N-575-650-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr.N575-650/2012

Teisminio proceso Nr.4-63-3-00018-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarimo P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. spalio 13 d. nutarimu P. B., Agroserviso kooperatyvo „Pynauja“ valdytojas, pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 1600 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda P. B. skirta už tai, jog 2010 m. birželio 7 d., apie 16.37 val., Agroserviso kooperatyvui „Pynauja“ priklausantis krovininis automobilis su priekaba važiavo keliu Rietavas – Judrėnai, kurį pasvėrus nustatyta, kad transporto priemonės bendroji ašių grupės apkrova – 20,2 t, t. y. 2,2 t viršijo Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.3-66 patvirtintų „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ III skirsnio 5.3 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą ašių grupės apkrovą – 18,00 t, o faktinė automobilio masė – 46,15 t, kas 6,15 t viršija „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ II skirsnio 2.2 b) punkte nustatytą maksimalią leidžiamą bendrą masę – 40,00 t. Nutarime nurodyta, jog P. B., būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalių leistinų apkrovų ant ašių ir leidžiamos bendros masės, taip pažeisdamas Kelių įstatymo 20 straipsnio bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus ir/ar kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir/ar transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto reikalavimus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs P. B. skundą, 2011 m. kovo 14 d. nutarimu jį iš dalies tenkino, t. y. Institucijos nutarimu skirtą baudą sumažino iki 1000 Lt. Teismas nurodė, jog ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog važiavimas be leidimo lekių transporto priemonėmis (jų junginiais ) viršijant leidžiamą ašies (ašių ) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, - nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu ir svėrimo aktais Nr. 96028-1 ir Nr. 96028 nustatyta, kad P. B., būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojas R. J. veždamas krovinį neviršytų kelių transporto priemonės maksimalaus leistino apkrovos ant ašių ir leidžiamos bendros masės. Teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą inter alia grindžia procesinių teisės normų pažeidimu, kad Institucija ne tik išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, bet ir nesuteikė jam teisės susipažinti su bylos medžiaga, tačiau pagal vieningą administracinių teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Teismas nurodė, jog protokolo grafoje „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas“ nurodyta, kad paaiškinimą P. B. pateiks bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas laiko, kad jam buvo žinoma, dėl ko jam yra surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl kokio administracinio teisės pažeidimo jo atžvilgiu bus priimamas nutarimas, be to, P. B. ir jo atstovas dalyvavo teismo posėdyje, jis pateikė paaiškinimus, teikė įrodymus, susipažino su bylos medžiaga, naudojosi advokato padėjėjo teisinėmis paslaugomis, todėl akivaizdu, kad jei ir buvo suvaržytos P. B. teisės ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, šis pažeidimas yra pašalintas teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Dėl paskirtos baudos teismas nurodė, jog Institucija buvo nustačiusi P. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, kadangi 2010 m. spalio 11 d. nutarimu jis nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimu buvo nutraukta administracinė byla pagal atsakomybėn patraukto asmens P. B. skundą dėl paminėto nutarimo, todėl laikytina, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvo.

III. Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimu, P. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nėra šio pažeidimo subjektas, kadangi teismui teikė Agroserviso kooperatyvui „Pynauja“ valdytojo įsakymo kopiją, kuriuo R. J. buvo įgaliotas užtikrinti, kad krovinių pervežimo įmonės automobiliu metu nebūtų viršytas nustatytas svoris ir gabaritai. Pažymi, jog teismas šio įsakymo nevertino ir dėl jo nepasisakė, be to, pažeidimo padarymo vieta nurodyta taip, kad neaišku, kur buvo padarytas pažeidimas. Mano, jog teismo išvada, kad teisme buvo pašalintos visos ikiteisminiame tyrime padarytos klaidos, nepagrįsta, nes nutarimas buvo perduotas priverstiniam vykdymui, dėl ko jo teisių pažeidimas taip ir liko nepašalintas.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo padarymo vieta – valstybinės reikšmės kelias Nr.3209, kas buvo konstatuota ir R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. B. kaltė, padarius ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Dėl apelianto argumentų, jog jis nėra tinkamas šio pažeidimo subjektas, nes į bylą pateikta Agroserviso kooperatyvo „Pynauja“ valdytojo 2010 m. gegužės 28 d. įsakymo kopija, kuria atsakingu už įmonės transporto priemonę (jos junginį), kad neviršytų leidžiamos ašių apkrovos ir leidžiamo bendro svorio, patvirtintas R. J., pažymėtina, jog 2010 m. rugsėjo 20 d. pasiaiškindamas dėl pažeidimo apeliantas tokios aplinkybės nenurodė (b. l. 23), apie tokį įsakymą neužsiminta ir 2011 m. sausio 17 d. skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 10 – 11), o paminėtas įsakymas pateiktas tik teisme 2011 m. vasario mėnesį (b. l. 42), nors jokių trukdžių tokį dokumentą pateikti dar Institucijai - nenustatyta. Be to, bylos nagrinėjimo metu aiškinęs, jog minėtas įsakymas buvo Institucijos darbuotojui S. M. įteiktas, tokiai aplinkybei pagrįsti jokių objektyvių įrodymų P. B. nepateikė, pats S. M. tokios aplinkybės nepatvirtino. Visa tai leidžia abejoti dėl tokio dokumento priėmimo tikrojo laiko ir jo patikimumo bei aktualumo byloje, todėl šioje byloje kaip dokumentu, neva patvirtinančiu buvus įgaliotą asmenį, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nesiremiama.

Dėl apelianto tvirtinimo, jog procesiniuose dokumentuose neva netinkamai nurodyta transporto priemonės važiavimo pažeidžiant tam tikrus aktus vieta, pasakytina, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu tokios abejonės apeliantas nekėlė, o ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime buvo nurodyta tiek transporto priemonės važiavimo vieta (valstybinės reikšmės kelias Nr.3209), tiek pažeidimo nustatymo vieta (kelio Nr.164 79 km), nelaikytina ATPK 260 straipsnio nuostatų pažeidimu ir nesudaro pagrindo naikinti Institucijos nutarimą. Taip pat pažymėtina, jog už veiką, padarytą 2010 m. birželio 7 d., buvo nubaustas ir transporto priemonę vairavęs R. J., kurio byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi konstatavo, kad važiavimas valstybinės reikšmės keliu byloje įrodytas (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys byloje Nr.N575-161/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius