e0cd5425-e389-4b2b-834b-01259dc5f6c2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1892-614/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09345-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Loretos Bujokaitės, JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr e2-1077-647/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A.

B. dėl iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ priteisimo, trečiasis asmuo byloje A. Å .. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurisdictus“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 2662,00 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 1,17 Eur iÅ¡laidas, susijusias su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad: 1.1. UAB „Sauda“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsniu, bei remdamasi Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 18/03 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 27-20 tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“, 2019 m. sausio 11 d. perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“. Pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ bei saugojimÄ ; 1.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio mėn. 05 d. nutarimu Nr. 993 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo, 2018 m. liepos 5 d. buvo suraÅ¡ytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5.2 straipsniu, policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remiantis 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos; 1.3. viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ transporto priemonės F.

F. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra nurodytas A. B.. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2018 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡davė leidimÄ atsiimti transporto priemonę A. B.; 1.4. atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laikÄ , skaičiuojamÄ nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2018 m. liepos 5 d.) iki skolos perleidimo dienos (2019 m. sausio 11 d.) įsiskolinimo suma (2,00 Eur + (190 dienos * 14,00 Eur) yra 2662,00 Eur.

2. Atsakovas A. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad: 2.1. teismui pateikta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilį FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovas pardavė A. Å . dar 2015 m. vasario 23 d.; 2.2. A. Å . neigiant aplinkybes, kad jis įsigijo minimÄ automobilį, atsakovas buvo iÅ¡kviestas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ir davė parodymus kaip liudytojas, taip pat sutiko duoti savo raÅ¡to pavyzdį. Pažymėjo, kad jam jokie įtarimai nėra pareikÅ¡ti, jis buvo apklaustas tik kaip paprastas liudytojas. Jis automobilį pardavė, todėl neturi jokio suinteresuotumo byla (jis nėra automobilio nei savininkas, nei valdytojas); 2.3. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2019 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu nurodė, kad 2018 m. liepos 5 d. automobilis F. F., valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas stovėti trukdant kitų transporto priemonių eismui, dėl to A. B. buvo taikyta administracinė nuobauda.

3. Tretysis asmuo A. Å . nurodė, kad nepažįsta ir niekada nebuvo sutikęs A. B., nei iÅ¡ jo, nei iÅ¡ jokio kito asmens niekada nepirko automobilio F. F., valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir niekada tokio automobilio nevairavo. 2015 metais, kada anot A. B., jis pardavė šį automobilį, atsakovas ne tik neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, bet net nemokėjo to daryti. Tik 2018 metais, pabaigęs atitinkamus kursus jis iÅ¡moko vairuoti, o 2018 m. rugsėjo 11 d. iÅ¡laikęs egzaminÄ gavo vairuotojo pažymėjimÄ .

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra suklastota. Tokios sutarties jis nebuvo ir nėra sudaręs, joje esantis parašas nėra jo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės UAB „Jurisdictus“ trečiajam asmeniui A. Š. 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad: 4.1. 2018 m. liepos 5 d. buvo surašytas transporto priemonės F.

F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo; 4.2. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 29 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo nustatė, kad A. B. paliko transporto priemonę ten, kur ji trukdo kitų automobilių eismui; 4.3. iš teismui pateiktos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatė, jog A. B. transporto priemonę F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 23 d. pardavė atsakovui A.

Å .; 4.4. teismas vertino Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. sausio 16 d. specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad paraÅ¡Ä , esantį 2015 m. vasario 23 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties eilutėje „Transporto priemonę pirko“ pasirašė ne A. B. ir ne A. Å ., o kitas asmuo, rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „A. Å .“, esančius 2015 m. vasario 23 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties eilutėje „Transporto priemonę pirko“, pasirašė ne A.

B. ir ne A. Å ., o kitas asmuo. Taip pat teismas vertino atsakovo A. B. į bylÄ pateiktus skrydžio bilietus, darbo sutartį, draudimo polisÄ , liudijančius, kad jo Lietuvoje ieÅ¡kovo nurodomu laiku nebuvo, jis 2018 m. liepos 5 d. buvo iÅ¡vykęs dirbti į užsienį (nuo 2018 m. birželio 22 d.) ir neturėjo jokios galimybės palikti minimÄ automobilį draudžiamoje vietoje; 4.5. įvertinęs Å¡ias aplinkybes, bei tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilis jo nuvežimo momentu priklausė atsakovui ar trečiajam asmeniui, ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 2662,00 Eur už transporto priemonės F.

F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimÄ ir saugojimÄ laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2019 m. sausio 11 d., atmetė, kaip neturintį teisinio pagrindo ir prieÅ¡taraujantį CK 1.6 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams; 4.6. atmetęs ieÅ¡kinį, teismas tenkino trečiojo asmens reikalavimÄ dėl 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, priteisdamas jas trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės. III. Apeliacinio skundo argumentai 5. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: priteisti iÅ¡ A.

B. 2662,00 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , taip pat visas bylinėjimosi iÅ¡laidas; perskirstyti A. Å . patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ priteisiant jas iÅ¡ atsakovo A. B.. Nurodė, kad: 5.1. ieÅ¡kovė teismui pateikė įrodymus, kokiu pagrindu atsakovÄ A. B. laiko atsakovu byloje t. y. transporto priemonės savininku. Atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonės savininkas (valdytojas) automobilio priverstinio nuvežimo metu nedalyvavo ir jo duomenų nėra nuvežimo akte, pirminis kreditorius pateikė užklausÄ policijai, kad Å¡iuos duomenis sužinotų.

Policija pateikė atsakymÄ , jog transporto priemonės savininkas yra A. B., o asmuo nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ taip pat yra atsakovas A. B.. Be to, leidimas atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę iÅ¡duotas A. B.. VÄ® „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininkas yra A. B.. Pažymėjo, jog įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.626 straipsnis). IeÅ¡kovė taip pat pateikė teismui 2018 m. rugpjūčio 29 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 10-ANR_P-58260-218, kuriuo atsakovas nubaustas už tai, kad automobilį paliko ten, kur jis trukdo kitų transporto priemonių eismui.

IeÅ¡kovės teigimu, pateiktų įrodymų visuma iÅ¡ esmės suponuoja, jog bÅ«tent atsakovas yra ir transporto priemonės savininkas ir valdytojas; 5.2. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovo teismui pateikta 2015 m. vasario 23 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, todėl ja vadovautis byloje negalima; 5.3. teismas vadovavosi argumentu, jog Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. sausio 16 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog paraÅ¡Ä , esantį 2015 m. vasario 23 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties eilutėje „Transporto priemonę pirko“ ir rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „A.

Š.“, esančius 2015 m. vasario 23 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties eilutėje „Transporto priemonę pirko“, ne atsakovas. Tačiau argumentas, kad apgaulingus įrašus sutartyje padarė ne atsakovas, jokiu būdu nereiškia, kad transporto priemonė iš tiesų buvo parduota; 5.4. teismas vadovavosi atsakovo pateiktais dokumentais: skrydžio bilietu, darbo sutartimi, draudimo polisu, liudijančiais, kad atsakovo Lietuvoje nebuvo tuo metu, kai transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta.

Pažymėjo, jog iÅ¡ pateiktų įrodymų negalima daryti net iÅ¡vados, kad ne atsakovas paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje. Pagal darbo sutarties (kuri yra pasiraÅ¡yta tik atsakovo – kitos darbo sutarties Å¡alies paraÅ¡o nėra) 3 punktÄ , darbo pradžios data nurodoma 2018 m. birželio 11 d, tačiau skrydžio bilietas yra 2018 m. birželio 22 d., t. y. 11 dienų vėliau nei atsakovas pradėjo dirbti. Vadinasi atsakovas 11 dienų darbo funkcijas galėjo atlikti Lietuvoje. Teigti, jog atsakovo Lietuvoje nebuvo konkrečiu metu vien pagal iÅ¡vykimo laikÄ taip pat nėra jokio pagrindo.

Byloje yra tik duomenys, jog atsakovas 2018 m. birželio 22 d. iÅ¡skrido į LondonÄ , o tada iÅ¡kart į NicÄ . Byloje nėra duomenų, kada atsakovas grįžo į LietuvÄ ; 5.5. atkreipė dėmesį, jog atsakovo pateikti įrodymai neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės pateiktiems įrodymams. Transporto priemonės nuvežimo akte, nurodoma, jog savininkas (valdytojas) nuvežant automobilį nedalyvavo. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovo Lietuvoje galėjo ir nebÅ«ti automobilio nuvežimo dienÄ , bet nereiÅ¡kia, kad atsakovas buvo ne Lietuvoje, kai automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje.

Be to, tai, kad atsakovas nedalyvavo nuvežant transporto priemonę, niekaip nėra susiję su tuo, jog jis yra ar nėra automobilio savininkas. Skrydžio bilietai ir darbo sutartis nėra įrodymai, kuriais bÅ«tų galima remtis transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoriui įrodyti; 5.6. priimdamas sprendimÄ teismas rėmėsi iÅ¡imtinai tik atsakovo paaiÅ¡kinimais, kurie teismo vertinimu buvo svarbesni nei raÅ¡ytiniai įrodymai byloje. Apeliantės nuomone, atsakovas į bylÄ pateikė suklastotÄ sutartį, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, nenurodė asmens, kuriam automobilį neva pardavė, todėl nebuvo galimybės įtraukti jį į bylÄ , taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, jog automobilis apskritai buvo parduotas (atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties neiÅ¡vieÅ¡ino VÄ® „Regitra“, nors tokiÄ pareigÄ turėjo, jeigu sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį).

Byloje taip pat nebuvo nuginčytas ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-58260-218, kuriuo atsakovas nubaustas už tai, kad automobilį paliko ten, kur jis trukdo kitų transporto priemonių eismui. Atsakovas jam paskirtÄ baudÄ sumokėjo, o tai reiÅ¡kia, jog pripažino pažeidimo padarymÄ ; 5.7. ieÅ¡kovė nesutinka dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad viso proceso metu sÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o trečiojo asmens A.

Å . bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė tik dėl atsakovo veiksmų, kuomet jis pateikė suklastotÄ transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, todėl bÅ«tent atsakovas turėtų padengti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 6.1. prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieÅ¡kovas, teismas vadovavosi ne tik žodiniais paaiÅ¡kinimais, bet ir raÅ¡ytiniais įrodymais. Byloje yra nenuginčyta ir galiojanti 2015 m. vasario 23 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuri patvirtina, kad transporto priemonė buvo parduota, t. y. perėjo kito asmens nuosavybėn. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog kaip pirkėjas pasirašė ne A.

Å . ir ne A. B., nereiÅ¡kia, kad Transporto pirkimo-pardavimo sutartis tapo negaliojanti. Be to, atsakovas į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpiu, kuomet buvo padarytas pažeidimas, dėl kurio transporto priemonė priverstinai iÅ¡vežta į UAB „Sauda“ saugomÄ aikÅ¡telę, A. B. net nebuvo Lietuvoje – jis buvo sudaręs darbo sutartį, pagal kuriÄ dirbo užsienyje ir buvo iÅ¡vykęs; 6.2. atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog faktas, kad atsakovas neregistravo sandorio VÄ® „Regitra“, patvirtina Å¡io sandorio nebuvimÄ .

Atsakovas automobilį pardavė, sudarymas sandorį. Sandoris yra galiojantis, abi Å¡alys įvykdė sutartį: automobilis buvo perduotas pirkėjui, o pirkėjas sumokėjo automobilio kainÄ ; 6.3. automobilio priverstinio nuvežimo momentu, nepaisant VÄ® „Regitra“ neįregistruoto transporto priemonės pardavimo fakto, A. B. nebuvo Å¡io automobilio savininkas, todėl ir neturi pareigos atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo iÅ¡laidų; 6.4. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Todėl teismas pagrįstai trečiojo asmens A. Å . patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo, kurio nenaudai buvo priimtas sprendimas. IeÅ¡kovo kaltinimai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė tik dėl atsakovo veiksmų, kuomet jis pateikė suklastotÄ Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, neatitinka tikrovės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Sauda“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsniu, bei remdamasi Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 18/03 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 27-20 tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“, 2019 m. sausio 11 d. perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“. Pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ bei saugojimÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio mėn. 5 d. nutarimu Nr. 993 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“, 2018 m. liepos 5 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5.2 straipsniu, policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remiantis 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos.

Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laikÄ , skaičiuojamÄ nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2018 m. liepos 5 d.) iki skolos perleidimo dienos (2019 m. sausio 11 d.) įsiskolinimo suma (2,00 Eur + (190 dienos * 14,00 Eur) yra 2662,00 Eur. IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad tiek pirminis kreditorius UAB „Sauda“, tiek ieÅ¡kovė bandė suderinti skolos dengimo klausimÄ ikiteismine tvarka, bei bandė surasti atsakovÄ , tačiau jis į raginimÄ imtis veiksmų dėl transporto priemonės nereagavo; transporto priemonės neatsiėmė bei už automobilio saugojimÄ neapmokėjo.

Viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ transporto priemonės F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra nurodytas A. B.. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 29 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad atsakovas A. B. nubaustas administracine bauda už tai, kad paliko transporto priemonę ten, kur ji trukdo kitų automobilių eismui. Siekdamas apginti savo teises, atsakovas pateikė teismui Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad A.

B. transporto priemonę F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 23 d. pardavė A. Å .. Gindamasis nuo jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, A. Å . kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, siekdamas įrodyti, kad nurodytos Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties su A. B. nesudarė ir automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįgijo. Teismui pateikta Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. sausio 16 d. specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad paraÅ¡Ä , esantį 2015 m. vasario 23 d.

Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties eilutėje „Transporto priemonę pirko“ pasirašė ne A. Š. ir ne A. B., o kitas asmuo, rankraštinius įrašus „A. Š.“, esančius 2015 m. vasario 23 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties eilutėje „Transporto priemonę pirko“, ne A. Š. ir ne A. B., o kitas asmuo.

11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo automobilis priklauso atsakovui A. B., nes automobilį A. B. pardavė nenustatytam asmeniui.

12. IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovės nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi vien atsakovo A. B. paaiÅ¡kinimais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl iÅ¡ esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neargumentuotÄ , nepagrįstÄ ir neteisingÄ sprendimÄ .

13. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

14. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

15. Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vadÄ dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015; kt.).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kaip transporto priemonės F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko, su transportavimu ir saugojimu susijusias išlaidas, remdamasis viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ įregistruotais duomenimis, pagal kuriuos atsakovas yra nurodytas minėtos transporto priemonės savininku. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, teigdamas jog jis automobilio priverstinio nuvežimo momentu jis nebuvo šio automobilio savininkas, nes automobilį pardavė dar 2015 m. vasario 23 d.

17. Automobilio pardavimo metu galiojusiu 2001 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (Suvestinė redakcija nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. birželio 30 d.) 75.1 punktas nustatė, jog įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenys keičiami pasikeitus transporto priemonės valdytojui (kai transporto priemonė perduodama valdyti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai) arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas.

Taip pat Taisyklėse buvo nustatyta, kad dėl įregistruotų duomenų keitimo į VÄ® „Regitra“ buvusio ir naujo transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) vardu veikiantys pareiÅ¡kėjai privalo kreiptis per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo (Taisyklių 76.3 punktas ir 78 punktas). Taigi, pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ pareigÄ Ä¯registruoti pasikeitusius duomenis turėjo tiek buvęs, tiek naujas transporto priemonės savininkas (valdytojas). Vadinasi, atsakovas, kaip apdairus ir rÅ«pestingas teisinių santykių dalyvis, perleidęs nuosavybės teises į ginčo automobilį, turėjo pareigÄ nuvykti į VÄ® „Regitra“ ir įregistruoti duomenis apie automobilio savininko duomenų pasikeitimÄ , o Å¡ios pareigos neįvykdęs turėjo suprasti dėl tokių padarinių kilsiančias neigiamas pasekmes jam kaip teisėtai įregistruotam transporto priemonės savininkui.

18. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog privalomas automobilio įregistravimas, skirtingai nuo jo pirkimo – pardavimo sutarties, nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl savaime nereiÅ¡kia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011). Todėl sprendžiant klausimÄ dėl automobilio priklausomumo nuosavybės teise, vertintini ne tik duomenys vieÅ¡ajame registre, bet ir kiti duomenys, patvirtinantys nuosavybės teises.

Remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Å i taisyklė taikytina ir sprendžiant ginÄÄ , kai asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. Lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

19. Nagrinėjamu atveju, siekdamas apginti savo teises, atsakovas pateikė teismui Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įrašyta, kad A. B. transporto priemonę F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 23 d. pardavė A. Š.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu atlikus rašysenos ekspertinę ir pasitvirtinus faktui, kad atsakovo teismui pateikta 2015 m. vasario 23 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, t. y. sutartyje kaip automobilio pirkėjas pasirašė ne A.

Å ., ji negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis automobilio pardavimo faktÄ Å¡iam asmeniui. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių automobilio pardavimo faktÄ atsakovas teismui nepateikė, o vien jo paaiÅ¡kinimų, jog automobilis buvo parduotas kitam nenustatytam asmeniui, nepagrindžiant Å¡ių teiginių jokiais kitais objektyviais duomenimis, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog sandoris iÅ¡ tiesų įvyko. RÅ«pestingas padidinto pavojaus Å¡altinio savininkas turėtų įsitikinti asmens, su kuriuo tariamai sudaro sandorį, tapatybe.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad vien atsakovo teismui pateikti skrydžio bilietai ir darbo sutartis nėra įrodymai, kuriais būtų galima remtis transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandoriui įrodyti. Aplinkybė, kad atsakovas nedalyvavo priverstinai nuvežant transporto priemonę, taip pat nėra pakankama konstatuoti, kad jos nuvežimo metu atsakovas nebuvo automobilio savininkas.

20. Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas A. B. neįrodė automobilio pardavimo fakto, kadangi byloje nėra įrodytas nei realus pirkėjas, nei automobilio perdavimo faktas, nei pirkimo kainos sumokėjimo faktas (CPK 178 straipsnis). Dėl to, kad atsakovas byloje pakankamais objektyviais įrodymais neįrodė automobilio perleidimo fakto, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nėra automobilio savininku. Todėl jis, kaip transporto priemonės F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, yra atsakingas už minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas, į kurių atlyginimÄ reikalavimo teisę perėmė ieÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 2662,00 Eur skola.

21. Patenkinus ieÅ¡kovės pagrindinį reikalavimÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už teismo sprendimu priteistÄ 2662,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

22. Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir iÅ¡aiÅ¡kino įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso taisykles ir padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilis jo nuvežimo momentu priklausė atsakovui. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 60,00 Eur žyminio mokesčio ir 1,17 Eur patirtos išlaidos, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, iš viso – 61,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. Å . pirmosios instancijos teisme patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , kurios pagrįstos 2019 m. lapkričio 14 d. sÄ skaita SM Nr. 15-2019 ir pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 910524. IÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. IeÅ¡kinį patenkinus, trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 25. Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 60,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį).

Apeliacinį skundÄ patenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ apeliacinį skundÄ patenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2662,00 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus) už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2662,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 61,17 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 17 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“, juridinio asmens kodas 301851658, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (ašuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“, juridinio asmens kodas 301851658, 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese. Teisėjai Loreta Bujokaitė Jūra Marija Strumskienė Eglė Surgailienė