos jiems iÅ¡ esmės buvo grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais, jog bÅ«nant sodyboje visi joje buvę asmenys iÅ¡ jos juokėsi. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji neprisiminė, ar kas nors sodyboje jÄ vadino įžeidžiančiais žodžiais.

Teismas taip pat konstatavo, kad nusikaltimo padarymo vieta negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡a, nes sodyba yra privati teritorija. Be to, nenustatyta, jog kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti siekiant pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar jų elgesys bÅ«tų sukėlęs kitų asmenų neigiamÄ reakcijÄ , kas leistų konstatuoti realų vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymÄ . PrieÅ¡ingai, sodyboje triukÅ¡mavo ne tik kaltinamieji, bet ir visi kiti joje buvę asmenys. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog K.

K. ir R. B. veikoje nėra vieno iÅ¡ bÅ«tino nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., subjektyviosios pusės požymio – tyčios.Kaip matyti iÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo, jis iÅ¡ esmės motyvuojamas pirmosios instancijos teismo netinkamu įrodymų vertinimu, teigiama, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi tik tais bylos įrodymais, kurie teisina K. K. ir R. B., o ne jų visuma. Kolegija su Å¡iais prokuroro skundo argumentais iÅ¡ dalies sutinka. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ir padaryti kitokias iÅ¡vadas bei savo procesinį sprendimÄ grįsti naujais įrodymais.

Nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ , įvertinti, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti ir pan. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva.

Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.BÅ«tina įrodymų vertinimo sÄ lyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015).

Tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumÄ daromos atitinkamos iÅ¡vados. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama.

Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Dėl pasikėsinimo išžaginti ar pasikėsinimo seksualiai prievartauti nepilnametę M. Č. Susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir byloje esančius įrodymus, taip pat pati atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei apylinkės teismas, konstatuoja, jog K.

K. ir R. B. atliko jiems kaltinime inkriminuojamus veiksmus (demonstravo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vadino jÄ Ä¯Å¾eidžiančiais žodžiais, jÄ apkabino ir neiÅ¡leido iÅ¡ sodybos, jÄ paėmė, užkėlė ir paguldė ant stalo, apžergė ir užgulė ant jos, per drabužius bučiavo jos krÅ«tinę, laikė jos rankas). Tačiau tai, kad jų veiksmuose nebuvo tyčios išžaginti nepilnametę M. Č., skundžiamame nuosprendyje konstatuota teisingai, todėl jie pagrįstai pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. iÅ¡teisinti, jiems nepadarius Å¡ios veikos.

Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, taip pat neturi pagrindo K. K. ir R. B. pripažinti kaltais pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 3 d., kaip apeliacinės instancijos teisme pakeistu kaltinimu prašė prokuroras. Už išžaginimÄ pagal BK 149 str. 1 d. atsako tas, kad lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ pavartodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį pavartoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Už seksualinį prievartavimÄ pagal BK 150 str. 1 d. atsako tas, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio sÄ lyčio bÅ«du pavartodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį pavartoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Už kvalifikuotÄ išžaginimÄ arba seksualinį prievartavimÄ , t. y. už Å¡ių veikų padarymÄ veikiant bendrininkų grupe, nepilnamečio ir mažamečio išžaginimÄ ar seksualinį prievartavimÄ atsakomybė numatyta atitinkamai BK 149 str. ir BK 150 str. 2, 3 ir 4 dalyse.BK 149 str. ir 150 str. numatytų nusikaltimų subjektyvioji pusė yra tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad lytiÅ¡kai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus su nukentėjusiu asmeniu prieÅ¡ jo valiÄ ir to siekia.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, K. K. ir R. B. su draugais A. D., D. L., D. R., M. S. atvažiavus į Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k. esančiÄ sodybÄ , joje buvo nukentėjusioji M. Č., D. P., A. N. ir D. V., kuris tuo metu miegojo. Kaip parodė nukentėjusioji M. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, įvykio metu ji buvo iÅ¡gėrusi sidro, jautėsi girta. Jiems bÅ«nant sodyboje, R. B. turėjo Å¡autuvÄ , išėmė kulkÄ , po to vėl jÄ Ä¯dėjo. R. B. jai pasiÅ«lė eiti prie užtvankos pasimylėti, tačiau ji pasakė, kad niekur neis, ir viskas.

Tuo metu, kai R. B. siÅ«lė jai eiti pasimylėti, jis buvo užlaužęs jos rankÄ ir laikė prie jos krÅ«tinės pridėjęs Å¡autuvÄ , po to Å¡autuvÄ patraukė. Kaip parodė M. Č., ji iÅ¡sigando, suprato, kad tai realus reikalavimas, apsiverkė, norėjo eiti namo, bet K. K. jos neiÅ¡leido, jÄ apsikabino, sakydamas, kad ji sėdėtų. Po to K. K., pakėlęs jÄ nuo suolo, paguldė ant stalo. Ji spardėsi, o R. B. užlaužė jai rankÄ . Tada K. K., pats užlipęs ant stalo ir jÄ apžergęs, per rÅ«bus bučiavo jos krÅ«tinę.

Ji suprato, kad R. B. su K. K. kėsinasi jÄ išžaginti. Jai gulint ant stalo į sodybÄ jos ieÅ¡koti atėjo jos motina K. Č.. Kai atėjo mama, K. K. nulipo nuo jos ir ji su mama pabėgo. R. B. jas vijosi. Netikėti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais apie jos atžvilgiu atliktus veiksmus kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Nukentėjusiosios M. Č. įstatyminė atstovė K. Č. (motina) parodė, kad atėjusi į sodybÄ ieÅ¡koti savo dukros pamatė, jog ji guli ant stalo, o jÄ apžergęs K.

K., kartu su R. B. laikydami jos rankas, bučiuoja jos krÅ«tinę. Tai pamačiusi ji K. K. pasakė „kÄ tu darai?“, o kai priėjo prie R. B., jis jÄ iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais. Kai dukra nulipo nuo stalo, jos išėjo iÅ¡ sodybos ir sustojo prie Å¡ulinio. Tada prie jų bandė prieiti R. B., bet dukra jai pasakė bėgti, nes R. B. turi Å¡autuvÄ . K. Č. taip pat parodė, kad sodyboje jos dukra gėrė sidrÄ , o kai norėjo eiti namo, vienas iÅ¡ vaikinų jÄ apkabino ir neleido iÅ¡eiti.

Jos dukra matė, kad R. B. turėjo ginklÄ , jį buvo įrėmęs jai į krÅ«tinę ir reikalavo su juo pasimylėti, tačiau dukra atsisakė tai daryti. Kaip liudytoja apklausta A. Ž. parodė, kad kartu su K. Č. ėjo į sodybÄ parsivesti jos dukros M. Č.. Ji į pačiÄ sodybÄ nėjo, o liko stovėti prie kelio, nes K. Č. jos paprašė ten pasilikti ir, jei kas atsitiktų, kviesti policijÄ . Laukdama prie kelio, po kokių 15 min., iÅ¡girdo K. Č. Å¡aukiant „A., kvies policijÄ â€œ.

Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Liudytoja parodė, kad ji girdėjo, kaip kažkas Å¡aukė, jog „nuÅ¡aus tÄ , kas iÅ¡kvietė policijÄ â€œ. Kol atvažiavo policijos ekipažas, ji su K. Č. ir jos dukra slėpėsi krÅ«muose. K. Č. jai papasakojo, kad jos dukrai M. Č. buvo grasinta ginklu ir liepta lipti ant stalo, jos prašė atlikti lytinį aktÄ . M. Č. ginklu grasino R. B.. Ji (A. Ž.) matė, kad M. Č. buvo susinervinusi. Taigi iÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad K. Č. buvo atėjusi į įvykio vietÄ , matė tuo metu buvusiÄ situacijÄ ir apie tai davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su nukentėjusiosios parodymais, taip pat ji tiesiogiai iÅ¡ karto po įvykio iÅ¡ savo dukros M.

Č. girdėjo jos pasakojimÄ apie tai, kas vyko iki jai ateinant į sodybÄ bei apie tai dar papasakojo A. Ž.. Byloje nėra jokių duomenų, dėl ko M. Č., K. Č. ir A. Ž. turėtų pagrindÄ apkalbėti K. K. ir R. B., tokių aplinkybių nenurodė ir K. K. su R. B., todėl netikėti jų tarpusavyje ir su kitais bylos įrodymais sutampančiais bei vienas kitÄ papildančiais parodymais kolegija neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu Å¡ių A. Ž. ir K. Č. parodymų apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino, o pasisakė tik tiek, kad jos tiesiogiai įvykio nematė, todėl jų parodymai neįrodo R.

B. ir K. K. pirmiau paminėtų inkriminuojamų veiksmų. Be to, pažymėtina, kad ir patys K. K. ir R. B. savo parodymuose pripažino atlikę kai kuriuos veiksmus, t. y. K. K. pripažino, kad sodyboje jis nukentėjusiajai pasakė kelis įžeidžiančius žodžius, taip pat parodė, kad buvo jÄ draugiÅ¡kai apkabinęs, kai ji norėjo iÅ¡eiti namo, kad juoko forma jÄ pastÅ«mė, kai ji apipylė jį alumi, R. B. nurodė, kad sodyboje jis turėjo ginklÄ , kurį rodė tik A. N., ginklÄ dar galėjo matyti ir K.

K., kad juoko forma nukentėjusiajai siÅ«lė „pačiulpti“ ir „duoti sprigtÄ â€œ. Kolegijos nuomone, be pirmiau aptartų įrodymų, nukentėjusiosios M. Č. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, jog matė, kaip sodyboje K. K. buvo apsikabinęs M. Č., kad pakėlęs jÄ nuo suolo paguldė ant stalo ir laikė užgulęs jos rankas, dar prašė R. B. padėti palaikyti rankas, kad M. Č. nepatiko tai, kÄ darė K. K., ji verkė.

Nors teisminio nagrinėjimo metu A. D. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, t. y. jis iÅ¡ pradžių patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o vėliau savo parodymus patikslino ir parodė, jog K. K. nebuvo užgulęs M. Č. ir nieko jai nedarė, kolegija, įvertinusi jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusiosios duotų parodymų ir kitų bylos įrodymų apimtimi, konstatuoja, jog jie turi įrodomÄ jÄ vertę. Apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teisme pagarsinti A.

N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (iÅ¡naudojus visas galimybes Å¡io liudytojo apklausti nei apylinkės, nei apygardos teismuose nepavyko, nes jis gyvena užsienyje ir nėra žinomas tikslus jo adresas), kur jis nurodė, jog su draugais į sodybÄ atvažiavę K. K. ir R. B. įvairiais žodžiais vadino ir įžeidinėjo M. Č., po ko ji ėmė verkti ir norėjo iÅ¡ sodybos iÅ¡eiti, tačiau jai buvo liepta sėdėti ir niekur neiti. Liudytojas matė, kaip K. K., paėmęs M. Č., užkėlė jÄ ant stalo ir pasilenkęs bučiavo jos krÅ«tinę.

Taip pat liudytojas parodė, kad R. B. sodyboje turėjo ginklÄ ir jį demonstravo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas A. A. parodė, kad jis apklausė A. N., kuris dalyvavo (duomenys neskelbtini) kaime negyvenamoje sodyboje vykusiame vakarėlyje. Kokias įvykio aplinkybes A. N. jam nurodė, tokias jis ir užrašė jo apklausos protokole, kurį baigus raÅ¡yti A. N. perskaitė ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad jame viskas užraÅ¡yta teisingai.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad R. B. demonstravo prieÅ¡ jÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , apylinkės teismas atmetė, remdamasis R. B. parodymais, kad jis ginklÄ rodė tik A. N., jį galėjo matyti ir K. K., tačiau ginklo nukentėjusiajai nedemonstravo ir jo jai į krÅ«tinę jis tikrai nebuvo įrėmęs, kÄ , anot teismo, patvirtina ir liudytojų D. R. bei A. D. parodymai, kad jie, bÅ«dami sodybos viduje, jokio ginklo pas R. B. nematė, o K. K. patvirtino, kad ginklÄ sodyboje buvę asmenys apžiÅ«rėjo tik tuomet, kai M.

Č. su mama iÅ¡ sodybos jau buvo išėjusios. Anot apylinkės teismo, Å¡ios M. Č. nurodytos aplinkybės nepatvirtina ir jos motinos K. Č. parodymai, nes apie ginklo demonstravimÄ jos dukros atžvilgiu ji sužinojo tik iÅ¡ dukros, pati jokio ginklo nematė, jo nematė ir A. Ž.. Tačiau kolegija pažymi, jog atmesdamas Å¡iuos M. Č. parodymus, apylinkės teismas ne tik neatsižvelgė į liudytojų A. N. parodymus, kuris tiesiogiai matė, kaip sodyboje R. B. demonstravo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ginklÄ , bet ir nevertino to, kad M.

Č. (kuri apie ginklus jokio supratimo neturi), realiai nemačiusi R. B. ginklo, jo tikrai nebÅ«tų galėjusi atpažinti ir nurodyti, jog jis buvo užtaisomas Å¡oviniais. Be to, jei nukentėjusiajai R. B. nebÅ«tų demonstravęs ginklo, ji nebÅ«tų liepusi motinai bėgti, sakydama, kad link jų ateinantis R. B. turi ginklÄ . Todėl netikėti M. Č. parodymais apie tai, kad R. B. sodyboje prieÅ¡ jÄ demonstravo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, kolegija neturi jokio pagrindo.

Darydamas iÅ¡vadÄ , kad R. B. nebuvo užlaužęs nukentėjusiosios rankų, apylinkės teismas be jo paties parodymų rėmėsi ir specialisto iÅ¡vada, kuria nukentėjusiajai jokių sužalojimų nekonstatuota. Tačiau vien ta aplinkybė, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusioji nebuvo sužalota, nepaneigia prieÅ¡ jÄ atliktų veiksmų. Be to, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, R. B. veiksmai neprivalomai nukentėjusiajai turėjo suformuoti sužalojimus, nes ir pati nukentėjusioji parodė, kad po įvykio ji sužalota nebuvo, į gydytojus nesikreipė.

IÅ¡teisindamas K. K. ir R. B. dėl Å¡ios veikos, apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad nukentėjusioji M. Č., visÄ tÄ laikÄ , kai buvo sodyboje, turėjo galimybę iÅ¡ sodybos iÅ¡eiti (durys yra nerakinamos), o be to, pradžioje niekas nenorėjo, kad ji ten bÅ«tų, nes ji yra nepilnametė, liepė jai iÅ¡ sodybos iÅ¡eiti, tačiau sodyboje ji pasiliko savo laisva valia. Apygardos teismo kolegija pažymi, kad Å¡ios aplinkybės niekaip nepaneigia K. K. ir R. B. pirmiau paminėtų veiksmų atlikimo bei nepateisina jų elgesio.

Be to, bylos aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji iÅ¡ sodybos neišėjo, nes K. K. jai to padaryti neleido. Taigi kolegija, įvertinusi pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus, juos sulyginusi bei sugretinusi tarpusavyje, prieÅ¡ingai nei apylinkės teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pakanka objektyvių duomenų pripažinti, jog R. B. ir K. K. atliko jiems kaltinime inkriminuojamus veiksmus – demonstravo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vadino jÄ Ä¯Å¾eidžiančiais žodžiais, jÄ apkabino ir neiÅ¡leido iÅ¡ sodybos, jÄ paėmė, užkėlė ir paguldė ant stalo, apžergė ir užgulė ant jos, per drabužius bučiavo jos krÅ«tinę, laikė jos rankas.

Tačiau kolegija pažymi, kad tam tikrų veiksmų atlikimas savaime nereiÅ¡kia to, jog K. K. ir R. B. Å¡iuos veiksmus atliko siekdami ir turėdami konkretų tikslÄ â€“ lytiÅ¡kai santykiauti ar seksualiai prievartauti nepilnametę M. Č.. Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu, turi bÅ«ti nustatyta nusikaltimo sudėtis, kuriÄ sudaro keturi elementai, t. y. objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Kaip minėta, išžaginimas ar seksualinis prievartavimas padaromi tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad lytiÅ¡kai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus su nukentėjusiu asmeniu prieÅ¡ jo valiÄ ir to nori.

Nusikalstamus K. K. ir R. B. ketinimus, tyčiÄ turi neginčijamai patvirtinti bylos įrodymų visuma. Patys K. K. ir R. B. viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neigė turėję tikslÄ ir siekę turėti lytinių santykių su nepilnamete M. Č.. Savo veiksmus K. K. ir R. B. vertino kaip draugiÅ¡kumo gestÄ ir pajuokavimÄ . Taip pat jie abu tvirtino, kad tikrai nebÅ«tų prievartavę merginos prie kitų jiems nepažįstamų žmonių, juolab žinodami jos Å¡eimÄ ir tai, kad ji yra nepilnametė.

Duomenų, kurie paneigtų Å¡iuos K. K. ir R. B. parodymus, byloje nėra. Vertinant K. K. ir R. B. veiksmus ir jų elgesį viso įvykio metu matyti, kad jie nieko konkretaus nukentėjusiajai nedarė, kad lytiÅ¡kai su ja santykiautų ar tenkintų seksualinę aistrÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nei K. K., nei R. B. sodyboje nebuvo apsinuoginę, taip pat nebandė iÅ¡renginėti nukentėjusiosios, numauti jai kelnių ar patys jas nusimauti, liepę jai pačiai nusirengti. Tokių aplinkybių nenurodė ir pati nukentėjusioji.

Kaip matyti iÅ¡ M. Č. parodymų, po to, kai R. B. pasiÅ«lė jai eiti prie užtvankos su juo pasimylėti, po ko jai pasakius, kad niekur neis, ir viskas, nei jis, nei K. K. daugiau jai nieko nebesakė, nieko jai nesiÅ«lė, neragino ir nereikalavo su jais lytiÅ¡kai santykiauti ar tenkinti jų lytinę aistrÄ . Taip pat, pasak M. Č., kai K. K. per drabužius bučiavo jos krÅ«tinę, jis jai nieko nekalbėjo ir nieko nesakė, daugiau jai nieko nedarė, jos krÅ«tų ir lytinių organų nelietė, jos nenurenginėjo, iÅ¡ viso jis rankomis jai nieko nedarė ir jos nelietė, pats taip pat nebuvo nusirengęs. Duomenų, kad K.

K. ir R. B. bÅ«tų nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ sodybos kur nors tempę ar reikalavę su jais kur nors eiti arba važiuoti, nėra, pati nukentėjusioji tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Taigi paminėtos aplinkybės visiÅ¡kai neduoda pagrindo teigti, jog K. K. ir R. B. veiksmai pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia išžaginti ar seksualiai prievartauti nukentėjusiÄ jÄ . Vien nukentėjusiosios subjektyvus aplinkybių vertinimas ir manymas, jog K. K. ir R. B. norėjo jÄ iÅ¡prievartauti, nėra pagrindas juos pripažinti kaltais dėl pasikėsinimo išžaginti ar seksualiai prievartauti, nes tokius nusikalstamus ketinimus turi neginčijamai patvirtinti ir kiti bylos įrodymai.

Kolegijos vertinimu, tokių neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog K. K. ir R. B. norėjo, siekė ir turėjo tikslÄ išžaginti ar seksualiai prievartauti nepilnametę M. Č., tačiau nusikalstamų veikų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes tai padaryti jiems sutrukdė į sodybos patalpas atėjusi nepilnametės motina K. Č., byloje nėra. Akivaizdu, kad K. K. ir R. B. bÅ«dami sodyboje su nukentėjusiÄ jÄ elgėsi netinkamai, tačiau vien tokį jų elgesį priskirti siekiui lytiÅ¡kai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrÄ su nepilnamete M.

Č. nėra pagrindo, juolab kad jie nieko, kas rodytų juos turėjus konkretų tikslÄ â€“ lytiÅ¡kai santykiauti ar seksualiai prievartauti nepilnametę M. Č., nedarė. Be to, kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai nebuvo jokio pagrindo manyti, jog K. K. ir R. B. siekia su ja lytiÅ¡kai santykiauti, nes kambaryje buvo daug žmonių, tarp jų ir nukentėjusiosios draugų, kurie neabejotinai nebÅ«tų leidę to padaryti, o duomenų, kad K. K. ir R. B. bÅ«tų ėmęsi kokių nors veiksmų tai padaryti nematant ir nežinant kitiems asmenims ar bÅ«tų bandę kaip nors paveikti kitus sodyboje buvusius asmenis (bÅ«tų jiems grasinę ir pan.), byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, K. K. ir R. B. elgesys reiÅ¡kėsi prie kitų sodyboje buvusių asmenų, t. y. jie savo veiksmų neslėpė ir juos atliko vieÅ¡ai. Be to, kolegija nemano, jog K. K. ir R. B., kaip jie patys parodė, žinodami M. Č. Å¡eimÄ ir tai, kad ji yra nepilnametė, bÅ«tų norėję ir siekę su ja atlikti prievartinius lytinius santykius, juolab tokioje vietoje, kurioje bet kada galėjo pasirodyti paÅ¡aliniai asmenys, kÄ patvirtino ir pati nukentėjusioji, kad į Å¡iÄ sodybÄ gali atvažiuoti kas tik nori ir kada tik nori.

Tai matyti ir iÅ¡ K. Č. bei A. Ž. parodymų, kad K. Č. laisvai pateko į sodybos vidų atėjusi ten ieÅ¡koti savo dukros. Prokuroras apeliacinės instancijos teisme pakeistu kaltinimu K. K. ir R. B. kaltina pasikėsinimu prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ tenkinti lytinę aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Kolegija pažymi, kad toks kaltinimas yra nekonkretus, prokuroras kaltinime nenurodė, koks buvo tas kitoks fizinis sÄ lytis, o baigiamosiose kalbose jis tai bandė susieti su lytinio organo lietimusi prie nukentėjusiosios kÅ«no ir dėl to patirtu lytiniu susijaudinimu.

Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų tokiÄ seksualinio prievartavimo objektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos pusę, todėl konstatuotina, kad prokuroras tik spėja ir daro prielaidÄ dėl galimo nusikalstamos veikos bÅ«do, o remiantis prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas yra įpareigotas iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

PrieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo prokuroras, tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo iÅ¡naudotos visos galimybės galimiems įrodymams surinkti, tačiau abejonių dėl K. K. ir R. B. kaltės paÅ¡alinti nepavyko. Todėl darytina iÅ¡vada, kad jie skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. iÅ¡teisinti pagrįstai ir naikinti Å¡iÄ iÅ¡teisinamojo nuosprendžio dalį bei kvalifikuoti jų veiksmus pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 3 d., kaip to apeliacinės instancijos teisme pakeistu kaltinimu prašė prokuroras, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apylinkės teismo motyvais ir padaryta iÅ¡vada, kad K. K. ir R. B. veiksmuose nėra jiems inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties požymių, todėl Å¡i nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas K. K. ir R. B. apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 str. 1 d. privalo bÅ«ti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«džiu, kilusiais padariniais.

Kaip minėta, vienas iÅ¡ motyvų iÅ¡teisinti K. K. ir R. B. dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. buvo tas, kad nusikaltimo padarymo vieta – R. P. priklausanti negyvenama sodyba, Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., nėra vieÅ¡a vieta, nes yra privati teritorija. LAT yra suformavęs praktikÄ , kad vieÅ¡a vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu lankosi kiti asmenys, svarbu, kad bÅ«tų laisvas priėmimas ir bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Esminis kriterijus pripažįstant konkrečiÄ vietÄ vieÅ¡a yra nustatymas, ar toje vietoje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys, o ne Å¡ios vietos priklausomumas nuosavybės teise. Kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad įvykio vieta – Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaime esanti R. P. negyvenama sodyba visiÅ¡kai atitinka vieÅ¡ai vietai priskiriamus kriterijus. Kaip liudytojas apklaustas pats sodybos savininkas R.

P. parodė, kad jis pametė nuo sodybos durų raktÄ , todėl iÅ¡plėšė spynÄ ir jos nesutvarkė, nuo to laiko sodybos durys yra nerakinamos. Liudytojas patvirtino, kad toje sodyboje nuolat niekas negyvena, joje susirenka draugai „pabaliavoti“. Ä®vykio metu jo sodyboje nebuvo, jis sodyboje buvo dienos metu ir joje rado A. N., D. V. ir D. P., vartojančius alkoholį. Tuo metu M. Č. nebuvo, bet žino, kad vėliau ji į sodybÄ buvo atėjusi. Kas ten buvo sodyboje, jam neįdomu ir jis nesidomėjo.

BÅ«na, kad draugai į jo sodybÄ susirenka ir be jo leidimo, apie tai jam nepranešę bei neatsiklausę. Dėl to jis nepyksta ir jiems nieko nesako. Taigi iÅ¡ R. P. parodymų matyti, kad į jo sodybÄ bet kada ir bet kuriuo metu gali laisvai patekti ir joje lankytis paÅ¡aliniai asmenys. Kad Å¡i sodyba yra negyvenama ir apleista, kad bet kas gali ten užeiti ir kÄ nori daryti, patvirtino ir nukentėjusioji M. Č.. K. K., R. B., D. R., A. D., M. S., D. L. taip pat parodė, kad dienos metu jiems bÅ«nant prie tvenkinio, iÅ¡ Å¡alia esančios apleistos ir negyvenamos sodybos atėję D.

P. ir A. N. juos pakvietė užsukti į sodybÄ iÅ¡gerti, sakė, kad jie patys ten bus ir kad toje sodyboje ne pirmÄ dienÄ girtauja. Jie iÅ¡ karto į sodybÄ nevažiavo, o ten nuvažiavo vėliau. Atvažiavę rado M. Č., A. N., D. P. ir dar vienÄ nepažįstamÄ vaikinÄ , kuris miegojo. Jie visi sodyboje vartojo alkoholį, iÅ¡skyrus A. D., kuris vairavo automobilį. Kad galima laisvai patekti į sodybos vidų matyti ir iÅ¡ K. Č. bei A. Ž. parodymų. Taigi iÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad į minimÄ sodybÄ yra laisvas patekimas ir į jÄ bet kuriuo metu gali laisvai patekti, joje lankytis ir pasirodyti paÅ¡aliniai asmenys, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju – tiek nukentėjusioji su A.

N., D. V. ir D. P., tiek ir K. K. su R. B. bei kitais savo draugais skirtingu metu laisvai pateko į R. P. priklausančiÄ sodybÄ , o jiems joje bÅ«nant, ten ieÅ¡koti savo dukros M. Č. atėjo ir jos motina K. Č.. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡i sodyba yra netoli maudyklos, kur atvažiuoja žmonės nusimaudyti, pailsėti, pažaisti tinklinį. Kaip parodė nukentėjusioji, bÅ«nant sodyboje galima girdėti, kas vyksta maudykloje. Todėl šiuo atveju tokios vietos priskyrimas vieÅ¡ai vietai nekelia jokių abejonių.

VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 str. 1 d. nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).

BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstama veika, kuri padaroma negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-523/2009, Nr. 2K-7-156/2010).

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu, nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar akivaizdžiai neadekvati priežasčiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-448/2011, Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-8-696/2015.). Nagrinėjamu atveju K. K. ir R. B. buvo inkriminuoti du alternatyvūs veikimo būdai viešoje vietoje, t. y. įžūlus elgesys ir patyčios iš nepilnametės M.

Č.. Kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis – įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«rių nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės apribojimas, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis ar leisti laisvalaikį ir pan. Patyčios – tai demonstratyvus ciniÅ¡kas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais, pavyzdžiui, vadinant žmogų žeminančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, staigiu judesiu apnuoginant kito žmogaus tam tikras kÅ«no vietas, apipilant skysčiu, juokiantis iÅ¡ invalido, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog K.

K. ir R. B. vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, plÅ«do, įžūliai elgėsi ir tyčiojosi iÅ¡ nukentėjusiosios M. Č.. Tačiau, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ apylinkės teismas rėmėsi iÅ¡imtinai nukentėjusiosios M. Č. tik ta parodymų dalimi, kuri yra palanki kaltinamiesiems, jog ji neprisimena, ar jÄ vadino įžeidžiančiais žodžiais, tačiau nepasisakė dėl kitos jos parodymų dalies, kad R. B. ant jos sakė „žertva“, K.

K. laikė jÄ apsikabinęs per nugarÄ ir neleido iÅ¡ sodybos iÅ¡eiti, o po to užkėlęs ir paguldęs jÄ ant stalo, pats užšokęs ant jos, apžergęs ir užgulęs jÄ , per rÅ«bus bučiavus jos krÅ«tinę, ji girdėjo, kaip visi iÅ¡ jos juokėsi, ji jautėsi blogai, verkė. Apylinkės teismas taip pat nevertino paties K. K. parodymų, kur jis nurodė, kad buvo M. Č. draugiÅ¡kai apkabinęs, kai ji norėjo iÅ¡eiti namo, kad juoko forma jÄ pastÅ«mė, kai ji apipylė jį alumi, taip pat pripažino, jog žodžiais tyčiojosi iÅ¡ M.

Č., jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, vadino „žiurke“, „kale“, liepė jai iÅ¡ sodybos dingti, ji dėl to buvo supykusi, bet neatsimena, ar verkė. R. B. taip pat yra parodęs, jog M. Č. juoko forma siÅ«lė „čiulpti“ ir „duoti sprigtÄ â€œ, liepė jai dingti. Kaip minėta, nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, jog matė, kaip K. K. buvo apsikabinęs M. Č., kad, pakėlęs jÄ nuo suolo, paguldė ant stalo ir laikė užgulęs jos rankas, dar prašė R.

B. padėti palaikyti rankas, kad M. Č. nepatiko tai, kÄ darė K. K., ji verkė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teisme pagarsinti A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, jog su draugais į sodybÄ atvažiavę K. K. ir R. B. įvairiais žodžiais vadino ir įžeidinėjo M. Č., po ko ji ėmė verkti ir norėjo iÅ¡ sodybos iÅ¡eiti, tačiau jai buvo liepta sėdėti ir niekur neiti. Liudytojas matė, kaip K. K., paėmęs M. Č., užkėlė jÄ ant stalo ir pasilenkęs bučiavo jos krÅ«tinę.

Taip pat liudytojas parodė, kad R. B. sodyboje turėjo ginklÄ ir jį demonstravo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . IÅ¡ M. Č. motinos K. Č. parodymų matyti, kad ji, atėjusi į sodybÄ ieÅ¡koti savo dukros, pamatė, jog jos dukra guli ant stalo, o K. K., užlipęs ir apžergęs jÄ , kartu su R. B. laikydami jos rankas, bučiuoja jos krÅ«tinę. Pasak liudytojos, M. Č. tuo metu verkė. Ji (K. Č.) liepė paleisti jos dukrÄ , o kai jos išėjo iÅ¡ sodybos, suÅ¡uko prie kelio stovėjusiai A.

Ž., kad ji kviestų policijÄ . Kaip liudytoja apklausta A. Ž. teisme parodė, kad bÅ«dama ant kelio girdėjo iÅ¡ sodybos sklindantį triukÅ¡mÄ , girdėjo, kaip M. Č. motina K. Č. Å¡aukė, o ten buvę asmenys svaidėsi grasinimais. Po kokių 15 min. iÅ¡girdo M. Č. ir K. Č. Å¡aukiant „A., kviesk policijÄ â€œ. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Girdėjo, kaip kažkas Å¡aukė, jog „nuÅ¡aus tÄ , kas iÅ¡kvies policijÄ â€œ. Jos slėpėsi krÅ«muose, kol atvažiavo policija.

Ji matė, kad M. Č. buvo susinervinusi.Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad K. K. ir R. B. viešoje vietoje – Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., R. P. priklausančioje sodyboje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliai elgėsi ir tyčiojosi iš nepilnametės nukentėjusiosios M. Č.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokiu pretekstu neišprovokuoti veiksmai, t. y. šaunamojo ginklo M. Č. atžvilgiu demonstravimas, jos apkabinimas ir neišleidimas iš sodybos, jos paėmimas, užkėlimas ir paguldymas ant stalo, apžergimas ir užgulimas ant jos, jos rankų laikymas ir krūtinės per drabužius bučiavimas, jos vadinimas įvairiais įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais yra K.

K. ir R. B. įžūlus, ciniÅ¡kas, žmogaus orumÄ Å¾eminantis ir pasityčiojantis iÅ¡ nukentėjusiosios elgesys. Tokie K. K. ir R. B. veiksmai neabejotinai sukėlė nusikalstamus padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį, nes tokiais jų veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta nukentėjusiosios ramybė ir poilsis, dėl tokio K. K. ir R. B. elgesio nukentėjusioji jautėsi nemaloniai, pažeminta, iÅ¡ jos sodyboje buvę asmenys juokėsi, ji patyrė stresÄ , iÅ¡gÄ stį, verkė, toks jų elgesys taip pat Å¡okiravo bei sukėlė pasipiktinimÄ ir nukentėjusiosios motinai K.

Č., kuri atėjusi į sodybÄ ieÅ¡koti savo dukros, tiesiogiai pamatė K. K. ir R. B. atliekamus neteisėtus veiksmus jos dukros atžvilgiu ir iÅ¡ karto pareikalavo juos nutraukti, jų veiksmais buvo nutrauktas iki tol vykęs ramus asmenų (nukentėjusiosios, A. N., D. V. ir D. P.) susibÅ«rimas, dėl jų veiksmų į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Kolegija sprendžia, kad pagrindine tokių K. K. ir R. B. veiksmų priežastimi buvo jų apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų bei noras parodyti save aplinkiniams.

Pažymėtina, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltinamo asmens parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ .

IÅ¡ nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog K. K. ir R. B. suvokė, jog be jų ir nukentėjusiosios sodyboje buvo ir kitų, tarp jų ir jiems nepažįstamų, konflikte nedalyvavusių asmenų, kuriems jų elgesiu gali bÅ«ti sudaryti nepatogumai, taip pat suvokė, jog sodyboje, į kuriÄ gali bet kas laisvai patekti, gali bet kada pasirodyti kiti asmenys, kaip ir nutiko nagrinėjamu atveju – jiems atliekant nusikalstamus veiksmus, į sodybÄ ieÅ¡koti savo dukros atėjo K. Č., kuri visÄ tai ir pamatė.

Nagrinėjamu atveju, įvykio eiga, K. K. ir R. B. atlikti veiksmai, jų apimtis ir tęstinumas, kitų su jais atvažiavusių asmenų reakcija į jų atliekamus veiksmus (juokėsi iÅ¡ nukentėjusiosios) rodo, jog jie suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, numatė, kad tokiais savo veiksmais neabejotinai pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tarp K.

K. ir R. B. būtų buvęs išankstinis susitarimas dėl chuliganiškų veiksmų atlikimo, todėl darytina išvada, jog toks susitarimas kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – pritariant vienas kito veiksmams bei papildant vienas kito veiksmus. Tiek K. K., tiek ir R. B. suprato, jog jie veikia bendrai ir kad dėl jų bendrų veiksmų kilo viešosios tvarkos pažeidimo padarinių, todėl jie laikytini šio nusikaltimo padarymo bendravykdytojai. Taigi atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, kolegija laiko įrodyta, kad K.

K. ir R. B. 2014-07-15 apie 23 val. vieÅ¡oje vietoje – Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaimo negyvenamos sodybos, priklausančios R. P., kambaryje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, patyčiomis dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų nesilaikymo, siekdami prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kitų paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, plÅ«do, įžūliai elgėsi ir tyčiojosi iÅ¡ nukentėjusiosios nepilnametės M.

Č., gim. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. K. K. ir R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupe ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant K. K. ir R. B. bausmes taip pat atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumo laipsnį – padarytas tyčinis, baigtas nesunkus nusikaltimas, į jų asmenybes.

K. K. praeityje du kartus teistas už analogiÅ¡kų nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., padarymÄ , nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, seniÅ«nija charakterizuojančių duomenų apie jį neturi, registruotas Darbo biržoje. R. B. nusikalto bÅ«damas neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, nusiskundimų dėl jo elgesio pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ negauta, jis niekur nedirba, dėl onkologinės ligos jam nustatytas nedarbingumo lygis.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, K. K. ir R. B. už jų padarytÄ nusikaltimÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimesnės straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad R. B. nusikalto bÅ«damas neteistas, kad pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gauta, kad jis yra onkologinis ligonis, o K. K., nors ir nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, tačiau paskutinį kartÄ jis buvo teistas 2011-06-10 bauda, kuri buvo pakeista 7 parų areÅ¡tu, kurį K. K. atliko 2012-09-21, t. y. nusikalto praėjus beveik dvejiems metams po bausmės atlikimo, taip pat įvertinusi tai, kad po aptariamos veikos padarymo yra praėję beveik dveji metai ir byloje nėra duomenų apie tai, jog per šį laikotarpį K.

K. ir R. B. bÅ«tų padarę naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, taip pat įvertinusi duomenis apie veikos pavojingumÄ , atsižvelgusi į tai, kad veika nebuvo iÅ¡ anksto suplanuota, o buvo padaryta spontaniÅ¡kai, kad jos metu nukentėjusiajai nebuvo padaryta jokių sužalojimųi, kad K. K. ir R. B. pripažino atlikę dalį jiems inkriminuojamų veiksmų, kolegija mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, taikant BK 75 str. nuostatas ir K. K. bei R. B. atidedant paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas. Ä®vertinusi tai, kad K. K. ir R. B. Å¡iÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kad K. K. ankstesniu nuosprendžiu vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ padarė irgi bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o R. B. atžvilgiu 2014-07-02 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimÄ , kad tiek R.

B., tiek ir K. K. už psichoaktyvių medžiagų vartojimÄ be gydytojo leidimo yra bausti administracine tvarka, o K. K. administracine tvarka dar yra baustas ir už alkoholinių gėrimų vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje bei kitus teisės pažeidimus, susijusius su alkoholiniu gėrimu vartojimu, kolegija sprendžia, kad K. K. ir R. B., atidėjus bausmės vykdymÄ , be kitų BK 75 str. 2 d. 6, 7, 8 p. numatytų pareigų skirtina ir Å¡io straipsnio 10 p. numatyta pareiga, draudžianti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas, kuri kartu su kitomis pareigomis ribos jų elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų.

Atsižvelgus į tai, atitinkamai prokuroro skundo praÅ¡ymas dėl BK 75 str. nuostatų taikymo panaikinimo R. B. atmetamas.R. B. pagal BK 284 str. 1 d. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., subendrinama su skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d., padarymÄ paskirta bausme, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinama su ankstesniu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta bausme. Ä® K. K. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitomas jo sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014-07-16 iki 2014-10-16 imtinai.Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nesutinka su R.

B. už BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe – jo prisipažinimu padarius Å¡iÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi ir praÅ¡o Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę panaikinti. Å is praÅ¡ymas netenkinamas. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, galutinio kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d. apimtimi, už kurį R. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, jis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai R.

B. prisipažinimÄ laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Byloje nepilnametės nukentėjusiosios M. Č. įstatyminė atstovė K. Č. pareiÅ¡kė 2896,20 Eur (10 000 Lt) civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Ä®statymas numato, kad nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ atlygina asmuo, padaręs Å¡iÄ veikÄ . Pažymėtina, kad R. B. ir K. K. dėl pasikėsinimo išžaginti ar seksualiai prievartauti nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ M. Č. nėra nuteisti.

Tačiau R. B. ir K. K. kaltė padarius jiems inkriminuotÄ BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ visiÅ¡kai įrodyta, todėl nukentėjusioji turi teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ .Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CK) 6.250 str. nuostatÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡kentėtus skausmus ir kt.Kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusioji M. Č. dėl jos atžvilgiu atliktų tyčinių R. B. ir K. K. chuliganiÅ¡kų veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , baimę, nerimÄ , iÅ¡gyveno emocinį stresÄ , jautėsi įžeista, vieÅ¡ai pažeminta, kas teisėje pripažįstama neturtine žala.

Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į tai, kad R. B. ir K. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai nebuvo padaryta jokių sužalojimų, nebuvo sutrikdyta jos sveikata, dėl jų veiksmų nekilo ilgalaikių šios veikos pasekmių. Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei atsižvelgusi į bylos duomenis, apibūdinančius R. B. ir K. K. materialinę padėtį (R. B. niekur nedirba, jam dėl onkologinės ligos nustatytas nedarbingumo lygis, K.

K. niekur nedirba, registruotas Darbo biržoje, tačiau jo amžius (1990 m. gimimo) ir sveikatos bÅ«klė (byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų nedarbingas) leidžia jam dirbti ir gauti pajamų), taip pat atsižvelgusi į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, mano, kad 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis Å¡iuo atveju bÅ«tų pakankamas nepilnametės nukentėjusiosios M. Č. patirtiems iÅ¡gyvenimams atlyginti, tokia suma atitinka ir teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose. Atsižvelgus į tai, tenkinama dalis M.

Č. įstatyminės atstovės K. Č. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nepilnametei nukentėjusiajai M. Č. priteisiamas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas solidariai iš K. K. ir R. B.. Kita civilinio ieškinio dalis atmetama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a :              Tenkinti dalį prokuroro apeliacinio skundo.             Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžio dalį, kuria K.

K. ir R. B., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., iÅ¡teisinti pagal BK 284 str. 1 d., ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ :             K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., ir jam paskirti Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.             Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., 10 p., K. K. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti vieniems metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Ä® K. K. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-07-16 iki 2014-10-16 imtinai.R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., ir jam paskirti Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir R. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 253 str. 1 d. paskirtÄ vienų metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir jam paskirti subendrintÄ bausmę – vienus metus tris mėnesius laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 p., R.

B. paskirtÄ subendrintÄ vienų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su ankstesniu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir R. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems metams trims mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., 10 p., R. B. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės laikÄ , atliktÄ pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendį.Tenkinti dalį nepilnametės nukentėjusiosios M. Č. įstatyminės atstovės K. Č. civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti ir priteisti solidariai iÅ¡ K. K. ir R. B. nukentėjusiajai M. Č. 300 (tris Å¡imtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti.Nepilnametės nukentėjusiosios M. Č. lėšų valdytoja iki jos pilnametystės paskirti jos motinÄ K.

Č.. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                     Pranas Å imkus Teisėjai                                                                                              Jolanta Raščiuvienė                                                                                                                         Valdas CiesiÅ«nas            Â