2017-01-23 Nr. AB-1670-3-63-3-01524-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-19-552/2017 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01524-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 12.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios

akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei N. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) prašymu kreipėsi į

Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės N. P. 236,57 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų

surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio

31 dienos. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Pareiškėjas pažymėjo, kad vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas Centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas – butas, (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 196,03 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 dienos. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo

25 str.). Teismas vadovavosi Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Nuostatų 3 punktu, V skyriumi, Nuostatų 1 priedu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Kadangi atsakovė yra nekilnojamojo daikto savininkė, teismas darė išvadą, kad jai atsiranda prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Pasisakydamas dėl senaties termino taikymo, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, sprendė, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

Teismas darė išvadą, kad, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės gali būti priteisiama vietinė rinkliava už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, o būtent už 2015 m. ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. rugsėjo 3 d., todėl teismas darė išvadą, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinę rinkliavą priteisė už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 dienos.

Teismas nustatė, kad už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Klaipėda laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava yra 40,54 Eur. Konstatavęs, jog suėjo senatis šiai rinkliavos daliai skaičiuoti bei ją išieškoti, teismas reikalavimą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą, o priteisė nesumokėtos vietinės rinkliavos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kuri yra

– 196,03 Eur.

III.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., pakeisti, o likusią teismo sprendimo dalį palikti galioti. Pareiškėjo manymu, teismas neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas remiasi Nuostatų 25 punktu ir pažymi, kad iš Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies turinio aišku, jog ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną Centras naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinę rinkliavą, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais (už 2008 metus vietinės rinkliava apskaičiuota 2008 metais, už 2009 metus vietinė rinkliava apskaičiuota 2009 metais ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas akcentuoja, kad Centras į teismą kreipėsi, siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą, todėl, pareiškėjo manymu, šioje byloje negali būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Visų pirma pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų

tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės N. P. 236,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 dienos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės pareiškėjui 196,03 Eur vietinės rinkliavos, kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, taikant vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Ši išvada darytina įvertinus nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugsėjo 3 dieną. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 dienos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2009 metus.

Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Apeliaciniame skunde minimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 nagrinėjant šį ginčą remtis kaip teismo precedentu nėra pagrindo, nes minėtoje byloje vietinės rinkliavos išieškojimo senaties klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė