2019-10-01 Nr. AB-18336-3-64-3-01809-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1860-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01809-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo A. E. L.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–8), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-2461-(7.5) (toliau – ir Sprendimas), panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 8 d. raštą Nr. 31SD-3975-(14.31.47) (toliau – ir Raštas), įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių priimti (surašyti) sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2016 m. sausio 28 d. įvyko Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis, kurio rezultatai buvo užfiksuoti 2016 m. sausio 28 d. protokole Nr. 31PRT-9-(14.31.6.) (toliau – ir Protokolas). Pareiškėjos teigimu, Komisija pripažino pareiškėjos ir A. E. L. pasirinkimą bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių mieste, sąraše eilės Nr. 116 (visas sklypas 0,0750 ha) (toliau – ir Sklypas), teisėtu bei inicijavo formalias valstybinio turto perdavimo procedūras, o A. E. L. pasirinkimą įgyti nuosavybės teises į kitus nei minėtas (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiaulių mieste esantis žemės sklypas, pripažino neteisėtu.

3. Skundžiamu Raštu pareiškėja buvo informuota apie NŽT Šiaulių skyriaus sprendimą laikyti jos pasirinkimą už P. P. (mirusį) iš siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo pasirinkti 0,0419 ha žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių mieste, sąraše eilės Nr. 116 (visas sklypas 0,0750 ha) niekiniu (toliau – ir Sprendimas 1), bei sprendimą nevykdyti Komisijos 2016 m. sausio 28 d. priimto nutarimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikus patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (sąraše eilės Nr. 116) kadastrinių matavimų bylą pakviesti pilietę T. P. ir A. E. L. dėl sprendimo atkurti nuosavybės teisių priėmimo (toliau – ir Sprendimas 2). Nesutikdama su Rašte nurodytais sprendimais pareiškėja pateikė 2017 m. birželio 27 d. skundą NŽT, kuri Sprendimu skundo netenkino.

4. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas neteisėtas, nes jį priėmė ne tas subjektas, kurio kompetencijai buvo priskirta funkcija priimti sprendimus išankstine neteismine tvarka nagrinėjamuose ginčuose. Kaip matyti iš Rašto turinio, skundas dėl jame išdėstytų sprendimų galėjo būti teikiamas NŽT direktoriui. Tačiau sprendimą dėl pareiškėjos skundo priėmė Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas. Sprendimas buvo priimtas ne NŽT direktoriaus, bet jo pavaduotojo vardu, kurį galėjo pavaduoti Teritorijų skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skriaus vedėjas.

5. Pareiškėja taip pat teigė, kad Sprendimas neteisėtas dėl to, kad jos 2017 m. birželio 27 d. skundas faktiškai nebuvo nagrinėtas, nes neanalizuoti jame nurodyti Sprendimų 1 ir 2 neteisėtumo argumentai. Pareiškėja skunde laikėsi pozicijos, jog Komisija jau priėmė materialines teisines pasekmes sukeliančius sprendimus, užfiksuotus Protokole, o likusios neatliktos procedūros tėra formalus sprendimų įgyvendinimo procesas. Todėl kol Komisijos nutarimai, užfiksuoti Protokole, nėra nuginčyti, NŽT neturi teisinio pagrindo jų nevykyti. Tačiau Sprendime apie pareiškėjos pozicijos pagrįstumą nieko nekalbama. Faktiškai Sprendime yra pasisakoma ne dėl skundo argumentų pagrįstumo, bet pateikiami argumentai, kodėl NŽT turi teisę nevykdyti Komisijos priimtų nutarimų.

6. Pareiškėja laikėsi pozicijos, jog šiuo atveju sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Sklypą faktiškai jau yra priimtas, jį užfiksuojant Komisijos Protokole. O paties sprendimo kaip dokumento priėmimas bei surašymas yra tik formali administracinio pobūdžio procedūra. Pareiškėjos teigimu, jos prašymo, t. y. sprendimo iš siūlomų sklypų pasirinkti būtent Sklypą, teisėtumo bei pagrįstumo klausimą nagrinėjo tinkamas subjektas – Komisija, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus dokumentus bei jos pasirinkto Sklypo tinkamumo klausimus priėmė nutarimą „Teisės aktų nustatyta tvarka perduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai piliečių T. P. ir A. E. L. prašymus dėl pasirinkto 0,0750 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (sąraše eilės Nr. 116) suprojektavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikus patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (sąraše eilės Nr. 116) kadastrinių matavimų bylą pakviesti pilietę T. P. ir A. E. L. dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“. Tai yra, Komisija konstatavo, jog pareiškėjos ir A. E. L. pasirinkimas dėl nuosavybės teisių į Sklypą atkūrimo yra teisėtas ir bus realizuojamas po to, kai kompetentinga institucija atliks matavimų procedūras. Todėl pareiškėjos teigimu, Komisija jau priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje minimo „sprendimo“ esmę atitinkantį administracinį aktą, dėl ko NŽT nebeturėjo teisės priimti ginčijamus Sprendimus 1 ir 2.

7. Atsakovai NŽT Šiaulių skyrius ir NŽT atsiliepime (b. l. 51–62) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

8. Atsakovai nurodė, kad suformuotas 0,7500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste (sąraše eil. Nr. 116), negali būti perduodamas neatlygintinai pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise su A. E. L., nes toks perdavimas prieštarautų Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 34 punkto nuostatai. Susirinkimo metu pareiškėjos pasirinkta 0,0419 ha ploto dalis bendrame 0,7500 ha ploto Sklype negali būti perduodama bendrosios dalinės nuosavybės teise su valstybe, nes įstatymų leidėjas nenumato galimybės perduoti naujų neužstatytų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai dalies bendroje dalinėje nuosavybėje su valstybe.

9. Atsakovai nurodė, kad skundžiamu Raštu NŽT Šiaulių skyrius paaiškino pareiškėjai, kodėl negali būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bendrosios dalinės nuosavybės teise su A. E. L. perduodant naujo 0,0750 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste dalį, kad pasirinkimas susirinkimo, vykusio 2016 m. sausio 28 d., metu laikomas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir kad Šiaulių miesto savivaldybei pateikus visų siūlytinų naujų žemės sklypų Šiaulių mieste kadastro duomenų bylas, pareiškėja bus kviečiama eilės tvarka rinktis naują žemės sklypą ar jo dalį su bendraturčiu. Rašte buvo paaiškinta, kad A. E. L. pasirinkto sklypo dalies dydis (0,0331 ha) prieštarauja Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir Įgyvendinimo tvarkos 34 punkte nurodytam minimaliam galimo pasirinkti žemės sklypo ar jo dalies dydžiui (0,0400 ha), todėl ir pareiškėjos pasirinkimas taip pat laikytinas netinkamu, nes ji rinkosi žemės sklypą atkūrimui su bendrosios dalinės nuosavybės teise su piliete, kuri neturėjo teisės rinktis mažesnės kaip 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalies, taip pat sklypų dalių dviejuose žemės sklypuose.

10. NŽT nuomone, Komisijos posėdžio metu pareiškėjai buvo išaiškinta, kokia tvarka galima rinktis žemės sklypus, tačiau ji nesirinko, o prašė įrašyti jos pasirinkimą į protokolą. Atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjai jau prieš posėdį buvo suteikta informacija, kokia tvarka ir kokio dydžio naują žemės sklypą galima rinktis, nes NŽT Šiaulių skyrius 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. D-5459-(14.31.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ išsamiai paaiškino pareiškėjai, kad galės rinktis ne didesnį kaip 0,0419 ha ploto žemės sklypą arba žemės sklypo dalį su kitu piliečiu. NŽT Šiaulių skyrius 2016 m. sausio 18 d. raštu Nr. 31SD-263-(14.31.104.) kviesdamas pareiškėją į Komisijos posėdį, taip pat buvo išaiškinęs sklypų rinkimosi tvarką, pareiškėja pati asmeniškai dalyvavo Komisijos posėdyje, todėl laikytina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie A. E. L. įgalioto asmens D. P. netinkamą pasirinkimą.

11. Atsakovai nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog šiuo atveju sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sklypą faktiškai jau yra priimtas, jį užfiksuojant Komisijos Protokole. Atsakovai pažymėjo, kad Komisijos nutarimai nėra prilyginami sprendimui atkurti nuosavybės teises. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima NŽT.

12. Vadovaujantis Įgyvendinimo tvarkos 116 punktu nuosavybės teisių atkūrimo dokumentu nėra laikomas Komisijos siūlymas priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises, NŽT teritorinio skyriaus vedėjas ir teisininkai, vizuojantys sprendimų projektus, turi užtikrinti, kad sprendimų projektai atitiktų imperatyvių įstatymo normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir D. P., dalyvavę Komisijos posėdyje ir nesilaikę žemės sklypų pasirinkimo tvarkos, negali tikėtis, kad dėl institucija priims imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujantį sprendimą.

13. Atsakovų teigimu, pareiškėja nepagrįstai reikalauja įpareigoti NŽT Šiaulių skyriaus teritorinį padalinį priimti (surašyti) sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pažeidžiant Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir Įgyvendinimo tvarkos 34 punkto nuostatas. Pareiškėja turėjo teisę rinktis ne mažesnį kaip 0,0400 ha žemės sklypą ar jo dalį ir ne didesnį kaip 0,0419 ha žemės sklypą ar jo dalį. Tokių sklypų piliečiams posėdžio metu buvo siūlyta (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, tačiau pareiškėja pasirinko būtent (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su A.

E. L., kuriai atstovavo pareiškėjos sūnus D. P.. 2016 m. sausio 28 d. vykusio posėdžio metu, D. P., atstovavęs A. E. L., rinkosi kitaip nei numato teisės normos (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis ir Įgyvendinimo tvarkos 34 punktas). Neteisingas pasirinkimas buvo įrašytas į Protokolą, tačiau sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti nėra teisinio pagrindo. Kadangi A. E. L. 0,0331 ha ploto žemės sklypo dalis negali būti perduodama, todėl, kad ji galėjo pasirinkti ne mažesnę kaip 0,4000 ha ploto žemės sklypą ar dalį žemės sklype, tai ir nuosavybės teisės P. P. į 0,0419 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, negali būti atkuriamos perduodant 0,0750 ha ploto žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su A.

E. L.. NŽT 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SS-1072-(7.5.) išnagrinėjus A. E. L. įgalioto asmens D. P. skundą, NŽT Šiaulių skyrius 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 31SD-05-(14.31.7.) „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, informuodamas, kad pareiškėja ir A. E. L. bus kviečiamos į NŽT Šiaulių skyrių pasirinkti kito žemės sklypo (ar jo dalies) iš siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra pateikusi 0,0750 ha ploto žemės sklypo, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, kadastrinių matavimų bylą, tačiau pareiškėjai ir A. E. L., nepasirinkus žemės sklypo pagal Įgyvendinimo tvarką, jokių sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti nėra numatyta. Pareiškėjos reikalaujamų sprendimų priėmimas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir būtų padaryta žala valstybei. NŽT Šiaulių skyrius Raštu pateikė pareiškėjai informaciją, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priims po naujo susirinkimo, į jį pakvies pareiškėją.

Naujas susirinkimas bus, kai NŽT Šiaulių skyrius iš Šiaulių miesto savivaldybės gaus visų galimų perduoti neatlygintinai naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

14. Atsakovai nurodė, kad NŽT pareiškėjos skundą nagrinėjo vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 14 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamentu, patvirtintu NŽT direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86. Darbo reglamento 27 punkte nustatyta, kad direktoriaus pavaduotojai pasirašo dokumentus, nurodytus direktoriaus įsakyme dėl kuruojamos veiklos priskyrimo, todėl dokumentai pasirašyti direktoriaus pavaduotojų, ar pavaduotojų funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų, laikomi pasirašytais tinkamai. Atsakovai pažymėjo, kad NŽT įvertino, ar pagrįstai NŽT Šiaulių skyrius 2017 m. birželio 8 d. rašte, adresuotame pareiškėjai, nurodė, kad negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. NŽT atsakymą į skundą pareiškėjai parengė turėdama visus Šiaulių skyriaus perduotus dokumentus. Atsakovai nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad nebuvo analizuotas NŽT Šiaulių skyriaus rašte išdėstytų argumentų teisėtumas. NŽT atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis. Atsakovai manė, kad NŽT tinkamai atsakė, ir įvertino, kodėl pareiškėja neturi teisės reikalauti, kad NŽT ar jos struktūrinis padalinys priimtų imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sprendimus.

II. 15. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 8 d. raštą Nr. 31SD-3975-(14.31.47.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. P.“ bei NŽT 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-2461-(7.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 169–181).

16. Teismas nustatė, kad NŽT Šiaulių skyriaus Raštu buvo atsakoma į pareiškėjos 2017 m. gegužės 17 d. prašymą (raštą). Pareiškėjos 2017 m. gegužės 17 d. prašyme (rašte) NŽT Šiaulių skyriui informuojama, kad Šiaulių miesto savivaldybė pranešė, kad pareiškėjos pasirinkto sklypo kadastrinių matavimų bylų yra parengta ir perduota NŽT Šiaulių skyriui dar 2016 m. gruodžio mėn. pradžioje; raštu prašoma informuoti, kada NŽT Šiaulių skyrius priims sprendimą dėl pasirinkto Sklypo. Rašte paaiškinamos ginčui aktualios Įstatymo ir Įgyvendinimo tvarkos nuostatos ir nurodoma, kad apie neteisingą pasirinkimą NŽT Šiaulių skyrius 2016 m. vasario 15 d. raštu Nr. 31D-946-(14.31.104) informavo A. E. L. ir pareiškėjos sūnų D. P..

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2011 m. birželio 7 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi A. P. ir D. P. dovanojo T. P. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo P. P. mirties, paveldėjimo teisių apdovanotojai T. P.. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Komisijos posėdyje pareiškėja T. P. atstovavo savo interesams, D. P. posėdyje dalyvavo pagal A. E. L. įgaliojimą. Teismas nustatė, kad D. P. atstovavo tik A. E. L. interesams. Todėl teismas nurodė, kad pareiškėja apie neteisingą pasirinkimą 2016 m. sausio 28 d. posėdyje NŽT Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 15 d. raštu Nr. 31D-946-(14.31.104) nebuvo informuota.

18. 2016 m. vasario 29 d. skundą dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 15 d. rašto Nr. 31SD-946 (14.31.104) pateikė A. E. L. ir jos atstovas D. P.. NŽT 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 31SD-2405-(14.31.7) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašoma nekviesti piliečių į žemės sklypo ženklinimą, nes T. P. ir A. E. L. bus kviečiamos atvykti į NŽT Šiaulių skyrių pasirinkti kito žemės sklypo (ar jo dalies) iš siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Šiaulių mieste, sąrašo. Byloje nebuvo turima duomenų, kad apie 2016 m. balandžio 14 d. rašte pateiktą informaciją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo informuota ir pareiškėja.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo 2017 m. birželio 8 d. rašte nėra pasisakoma apie tai, kad NŽT 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. 31SD-659-(14.31.7) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašoma nutarimo nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. Šiaulių mieste; savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus žemės sklypų planus, šiuos planus kartu su kitais privalomais dokumentais prašoma pateikti NŽT Šiaulių skyriui ir informuoti apie preliminarią šių žemės sklypų planų pateikimo datą.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą 2017 m. gegužės 17 d. gavusi informaciją apie jos pasirinkto žemės sklypo kadastrinės bylos parengimą ir perdavimą NŽT Šiaulių skyriui dar 2016 m. gruodžio mėnesio pradžioje. Atsakovas skundžiamu Raštu pareiškėjai paaiškino, kodėl jos pasirinkimas neatitiko imperatyvių teisės normų reikalavimų. Kita vertus, skundžiamame akte nesuteikiama informacija apie vykusias procedūras po 2016 m. vasario 15 d. rašto parengimo (kuris pareiškėjai taip pat nebuvo siunčiamas). Atsakovas nepaaiškino, kodėl pareiškėja nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. birželio 8 d. nebuvo informuota raštu, kad buvo priimtas sprendimas (kada konkrečiai toks sprendimas buvo priimtas, jo data, akto numeris), jog pareiškėjos 2016 m. sausio 28 d. posėdyje nurodytas pasirinkimas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Taip pat skundžiamame akte nepaaiškinama, kodėl tik pareiškėjai kreipusis į atsakovą 2017 m. gegužės 17 d. raštu ji buvo informuota, kad kitame Komisijos posėdyje ji turės išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo daliai), dėl ko teismas konstatavo, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 8 d. raštas Nr. 31D-3975 (14.31.47.) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. yra neteisėtas ir naikintinas.

21. Teismas nustatė, kad NŽT 2017 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 1SS-2461-(7.5) nurodoma, kad NŽT Šiaulių skyrius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 31D-3975-(14.31.47.) pagrįstai atsisakė rengti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus P. P. vardu į 0,0750 ha žemės sklypo individualiai statybai, esančio (duomenys neskelbtini) g. Šiaulių mieste, dalį – 0,0419 ha, kadangi P. P. vardu turėjo galimybę rinktis žemės sklypą individualiai statybai ne mažesnį kaip 0,0400 ha ir ne didesnį kaip 0,0419 ha iš esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste.

22. Teismas pastebėjo, kad NŽT revizuojamame NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 8 d. rašte nurodoma, kad „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėjo D. P. 2016 m. vasario 29 d. skundą ir nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 15 d. rašto Nr. 31SD-946-(14.31.104.) ir leisti bendrosios dalinės nuosavybės teise A. E. L. ir P. P. vardu pasirinkti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,0750 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių mieste ir jog apie tai pareiškėjos sūnus D. P. buvo informuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SS-1072-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (2017 m. birželio 6 d. rašte buvo cituojamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 8 d. sprendimas).

23. Taigi NŽT 2017 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 1SS-2461-(7.5) konstatuojama, kad NŽT Šiaulių skyrius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 31D-3975 (14.31.47.) atsisakė rengti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus P. P. vardu, kai, kita vertus, 2017 m. birželio 8 d. rašte pažymima, kad NŽT 2016 m. balandžio 8 d. sprendime Nr. ISS-1072-(7.5) nurodoma, kad ji neturi pagrindo leisti bendrosios nuosavybės teise A. E. L. ir P. P. vardu pasirinkti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,0750 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių mieste. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad aukščiau nurodytos prieštaringos išvados (motyvų trūkumai) sukliudė šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti šiame ginče susiklosčiusių santykių dėl nuosavybės teisių atkūrimo santykių esmę ir turinį, todėl jis pripažintas neteisėtu ir panaikintas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

24. Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NŽT Šiaulių skyriaus teritorinį padalinį priimti (surašyti) sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teismas pažymėjo, kad atsakovas neatsisakė priimti (surašyti) sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o nurodo, kad negali leisti bendrosios nuosavybės dalinės nuosavybės teise A. E. L. ir P. P. vardu pasirinkti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,0750 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. Šiaulių mieste, nes toks pareiškėjos pasirinkimas prieštarauja imperatyvioms Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Įgyvendinimo tvarkos 34 punkto nuostatoms. Taip pat pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ginčas dėl imperatyvių nuostatų taikymo šioje byloje nekeliamas, t. y. ginčo, jog pareiškėjos pasirinkimas prieštarauja imperatyvioms Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Įgyvendinimo tvarkos 34 punkto nuostatoms, nėra. Teismas pažymėjo, jog įvertinus turimą medžiagą ir proceso šalių pasisakymus, matyti, kad pareiškėja galės išreikšti valią atsakovui dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo Šiaulių mieste pasirinkimo (neprieštaraujančio imperatyvioms Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Įgyvendinimo tvarkos 34 punkto nuostatoms). Taigi negalima teigti, kad atsakovas būtų nepagrįstai atsisakęs tenkinti pareiškėjos prašymą priimti (surašyti) sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

III. 25. Atsakovai NŽT ir NŽT Šiaulių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkino pareiškėjos skundą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti (b. l. 183–190).

26. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, visa apimtimi panaikindamas Raštą, sukūrė teisinę situaciją, kad atsakovai liko neatsakę į pareiškėjos 2017 m. gegužės 17 d. prašymą ir nesuteikę informacijos, kurią NŽT, vykdydama savo funkcijas, norėjo ir turėjo teisę suteikti. Atsakovai pažymi, kad NŽT Šiaulių skyriaus Raštas buvo atsakymas į pareiškėjos paklausimą, jame buvo suteikta išsami informacija, tačiau rašte nebuvo priimta jokio sprendimo, kuris būtų pakeitęs pareiškėjai įstatymo leidėjo jai suteiktų teisių ir pareigų apimtį.

27. Atsakovai teigia, kad NŽT Šiaulių skyrius 2017 m. birželio 8 d. rašte turėjo teisę suteikti visą norimą suteikti informaciją, kuri svarbi, bet nebūtinai palanki pareiškėjai. Atsakovų nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad Raštas buvo motyvuotas, pagrįstas nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, buvo suprantamas pareiškėjai, kuriai jau 2016 m. sausio 28 d. vykusio Komisijos posėdžio žodžiu buvo išaiškinta žemės sklypų rinkimosi tvarka.

28. Atsakovų teigimu, aplinkybė, kad NŽT Šiaulių skyrius per laikotarpį nuo Komisijos posėdžio iki Rašto parengimo (nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. birželio 8 d.) nebuvo informavęs pareiškėjos raštu ir, kad atsakyme į pareiškėjos 2017 m. gegužės 17 d. prašymą (Rašte) nebuvo pateikta paaiškinimo, kodėl pareiškėja nebuvo informuota raštu anksčiau, nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad Raštas dėl šios priežasties yra neteisėtas ir turi būti naikinamas, kad jis prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. NŽT nuomone, nebuvo teisinio pagrindo teismui laikyti Rašto neteisėtu ir jį naikinti, nes tokiame atsakyme nėra jokios informacijos, kuri būtų neteisėta, kurios institucija nebūtų galėjusi teikti pareiškėjai. Atsakovai mano, kad Rašto turinio klaidingas vertinimas sąlygojo nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

29. Teismas nevertino, kad per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. birželio 8 d. P. P., už kurį pareiškėja turi teisę rinkti vieną naują žemės sklypą, nebuvo išbrauktas iš sąrašo. Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai ir lygiaverčius naujus žemės sklypus individualiai statybai Šiaulių mieste, eilėje, patvirtintoje NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 31 VĮ-2653-(14.31.2.), P. P. tebėra įrašytas pirmuoju numeriu (Piliečių eilėje Nr. 1) gauti neatlygintinai nuosavybėn naują, atitinkantį buvusį žemės plotą (lygiaplotį), žemės sklypą individualiai statybai Šiaulių mieste. Pareiškėjai siūlytinų naujų žemės sklypų (Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, patvirtintų NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 31VĮ-77-(14.31.2.), kuriuos ji galėtų pasirinkti Šiaulių mieste, skaičius per tą laikotarpį nesumažėjo (siūloma rinktis iš daugiau kaip 200 sklypų), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) niekam nebuvo siūlytas ar perduotas. Pareiškėja galės rinktis, jei susirinkime dalyvaus sąraše įrašytas pilietis (sąraše Nr. 10), kuris turi teisę rinktis mažesnį kaip 0,400 ha ploto ( 0,0343 ha) žemės sklypą, ir pareikš pageidavimą rinktis bendrosios nuosavybės teise su pareiškėja.

30. Atsakovai pažymi, jog pareiškėjai buvo raštu (NŽT Šiaulių skyriaus 2016 m. sausio 18 d. raštas Nr. 31SD-263-(14.31.104.) ir žodžiu išaiškintos žemės sklypų rinkimosi taisyklės. Pareiškėja už mirusį pretendentą P. P. (piliečių eilėje Nr. 1) pasirinko 0,0419 ha žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) g. (sklypų sąraše Nr. 116), Šiaulių mieste bendros dalinės nuosavybės teise kartu su A. E. L. (Piliečių eilėje Nr. 3), kurią atstovaujantis įgaliotas asmuo D. P. rinkosi netinkamai, t. y. rinkosi dviejų naujų žemės sklypų dalis: 0,0331 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. dalį (visas žemės sklypo plotas 0,0750 ha, sklypų sąraše Nr. 116) ir tuo pačiu metu 0,0141 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. dalį (sklypų sąraše Nr. 120) Komisijos posėdžio metu (pirmininkė ir nariai pareiškėjai (T. P.) dalyvaujant, aiškino, kad A. E. L. negali rinktis dviejų žemės sklypų, tačiau įgaliotas atstovas jokių aiškinimų neklausė, reikalavo neteisingą pasirinkimą įrašyti į protokolą. Kadangi A. E. L. rinkosi ne vieno, o dviejų naujų žemės sklypų dalis ir jos pasirinkimas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, tai ir pareiškėja negalėjo tikėtis, kad galės atkurti nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) g. esančio žemės sklypo dalį (0,0419 ha) bendrosios dalinės nuosavybės teise su A. E. L., nes bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,0750 ha sklypo pasirinkimas ir perdavimas tapo neįmanomas.

31. Atsakovų teigimu, aplinkybė, jog Rašte nepasisakoma apie NŽT 2016 m. vasario 4 d. rašte Nr. 31SD-659-(14.31.7), adresuotame Šiaulių miesto savivaldybės administratoriaus direktoriui, prašomus pateikti žemės sklypų planus ir informuoti apie datą, nėra reikšminga vertinant Rašto teisėtumą, nes tai institucijų tarpusavio susirašinėjimas. NŽT Šiaulių skyrius 2017 m. birželio 8 d. rašte informavo pareiškėją, kad organizuos kitą pretendentų rinktis naujus žemės sklypus posėdį tik turėdamas visų sąraše nurodytų siūlytinų žemės sklypų planus.

32. Atsakovai teigia, kad NŽT Sprendime išdėstyta objektyvi, aiški, išsami ir suprantama informacija, atitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymi, kad NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. birželio 27 d. skundą, pagrįstai vertino, kad nėra teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kad teritorinis skyrius raštu tinkamai atsakė į pareiškėjos 2017 m. gegužės 17 d. prašymą, pagrindė šį savo sprendimą, nurodė motyvus ir teisės aktus. Atsakovai mano, kad teismas nepagrįstai Sprendime paminėtą NŽT išvadą lygino su NŽT Šiaulių skyriaus Rašte minimu NŽT 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 1SS-1072-(7.5), kuris buvo adresuotas E. L. įgaliotam atstovui D. P. ir kuris NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 8 d. rašte buvo nurodytas siekiant informuoti pareiškėją, kokie sprendimai NŽT jau yra priimti su pareiškėja tą patį 0,0750 ha ploto žemės sklypą neteisingai pasirinkusios A. E. L. atžvilgiu, nes pareiškėja rinktis žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise galėjo tik su kitu eilėje įrašytu piliečiu, turinčiu teisę rinktis. Teismas nevertino, kad NŽT Šiaulių skyrius 2017 m. birželio 8 d. rašte Nr. 31SD-3975-(14.31.47.) buvo nurodęs ir kitą išvadą, kad P. P. nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių perduodant neatlygintinai 0,0419 ha ploto žemės sklypo (visas žemės sklypas 0,0750 ha), esančio (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių mieste. Iš šie motyvai pareiškėjai negalėjo būti nesuprantami, ar sukliudyti jai suprasti ginče susiklosčiusių santykių dėl nuosavybės teisių atkūrimo santykių esmę ir turinį.

33. Atsakovai mano, kad NŽT Šiaulių skyrius turėjo teisę informuoti pareiškėją ne tik apie jos pačios pasirinkimą, bet ir apie pilietės, su kuria ji rinkosi Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nenumatyto dydžio žemės sklypus skundus ir jų nagrinėjimo NŽT ir NŽT Šiaulių skyriuje rezultatus, nes pareiškėjai renkantis žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su piliete A. E. L., kuri neturėjo teisės tokio žemės sklypo dalies pasirinkti ir komisijos narių perspėta, rinkosi ne pagal įstatymą, pačios pareiškėjos pasirinkimas tapo niekiniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Ginčas šioje byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. 31SD-3975-(14.31.47) ir NŽT 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 1SS-2461-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių priimti (surašyti) sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

35. Pirmosios instancijos teismas panaikino 2017 m. birželio 8 d. raštą ir 2017 m. spalio 4 d. sprendimą, nurodytus šios Nutarties 34 punkte, kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Reikalavimą įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

36. Atsakovai NŽT ir NŽT Šiaulių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkino pareiškėjos skundą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

38. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

40. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, panaikino 2017 m. birželio 8 d. raštą ir 2017 m. spalio 4 d. sprendimą, kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas, nurodęs, jog iš NŽT ginčijamo sprendimo Nr. 1SS-2461-(7.5) (b. l. 22–23) matyti, kad jame konstatuojama, jog NŽT Šiaulių skyrius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 31D-3975 (14.31.47.) atsisakė rengti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus P. P. vardu, kai, kita vertus, 2017 m. birželio 8 d. rašte pažymima, kad NŽT 2016 m. balandžio 8 d. sprendime Nr. ISS-1072-(7.5) nurodoma, kad ji neturi pagrindo leisti bendrosios nuosavybės teise A. E. L. ir P. P. vardu pasirinkti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,0750 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių mieste (b. l. 180–181), padarė išvadą, kad tai yra prieštaringos išvados (motyvų trūkumai), kas sukliudė administracinio akto adresatams suprasti šiame ginče susiklosčiusių santykių dėl nuosavybės teisių atkūrimo santykių esmę ir turinį.

41. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pacitavo tik NŽT Sprendimo išvadinio sakinio dalį, t. y. jo pradžią. Padaryta pilna NŽT išvada buvo tokia: „NŽT Šiaulių skyrius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 31D-3975 (14.31.47.) pagrįstai atsisakė rengti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus P. P. vardu į 0,0750 ha žemės sklypui individualiai statybai, esančią (duomenys neskelbtini) g. Šiaulių mieste, dalį – 0,0419 ha, kadangi P. P. vardu turėjo galimybę rinktis žemės sklypą individualiai statybai ne mažesnį kaip 0,0400 ha ir ne didesnį kaip 0,0419 ha iš esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste“ (b. l . 23). Taigi šia išvada buvo paaiškinta, į kokį plotą galima atkurti nuosavybės teises, taip pat Rašte nurodytos teisės normos, kuriomis pagrindžiama, kodėl negalima atkurti nuosavybės teisių į pareiškėjos T. P. kartu su A. E. L. pasirinktą žemės sklypą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo netiksliai nurodytos ištraukos iš ginčijamo Rašto nėra prieštaringos, nei savo turinio esme nei savo paskirtimi

42. Tiek aptartame ginčijamame Rašte, tiek ginčijamame Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėja pasirinko kartu su A. E. L. žemės sklypą, kurio dydis yra 0,0750 ha. Rašte pateiktos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja ginčijamus santykius dėl leidžiamo (galimo) atkurti žemės sklypo dydžio, taip pat teisės normos, kurios draudžia pareiškėjai pasirinktu būdu įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą. Ginčas dėl šių nurodytų imperatyvių nuostatų netinkamo taikymo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas byloje, nekeliamas (b. l. 180–181).

43. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamame Rašte aiškiai nurodyta, kad posėdžio metu buvo pasiūlyta pareiškėjai rinktis sklypą iš esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste (b. l. 10), tačiau pareiškėja pasirinko žemės sklypą kartu su A. E. L. (duomenys neskelbtini).

44. NŽT Šiaulių skyrius A. E. L. ir pareiškėjos sūnų (A. E. L. atstovavo pareiškėjos sūnus) 2016 m. vasario 15 d. raštu informavo, kad padarytas pasirinkimas neatitinka imperatyvių teisės normų ir, kad nuosavybės teisės į A. E. L. pasirinktą kartu su pareiškėja žemės sklypą nebus atkuriamos. Šiame Rašte nurodyta, kad nesant teisinio pagrindo A. E. L. atkurti nuosavybės teises į kartu su pareiškėja pasirinktą sklypą, nėra galimybės ir pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į šį jos kartu su A. E. L. pasirinktą sklypą.

45. Pažymėtina, kad Komisijos 2016 m. sausio 28 d. protokolo rezoliucinės dalies 2 punkte (b. l. 24–26) buvo nurodyta, kad D. P., atstovaujančio A. E. L., pasirinkimas neatitinka Įstatymo bei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 nustatytų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo reikalavimų (pateiktos nuorodos į konkrečias teisės normas). Šiame posėdyje kartu su sūnumi D. P. dalyvavo ir pareiškėja T. P.. Pareiškėjai ginčijamais aktais buvo paaiškinta, kaip ji ateityje gali atkurti nuosavybės teises (b. l. 11, 23).

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį konstatuota, kad tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-575/2018).

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į šios Nutarties 40–45 punktuose išdėstytus argumentus nėra jokių prielaidų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja negalėjo suvokti (suprasti) priimtų Rašto ir Sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų, jų priėmimo motyvų. Todėl atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas panaikinant priimtą sprendimą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. 31SD-3975-(14.31.47.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. P.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 1SS-2461-(7.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 8 d. raštas Nr. 31SD-3975-(14.31.47.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. P.“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 1SS-2461-(7.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, ir šią pareiškėjos T. P. skundo dalį atmesti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė