2019-02-12 Nr. ANB-90-4-48-3-00051-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-4-719/2019

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00051-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija

16.9.4.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Daivos Purvienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018 m. sausio 10 d. nutarimu M. P. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 500 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėn. už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 21 d. apie 18.20 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Elektrinės g. esančioje automobilių aikštelėje, vairuodamas automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios aiškios priežasties, tyčia, siekdamas pasirodyti prieš kitus, demonstruodamas nepagarbą aikštelėje esantiems aplinkiniams, susukęs vairą, spaudė akceleratoriaus pedalą, užtraukęs rankinį stovėjimo stabdį ir taip užblokuodamas galinius automobilio ratus, taip priversdamas automobilį staigiai slysti šonu. Tokiais veiksmais M. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 ir 9 punktų reikalavimus, kėlė pavojų savo ir kitų žmonių eismo saugumui, svetimam turtui.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi atmestas M. P. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018 m. sausio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, iš dalies patenkinus M. P. apeliacinį skundą, pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2018 m. sausio 10 d. nutarimas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis: M. P. padarytas administracinis nusižengimas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Daivos Purvienės prašymas atnaujinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Daiva Purvienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį bei Institucijos 2018 m. sausio10 d. nutarimą. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Vilniaus apygardos teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, tai turėjo įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Teismo vertinimas, kad chuliganiškas vairavimas padaromas tik turint kokias nors paskatas (motyvą), prieštarauja teismų praktikai.

5.2. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytas KET pažeidimas nagrinėjamoje byloje susietas: su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su KET 4 punkto, nustatančio, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimais. Chuliganiškas vairavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia; būtinasis nusižengimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ir jį vairuojančiam asmeniui, ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).

5.3. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kaip M. P. vairuojamas automobilis pradėjo judėti, po to didino greitį ir automobilio galas pradėjo slysti, t. y., akceleravus greičio pedalą bei užtraukus rankinio stabdžio svirtį ir sukant vairą, automobilis slydo tai į vieną, tai į kitą šoną. Tokius automobilio slydimus šioje situacijoje galima atlikti tik tyčiniais veiksmais: leistinas greitis aikštelėje – 20 km/h, o siekiant, kad automobilis tris kartus slystų šonu vis pakeisdamas kryptį, reikia ne tik nestabdyti, bet papildomai akceleruoti, t. y. netyčia atlikti trijų šoninio slydimo manevrų neįmanoma. Šios nustatytos aplinkybės atskleidžia M. P. veikimo priežastis – chuliganiškas paskatas, kadangi toks automobilio vairavimas yra neleistinas ir nepateisinamas, be jokios priežasties keliantis pavojų tiek vairuojančiam asmeniui, tiek ir kitiems žmonėms, kurie buvo aikštelėje ar kurie bet kada galėjo joje atsirasti, tiek eismo saugumui. Dėl to apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. P. veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų.

5.4. Apygardos teismas, vertindamas vaizdo įrašą, nurodė, kad, M. P. išvažiuojant iš stovėjimo vietos aikštelėje, link aikštelės ir nuvažiuojančio automobilio ėjo vienas praeivis, tačiau iš vaizdo įrašo nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis per stovinčius automobilius matė M. P. automobilio slydimą ir kad tai jį būtų sutrikdę ar sukėlę jam pavojų. Tačiau turi būti įvertinta tai, kad M. P. chuliganiškas vairavimas atkreipė keliu važiuojančių policijos pareigūnų dėmesį, šie nutraukė tokį M. P. vairavimą, jį sustabdydami, nes nežinoma, koks būtų tolesnis jo vairavimas jam iš aikštelės išvažiavus į kelią.

5.5. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-653-166/2015 Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad tyčinis akceleravimas, priverčiant ratus prasisukti, tuo pat metu sukinėjant vairą, priverčiant automobilį slysti, taip sukeliant pavojų aplinkiniams, aikštelėje stovintiems automobiliams, apšvietimo stulpams ir kt., pagrįstai pripažintas chuliganišku vairavimu. Tai, kad M. P. chuliganiškas vairavimas, kai jo vairuojamas automobilis slydo į šonus ir tapo nevaldomas, kėlė pavojų eismo saugumui, jo paties ir kitų žmonių saugumui, matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, liudytojų – policijos pareigūnų – parodymų: aikštelėje stovėjo kiti automobiliai, buvo žmonių, juolab kad į šią aikštelę, kurioje automobilius stato šalia esančios, daug darbuotojų turinčios AB „Lietuvos energijos gamyba“ darbuotojai, bet kada galėjo atvažiuoti automobiliai, būti daugiau žmonių. Be kita ko, apygardos teismas konstatavo, kad aikštelėje buvo kitų automobilių, už jų ėjo žmogus, tačiau nepagrįstai vertino, kad M. P. vairavimas automobiliui slystant į šonus nekėlė niekam pavojaus. Tačiau pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubausti užtenka ir to, kad vairuotojas, vairuodamas chuliganiškai, kelia pavojų tik savo saugumui. Apygardos teismas nevertino, kad M. P., atlikdamas veiksmus, kuriais automobilis slidinėjo į šonus ir tapo nevaldomas, kėlė pavojų savo paties saugumui. Tai turėjo įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis prieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose. Padaryti esminiai materialiosios teisės pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą nutartį, leidžiančią asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, išvengti administracinės atsakomybės.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. atsiliepimu į pareiškėjos Institucijos Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Daivos Purvienės prašymą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Esminiai proceso teisės pažeidimai, nurodyti prašyme, siejami su tuo, kad Institucija nesutiko su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog chuliganiškas vairavimas padaromas turint tik kokias nors paskatas (motyvą), nes tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Institucijos prašyme nurodyti motyvai prieštarauja vieni kitiems, taip pat neaišku, kokius esminius proceso teisės pažeidimus Institucija turi omenyje. Kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (vairavo chuliganiškai), turi būti nustatyta požymių visuma: 1) chuliganiškos paskatos; 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 3) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia ir esant priežastiniam ryšiui tarp padaryto KET pažeidimo ir pavojaus eismo ar eismo dalyvių saugumui sukėlimo. Nesant bent vieno iš šių požymių nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Vien tai, kad apygardos teismas, skirtingai nei Institucija ir apylinkės teismas, vertino administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai. Išvadą, kad byloje nebuvo nustatytas veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, apygardos teismas tinkamai motyvavo ištirtais bei įvertintais bylos įrodymais, remdamasis teismų praktika.

6.2. Apygardos teismui abejonių sukėlė ir kitas chuliganiško vairavimo požymis – pavojaus sukėlimas savo ir kitų žmonių, eismo saugumui, svetimam turtui. Šiuo aspektu Institucija prašyme nurodė, kad M. P. veiksmai kėlė pavojų jo paties saugumui ir to pakanka konstatuoti, kad jis vairavo chuliganiškai, o apygardos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokole, apibrėžiančiame kaltinimo ribas, buvo nurodyta, kad M. P. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų žmonių, eismo saugumui, svetimam turtui. Apygardos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, jas palyginęs su kitomis teismų praktikoje žinomomis situacijomis, padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta kokių nors veiksmų ar pasekmių, sukėlusių tokį pavojų; vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo, konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.), savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Taigi teismas pakankamai argumentuotai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas.

6.3. Institucija prašyme pateikė savo subjektyvų vertinimą, kaip turėjo būti vertinami vaizdo įrašai, siekdama paneigti apygardos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, ir netiesiogiai prašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iš naujo įvertinti įrodymus. Tačiau pagal įstatymą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų nevertina, o teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Be to, Institucijos prašyme, viena vertus, teigiama, kad apygardos teismo nutartis prieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose (nors tokių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių nenurodė), kita vertus, teigiama, jog padaryti esminiai materialiosios teisės pažeidimai, o tai yra visiškai skirtingas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas. Taigi Institucijos prašymo turinys yra prieštaringas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Daivos Purvienės prašymas atmestinas.

Dėl pareiškėjos argumentų dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai nerenkami, iš naujo netiriami ir nevertinami.

9. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. skundą, kuriuo buvo skundžiamas Institucijos 2018 m. sausio 10 d. nutarimas M. P. nubausti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ištyręs ir įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P., liudytojų policijos pareigūnų G. K., P. G. parodymus, administracinio nusižengimo protokolą Nr. 28ANPAN-136504568-17, įvykį užfiksavusį vaizdo įrašą, pripažino, kad M. P. pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą, ir skundą atmetė. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog M. P. 2017 m. gruodžio 21 d. apie 18.20 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Elektrinės g. esančioje automobilių aikštelėje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, tyčia, siekdamas pasirodyti prieš kitus, demonstruodamas nepagarbą aikštelėje esantiems aplinkiniams, susukęs vairą, spaudė akceleratoriaus pedalą, užtraukė rankinį stovėjimo stabdį, taip užblokuodamas galinius automobilio ratus privertė automobilį staigiai slysti šonu, tokiais veiksmais jis pažeidė KET 4 ir 9 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad automobilių aikštelėje buvo automobiliai, apšvietimo stulpai, policijos pareigūnai nurodė, jog buvo ir pašalinių praeinančių žmonių, todėl toks M. P. chuliganiškas vairavimas, juolab vakare, žiemą, galėjo sukelti pavojų žmonių ar eismo saugumui.

10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. apeliacinį skundą, nurodęs, kad apylinkės teismas motyvuotai nustatė objektyvias pažeidimo aplinkybes (vairavimą nurodytu būdu, nurodytoje vietoje, nurodytu laiku) ir kad M. P., vairuodamas automobilį, nesilaikė KET 4 ir 9 punktuose nurodytų pareigų, nustatė, jog tiek skundžiama apylinkės teismo nutartimi, tiek Institucijos nutarimu nepagrįstai, neįvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumos, M. P. buvo inkriminuotos chuliganiškos paskatos, kaip veikos padarymo būdas. Apygardos teismas, pripažinęs, kad nenustatytas būtinasis inkriminuoto nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos, M. P. veiksmus perkvalifikavo iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 8 dalį.

11. Nors pareiškėja, nesutikdama su tokiu apygardos teismo sprendimu, teigia, kad teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėtam sprendimui priimti, tačiau savo prašyme nenurodo, kokias konkrečiai ANK straipsniuose nurodytas normas apygardos teismas esmingai pažeidė, nepateikia išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių šio administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo buvimą, kaip to reikalaujama ANK 662 straipsnio 2 dalyje, dėl to minėti pareiškėjos teiginiai paliktini nenagrinėti.

12. Iš prašymo turinio matyti, kad jame pareiškėja nurodo ir tai, jog apygardos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą pripažindamas, kad M. P. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties, t. y. chuliganiškų paskatų. Pareiškėja nesutinka su apygardos teismo vertinimu, kad chuliganiškas vairavimas padaromas tik turint kokias nors paskatas (motyvą), teigdama, kad toks teismo aiškinimas prieštarauja teismų praktikai, tačiau kartu teigia ir tai, kad apygardos teismas nepagrįstai nenustatė M. P. veiksmuose chuliganiškų paskatų. Tokie pareiškėjos teiginiai yra prieštaringi ir atmestini kaip nepagrįsti.

13. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

14. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

15. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

16. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota analogiškos kategorijos atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017), argumentuotai konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl M. P. chuliganiškų paskatų buvimo, jam atliekant nurodytus veiksmus. Apygardos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuota, kad M. P. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pareiškėjos prašyme pateikti argumentai šių apygardos teismo išvadų nepaneigia. Pareiškėjos teiginiai dėl apygardos teismo padaryto materialiosios teisės pažeidimo grindžiami vien byloje esančio vaizdo įrašo subjektyviu vertinimu. Apygardos teismas, įvertinęs vaizdo įrašą, kitaip nei teigia pareiškėja ir nurodyta administracinio nusižengimo protokole, nustatė tai, kad įvykio vietoje automobilių aikštelėje žmonių nebuvo, o M. P. automobilis tris kartus slydo išvažiavęs už aikštelėje stovinčių automobilių. Be to, nors, automobiliui išvažiuojant iš stovėjimo vietos aikštelėje, link aikštelės ir nuvažiuojančio M. P. automobilio ėjo vienas praeivis, tačiau iš vaizdo įrašo teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog šis praeivis per stovinčius automobilius matė M. P. automobilio slydimą ir kad tai jį būtų sutrikdę ar jam sukėlę pavojų. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, nagrinėjamu atveju dėl M. P. atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan. Nors teismas ir nepasisakė, ar M. P. atlikti veiksmai, dėl kurių jo vairuojamas automobilis slidinėjo į šonus, nekėlė pavojaus jo paties saugumui, tai esminės įtakos vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą neturi.

17. Kadangi apygardos teismas pritarė Institucijos ir apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms, kad M. P., vairuodamas automobilį nurodytu būdu (kai automobilis slidinėjo į šonus), nesilaikė KET 4 ir 9 punktuose nustatytų pareigų, pagal kurias eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, M. P. veiksmus perkvalifikavo iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 8 dalį.

18. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs M. P. administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei įrodymų visetą ir pagrįstai, remdamasis teismų praktika, konstatavo nenustatęs M. P. veiksmuose administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Teisėjų kolegijai nenustačius, kad apygardos teismas padarė esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, pareiškėjos prašymas panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį bei Institucijos 2018 m. sausio10 d. nutarimą negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Pranas Kuconis

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas