2022-12-01 Nr. CB-9349-2-55-3-01099-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5572

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01099-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 22 d. paduotu ieškovės M. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis atsisakyti priimti ieškovės ieškinį. Teismai konstatavo, kad pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o reikalavimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo yra tapatus įsiteisėjusiais teismų sprendimais išnagrinėtose civilinėse bylose reikštam reikalavimui. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl ieškinių tapatumo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė reikšdama naują ieškinį siekė įrodyti, kad remiantis 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta nauja šeimos samprata, kuri nėra grindžiama vien santuokos institutu, teismų nustatytas jos sugyventinės statusas yra prilyginamas šeimos statusui ir tuo pagrindu ji turi teisę nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir ginčyti valstybei išduotus pavedėjimo teisės liudijimus. Naujas ieškinys nėra tapatus, nes grindžiamas nauju teisiniu pagrindu, t. y. 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, kasacinį skundą ieškovės vardu pasirašė ir padavė advokatas, tačiau prie kasacinio skundo pateikta 2022 m. rugsėjo 1 d. atstovavimo sutartis suteikia advokatui teisę atstovauti ieškovę Vilniaus apygardos teisme ir nepateiktas dokumentas, patvirtinantis advokato teisę pasirašyti ir paduoti ieškovės vardu kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 57 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė