Legislator Case Law & Legislation
2025-06-18 Nr. AB-10601-3-64-3-02514-2023-5 AI generated

2025-06-18 Nr. AB-10601-3-64-3-02514-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-06-18 Nr. AB-10601-3-64-3-02514-2023-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-06-18 Nr. AB-10601-3-64-3-02514-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-7-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02514-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d. jis buvo kalinamas Šiaulių kalėjime, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Būnant Šiaulių kalėjime, jis pagal teisės aktų reikalavimus du kartus per savaitę buvo vedamas maudytis į dušą, kur antro aukšto dušinės įrengtos taip, kad jam maudantis dušo kabinoje priešais besimaudantis asmuo jį matydavo nuogą, dėl ko ne kartą teko išklausyti nemalonius pasisakymus, be to, ant jo taškydavosi nuo priekyje besimaudančio asmens muilinas vanduo ir kitas nuo kūno plaunamas purvas. Taip pat antro aukšto dušo patalpos buvo purvinos, ant sienų, grindų mėtydavosi plaukai, šiukšlės. Dėl to jis patyrė diskomfortą, teko daug nervuotis, patyrė žeminantį elgesį, kitus neigiamus išgyvenimus, buvo pažeista jo teisė į privatumą, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nurodytos antro aukšto dušinės yra įrengtos 2022 m. kovo 10 d., dušinės yra įrengtos su šoninėmis pertvaromis, kas užtikrina minimalų privatumą. Dušinėse maudosi tik tos pačios lyties asmenys, maudytis vilkint glaudes nedraudžiama. Patalpų švara yra nuolat rūpinamasi pagal sudarytą higienos – dezinfekcijos planą, atliktų patikrinimų metu pažeidimų rasta nebuvo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių kalėjime sąlygomis. Pareiškėjas padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, jog Šiaulių kalėjime nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu, netinkamos higienos sąlygos dušinėse. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d. buvo laikomas Šiaulių kalėjime, ir jis pagal galiojančią tvarką buvo vedamas į dušą. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 28 d. dėl privatumo neužtikrinimo dušuose buvo pateikęs skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, į skundą pateiktas atsakymas, nurodant, kad pažeidimų nenustatyta, duomenų, jog atsakymas būtų skųstas teismui, nėra.

6. Dėl privatumo naudojantis dušu teismas nustatė, jog Šiaulių kalėjime dušo patalpose šoninės pertvaros yra įrengtos, to neginčija ir pats pareiškėjas, tai patvirtina pateiktos į bylą fotonuotraukos. Šiuo atveju įvertinęs tai, kad byloje pateikti įrodymai (nuotraukos), jog Šiaulių kalėjime dušai buvo atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, neginčijant pareiškėjui tos aplinkybės, jog dušuose šoninės pertvaros įrengtos, teismas nusprendė, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrino pakankamą privatumą naudojantis dušu. Pareiškėjas jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nenurodė.

7. Vertindamas higienos sąlygų užtikrinimą dušinėse, teismas pažymėjo, jog Šiaulių kalėjime yra sudaryti patalpų higienos – dezinfekcijos planai, kuriuose numatyta dužo patalpų valymas ir dezinfekavimas du kartus per dieną (iki pietų ir darbo pabaigoje), duomenų, jog šie planai nebuvo vykdomi, nepateikta. Nurodytu laikotarpiu skundų dėl netinkamų higienos sąlygų dušo patalpose pateikta nebuvo, tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. liepos 19 d., 2023 m. rugsėjo 5 d. atliko patikrinimus dušinėse, užfiksuoti pažeidimai (suskilęs veidrodis) buvo pažalinti. Kitų pažeidimų nenurodyta, tik nustatyta, jog po maudymosi ant grindų matyti plaukai. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nereikalauja atlikti patalpų valymą ir dezinfekavimą po kiekvieno maudymosi, tinkamas tvarkos palaikymas duše yra ir besinaudojančių dušu pareiga.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu skundu į Šiaulių kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas nesikreipė, į Lietuvos kalėjimų tarnybą ir Šiaulių kalėjimo administraciją su skundu kreipėsi tik 2023 m. balandžio 28 d., skunde buvo nurodomas tik privatumo pažeidimas dušinėse, higienos sąlygos skundžiamos nebuvo, skundas buvo išnagrinėtas, pateiktas atsakymas, atsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka, ja pasinaudota nebuvo. Pats pateiktas skundas dėl privatumo pažeidimo iš esmės atitinka skundą, pateiktą teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tarp jų dėl higienos sąlygų neužtikrinimo dušinėse. Įvertinęs visa tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad dušinėse nebuvo tinkamai užtikrinamos higienos sąlygos.

9. Teismas nenustatė, jog būtų pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, jis pakankamai buvo užtikrintas šoninių pertvarų įrengimu, taip pat nenustatyta pažeidimų, užtikrinant higienos sąlygas dušinėse. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė skunde išdėstytų aplinkybių.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog asmuo, kuris maudosi duše nuogas ar turėdamas kompleksų dėl savo išvaizdos, negalėjo tinkamai laikytis asmens higienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) praktikoje laikosi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti dušinėse pertvaras, nesudaro pagrindo pataisos namus atleisti nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į LVAT ir EŽTT praktiką, turėtų būti teismo pripažinta, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos į privatumą ir dėl tokio pažeidimo priteista neturtinė žala.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad apelianto skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Šiaulių kalėjime nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus netinkamomis jo kalinimo sąlygomis, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė pažeidimų, susijusių su privatumo ir higienos sąlygų neužtikrinimu pareiškėjui naudojantis dušu.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas privatumas.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

18. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu jam naudojantis dušu, pažymėtina, kad šiuo atveju yra aktuali teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl privatumo naudojantis dušais užtikrinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad dušai Šiaulių kalėjime yra su šoninėmis pertvaromis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, jog jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, nenurodė jokių individualių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) nukrypti nuo aptartos LVAT praktikos. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo.

19. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius