TA-662-55-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA662-55/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00277-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 66, 79.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. (A. V.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Trikampis žiedas“), padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus VPK) 2011 m. gruodžio 22/23 d. sprendimo Nr. 10-8-1L-3389 „Dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo ir leidimo nešiotis ginklus UAB „Trikampis žiedas“ darbuotojui A. V. neišdavimo“ dalį, kuria buvo nuspręsta pareiškėjui neišduoti leidimo nešiotis ginklus bei įpareigoti Vilniaus VPK išduoti A. V. leidimą nešiotis ginklus, atmetė.

II. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 3 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas nurodo, jog terminas buvo praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Jis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dieną jis dirbo, todėl į teismo posėdį atvykti negalėjo. Nurodo, jog jis gyvena kaime, laiškai vėluoja, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą jis gavo tik 2012 m. balandžio 26 d., likus kelioms dienoms (tarp jų dvi poilsio dienos), apeliaciniam skundui parengti ir paduoti.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą jis gavo tik 2012 m. balandžio 26 d., nepateikė nutarė pareiškėjui pasiūlyti pateikti trūkstamus įrodymus.

IV. Prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2012 m. balandžio 16 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena buvo 2012 m. balandžio 30 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad skundžiamo teismo sprendimo nuorašas A. V. išsiųstas nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų (b. l. 55), tačiau pareiškėjas A. V. apeliacinį skundą teismui padavė tik 2012 m. gegužės 3 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimą gavo tik 2012 m. balandžio 26 d., t. y. likus tik kelioms dienoms iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog nors pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą jis gavo 2012 m. balandžio 26 d., tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šių aplinkybę, nepateikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, remdamasis ABTĮ 57 straipsniu, konstatavo, jog siekiant tinkamai išsiaiškinti termino praleidimo aplinkybes A. V. siūlytina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti papildomus įrodymus, neabejotinai pagrindžiančius tikslią datą, kada pareiškėjas gavo pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nepateikė, taip pat neprašė pratęsti įrodymų pateikimo termino.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Tokiu būdu yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011)

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas gindamas savo galimai pažeistas teises. Pabrėžtina, kad nuo 2012 m. balandžio 26 d. pareiškėjas turėjo 4 dienas apeliaciniam skundui paduoti, tačiau šia savo teise nepasinaudojo bei nenurodo, kokios priežastys tai nulėmė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą lėmė subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintinas.

Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto AB „Swedbank“ 2012 m. gegužės 3 d. mokėjimo kvito matyti, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 100 (šimto) litų žyminį mokestį. ABTĮ 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, o ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad A. V. pateiktą apeliacinį skundą atsisakoma priimti, bei tai, kad jis sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei yra nustatyta, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. V. (A. V.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo padavimo terminą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais bei papildomai pateiktais prašymais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjui A. V. (A. V.) jo sumokėtą 100 (šimto) Lt žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Audrius Bakaveckas