2016-05-04 Nr. AB-10026-3-61-3-05637-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-147-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05637-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 59; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 26 d. (išsiųsta iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 96-2377 „Dėl Drausmės grupei priklausančių nuteistųjų naudojimosi televizoriumi ir kompiuteriu“; 2) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 96-2385 „Dėl tabako gaminių saugojimo“; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 2S-5070 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ dalį dėl tabako gaminių saugojimo ir Drausmės grupei priklausančių nuteistųjų naudojimosi elektros prietaisais; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba ir jo finansinė padėtis yra sunki.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gruodžio 17 d. pašalinti skundo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 28 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą; išaiškino pareiškėjui, kad, nutartyje nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau − ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus. Prie skundo pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi. Pagrįsdamas savo prašymą, pareiškėjas pateikė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. liepos 14 d. pažymą apie darbo pajamas Nr. 96-1848, iš kurios matyti, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nedirba ir pajamų negauna.

Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį kreipiasi į teismą, sumokėti žyminį mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad įstatymų garantuojama asmens teise kreiptis teisminės gynybos turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011).

Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011). Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2015 m. su įvairiais skundais kreipėsi 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. balandžio 29 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. gegužės 11 d., 2015 m. gegužės 22 d., 2015 m. birželio 3 d., 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. liepos 2 d. pateikti du skundai, 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. liepos 13 d., 2015 m. liepos 16 d., 2015 m. liepos 30 d., 2015 m. rugpjūčio 3 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d., 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. spalio 5 d. ir 2015 m. lapkričio 30 d.

– net devyniolika kartų. Visuose skunduose pareiškėjas reiškia reikalavimus dėl bausmių vykdymo institucijų veiksmų ir priimtų sprendimų. Per šiuos metus Vilniaus apygardos administraciniame teisme gauti devyniolika pareiškėjo skundų, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, todėl pareiškėjas įpareigotinas sumokėti 28 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.). Šiame kontekste teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas ir pateikė pažymą apie darbo pajamas, iš kurios matyti, kad jis nedirba ir pajamų negauna, tačiau tai nereiškia, kad teismas, nustatęs pareiškėjo piktnaudžiavimą teise, negali pareikalauti sumokėti žyminį mokestį.

Be to, iš paminėtos pažymos matyti tik tai, kad pareiškėjas nedirba ir negauna pajamų, tai neįrodo, jog pareiškėjas neturi lėšų susimokėti žyminį mokestį, t. y. kad pareiškėjas nedisponuoja kitomis lėšomis ir neturi pajamų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad, teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. (išsiųsta iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė pranešimą-prašymą, kuriame nurodė, kad šiuo metu negali sumokėti 28 Eur žyminio mokesčio, nes jo asmeninės sąskaitos likutis yra -1,63 Eur. Pareiškėjas pakartotinai prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes metų pabaigoje galės sumokėti 8 Eur žyminį mokestį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo pakartotinio prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; nepatenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo; pratęsė pareiškėjui terminą iki 2016 m. sausio 5 d. pašalinti skundo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 28 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą; išaiškino pareiškėjui, kad, nutartyje nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis nedisponuoja kitomis lėšomis ir neturi pajamų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje. Pareiškėjas prie 2015 m. gruodžio 17 d. pranešimo-prašymo pridėjo atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjo likutis kredite yra -1,63 Eur. Pareiškėjas taip pat pridėjo prašymą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriui, kuriame prašė pateikti pareiškėjo asmeninės sąskaitos už šį mėnesį pinigų gavimo ir išlaidų išklotinę. Teismo vertinimu, iš paminėtų duomenų matyti tik tai, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 3 d. išleido 0,81 Eur laiškams ir 2015 m. gruodžio 8 d. – 2,52 Eur kopijoms. Iš atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio nematyti, ar pareiškėjas nedisponuoja kitomis lėšomis ir neturi pajamų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nepatenkino pareiškėjo pakartotinio prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi konstatavo pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise ir įpareigojo pateikti teismui 28 Eur žyminio mokesčio kvitą, teismas pareiškėjui pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti – įpareigojo sumokėti 28 Eur žyminį mokestį. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad, teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d., 149 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuris neatitiko ABTĮ nuostatų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad į teismą kreipėsi su skundu esant rimtam pagrindui ir vieną kartą lapkričio mėn., todėl nepagrįstai ir neteisėtai buvo įpareigotas sumokėti 28 Eur žyminį mokestį, konstatavus, jog piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Teigia, jog žyminio mokesčio negalėjo sumokėti dėl sunkios finansinės padėties. Jis gauna tik socialinio pobūdžio pajamas iš motinos būtiniausioms reikmėms. Šios pajamos nėra tokios didelės, kad galėtų sumokėti 28 Eur žyminį mokestį. Prašo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodant sumokėti iki 10 Eur žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama tam tikra kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui privaloma ABTĮ nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (ABTĮ 38 str.). ABTĮ imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (ABTĮ 39 str.), o asmenims, kurie negali sumokėti ABTĮ nustatyto dydžio žyminio mokesčio, yra numatyta galimybė visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pareiškė keletą reikalavimų. Vieni jų – dėl bausmių vykdymo institucijų sprendimų panaikinimo – nepatenka į ABTĮ 40 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl už skundą dėl šių reikalavimų mokėtinas 28 Eur žyminis mokestis; kitas – dėl neturtinės žalos atlyginimo – patenka į paminėtą sąrašą, todėl skundas dėl jo paprastai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.). Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pagal kiekybinį ir kokybinį kriterijus įvertinus pareiškėjo kreipimusis į teismą pastaraisiais metais, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, kartu pareikalauti sumokėti žyminį mokestį ir už skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau, kaip pirmiau paminėta, ABTĮ 41 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pareiškėjas pareiškė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi, pridėjo įrodymus. Be pareiškėjo pateiktų įrodymų, vertintini ir vykdant šioje administracinėje byloje priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 9-4350 „Dėl V. K. disponuojamų lėšų“ pateikti įrodymai (2015 m. lapkričio mėn.–2016 m. kovo mėn. pareiškėjo disponuojamos lėšos). Vertinant šių įrodymų visumą, matyti, kad pareiškėjo sąskaita kiekvieną mėnesį vidutiniškai papildoma apie 80 Eur, kuriuos jis išleidžia laiškams, pašto ženklams, kopijoms, apsipirkti parduotuvėje, elektros energijai ir kt. Pareiškėjas yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas iš esmės yra suvaržytos. Tačiau negalima teigti, jog jis apskritai neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Taigi, įvertinus pareiškėjo turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsniu, yra teisinės prielaidos iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo – 14 Eur yra žyminis mokestis, kurį pareiškėjas privalo sumokėti. Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti pareiškėjui terminą sumokėti nurodytą mokestį (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjo V. K. (V. K.) prašymą patenkinti iš dalies ir iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė